nuotr. Sauliaus Žiūros
Vilniaus miesto savivaldybė praneša
Vilniuje lieka vis mažiau sovietų valdžios barbariškumo pavyzdžių – tvarkomos vietos, kuriose randama paminklinių žydų akmenų fragmentų. Neseniai tokia vieta aptikta Antakalnyje – Vilniaus klinikinės ligoninės pagrindinio įėjimo laiptuose buvo rasta žydų paminklinių akmenų dalys. Šią savaitę laiptams panaudoti žydų paminkliniai akmenys yra išmontuojami ir išvežami į jiems skirtą pagarbos vietą – senąsias žydų kapines Olandų gatvėje
Antradienį, lapkričio 8d. LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ ketvirtoji radijo dokumentikos ciklo apie Lietuvos žydų miestelius dalis. Klausykitės po 9 val. žinių. Šį kartą keliaujame į Šeduvą, kurioje kaip ir daugybėje kitų Lietuvos miestų ir miestelių virė įvairiatautis, įvairiakalbis, spalvingas gyvenimas. Tačiau Holokaustas sunaikino ne tik štetlą, bet ir beveik visiškai ištrynė žydų atminimą.
Kaip šiandien įprasminama Šeduvos žydų atmintis, koks buvo jų gyvenimas prieš Holokaustą, kaip jie prisidėjo kuriant Nepriklausomos Lietuvos valstybę Vitos Ličytės parengtoje dokumentikoje.
Gerbiama Faina,
Norime jums pranešti apie du labai teigiamus mūsų planų pokyčius, kurie yra reikšmingi, stengiantis suburti pasaulinę paramą patyrusiems Holokaustą, jų turto restitucijai.
Europos Parlamentas
Pirmą kartą istorijoje Europos Parlamento prezidentas pareiškė tvirtą paramą Holokausto restitucijos procesui ir su tuo susijusių klausimų sprendimui, kurie yra svarbūs išgyvenusiems Holokaustą. Kalbama apie jų turto restitucijos įgyvendinimą. Reikalai pajudėjo WJRO pastangų ir darbo Europos Sąjungoje dėka.
Prezidentas Martinas Šulcas laiške Europos aljanso „Už Holokaustą išgyvenusiųjų turto grąžinimą (EAHS)“ pirmininkui patvirtino nekilnojamojo turto ir daiktų, neteisėtai nusavintų Holokausto metu iš žydų bendruomenių ir nukentėjusiųjų, sugrąžinimą.
“Aš asmeniškai patvirtinu, kad restitucijos ir kompensacijos už nekilnojamąjį turtą, žydų meno paveldo ir kitų kultūros vertybių, pagrobtų per Holokaustą, svarbą”, jis rašė EAHS. WJRO pernai kreipėsi laišku, kurį pasirašė 36 Europos Parlamento nariai iš įvairių šalių ir partijų, prašydami prezidento M.Šulco pritarti savo vardu restitucijos procesui.
Leidinio autorė Aušra Jonušytė ir Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas. Rasos Pakalkienės (LŽ) nuotrauka
Antrojo pasaulinio karo metu dauguma Lietuvos miestų ir miestelių žydų bendruomenių buvo sunaikinta. Tokio likimo neišvengė ir Kupiškis. Šios tautybės žmonės buvo išžudyti, bet neištrinti iš atminties. Tai parodo ir Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“. A-A+ Vilniaus žydų viešoji biblioteka kartu su Kupiškio etnografijos muziejumi pakvietė į Aušros Jonušytės parengtos knygos „Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“ pristatymą. Leidinio sudarytoja susirinkusiesiems teigė svarsčiusi, kaip sujungti kraštą tyrinėjusių mokslininkų darbus, mokinių ir mokytojų veiklą, kaip perteikti informaciją, kad ji tiktų ir vaikams.
Lapkričio 6d. Davidui Kocui sukanka 70m.
Davidas dirba svarbų reikalingą darbą, jis yra Vilniaus žydų bendruomenės valdybos narys,prižiūri žydų kapines, organizuoja darbus. Šilčiausi sveikinimai jubiliejaus proga nuo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės.
Sveikindami savo ištikimą narį, nuoširdžiai linkime Jums geros sveikatos, kad visad pavyktų pradėti darbai! Kad brangūs Jums žmonės būtų laimingi! Draugams atviri būtų Jūsų namai! Jėgų kad nestigtų! Kad visad ir viskas Jums būtų gerai!
