specialiai lzb.lt
Doc. dr. Aušra Pažėraitė Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro dėstytoja
Chasidizmo ištakos
Kaip naujas religinis žydų judėjimas chasidizmas kilo Vakarų Ukrainoje XVIII amžiaus viduryje, ir per kelis dešimtmečius apėmė didžiąją dalį buvusių LDK žemių ir Lenkijos. Žiūrint plačiau į nuotaikas ir judėjimus, apėmusius žydus visoje Europoje šiame amžiuje, akivaizdi buvo didelė tradicinių rabinų autoriteto krizė, kurią iš vienos pusės lydėjo Vakarų ir Centrinės Europos žydų emancipacijos siekiai, traukant ryšius su bendruomenėmis ir siekiant integruotis dominuojančiose visuomenėse, dažnai netgi asimiliuojantis bei krikštijantis, iš kitos pusės – įvairūs žydų dvasiniai-mistiniai sąjūdžiai, kurie labiau vertino kabalistinius mokymus ir religines patirtis, nei tradicines Toros studijas ir rabinų autoritetą. Religinis entuziazmas, kaip to meto dvasinius bruzdėjimus įvardijo vienas žydų kultūros istorikas, siejo tiek žydus „Vakaruose“, kurie vis dažniau vietoj tradicinės religinės praktikos, kuriai gaires teikė rabinai, rinkdavosi praktikas, labiau atitinkančias pakitusias ekonomines ir socialines sąlygas, tiek ir žydus „Rytuose“, kurie rinkosi naujoviškas chasidų praktikas.
