Š.m. gegužės 21 d. SEB arenoje Vilniuje įvyko LSK „Makabi“ teniso turnyras, kuriame dalyvavo 7 sportininkai (5 vyrai, 2 moterys). Visi varžybų dalyviai buvo apdovanoti atminimo medaliais, o moterys dar ir gėlėmis.
Po varžybų įvyko nugalėtojų apdovanojimas taurėmis ir draugiška vakarienė. Turnyro nugalėtoja tapo jauna, perspektyvi, profesionali tenisininkė Alisa Gavronskytė, antrą , trečią vietas iškovojo Grigorij Khiterer ir Kęstas Faktorovičius.
Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija drauge su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene surengė žydų paauglių šventės ritualą Barmicva ir Batmicva Vilniaus choralinėje sinagogoje. Ši šventė švenčiama, kai berniukai sulaukia 13, o mergaitės12 metų. Pagal Torą , nuo tada jie tampa atsakingi už savo veiksmus. Po ritualo visi linksminosi ir šventė LŽB buveinėje. Gimnazijos direktorius Miša Jakobas pasveikino vaikus ir jų tėvus, gimines bei draugus su didele vaikų ir jų šeimos švente. Susirinkusieji vos tilpo salėje. Gimnazijos direktorius linkėjo visiems gyvenimo darbuose kantrybės.
Daugelio pasaulio tautų tradicijose yra šventė, pažyminti perėjimą iš vaikystės į pilnametystę. Kiekviena tauta turi savo brendimo kriterijus, o jie yra susiję su tautos požiūriu į žmogų, kas tuo metu jam svarbiausia. Kokios yra žydų pilnametystės tradicijos? Žydai pristato savo tautą, ypatingais santykiais susijusią su Dievu. Todėl vaikui suaugus, jam reikia turėti gebėjimus įvykdyti Toros įsakymus. Šis gebėjimas yra svarbus žydų tradicijose. Beje, “Bar Micva” reiškia “sūnus įsakymo.” Todėl Barmicva švenčiama kaip “egzaminas” – kiekvienas berniukas kviečiamas skaityti Torą. Barmicva – ne tik šeimos šventė, ji visos žydų bendruomenės šventė.
2016 m. gegužės 29 d. (sekmadienį) 17 val.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje (Pylimo g. 4)
Kiekvieną penktadienio vakarą apie 30 Kauno žydų bendruomenės narių susirenka kartu atšvęsti Šabatą: uždegamos žvakės, meldžiamasi, komentuojamas pasirinktas Toros skirsnis, bendraujama, vaišinamasi, prisimenami išėjusieji ir sveikinami pažymintys asmenines šventes. Neretai sulaukiama ir svečių- tai ir žydai studentai, dėstytojai, turistai, kurie nori Šabatą sutikti ne vieni, o kartu su žydiška bendruomene, ir kitų tautų atstovai, besidomintys žydų kultūra, tradicijomis, istorija. Pastarąjį kartą prie bendruomenės prisijungė iš Gruzijos bei Serbijos atvykusios VDU studentės, rengiančios projektą apie žydus Lietuvoje.
Už paramą rengiant Šabatus dėkojame GVF.
EJC -Europos žydų kongresas, komentuodamas Austrijos Laisvės partijos (FPO) kandidato Norberto Hoferio pralaimėjimą Austrijos prezidento rinkimuose, rašo savo tinklapyje: “Nors mes esame tikrai patenkinti rinkimų rezultatais, švęsti nelabai turimę ką. Rinkimai demonstravo aukšto lygio paramą tiems, kurie palaiko ekstremistų nuostatas. Deja, nepasitenkinimas pagrindinėmis centro partijomis, suteikia optimizmo tokiems kaip Hoferis ir Laisvės partija. Mes matome šias tendencijas visoje Europoje, todėl centro partijoms reikia labiau įsiklausyti į savo žmonių nusiskundimus, galbūt tai pažadintų juos aktyvesnei veiklai.