Mazel Tov!
BNS
Šių metų pabaigoje pasirodysiančioje knygoje apie Holokausto vykdytojus Lietuvoje bus maždaug 40-ies asmenų pavardės bei jų artimųjų liudijimai, sako Lietuvos gyventojų ir genocido rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) direktorė Birutė Burauskaitė.
Ji sako, kad visą medžiagą knygai, įskaitant ir Holokauste dalyvavusių asmenų artimųjų liudijimus, surinko apžvalgininkas Arkadijus Vinokuras, knygą recenzuos ji pati, LGGRTC Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius Arūnas Bubnys ir dar keli centro ekspertai.
LŽB primininkė Faina Kukliansky
Kaip skelbta, Vilniaus Choralinė sinagoga uždaryta remontui, o Lietuvos bendruomenės tikintiesiems sudarytos sąlygos laikinai melstis (mitnagdams nereikia ypatingų sąlygų) Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje (LŽB). Bendruomenės pirmininkę Fainą Kukliansky stebina, kad eilinis Vilniaus sinagogos remontas sukelia furorą pasaulio žydų spaudoje ir socialiniuose tinkluose. Įėjimas į bet kokią pasaulio bendruomenę yra ribojamas, nieko nuostabaus, kad nuolatos triukšmaujantis ir trukdantis žmogus neįleidžiamas, nes dirbtinai sudaroma konfliktinė situacija. Bendruomenės rabinai patys prašo neįleisti žmonių, kurie trukdo melstis. Pastarųjų dienų įtampa, kurią LŽB buveinėje savo neadekvačiu elgesiu inicijuoja Chabad Liubavič rabinas Sholom Ber Krinsky, yra neatsitiktinė. Šis rabinas turi savo patalpas Vilniuje, Bokšto g., jis gauna paramą iš žydų organizacijų. Nėra jokių abejonių, kad Chabad Liubavič palaiko ir išlaiko įvairių šalių žydų bendruomenės, būtų nenuostabu, jei jį remtų tik Chabad Liubavič organizacijos. Mums jos yra žinomos ir jų tikslai skaldyti LŽB taip pat žinomi. Suprantu, kad gali būti palaikoma kitos pakraipos bendruomenė, bet turime žinių, kad dabar ji palaikoma kitu tikslu. Mūsų reikalas ir mūsų sprendimas, kada remontuoti sinagogą. Kreipiuosi į pasaulio žydų bendruomenes leisti LŽB ramiai gyventi, remontuoti sinagogą, kada reikia, o ne kaip nori rabinas Krinsky, jei mums reikės pagalbos, paprašysim. LŽB dirba du rabinai, tarp tikinčiųjų vyrauja ramybė, Lietuvoje jaučiamas judaizmo atgimimas.
Nuotraukoje senoji Švėkšnos sinagoga
Aušra Pažėraitė
Pasipriešinimas chasidizmui
Chasidizmas, plitęs alternatyviais būdais, lyg kokie klubai, nepriklausomi nuo bendruomenių, nepaisydami vietinių rabinų autoriteto, o tik savo Cadikų ir rebių, buvo tikras iššūkis ir galvos skausmas. Buvo labai panašu į maištą, gal net anarchiją. Dar daugiau, buvo įtariama, kad tai viena iš užsislaptinusių Šabtajaus Cvi mesianistinio judėjimo modifikacijų, prieš kurias Europoje buvo kovota dar nuo XVII amžiaus pabaigos. Net Vilniaus Gaonas buvo išreiškęs įtarimą, kad jie turi sąsajų su Abiejų tautų respublikoje (toliau ATR) tada egzistavusia frankistų „sekta“. Didelį pasipiktinimą kėlė ir Chasidiška pasaulėžiūra, kylanti iš tokių kabalistinių interpretacijų, kad atrodė, trinasi ribos tarp gėrio ir blogio, tarp košer ir trefa, tarp to, kas šventa, ir kas profaniška. Ir panteistinės idėjos, Cadiko tarpininkavimas tarp Kūrėjo ir žmogaus, ir vos ne stabmeldiškas jo garbinimas. Viskas buvo įvardinta tiesiog erezija. Jau nekalbant apie šventvagišku laikomą santykį su Toros studijavimu, net jei ir patys chasidai buvo, kad kaltino pačius Torą studijuojančius mokslinčius, kad studijuoja ne visai nesavanaudiškai – kas siekia šlovės, kas praturtėjimo, kas gal dar ko nors. Užkliuvo ir pernelyg triukšmingos ir ekspresyvios maldos praktikos, piktnaudžiavimas alkoholiu, ir visa eilė kitų dalykų.
