Naujienos – Page 253 – Lietuvos žydų bendruomene

Žydų dėkingumo dovanos savo gelbėtojams

Virginija SKUČAITĖ, “Kauno diena”

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, drauge su Maltos ordinu siekdama praskaidrinti ir palengvinti iškilių Lietuvos piliečių – žydų gelbėtojų senatvę, teikia jiems įvairios materialinės paramos.

Talkina Maltos ordinas

“Mums labai rūpėjo ir rūpi, kad mus gelbėjusių žmonių senatvė būtų bent kiek praskaidrinta ir aprūpinta materialiai, nes suprantame, kad maža vien padėkoti ir pavadinti Pasaulio tautų teisuoliu. Tad išgelbėtieji, jų organizacijos stengiasi kiek įmanoma materializuoti savo dėkingumą gelbėtojams įvairiomis formomis”, – kalbėjo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky po Vokietijoje Lietuvos žydų bendruomenės ir Maltos ordino šiemet surengto koncerto.

Koncerto metu surinktos lėšos – 123 tūkst. eurų – buvo skirtos Pasaulio tautų teisuoliams Lietuvoje remti, finansuojant trejus metus truksiančius paramos gelbėtojams projektus.

Pasak Maltos ordino pagalbos tarnybos Lietuvoje generalinio sekretoriaus Eitvydo Bingelio, dalis lėšų šiemet buvo skirta kortelėms, už kurias gelbėtojai galėjo įsigyti nekompensuojamųjų vaistų ir medicinos prekių.

2017-01-032017-01-03

Skaityti plačiau

Kauno žydų bendruomenės šventė

Kauno žydų bendruomenė sveikina visus su Naujaisiais 2017-aisiais metais ir praėjusia Chanukos švente, kurią bendruomenės nariai šventė net keliose erdvėse: kavinėje, Šabato patalpose ir net baseine.

2017-01-032017-01-08

Skaityti plačiau

Šalom! (I)

birzu-ugniag-768x478

Borisas JANUŠEVIČIUS „Biržiečių žodis“

Jau kurį laiką stebiu užsiplieskusį susidomėjimą tarpukariu Biržuose gausiai gyvenusiais žydais. Šifruojami mįslingi jų kodai, kuriami ir vykdomi projektai, stengiamasi suteikti šiai veiklai tarptautinės reikšmės foną. Į Biržus atskubėjo Izraelio ambasadorius, JAV ambasadorės pavaduotojas, Lietuvos vyriausiasis rabinas, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė, Bruklino sinagogos prezidentas, LR Seimo nariai, Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas, kai kurių miestų žydų bendruomenių atstovai, ir daugelis kitų. Biržiečiai vyrai prisimatavo judėjų „jarmulkas“. Žydų kapinėse suskambo graudi kantoriaus giesmė. Dalis svečių tik dabar sužinojo, kad pasaulyje yra tokie Biržai su išlikusiomis unikaliomis žydų ir karaimų kapinėmis. Deja, tarp susirinkusiųjų jau nebuvoŠeftelio Melamedo, kuris save vadino vieninteliu Biržuose gyvu išlikusiu žydu. Daugiau kaip prieš metus Š. Melamedas mirė. 1941 m. birželį Šeftelis su broliu pasitraukė į Rusiją ir taip liko gyvas. 1945 metais sugrįžęs į gimtąjį miestą Vytauto gatvėje stovėjusių savo tėvų namų jau nerado – jie sudegė. Nerado ir prieš ketverius metus čia paliktų artimųjų. Motina Pajė, tėvas Peisachas ir septynmetis brolis Hirša buvo sušaudyti Pakamponyse. Apleistoms senosioms žydų kapinėms tvarkyti rodomas dėmesys, kurio jos niekada neturėjo. Paauglystėje čia žuvaudami mes, vaikai, niekuomet neidavom į gūdų kapų krūmyną.