Austrijos prezidento rinkimus labai maža persvara laimėjo Alexanderas van der Bellenas. Jo pergale labai džiugėsi Austrijoje apsigyvenę imigrantai, kurie su baime stebėjo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Laisvės partijos kandidatą į prezidentus Norbertą Hoferį, už kurį balsavo austrai, išsigandę migrantų krizės ir nemėgstantys kitataučių .
A.van der Belleno laimėjimą rinkimuose sveikino ir Europos rabinų konferencijos prezidentas rabinas Pinchas Goldschmidtas. Jo teigimu, „tai aiškus signalas, kad Europa pradeda suprasti, jog gąsdinimo ir neapykantos politika nėra atsakymas į iššūkius žemynui“.
Vilnius, gegužės 23 d. (BNS). Konkursą į kultūros atašė Lietuvos diplomatinėje atstovybėje Izraelyje pareigas laimėjo istorikė Elena Keidošiūtė. Kaip informuoja konkursą skelbusi Kultūros ministerija, iš dešimties pretendentų E.Keidošiūtė surinko daugiausia vertinimo komisijos balsų. E.Keidošiūtė studijavo kultūros istorijos ir antropologijos specialybę Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, žydų istorijos ir kultūros magistro laipsnį įgijo Sautamptono universitete (Jungtinė Karalystė). Šiuo metu ji yra vizituojanti mokslininkė Hebrajų ir žydų studijų departamente Niujorko universitete (JAV) ir Prins fondo podoktorantūros stažuotėje Žydų istorijos centre Niujorke.
Dabar kultūros atašė Izraelyje pareigas eina Saulius Pilinkus, nurodoma ambasados interneto svetainėje. E.Keidošiūtė pareigas turėtų pradėti eiti gavusi asmens patikimumo pažymėjimą bei užsienio reikalų ministrui pritarus raštu.
Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba gegužės 16 d. pritarė Kaišiadorių rajono savivaldybės stojimui į Žydų kultūros paveldo kelio asociaciją. 2015 m. antroje pusėje Kėdainių rajono, Ukmergės rajono ir Joniškio rajono savivaldybės įsteigė Žydų kultūros paveldo kelio asociaciją. Asociacijos tikslas – skatinti vietos gyventojų domėjimąsi žydų kultūra, tradicijomis ir paveldu, prisidėti prie žydų palikimo sklaidos tiek vietos, tiek tarptautiniu lygmeniu, sukuriant vietos ir nacionalinius Žydų kultūros paveldo kelio maršrutus.
2014 m. rugpjūčio mėnesį Panevėžio miesto Tarybos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl Amerikos žydų labdaros organizacijos JOINT įamžinimo Panevėžyje. Pagrindinis projekto tikslas – 100-to metų labdaringos veiklos sukakties Lietuvoje ir Panevėžyje įamžinimas. Posėdyje siūlyta tuometinėje Džointo gatvėje (dabartinė Zikaro g.), pastatyti stelą šios organizacijos garbei.
Svarstymo metu vienintelis iš Panevėžio miesto tuometinių tarybos narių, Raimondas Pankevičius prieštaravo šio projekto įgyvendinimui. Savo pasisakymu R. Pankevičius ne tik apšmeižė žydų labdaros organizacijos veiklą, bet ir suklaidino kitus tarybos narius dėl Holokausto istorijos Lietuvoje.
LŽB pirmininkė Faina Kukliansky
Mieli Lietuvos žydų bendruomenės nariai ir išeiviai iš Lietuvos, žydai, gyvenantys užsienyje,
Norėčiau suprantamai paaiškinti, kokia šiuo metu susidarė padėtis su Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymu ir jo straipsniais, liečiančiais tuos asmenis, kurie siekia atkurti Lietuvos pilietybę, neatsisakę turimos, t.y. PAR, Izraelio, JAV, DB ir t.t.
