Geros valios fondo valdybos sprendimu, lėšos, kurios buvo atidėtos iš metinių Vyriausybės išmokų GVF, dabar bus investuotos, kaip yra numatyta Geros valios kompensacijos įstatyme, atsižvelgiant į Geros valios fondo investicinio komiteto rekomendacijas. Investavimo komitetas (Daiva Gerulytė, Harold Paisner, Krzysztof A. Rozen, Rokas Grajauskas) pasiūlė lygiomis dalimis padalinti lėšas (maždaug 9 milijonus eurų) tarp pasyvių, ilgalaikių investicijų ir aktyvių investavimo portfelių, kuriuos valdo geros reputacijos finansinis patarėjas. Šių atidėtų investicijoms lėšų tikslas yra nenutrūkstamai remti Lietuvos žydų bendruomeninį gyvenimą tuomet, kai bus nustota mokėti išmokas. Investavimo komitetas ir toliau stebės šios investavimo strategijos pažangą ir jei reikės, rekomenduos atlikti pakeitimus.
Izraelio valstybės ambasada ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė maloniai kviečia Jus į susitikimą su J.E. Izraelio Ministru Pirmininku p. Benyamin Netanyahu
Kiek save atsimenu, visada paišiau. Vaikystėje išmargindavau mokyklinių sąsiuvinių lapus, lankiau tapybos būrelį Kauno profsąjungų rūmuose. Būdamas tuometinio Kauno politechnikos instituto studentu dažnai apsilankydavau M. K. Čiurlionio galerijoje, labai mėgau skaityti didžiųjų menininkų biografijas. Tokiu būdu, niekeno per daug neskatintas ir nemokytas, artėjau prie tapybos, o būdamas paskutiniojo kurso studentu jau pradėjau tapyti.
Emigravus į Izraelį teko padaryti kelerių metų pertrauką. Taip jau būna, kol nukirstos šaknys iš naujo atauga… Kūtybiškų siekių vedamas, lankiau skulptūros studijų klasę. Čia supratau, kad skulptūra – mano pašaukimas, kad jaunystėje galbūt pasirinkau ne tą specialybę… Tačiau nesiryžau mesti inžinieriaus karjeros ir atsiduoti skulptoriaus darbui, taigi tęsiau tapytojo megėjo kelią.
Vilnius, rugpjūčio 20 d. (BNS). Į Lietuvą šią savaitę atvyksta Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahu), BNS pirmadienį patvirtino Lietuvos vyriausybės atstovai.
Tai – pirmasis Izraelio ministro pirmininko vizitas Lietuvoje.
Ketvirtadienį atvykstantis Izraelio vyriausybės vadovas Vilniuje susitiks su Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerais, prezidente Dalia Grybauskaite ir Lietuvos žydų bendruomene.
Premjeras Saulius Skvernelis vizito išvakarėse Izraelį pavadino strateginiu Lietuvos partneriu Artimųjų Rytų regione.
„Palaikome glaudžius politinius, ekonominius ryšius, pasisakome už aktyvų Izraelio ir ES bendradarbiavimą“, – BNS atsiųstame komentare teigė S. Skvernelis.
Darbotvarkėje – Artimųjų Rytų klausimai
Lietuva yra tarp tvirčiausių diplomatinių Izraelio rėmėjų Europoje, tačiau paskutiniu metu turi vis dažniau laviruoti tarp išsiskiriančių ES ir JAV pozicijų.
Pernai gruodį Lietuvos iniciatyva Izraelio premjeras po daugiau kaip 20 metų pertraukos buvo pakviestas į Briuselį susitikti su ES ministrais.
Kita vertus, Lietuva laikosi bendros ES pozicijos nepripažinti Jeruzalės Izraelio sostine, kol neišspręstas konfliktas su palestiniečiais, ir kartu su kitomis ES šalimis remia Izraelio ir JAV kritikuojamą susitarimą su Iranu dėl jo branduolinės programos.
Vizito metu taip pat dėmesio turėtų sulaukti padėtis Gazos ruože.
S. Skvernelio teigimu, be tarptautinių santykių aktualijų Lietuva siekia stiprinti dvišalį bendradarbiavimą saugumo, gynybos, kibernetinio saugumo klausimais.
Senelis gimė Krėvoje
Dvišalių santykių darbotvarkėje taip pat yra Lietuvos žydų istorijos atminimas. Su Lietuvos žydais Izraelio premjeras vizito metu ketina susitikti Vilniaus sinagogoje.
