Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija drauge su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene surengė žydų paauglių šventės ritualą Barmicva ir Batmicva Vilniaus choralinėje sinagogoje. Ši šventė švenčiama, kai berniukai sulaukia 13, o mergaitės12 metų. Pagal Torą , nuo tada jie tampa atsakingi už savo veiksmus. Po ritualo visi linksminosi ir šventė LŽB buveinėje. Gimnazijos direktorius Miša Jakobas pasveikino vaikus ir jų tėvus, gimines bei draugus su didele vaikų ir jų šeimos švente. Susirinkusieji vos tilpo salėje. Gimnazijos direktorius linkėjo visiems gyvenimo darbuose kantrybės.
Daugelio pasaulio tautų tradicijose yra šventė, pažyminti perėjimą iš vaikystės į pilnametystę. Kiekviena tauta turi savo brendimo kriterijus, o jie yra susiję su tautos požiūriu į žmogų, kas tuo metu jam svarbiausia. Kokios yra žydų pilnametystės tradicijos? Žydai pristato savo tautą, ypatingais santykiais susijusią su Dievu. Todėl vaikui suaugus, jam reikia turėti gebėjimus įvykdyti Toros įsakymus. Šis gebėjimas yra svarbus žydų tradicijose. Beje, “Bar Micva” reiškia “sūnus įsakymo.” Todėl Barmicva švenčiama kaip “egzaminas” – kiekvienas berniukas kviečiamas skaityti Torą. Barmicva – ne tik šeimos šventė, ji visos žydų bendruomenės šventė.
LŽB pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė pasveikindama jaunuolius, kalbėjo su akivaizdžiu džiaugsmu apie naują Lietuvos žydų bendruomenės kartą, pasiekusią brandą. Ji priminė, kad pažymimos 100-osios garsaus jidiš rašytojo Saliamono Naumovichiaus Rabinovičiaus, kurio slapyvardė buvo Šolomas Aleichemas, gimimo metinės ir palinkėjo visiems ramybės ir sveikatos.
Mokyklos psichologė ir hebrajų kalbos mokytoja Rūta Reches pasveikino trumpai, ji šventėje visą laiką dirbo vertėja iš hebrajų kalbos į lietuvių. Hebrajų kalbos mokytojas Yehuda Vagneris ir Rūta Reches vedė ceremoniją. Šolomo Aleichemo gimnazijos hebrajų kalbos mokytojai Yehuda ir jo žmona Anna Vagner kreipėsi tiesiai į jaunuolius, stovėjusius scenoje, mergaites vienoje pusėje, berniukus – kitoje. “Yra žodis, apie kurį svajojote, žodis -“laisvė “, bet su laisve ateina atsakomybė”,- mokytoja paaiškino lietuvių kalba. Jaunuoliai uždegė žvakes, linkėjo savo tėvams visko paties geriausio. Jie kalbėjo poromis, mergina iš vienos pusės, vaikinas – iš kitos, viena kalbėjo lietuviškai, kitas- hebrajiškai. Po to visi žiūrėjo skaidres, kuriose Barmicvą ir Batmicvą švenčiantys paaugliai matė save, kokie jie, rodos dar visai neseniai, buvo maži vaikai.
Jaunuoliai šventei paruošė visą repertuarą muzikos ir humoro, įvairių dainų, taip pat ir Izraelio pop dainą, po kurios Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas pasakojo prisiminimus apie savo mokyklq, kurios pavadinimo ir vietos jis neatskleidė. Ambasadorius pasakojo apie toje mokykloje buvusią mokytoją, “variusią iš proto” visus vaikus, nes ji visada žinojo atsakymą į bet kokį klausimą, kad ir ko jos klaustum. Vieną dieną mokiniai nusprendė ją apgauti. Du berniukai sugavo drugelį, vienas laikė jį rankose už nugaros. Vaikai paklausė mokytojos, ar ji žino, kas yra jo rankose. “Drugelis”,- atsakė ji. Paruošta apgaulė buvo tokia: jie turės klausti mokytojos, ar drugelis gyvas, ir jei ji pasakys “taip”, jie būtų jį suspaudę, o jei ji pasasakytų, kad ne, jie išleistų jį. “Gyvas jis ar miręs?”- jie paklausė. “Atsakymas yra jūsų rankose”, – atsakė mokytoja.
Ambasadorius A. Maimonas taip pat priminė, kad Izraelio ambasada šiemet nusprendė švęsti Izraelio Nepriklausomybės dieną, užsiimdama labdaringa veikla, o ne išleisdama lėšas priėmimui. Pasak ambasadoriaus, geriau duoti negu imti. Jis taip pat padėkojo susirinkusiems tėvams, kad augino vaikus, puoselėdami žydišką tapatybę. Visus vaikus, kuriems buvo skirta ši graži šventė, ambasadorius sveikino asmeniškai, skaitydamas kiekvieno vardą, pavardę, ir įteikdamas dovanas.
Jaunuoliai gėlių puokštėmis apdovanojo tėvus ir mokytojus, o po to visi fotografavosi bendrai nuotraukai. Po ceremonijos visų laukė foje paruoštos šventiškos vaišės.