2017-01-032017-01-03

Skaityti plačiau

Gyventojai kviečiami pasidalinti prisiminimais apie 1941 m. nužudytus žydus prie Švenčionėlių

Niekur iš Švenčionių apylinkių gyventojų, o ypač tų, kurie yra 1941 m. spalio mėnesį vykusių tragiškų įvykių liudytojai ar nužudytųjų giminaičiai, atminties nedings skaudūs prisiminimai.

Vokiečiams 1941 m. vasarą okupavus Naujuosius Švenčionis (taip vadinti Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto archyviniame fonde), tą lemtingą rudenį, spalio mėnesį, visi Švenčionių apskrityje gyvenę žydų tautybės asmenys (tarp kurių įvairių profesijų atstovai – gydytojai, valstybinio banko darbuotojai, rabinai ir daugelis kitų) buvo suvaryti į getą ir po kurio laiko sušaudyti. svencionys3

Kreiptis ir rašyti Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkui Moisejui Šapiro: moisa50@mail.ru

Masinis žydų sušaudymas prie Švenčionėlių

Švenčionių krašte masiniam žydų naikinimui vieta pasirinkta netoli Švenčionėlių, už Žeimenos upės plytinčiame Platumų kaimo pušyne. Ten dar buvo išlikę buvusio poligono barakai. 1941 m. rugpjūčio viduryje Švenčionių valsčių policijos viršininkams buvo išsiuntinėtas slaptas Švenčionių apskrities viršininko įsakymas dėl visų apskrities žydų suvarymo prie Švenčionėlių ir jų turto konfiskavimo. Žydams, suvarytiems į barakus, teko išgyventi juose apie savaitę laiko, patirti badą, šaltį, būnant visiškoje nežinioje dėl savo ateities. Barakai, kuriuose gyveno, buvo apsupti tvora, aplinkinės vietos užminuotos. Esant produktų trūkumui prasidėjo badas.

2017-01-012017-07-25

Skaityti plačiau

Panevėžio miesto ir Ukmergės rajono žydų bendruomenių Chanukos šventė

Gruodžio 30 d. Panevėžio miesto žydų bendruomenė (pirmininkas Genadij Kofman) kartu su Ukmergės rajono žydų bendruomene (pirmininkas Artūras Taicas) restorane “Vakarinė žara” jau ne pirmus metus susitiko švęsti Chanuką. Šventėje dalyvavo labai daug žmonių – abiejų bendruomenių nariai su šeimomis bei kiti garbūs svečiai – Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas, Panevėžio miesto žydų bendruomenės globėjas ir rėmėjas – Jurij Grafman, istorikas Vidmantas Janukonis, tarybos nariai – Galina Kuzmienė ir Alfonsas Petrauskas. Šventinis vakaras buvo iškilmingas, jaukus ir linksmas, svečiai bendravo ir sveikino vieni kitus, vaišinosi tikromis litvakų Chanukos vaišėmis: latkėmis (bulviniais blynais) ir tradicinėmis spurgomis.

2017-01-012017-01-03

Skaityti plačiau

Lenkijos žydų atminties keliais. Kodėl prie kaimynų muziejų nuolat nutįsta eilės?

Ieva Šadzevičienė, Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centro vadovė

Šį rudenį keliavome į Lenkiją, norėdami pažinti kaimyninės šalies kultūrinį paveldą, pamatyti, kaip lenkai tvarkosi su žydų kultūriniu paveldu, Antrojo pasaulinio karo palikimu
Pasiekiame Markova gyvenvietėje įsikūrusį Ulmų šeimos vardo Žydus Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjusių lenkų muziejų. Jau šiame miestelyje gan simboliškai susiduriame su architekto Miroslavo Nizio vadovaujamos įmonės Nizio Design International kūryba. Įmonės sukurtas ekspozicijų dizainas tapo ne vieno istorinio muziejaus Lenkijoje vizitine kortele ir lydėjo mus lankant didžiausius muziejus Varšuvoje: Lenkijos žydų istorijos muziejų (POLIN) bei Varšuvos sukilimo muziejų. Ulmų šeimą Katalikų bažnyčia paskelbė Antrojo pasaulinio karo kankinių šeima, o Tautos atminimo institutas Izraelyje (Jad Vašem) jau 1955 m. šiai šeimai suteikė Pasaulio tautų teisuolių titulą. Antrojo pasaulinio karo metu Ulmai slėpė dvi žydų šeimas: Šalius ir Goldmanus. 1944 m. kovo 24 d. naktį liudytojų akivaizdoje vokiečių žandarmerija su mėlynaisiais policininkais (baltaraiščių atitikmuo Lenkijoje) brutaliai sušaudė šeimos tėvą Jozefą Ulmą, jo devintą mėnesį nėščią žmoną Viktoriją, šešis jų mažamečius vaikus ir aštuonis slepiamus žydus.