Šiuo metu yra vykdomi Alytaus sinagogos (Kauno g. 9) stogo keitimo, perdangos ir stogą laikančio karkaso stiprinimo darbai. Pabaigus stogo tvarkybos darbus, šiemet taip pat planuojama įrengti žaibosaugą.
„Džiaugiamės atsiradusia galimybe sutvarkyti XIX a. pabaigoje iškilusią mūrinę sinagogą, liudijančią tuometinės Alytaus bendruomenės aukštą kultūrinį ir ekonominį lygį. Atkreipkime dėmesį, kad po XX a. pradžios gaisrų atstatyta sinagoga tapo viena iš svarbiausių atkuriamo Alytaus centro dominančių. Joje išlikę ir turtingi interjero elementai ─ autentiškas polichrominis dekoras pagrindinėje sinagogos maldų salėje. Šiuo metu svarbiausia yra stabilizuoti Alytaus sinagogos būklę, sutvarkyti stogą, kuris buvo kiauras. Atlikus šiuos avarijos grėsmės pašalinimo darbus, vanduo nebeardys sienų mūro ir sinagoga bus apsaugota, vėliau darbai bus tęsiami“, ─ sako Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.
Klaipėdoje bus teisiamas vyras dėl viešo niekinimo ir neapykantos žmonių grupėms skatinimo dėl jų tautiškumo, seksualinės orientacijos, įsitikinimų ir pažiūrų.Tyrimą baigusi Klaipėdos apygardos prokuratūra bylą perdavė teismui. Kaip pranešė prokuratūra, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2013 metų lapkritį Klaipėdos rajono gyventojas V.L., naudodamasis socialinio tinklo „Facebook“ paskyra, paskelbė vieno leidinio santrauką ir paskaitos rusų kalba teksto vertimą, kuriame buvo skleidžiamos melagingos žinios apie žydus, su jais susijusius visuomeninius ir politinius reiškinius. Vėliau po savo įrašu vyras parašė du komentarus, kuriuose viešai tyčiojosi iš žydų, homoseksualų ir Lietuvoje veikiančių politinių partijų narių.
„Tuščia, užkalta, nėra, išrauta“, – taip apie Lietuvoje esančias žydų sinagogas kalbės operos solistas Rafailas Karpis, leidęsis į kelionę po Šiaurės Aukštaitiją su BTV laidos „Keliauk ir ragauk. Lietuva“ vedėja Beata Nicholson. Rafailas sako, kad sovietų okupacijos metais sandėliais ir sporto salėmis paversti mediniai Lietuvos žydų maldos namai iki šiol daug kur atlieka tokią pat paskirtį. Tik ne vietinių bendruomenių iniciatyva atstatytame Joniškio sinagogų kompekse, kuriame laidos metu lankysis Beata ir Rafailas.
Kaune įsikūrusiuose Japonijos diplomato Chiunės Sugiharos namuose prasidėjo ilgai lauktos pertvarkos. Kol kas remonto darbai vyksta tik viduje. Reikėtų atnaujinti ir pastato fasadą, tačiau tam lėšų kol kas nėra.
Karo metais žydus gelbėjusio Japonijos diplomato Ch.Sugiharos namuose-muziejuje remonto sulaukė antras pastato aukštas. Kol kas visa ekspozicija išdėstyta pirmame aukšte. Čia galima apsilankyti diplomato darbo kabinete, sužinoti, kaip jis karo metu padėjo žydams gauti vizas ir išvykti į Japoniją bei kitų Rytų šalies herojaus gyvenimo detalių. Įrengus antrą aukštą, ekspozicija dar labiau prasiplės ir tikimasi, kad pritrauks daugiau turistų ne tik iš Japonijos, bet ir iš Lietuvos.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai sveikina prezidentą Valdą Adamkų sulaukus garbingo 90-ojo jubiliejaus.