Taigi, viena vertus, ne karo metas, nors PAR beveik karo metas žydams, o didžioji dauguma žydų užienyje gyvena geriau už mus. Aišku ir Lietuvos Respubikos atkūrimo įstatymas buvo parašytas ne specialiai žydams.Tačiau mums, Lietuvos žydų bendruomenei, rūpi pasaulio žydai ir jų teisėti lūkesčiai atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Be abejo, kyla klausimas, kada gi jie ją prarado?
Žydai, iki karo išvykę iš Lietuvos su lietuviškais pasais, ir tie, kuriuos varė iš Lietuvos į konclagerius, ir tie, kuriuos vežė į Sibirą – savo noru Lietuvos pilietybės neatsisakė. Jie ją formaliai prarado atkurtos Lietuvos nepriklausomybės laikais kaip ne lietuvių kilmės asmenys ( paaiškėjo, kad iš Lietuvos kilę žydai, nėra lietuvių kilmės asmenys, jie net nėra Pasaulio lietuvių organizacijų nariai) ir dargi dalis jų “repatrijavo” iš Lietuvos.
Nuotrauka Aurimo Širvio
Unikali medinė Žiežmarių sinagoga šį pavasarį Kaišiadorių rajono savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento pastangomis pradeda naują gyvavimo etapą – prisikėlimą. Gegužės 19 d. 17 val. Žiežmarių sinagogos prieigose bus pažymėta simbolinė tvarkybos projekto darbų pradžia. Renginyje linksmas tradicines melodijas atliks klezmerių muzikos orkestras Rakija Klezmer Orkestar, Paganinio melodijas smuiku pagrieš Gediminas Dalinkevičius.
Šių metų kovo mėnesį Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, vadovaudamasi 2016–2018 metų strateginiu veiklos planu, Nekilnojamųjų ir kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimo darbų finansavimo tvarkos aprašu, patvirtino Paveldotvarkos 2016 metų programą, kurioje numatyta skirti 85 tūkst. Eur Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai kultūros paveldo objektui – Žiežmarių sinagogai. Už skiriamas lėšas bus pradėti stogo ir fasadų tvarkybos – restauravimo, remonto ir avarijos grėsmės pašalinimo darbai, archeologiniai tyrimai. Kaišiadorių rajono savivaldybė prie šių darbų įgyvendinimo prisidės 24,84 tūkst. Eur. Planuojama, jog Žiežmarių sinagogos rekonstrukcija iš viso kainuos apie 693 tūkst. Eur, šiuo metu ieškoma galimybių rasti kitų finansavimo šaltinių šiems rekonstrukcijos darbams atlikti.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė linksmai šventė Izraelio Valstybės Nepriklausomybės 68-ąsias metines! Nepriklausomybės diena hebrajų kalba – Yom Hatzmaut. Tai Izraelio nacionalinė šventė, šiemet ji švenčiama 68-ą kartą, tiek metų yra Izraelio valstybei. Diena žymi Izraelio nepriklausomybę šalyje, kuri buvo valdoma Britų mandato. Tą dieną 1948 m. Davidas Ben Gurionas, pirmasis valstybės premjeras, paskelbė apie Nepriklausomą Izraelio valstybę. Izraeliečiai šią dieną dažnai švenčia iškylaudami po vaizdingas savo šalies vietas su visa šeima.
Vilniuje šventė vyko Lietuvos žydų bendruomenės Jašos Heifetzo salėje. Visus susirinkusius pasveikino Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, LŽB pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė. Šventę vedė Žana Skudovičienė. Žydų bendruomenės nariai vaišinosi tradicinėmis Izraelio vaišėmis. Džiugią šventišką nuotaiką skleidė klezmerių kolektyvas Rakija Klezmer Orkestar su žydiškom melodijom.