2017-01-012017-01-04

Skaityti plačiau

Istoriniai iššūkiai po Chanukos stebuklo

lzb.lt Doc. dr. Aušra Pažėraitė Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro dėstytoja

Socialiniuose tinkluose nerimstant diskusijoms, valia ar nevalia ne žydų miestų aikštėse degti chanukijos žvakes ar lempeles, sakyti ar nesakyti brochos (palaiminimo), kiek dar likę kažko žydiško „chrismukos“ šventėse, dalijantis paveikslėliais, su stačiomis ir apverstomis eglėmis, primenančiomis menoras, galima vėl grįžti prie istorijos apie graikų ir žydų priešpriešą ir pergales. Bet labiausiai, kas šiandien galėtų būti aktualu, turint omenyje įvairias bet kokios religinės ar etninės mažumos interakcijos su dominuojančiomis kultūromis galimybes, tai istorija „Po Chanukos“. Ironiška tai, kad, kaip pastebi tyrinėtojas Erichas Gruenas, po to, kai Hasmonėjai, iškovojus Judėjos valstybinę nepriklausomybę, įsteigė karališką dinastiją, Tora dabar jau žydų karalystėje buvo įvesta kaip pagrindinis Įstatymas (kaip Konstitucija), krašto helenizacija tik išaugo, ir augo per visą karalystės laikotarpį. Taip pat ir Martinas Hengelis laikėsi minties kad net ir Judėjos judaizmas per tą laiką buvo gerokai helenizuotas, nors jis ir bandė kalbėti apie „konfliktą tarp Palestinos Judaizmo ir Helenistinio amžiaus dvasios“, ir buvo priverstas paaiškinti, kad Makabiejų epochos krizė vis dėlto vedė prie reakcijos Judėjoje, kuri sustabdė sinkretizmą, nukreipė intelektualinę veiklą į Toros studijas ir užkirto kelią bet kokiam kulto ir įstatymų kriticizmui. Kaip pastebi daugelis autorių, helenizmo įtaka Judėjoje buvo akivaizdi, tačiau literatūra, rašyta Izraelio žemėje, skyrėsi nuo Diasporoje rašytos literatūros. Helenistinė kultūra čia nebuvo nei visiškai absorbuota, nei atmesta. (Kaip analogija galėtų būti šiuolaikinis modernus ir progresyvus Izraelis, talpinantis ir visišką šiuolaikinį sekuliarizmą, niekuo iš principo nesiskiriantį nuo vakarietiško, ir kraštutinai segregacines religines bendruomenes).

2016-12-312016-12-31

Skaityti plačiau

Šiemet minimos 125-osios garsaus poeto, litvako Osipo Mandelštamo gimimo metinės

Lapkričio mėnesį vykusiame LŽB Mini Limude, viena paskaitų buvo skirta garsaus poeto kūrybai. Paskaitą skaitė kaunietė poetė Elena Suodienė, išleidusi savo 16 poezijos knygų, apsigynusi mokslų daktaro laipsnį apie Marinos Cvetajevos poeziją, Europos menų ir literatūros instituto apdovanota „Auksinės plunksnos“ diplomu, dėsčiusi Vilniaus Universiteto Kauno humanitariniame fakultete iki 2000 metų. Dėstydama, parašė 3 poezijos knygas, po to tapo laisva menininke. Šiuo metu ji vadovauja Kauno Rusų susirinkimo klubui „Nadežda“. Elena Suodienė daug dėmesio skiria poeto O.Mandelštamo kūrybai ir jo biografijai, taip pat ji rašo poemą apie O.Mandelštamą.