Jūsų ekselencija prezidente, mums žydų bendruomenei Jūsų asmenybė ir biografija, atspindinti amerikietiškai-lietuvišką sėkmės istoriją, ji įkvepiaį, o nuveikti darbai skatina augti ir tobulėti. Eidamas Lietuvos Respublikos prezidento pareigas dvi kadencijas, Jūs sugebėjote kurti ir parodyti pasauliui kitokią Lietuvą – saugesnę bei modernesnę, atviresnę, nebijančią iššūkių, tokią Lietuvą, kur pažanga gamtosaugoje, kultūroje bei moksle yra aukščiausi siekiai.
Linkime stiprybės ir geros sveikatos Jums ir p. Almai!
manoteises.lt
Žydo figūra Lietuvoje jaučiama ir po Holokausto – tiek Užgavėnių metu, tiek mituose apie krikščionių vaikų kraują ir macus. Tokių pasakojimų gyvybingumas ne tik primena apie mūsuose ypač mėgstamą buitinį antisemitizmą, bet ir mintyse priverčia sau užduoti nejaukų klausimą – kas ir kur tie, kurių pamiršti niekaip negalime?
Viena iš jų – Amit Belaitė, Lietuvos žydų studentų sąjungos vadovė. Atrodo, jei ne Holokaustas, mūsų pašnekesys galėtų būti toks paprastas – be tylos pauzių ir gilaus kaltės jausmo. Bet pratylėjus dešimtmečius, klausimai, kas tada nutiko „taviškiams“, kaip jie išgyveno, kaip Holokaustas formavo tavo patirtis, atrodo, veržte vežiasi.
Gerbiamieji Tėveliai, kaip ir kiekvienais metais Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė su JDC parama rengia žiemos stovyklą A Mehaye 2016 !Kviečiame 7-17 metų vaikus ir jaunuolius turiningai ir smagiai žiemos praleisti atostogas! Susitiksime gruodžio 24 – 30 dienomis!
Registracija/informacija:+37067257540 soniakaplan
Kauno.diena.lt
Kauno tvirtovės VII forto masinėje kapavietėje šiandien atidengtas holokausto aukų atminimo ženklas. Tai viena iš daugelio iniciatyvų Kaune šiam žydų tautos, o kartu ir visos Lietuvos istorijos tarpsniui įamžinti.
Kauno tvirtovės VII forte 1941 metų liepą nužudyta apie 3000 žmonių. Prieš kelis metus žydų bendruomenė masinės kapavietės vietoje VII forte palaidojo čia rastus žuvusių žydų kaulus, o trečiadienį atidengtas ir pagerbimo ženklas.
Akmeninę iš žemės veržliai išnyrančios žvaigždės skulptūrą sukūrė skulptorius Alfonsas Vaura. Paminklui apšviesti įrengtas elektros įvadas, sumontuoti trys skirtingo tipo automatizuoti prožektoriai, apšviesiantys memorialą tamsiuoju paros metu. Beveik 10 tūkst. eurų kainavusius darbus finansavo Kauno miesto savivaldybė.
Spalio 30 d. Kaune paminėtos Didžiosios akcijos, kurios metu 1941 m. IX forte buvo nužudyti 9200 Kauno gete kalėjusių žydų, tarp jų 4273 vaikai, 75-osios metinės. Pagerbimo ceremonija prasidėjo 14 val. IX forte prie masinių žudynių lauko. Niūrus dangus ir talžantys šalti vėjo ir lietaus gūsiai atliepė kalbėtojų žodžiuose. Izraelio ambasadoriaus Lietuvoje pavaduotoja Efrat Hochstetler pasidalino Avrahamo Tory liudijimu apie Didžiosios akcijos įvykius. Ji bei Kauno m. mero pavaduotojas Vasilijus Popovas, Kauno m. tarybos narys Andrius Kupčinskas, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, IX forto muziejaus direktorė Jūratė Zakaitė kalbėjo apie tai, ką turėjo išgyventi bėjegiai, pažeminti žmonės, nuo 6 val. ryto stingdančiame šaltyje stovėję Demokratų aikštėje, skirstomi į kairę ir dešinę, į mirtį ar gyvenimą, apie tai, kiek menininkų, mokslininkų ar tiesiog dorų piliečių prarado Lietuva, apie mūsų pareigą prisiminti šias nežmoniško žiaurumo aukas ir perduoti istorinę tiesą ateities kartoms. Muzikos ir poezijos įtaiga visada sustiprina kalbėjimo poveikį: šį kartą susirinkusiems grojo Artūras Makštutis, eiles skaitė aktorė Kristina Kazakevičiūtė, prieš keletą metų su moksleivių grupe pastačiusi spektaklį apie Didžiąją akciją. 