Akušerė iš Lenkijos Stanisława Leszczyńska dvejus savo gyvenimus metus iki 1945-ųjų sausio 26 d. praleido Aušvico koncentracijos stovykloje. Tik 1965-aisiais ji ryžosi aprašyti savo patirtį. 


Dvejus iš trisdešimt penkerių metų akušerės praktikos praleidau dirbdama kalinių akušere moterų koncentracijos stovykloje Aušvice. Tarp į stovyklą vežamų kalinių buvo ir daugybė nėščių moterų.

Man buvo pavestos akušerės pareigos trijuose barakuose, kurie buvo panašūs tiek struktūra, tiek išvaizda. Tik vienas iš jų turėjo plytų grindis, kituose dviejuose tokių nebuvo. Barakai buvo maždaug 120 pėdų ilgio, pastatyti iš medinių lentų, kuriose žiurkės išgrauždavo didžiules skyles.

Barakuose prie sienų iš abiejų pusių stovėjo triaukščių lovų eilės. Kiekvienoje lovoje ant purvino, plono, iš šieno pagaminto čiužinio, užteršto sudžiūvusiu krauju ir biologinėmis atliekomis, gulėjo po tris arba keturias sergančias moteris. Erdvės buvo tiesiog pergrūstos. Moterys savo kojas turėjo iškišti už lovos arba susisukti į kamuoliuką, kad galėtų išsitekti tokioje ankštoje erdvėje.

Skaitykite DELFI komentarų skiltį

„Jūsų gyvenimas, brangi Fania, mums visiems yra nepalaužiamos vilties ir aistros stebuklas, istorija, kurią mes išdidžiai pasakojame vienas kitam ir mūsų vaikams, kad juos įkvėptume ir paskatintume prisiminti“, – rašoma Izraelio prezidento sveikinimo laiške.

Sveikinimo laiškas F.Brancovskajai buvo įteiktas penktadienį per Izraelio ambasadoriaus Amiro Maimono surengtą ceremoniją, pranešė ambasada.

Vilniaus geto kalinė ir žydų partizanė F.Brancovskaja yra viena iš nedaugelio, išgyvenusių Vilniaus getą. 1941 metų rugsėjį įkurtas getas Vilniaus senamiestyje buvo likviduotas 1943 metų rugsėjo 23-24 dienomis.

Victor David Brenner (Viktoras Deividas Breneris) gimė 1871 m. birželio 12 d. Šiauliuose, juvelyro ir antspaudų gamintojo šeimoje. Paaugęs berniukas padėjo tėvui vykdyti nesudėtingus užsakymus. Tėvo padedamas, 1887 m. įsteigė graverio dirbtuvėlę Šiauliuose ir pradėjo dirbti savarankiškai. 1889 m. Viktoras kartu su tėvais persikėlė gyventi į Kauną, kur pagarsėjo kaip talentingas graviravimo meistras. 1890 m. emigravo į JAV ir apsigyveno Niujorke. Mokėsi Cooper Union koledže, dirbo Niujorko metalinių ženklų ir medalionų dirbtuvėje.

Už kompozitoriaus L. van Bethoveno sukurtą medalį gavo finansinę paramą ir išvyko studijuoti į Paryžiaus Juliano akademiją. 1898-1900 metais mokėsi Juliano akademijoje pas įžymųjį Prancūzijos medalininką Luic Oscar Roty (1846-1911). V. D. Brenner su savo darbais 1900 metais dalyvavo Pasaulinėje parodoje Paryžiuje, kur jo kūrybą buvo įvertinta aukščiausiu apdovanojimu. Apie V. D. Brenner darbus labai gerai atsiliepė ir garsus prancūzų skulptorius Ogiustas Rodenas (1840-1917), pranašaudamas šiam menininkui puikią kūrybinę karjerą. V. D. Brenner dalyvavo 1901 m. Bufalo mieste Pan Amerikos ir 1904 m. Sent Liuise vykusiose parodose. Labiausiai V. D. Brenner išgarsėjo dėl 1907 m. sukurto prezidento Abraomo Linkolno atvaizdo, panaudoto vadinamajam Linkolno 1 centui, pirmąkart nukaldintam 1909 m. minint šio JAV prezidento gimimo 100-ąsias metines. V. D. Brenner sukurtas JAV prezidento A. Linkolno atvaizdas ant 1 JAV cento nominalo monetų kaldinamas iki šiol. Per savo karjerą V. D. Brenner sukūrė daugiau nei 125 medalius, plaketes, įvairius portretus ir biustus. Victor David Brenner mirė 1924 m. balandžio 5 d. Palaidotas Mount Judah kapinėse Ridgewoode mieste, Niujorko valstijoje.

Ne tiktai šeima, karinė tarnyba, bet ir kulinarija bei alyvuogių aliejus – šios vertybės ryškiai įsigėrusios į Izraelio ambasadoriaus Amiro Maimono (57 m.) gyvenimą. Daugiau kaip prieš metus diplomatinę tarnybą Lietuvoje pradėjęs pulkininkas A.Maimonas intensyvioje darbotvarkėje randa laiko ir savo didžiausiam pomėgiui – ruošti maistą. REKLAMA Šeima liko  Izraelyje Ambasadoriaus žmona interjero dizainerė Tal ir trys suaugę vaikai – Izraelio armijoje tarnaujantys sūnūs Ofekas, Naveh ir pernai šeimą sukūrusi bei pirmagimio laukianti duktė Elinor liko gyventi Izraelyje, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Gyvenimo būdas“. Daugelis vyrų, kai juos su žmona skiria didelis atstumas, neretai skundžiasi, kad namie jiems trūksta šeimininkės ir gardžių patiekalų. A.Maimonas alkio Lietuvoje tikrai nejaučia. Kai vieną vakarą apsilankėme Izraelio ambasadoriaus rezidencijoje, iš virtuvės sklido gundantys kvapai, skambėjo garuojančių puodų ir keptuvių dangčiai. A.Maimonas kaip vijurkas sukiojosi erdvioje virtuvėje, kur gamino įvairius daržovių bei vištienos patiekalus – kitą dieną pas jį turėjo užsukti svečių.

Skaitykite daugiau

Tai neginčijamas faktas. Kaip kartais mėgstame pasididžiuoti (per daug negalvodami apie tai, kuo istorija mus įpareigoja), Didžioji kunigaikštystė savo laikams buvo stebėtinai liberali valstybė, priglaudusi ir saugojusi, kaip savo piliečius daugybę genčių ir tautinių grupių. Lietuvos žydų įnašo nereikia ieškoti tolimoje praeityje. Savo bendruomenės vadovų raginami ir visokeriopai remiami, litvakai jaunuoliai stojo petys petin su mūsų seneliais ir proseneliais į kovą už Lietuvos nepriklausomybę 1918-1920 metais. Kaip Amerikos lietuvių dienraštyje “Draugas” primena Donatas Januta, žydų įsteigtas ir aprūpinamas savanorių batalionas buvo vienas pirmųjų Lietuvos kariuomenės ginkluotų būrių. Ne vienas jų už drąsą ir pasiaukojimą buvo apdovanotas medaliais ir ordinais, įskaitant Vyties kryžių.
Skaityti plačiau