125-osios poeto Osipo Mandelštamo gimimo metinės mums dar kartą primena, kad jis yra vienas garsiausių pasaulio litvakų. Jis išlieka daugelio atmintyje genialiu poetu, kurį nukankino nežmoniškas Stalino režimo persekiojimas. E.Suodienė jį vadina poezijos kankiniu.

2016-12-302016-12-30

Skaityti plačiau

Įrodymas apie Didįjį Pabėgimą

Tunelio vieta Panerių miške.

“The New York Times” metams baigiantis, išrinko įsimintiniausius, daugiausiai dėmesio sulaukusius straipsnius mokslo srityje apie archeologijos, biologijos, fizikos pasiekimus. “The New York Times” paklausė savo žurnalistų, kokios jų praneštos naujienos buvo įsimintiniausios. Viena jų – apie pasmerktųjų pabėgimą iš Panerių miško.

Žydai priverstinių darbų metu turėjo iškasti tunelį Panerių miške, šalia Vilniaus.1943 metais naciai privertė 80 Lietuvos žydų atkasti nužudytųjų pūvančius kūnus, sumesti juos ant šakų krūvos ir sudeginti.

Tada jiems buvo įsakyta sumaišyti pelenus su smėliu ir palaidoti palaikus, kad niekas nežinotų apie Paneriuose įvykdytas žudynes, kur naciai nužudė daugiau nei 100.000 žmonių.

Kelis mėnesius vadinamasis Leichenkommando, arba “lavonų būrys”, iškasė tūkstančius kūnų iš masinių kapaviečių ir juos degino. Jie žinojo, kad po to, kai darbai baigsis, naciai juos taip pat sušaudys. Tuomet vyrai sugalvojo drąsų pabėgimo planą.

76 dienas kaliniai kasė tunelį, neturėdami jokių įrankių, tik savo rankas ir kelis surastus šaukštus. Balandžio 15, 1944m. tamsiausią Pesacho naktį, jie surengė savo pabėgimą 30,5 metrų ilgio tuneliu į netoliese esantį mišką. Triukšmas atkreipė nacių patrulio dėmesį, jis ėmė šaudyti į bėglius. Tik 12 iš 80 žmonių suspėjo pabėgti.

Iš pabėgusiųjų 11 išgyveno karą. Jų liudijimai buvo vienintelis įrodymas apie pabėgimą. 2016m. liepos mėnesį archeologai, naudodami šiuolaikines technologijas PBS NOVA, surado tunelį. Modernios technologijos padeda mokslininkams labai tiksliai nustatyti ieškomą vietą po žeme, dar nepradėjus kasinėjimų. Tokiu būdu archeologai išvydo visą pasmerktųjų pabėgimo kelią. Galiausiai, buvo surasti tikri fiziniai įrodymai, kurie atskleidė istoriją apie vieną didžiausių pabėgimų per Holokaustą. Po to atsirado įvykio liudininko, pabėgusio Mordechaijaus Zeidelio prisiminimai. Po pabėgimo iš Panerių jis grįžo išlaisvinti Vilniaus, miesto, kuriame jis kažkada gyveno: “Aš likau be šeimos, žinojau, kad aš sudeginau juos visus Paneriuose” ( tuomet jie vadinosi lenkiškai Ponary).