17 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje prasidėjo koncertas Didžiosios akcijos aukoms pagerbti. Pilnutėlė filharmonijos salė spengiančioje tyloje klausėsi koncerto vedančiojo Aleksandro Rubinovo skaitomų mažųjų šios protu nesuvokiamos selekcijos ir vos per vieną dieną įvykdytų masiškiausių žydų žudynių Lietuvoje liudytojų prisiminimų bei talentingų Lietuvos poetų eilių apie Holokaustą. Puikūs dainininkai Judita Leitaitė (mecosopranas) ir Rafailas Karpis (tenoras), kuriems akomponavo Rūta Mikelaitytė Kašubienė bei Darius Mažintas, ne tik talentingai atliko savo programą, bet ir sukūrė be galo dvasingą, jautrią, šiltą ir kartu susimąstyti verčiančią atmosferą, jie dainavo žinodami, dėl ko ir kam dainuoja, jie lenkė galvas ir nekaltai nužudytiems, ir Holokausto siaubą išgyvenusiems, laimei, dar galintiems į koncertą atvykti klausytojams, tarp kurių buvo ir Didžiosios akcijos liudininkės Feiga Koganskienė ir Fruma Kučinskienė.
Už galimybę surengti nemokamą koncertą Kauno žydų bendruomenė dėkoja Tautinių mažumų departamentui prie LR vyriausybės bei Geros valios fondui.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė švenčia jubiliejinį 70-ąjį gimtadienį! Maša yra daugybės bendruomenės incijuotų kultūrinių renginių autorė ir idėjinė vadovė, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininko pavaduotojos pareigas ji eina jau daugiau nei 20 metų. Jos pastangų dėka 2001 m. buvo suorganizuotas pirmasis Pasaulio litvakų kongresas, tapęs simboliniu įvykiu atsikūrusioje žydų bendruomenėje, žymėjęs litvakų kultūros Lietuvoje renesansą. Maša Grodnikienė labai daug prisidėjo puoselėjant ir garsinant litvakišką kultūrą bendruomenės viduje ir visame žydiškajame pasaulyje.
Gimtadienio proga bendruomenė skiria pačius nuoširdžiausius žodžius. Sveikiname Mašą su jubiliejumi ir linkime stiprios sveikatos, džiaugsmo šeimoje su anūkais, kūrybingų iniciatyvų žydų bendruomenėje, geros nuotaikos, daug šiltų gyvenimo akimirkų. Su gimtadieniu!
Mazel Tov!
Veisiejų ir Lazdijų žydai buvo sušaudyti Kaktiškėse.
LŽB pirmininkės Faina Kukliansky šeima per žudynes neteko 29 giminaičių, gelbėtojų dėka pavyko išsigelbėti seneliui su vaikais. Lietuvos žydų bendruomenėje yra keli Veisiejų Holokaustą išgyvenusių žydų palikuonys: F.Kukliansky, A.Levinsonas, I.Bereznickis, Junona Bereznicky , V. Sideraitė, seserys R. ir L. Ofčinskaitės.
Prie paminklo Holokausto aukoms Kaktiškėse.
Veisiejų vaistininkas Saulius Kuklianskis su žmona, gydytoja Zinaida ir trimis vaikais Moše, Ana ir Samueliu karo išvakarėse gyveno Alytuje. Nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą, šeima greitai neteko dar jaunos, rūpestingos, mylinčios ir mylimos trijų vaikų motinos Zinaidos Kuklianskienės, tačiau Veisiejų vaistininkui ir jo vaikams pavyko išgyventi. Dramatiškas šios šeimos gelbėjimosi kelias – pabėgimas iš okupuotos Lietuvos teritorijos, pusantrų metų gyvenimas Gardino gete, pabėgimas iš Gardino geto ir grįžimas į Lietuvą – buvo pilni pavojų ir nesiliaujančios kovos dėl išlikimo.
“Telšių Atjauta” – negalią turinčių žmonių klubo nariai prieš lapkričio 1-ąją sutvarkė Telšių senąsias žydų kapines. Visi savanoriai dalyvauja projekte “Pagražinkime mūsų Telšius”. Žydų kapinių tvarkymas yra vienas iš projekto darbų.