DELFI.lt
Net nebandysiu įsivaizduoti, kaip jie jautėsi žudomi. Bandau tik įsivaizduoti, kokie buvo Molėtai kitą dieną po žudynių. Po savaitės. Po metų. Absoliuti tuštuma. Tyla. Iš beveik trijų tūkstančių gyventojų liko kokie septyni šimtai. Parduotuvės, bankai, „baronkinės“, futbolo klubas, saviveiklinis dramos teatras – viskas nugarmėjo į tą duobę. Senieji molėtiškiai pasakojo, kad šių žudynių vykdytojus ir likusio žydų turto grobstytojus persekiojo prakeiksmas: baisios ligos, artimųjų mirtys, jų vaikai skendo, žuvo avarijose. Vienose Niujorko kapinėse stovi paminklas nužudytiems Molėtų žydams. Jis ten buvo pastatytas tuoj po karo, tarpukaryje iš Molėtų emigravusių žydų pastangomis. Jame yra iškalta: „Tegu Dievas atkeršija už jų kraują“. Spėju, kad pasaulyje yra daug tokių paminklų su prakeiksmu kiekvienam Lietuvos miesteliui ir miestui. Ana žydų karta mums neatleido ir jau, matyt, nebeatleis, aš tai pajutau pusmetį gyvendamas JAV, kai sutikdavau litvaką ir prisistatydavau esąs iš Lietuvos. Bematant pasikeisdavo ne tik požiūris į mane, pasikeisdavo žvilgsnis. Senos žmogaus akys žiūrėdavo į mane kaip į galimą jo artimųjų žudiko palikuonį. Ir aš juos puikiai suprantu, kol neįvardijome tikrųjų žudikų, jų nepasmerkėme (o kai kuriems jų net ruošiamės statyti paminklus), tol jų akyse žydšaudžiais būsime visi. Ir čia jau yra ne kolektyvinė kaltė, kurios taip kratomės, o kolektyvinis prakeiksmas ir mes jį patys sau užsikrovėme.
Gerbiamieji Tėveliai,
Užtikrinkite turiningą savo vaikų poilsį Dubingių poilsiavietėje!
Stovyklų pamainos ir datos:
>>Registracijos formą, kurią reikėtų užpildyti
Užpildžius registracijos formą, pasirašyti dokumentus, pateikti užstatą bei vaiko medicininę pažymą galima bus Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje (Pylimo g. 4) pas Sofją Sirutienę
(išsamesnė informacija apie registraciją el.paštu: soniakaplan@mail.ru).
Dėl išsamesnės informacijos apie stovyklas kreipkties tel.: +37068542463, Pavel arba el. paštu: p.guliakov@gmail.com.
Iki pasimatymo vasaros stovyklose!
Lietuvos žydų studentų sąjunga kviečIa į susitikimą su JAV ambasadorės pavaduotoju Howard Solomon (KVIEČIAMI ne TIK STUDENTAI)
Šį trečiadienį (gegužės 18 d.) 18:00 val., Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje vyks susitikimas su JAV ambasadorės pavaduotoju p. Howard Solomon. Jis yra žydų kilmės, puikiai kalba rusiškai, ne vienerius metus studijavo rusų literatūrą ir gyveno Maskvoje. Susitikimo metu jis papasakos apie save ir savo veiklą, mielai atsakys į dominančius klausimus.
Norinčius dalyvauti prašome pildyti >>registracijos anketą
Klausimai: 869227326, Lujsinfo@gmail.com
YIVO Vilniaus projektas – tai septynerių metų tarptautinis projektas, skirtas išsaugoti, suskaitmeninti ir specialiame žiniatinklio portale virtualiai sujungti Niujorke ir Vilniuje esančius prieškarinius YIVO archyvus. Vilniaus projekto metu taip pat skaitmeniniu būdu bus atkurta Strašūno Vilniaus biblioteka – viena didžiausių prieškarinių bibliotekų Europoje. Projekto partneriai yra YIVO žydų mokslinių tyrimų institutas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
Visas projektas apima apie 10 tūkstančių retų arba unikalių leidinių ir maždaug 1,5 milijono dokumentų. Medžiagą sudaro literatūros kūriniai, laiškai, memuarai, teatro afišos, fotografijos, retos knygos, brošiūros, laikraščiai, politiniai traktatai, religiniai veikalai ir bendruomenių dokumentai.