Nicholas St. Fleur. Vertė Ilona Rūkienė

2016-12-302017-01-02

Atrasti, pažinti, priimti

Vieną gražią gruodžio mėnesio popietę, Dukstynos Tolerancijos ugdymo centro nariai su vadove Vida Pulkauninkiene vyko į Vilnių susitikti su žydų bendruomenės nariu Geršonu Taicu. Eruditas Geršonas sutiko pavežioti po senamiestį ir supažindinti su iškiliomis žydų bendruomenės asmenybėmis.
Kelionę pėsčiomis TUC nariai pradėjo nuo Vilniaus gynybinės sienos , kurioje XVII a. pirmoje pusėje, šalia Subačiaus vartų buvo pastatyta bastėja. Tai buvo gynybinis statinys, susidedantis iš bokšto, artilerijai skirtos pasaginės dalies bei juos jungiančio tunelio. Paėjus kiek toliau nuo bastėjos, atsivėrė nuostabus miesto ir jo apylinkių vaizdas, kitoks negu iš kitų vietų, nes kitur Vilnius atrodo prigrūstas daugybės pastatų, o nuo čia plyti didingai, tarsi lygumoje, ir aiškiai lyg ant delno regėti kiekvienos bažnyčios bokštas.

2016-12-302016-12-30

Skaityti plačiau

Linkėjimai iš Japonijos

Bendruomenei linkėjimus siunčia Tsurugos (Fukui prefektūra, Japonija) meras
Takanobu Fuchikami.
Tsuruga – Japonijos uostamiestis Antrojo pasaulinio karo metu priėmęs žydų pabėgėlius, kuriems buvo išduotos Kaune dirbusio Japonijos konsulo Čiunės Sugiharos vizos.

scan_20161230_095844435_001

2016-12-302016-12-30

Chanukos šventė Vilniaus Choralinėje sinagogoje 2016

Lietuvos žydų (litvakų) Chanukos šventė 2016 buvo nuoširdi, iškilminga, linksma su garbingais svečiais ir tikromis litvakų Chanukos vaišėmis: tradicinėmis spurgomis ir latkėmis (bulviniais) blynais. Vilniaus sinagogoje vyravo šilta ir gera, o klezmerių ansambliui „Rakija Klezmer orkestar“ užgrojus ausiai malonias žydiškas melodijas, šventiška nuotaika, kuri matėsi šypsenose ir plojimuose. Šventę pagerbė joje dalyvavęs Seimo pirmininkas V. Pranckietis, Izraelio ambasadorius A. Maimon, Lietuvos ambasadorius Izraelyje E.Bagdonas, JAV misijos pavaduotojas H.Solomonas. LŽB su įvykusiu didžiuoju Chanukos stebuklu sveikino pirmininkė Faina Kukliansky. Šių dienų stebuklu pirmininkė įvardijo tai, kad sinagogoje kartu su žydais švenčia ir lietuviai, groja žydų melodijas lietuviai ir kitų tautybių žmonės. Palaima švęsti savo tėvynėje kartu su žydų bendruomene.

Daugiau nuotraukų

2016-12-292016-12-30

Chanuka ir Toros šviesa

lzb.lt, Doc. dr. Aušra Pažėraitė Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro dėstytoja

Talmudas (Šabbat 21b) šios šventės ištakas pasakoja gana lakoniškai:

„Kislevo 25 – Chanukos dienos, kurių yra aštuonios, nėra raudų, per jas ir nepasninkaujama. Kada graikai įsiveržė į Šventyklą, jie suteršė visą alyvą Šventykloje, ir kai Hašmonėjų dinastija juos įveikė ir nugalėjo, patikrino [Šventyklą] ir rado tik vieną ąsotį alyvos, kuris buvo savo vietoje, ir buvo užantspauduotas Vyriausiojo kunigo antspaudu. Bet jame buvo alyvos [tiek, kad būtų gana] uždegti tik vieną dieną. Įvyko stebuklas su ja – nuo jos buvo uždegama aštuonias dienas. Kitais metais nustatė jas [tas dienas], kad būtų šventinės dienos šlovinimui (hallel) ir dėkojimui.“

Pasakojimas ne toks išplėtotas, kaip kad krikščioniškoje Biblijoje, kurioje galima rasti graikiškai rašytas dvi Makabiejų knygas. Jose plačiai pasakojama istorija žydų persekiojimo helenistinės Sirijos karaliaus Antiocho Epifano laikais, žydų sukilimas, vadovaujant broliams Makabiejams, ir jų pergalė.

2016-12-28

Skaityti plačiau

“Laikykis tvirtai, Izraeli, sausio 20-oji ateina!“ rašo D.Trumpas

BNS Baracko Obamos pasisakymas įsiutino Donaldą Trumpą.”Stengiuosi kiek galiu nekreipti dėmesio į daugybę kurstytojiškų prezidento Obamos pareiškimų ir (daromas) kliūtis, – parašė D.Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“. – Maniau, kad (valdžios) perėmimas bus sklandus, bet NE!“: Toks buvo naujausias nekilnojamo turto magnato respublikono smūgis, suduotas dabartiniam prezidentui demokratui socialiniame tinkle per itin neįprastą valdžios perdavimo procesą. Anksčiau šią savaitę pasirodžiusiame interviu B.Obama sakė, kad jis būtų buvęs išrinktas ir trečiai kadencijai, jeigu būtų galėjęs dalyvauti rinkimuose, nes didžioji šalies dalis vis dar palaiko jo politinę viziją. „Labai tikiu šia vizija, nes esu įsitikinęs, kad jeigu būčiau vėl kėlęs savo kandidatūrą ir ją aiškiai suformulavęs, manau, kad būčiau mobilizavęs daugumą Amerikos žmonių ją palaikyti“, – sakė B.Obama interviu savo buvusiam patarėjui Davidui Axelrodui. Iš karto nebuvo aišku, apie ką konkrečiai rašo D.Trumpas savo tviterio žinutėje, tačiau po kelių minučių jis kirto Obamai dėl jo politikos Izraelio atžvilgiu. „Negalime leisti ir toliau taip nepagarbiai ir niekinamai elgtis su Izraeliu. Jis buvo didis JAV draugas, bet… , – parašė jis. – Jau nebėra. Viskas prasidėjo nuo tos siaubingos Irano sutarties, o dabar – dar tos (Jungtinės Tautos)! Laikykis tvirtai, Izraeli, sausio 20-oji ateina!“. Praėjusią savaitę Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė pirmąją nuo 1979 metų rezoliuciją, kuria reikalaujama Izraelio nedelsiant sustabdyti palestiniečių teritorijose esančių žydų nausėdijų plėtrą. Jungtinės Valstijos per balsavimą 15-a narių turinčioje Saugumo Taryboje nepasinaudojo veto teise ir susilaikė, atverdamos kelią priimti šį dokumentą, smerkiantį jų artimiausią sąjungininką Artimuosiuose Rytuose. D.Trumpas, kurio inauguracija numatyta sausio 20 dieną, viešai ragino Jungtines Valstijas vetuoti tą rezoliuciją ir ne kartą kritikavo B.Obamos požiūrį.

2016-12-282016-12-29

Pagarba tautinių bendruomenių paveldui – sėkmingos integracijos dėmuo

Prieš pat didžiąsias metų šventes Tautinių mažumų departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įvyko diskusija „Pagarba tautinių bendruomenių paveldui – sėkmingos integracijos dėmuo“. Apie paveldą kalbėjo ne tik profesionalai, kuriems patikėta rūpintis šiuo šalies turtu, bet ir tautinių bendruomenių, žiniasklaidos atstovai.

Pristatydama diskusijos temą, Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė dr. Vida Montvydaitė pažymėjo, kad paveldo tema suartina visas šalies bendruomenes ir bendrijas.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė diskusijoje akcentavo, kad Lietuvos kultūros paveldas atspindi valstybės tautines bendrijas ir jų istoriją Lietuvos valstybės raidos kontekste. „Mūsų valstybė yra labai turtinga bendrijomis, kurios sukūrė ženklus. Dažniausiai ir visų lengviausiai atpažįstami yra sakraliniai objektai“, – kalbėjo D. Varnaitė, paminėdama, kad daugeliui bendrijų yra svarbios istorinės amžinojo poilsio vietos, senosios kapinės.

2016-12-282016-12-28

Skaityti plačiau

LRS Pirmininko pavaduotojo Gedimino Kirkilo sveikinimas

kirkilas-page-0-1

2016-12-282017-01-04

LRT RADIJAS 2016-ųjų „Metų žmogaus“ vardą skiria prozininkui, dramaturgui bei režisieriui Mariui Ivaškevičiui. Jis įvertinamas už pilietinę iniciatyvą – Atminties maršą Molėtuose.

Šių metų gegužę dramaturgas M. Ivaškevičius viename naujienų portalų parašė didelio atgarsio sulaukusį komentarą, kuriuo gyventojus kvietė dalyvauti eisenoje, skirtoje atminti nužudytus Molėtų žydus. M. Ivaškevičius svarstė: ,,ar mūsų žydai eis vieni, ar šįkart mes būsim kartu su jais?“Svarstoma, kad tokia pilietinė iniciatyva ne vieną gyventoją paskatino pirmą kartą jautriau pažvelgti į tokią skaudžią istorinę praeitį. Rugpjūčio 29-ąją iki žydų žudynių vietos Molėtuose ėjo apie pusantro tūkstančio žmonių: ne tik žydų bendruomenės narių, bet ir molėtiškių, taip pat atvažiavusiųjų iš kitų miestų ir šalių. Taip buvo pagerbti daugiau nei 2000 prieš 75-erius metus nužudytų Molėtų žydų.

Molėtų žydų žudynių vietą aplankiusi ir tylos minute Holokausto aukų atminimą pagerbusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė pagal žydų tautos papročius masinės kapavietės vietoje padėjo atminties simbolį – akmenuką. Taip simboliškai buvo pradėtas Atminties maršas, kurį organizavo nužudytų žydų artimieji kartu su Lietuvos žydų bendruomene bei šalies visuomenininkais ir kultūros atstovais.

Nacių okupacijos laikotarpiu 1941 metų rugpjūčio 29 dieną Molėtuose išžudyta apie 2000 žydų tautybės žmonių. Tuo metu tai sudarė beveik du trečdalius visų miestelio gyventojų.

Šalies vadovės teigimu, labai svarbu, kad Atminties maršo idėja susilaukė tokio didelio visuomenės ir ypač jaunimo palaikymo. Pasak prezidentės, tai rodo, kad Lietuvos žmonės keičiasi, „atsikrato primityvių stereotipų, tampa atviri ir tolerantiški, puoselėja ir gina žmogiškąsias vertybes“.

LRT RADIJO „Metų žmogus“ renkamas 13-ąjį kartą, prezidentas Valdas Adamkus – pirmasis, kuriam buvo suteiktas toks vardas.

Daugiau informacijos

2016-12-272016-12-30

Po įstatymo korekcijos Lietuvos pilietybė suteikta keliems šimtams litvakų

pasas-lietuvos

Vilnius, gruodžio 25 d. (BNS). Įstatyme numačius platesnes galimybes atkurti Lietuvos pilietybę tarpukariu išvykusių žydų palikuonims, jau patvirtinti keli šimtai prašymų dėl pilietybės.

Migracijos departamento duomenimis, birželį įsigaliojus pataisoms per trečiąjį šių metų ketvirtį iš viso Lietuvos pilietybė atkurta 223 žydų tautybės asmenims: 209-iems Izraelio ir 14-ai Pietų Afrikos Respublikos (PAR) piliečių, atmestų prašymų nebuvo. Nemaža dalis naujausių prašymų dar nagrinėjama, tačiau departamento atstovų teigimu, paskutinįjį metų ketvirtį tendencijos išlieka panašios: pilietybė turėtų būti atkurta dar per 200 asmenų.

Pilietybė atkurta 36 asmenims, kurie anksčiau buvo sulaukę neigiamo atsakymo. Iki įstatymo įsigaliojimo tiek patenkinamų, tiek ir atmetamų prašymų kasmet daugėjo: 2014-aisiais nepatenkinta dešimt, 2015-aisiais – 76, o šių metų pirmąjį pusmetį – 105 litvakų prašymai dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo. Atitinkamai 2014-aisiais pilietybė atkurta 528, 2015-aisiais – 602, bet šių metų pirmąjį pusmetį – jau tik 125 žydų tautybės asmenims.

„Jau metų pradžioje žinojome, kad bus kažkokie pakeitimai, tad buvome pristabdę potencialiai neigiamus sprendimus. Kai buvo priimtas naujas įstatymas, atnaujinome sustabdytus sprendimus, galbūt dėl to teigiamų sprendimų pagausėjo. Bet antplūdžio nėra“, – BNS sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Jos teigimu, yra trys pagrindinės priežastys, kodėl litvakų palikuonys siekia Lietuvos pilietybės. „Daliai tai yra simbolinis ryšys su Lietuva – nori atkurti, nori turėti, nori išlaikyti šaknis, daliai to reikia ir dėl praktinių priežasčių: jie nori čia grįžti, rūpi kapų tvarkymas, sinagogų atstatymas, jiems rūpi paveldas, kuris čia likęs, nori jį aplankyti (…). Lietuviškas pasas taip pat yra Europos Sąjungos pilietybė, tad yra galimybė ir atvykti į ES, lengviau keliauti“, – vardijo departamento vadovė.

Birželį įstatymas buvo tikslinamas dėl migracijos specialistų bei teismų pradėtos taikyti praktikos, kai litvakų prašoma pateikti įrodymų, jog tarpukario Lietuvoje jie ar jų protėviai buvo persekiojami. Todėl į įstatymą įrašytas ne tik pasitraukimas, bet ir išvykimas.

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai Lietuvoje, dažnai padedami lietuvių kolaborantų, išžudė 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų. Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais yra beveik 900 lietuvių.

2016-12-252016-12-26

Pirmoji chanukos žvakė uždegta Lietuvos žydų bendruomenėje

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės buveinės balkone pirmąją Chanukos žvakę uždegė Izraelio ambasadorius Amir Maimon ir bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Lauktos ceremonijos grožis ir reikšmė dar labiau jaudino, kai Chanukos giesmę giedojo Vilniaus Choralinės sinagogos kantorius Šmuelis Jatomas.

Gruodžio 24-osios vakare žydai pradeda švęsti Chanuką. Chanuka visuomet švenčiama ašuonias dienas, pradedant 25-ąja žiemos mėnesio kislevo diena. Šventės pavadinimas aiškinamas, atsižvelgiant į žodžio pirminę reikšmę, nurodančią inauguraciją, pašventimą, įsikūrimą.

Šie vyksmai susiję su Jeruzalės Šventyklos atšventinimu. Šventė pradedama, uždegant vaško ar alyvos žvakę ar žibintą, aštuonias dienas iš eilės uždegant papildomai po dar vieną žvakę. Talmudo išminčiai, nurodę švęsti šią šventę, pagrindiniu šių įvykių akcentu laikė ne karinę, o dvasinę pergalę – Šventyklos atšventinimą (iš čia ir šventės pavadinimas): Chanuka žydų tautai svarbi ne dėl vienos kariuomenės pergalės prieš kitą, bet tikėjimo – prieš prievartą, dvasinės šviesos – prieš priespaudos tamsą, judaizmo – prieš jo persekiotojus, monoteizmo – prieš pagonybę.

Talmude pasakojama legenda, jog išniekintoje Šventykloje buvo rastas vienintelis ąsotis su alyvų aliejumi Šventyklos žvakidei – menorai; šio aliejaus užteko aštuonioms dienoms, kol buvo atgabenta naujo. Legenda skelbia apie nenutrūkusį Dievo garbinimą ir dvasinę Jam ištikimos tautos pergalę. Chanukos, kuri dar vadinama „šviesos švente“ arba „ugnies švente“, ritualai pabrėžia būtent šį aspektą. Minint aštuonias dienas stebuklingai degusią Šventyklos menorą (chanukiją), lygiai tiek dienų švenčiama.

Kai tamsą nugali šviesa…

2016-12-252016-12-28

Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo sveikinimas Chanukos proga

grusas

2016-12-242017-01-03