„Mums didelė garbė, kad be politinių susitikimų Izraelio premjeras nemažą dėmesį skirs Lietuvos žydų bendruomenei. Lietuvos žydų bendruomenė kartu su ambasada kviečia žydus susitikti su B. Netanyahu ir jo sutuoktine“, – BNS pirmadienį sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje gyveno per 200 tūkst. žydų, bet daugiau kaip 90 proc. iš jų buvo nužudyti per nacių okupaciją.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 3 tūkst. žydų. Lietuva siekia stiprinti ryšius ir su visame pasaulyje gyvenančiais litvakais – žydais, kilusiais iš istorinių Lietuvos žemių.
B. Netanyahu taip pat turi litvakiškų šaknų – jo senelis yra gimęs Krėvoje, dabartinėje Baltarusijoje.
RUGSĖJO 23
10 val. Vilniaus geto kalinių vardų skaitymai.
Vilniaus choralinė sinagoga, Pylimo g. 39
12 val. Atminimo iniciatyva Icchoko Rudaševskio dienoraščio skaitymai
Rūdininkų g. skveras.
14.30 val. Atminimo ceremonija Panerių masinių žydų žudynių vietoje
Panerių memorialinis kompleksas, Agrastų g.
LŽB autobusas išvyksta 13 val.
*Popiežius Pranciškus buvusioje geto teritorijoje Vilniaus senamiestyje pagerbs Holokausto aukas
18 val. Giedriaus Kuprevičiaus kamerinės simfonijos “Po Dodyvo žvaigžde” pasaulinė premjera”Vaidilos” teatras Jakšto g. 9
RUGSĖJO 26
RENGINYS ARŠAUKTAS. ATSIPRAŠOME
18 val. Tenoras Rafailas Karpis, pianistas Darius Mažintas ir
poetas Sergejus Kanovičius pristato projektą „Apkabinti būtajį kartinį“
Ar gali po vienu skliautu susitikti jidiš ir lietuvių kalba? Ar galima
pajusti, kad skamba lopšinė, jei nesupranti žodžių? Ar galimas dialogas tarp
dainuojančio jidiš ir skaitančio savo lietuvišką kūrybą? Ar gali meilė,
ilgesys ir užuojauta, susitikti atmintyje?
Senasis arsenalas, Arsenalo g. 3
RUGSĖJO 27
18 val. Vilniaus geto dainų vakaras
Marija Krupoves-Berg, vokalas
Artūras Anusauskas, fortepijonas
Lietuvos žydų bendruomenės Jašos Heifetzo salė (III a.), Pylimo g. 4
RUGSĖJO 28
Atminties Šabatas (pagal pakvietimus)
Lietuvos žydų bendruomenės Jašos Heifetzo salė (III a.), Pylimo g. 4
SPALIO 4
18.30 val. „Heroizmas prieš sunaikinimą“ Nechamos Lifšicaitės vardo ansamblio iš Izraelio kūrybinis vakaras, skirtas Holokausto aukų atminimui.
Vilniaus universiteto Teatro salė, Universiteto g. 3
Lietuvos (žydų) litvakų bendruomenė ir LŽB Socialinių programų departamentas
sveikina savo narį Samuilą Reckiną su 90-uoju jubiliejumi!
Gražios sukakties proga linkime tvirtos sveikatos, vaikų ir anūkų teikiamo džiaugsmo!
Mazl Tov!
Šiais metais LŽB edukacinis pleneras vyko naujoje, nuostabaus grožio vietoje Vilniaus rajone, „Karvio dvaro“ sodyboje. Į jį rugpjūčio 31 – liepos 4 dienomis susirinko šešiolika dalyvių, kurie, padedami Savicko dailės mokyklos (SDM) pedagogų Ramunės Savickaitės-Meškėlienės ir Raimondo Savicko, grožėjosi aplinka ir drobėje fiksavo sodybos gėlynus, ežero vingius ir lygumų horizontus. Viso sukurta virš šešiasdešimt paveikslų akrilo ir aliejinės tapybos technikomis, iš kurių geriausi bus atrinkti ir eksponuojami LŽB J.Heifeco salėje.
Edukaciniai LŽB plenerai – tai rimtas darbas, diskusijos, vakarai su žydų tradicijomis.
Šabato sutikimas su savo rankomis ruoštomis chalomis. Tai žydų šokiai vakarais ir filmo “Jūsų Vincentas” peržiūra ir poilsis gamtoje taip pat.
LŽB plenerų pradžia – 2015 metų vasara, kai Molėtų rajone, prie Bebrusų ežero buvo organizuotas pirmasis tarptautinis edukacinis tapybos pleneras „Litvakų dailininkai. L’école de Paris laikotarpis“, kurio meno vadovu buvo SDM įkūrėjas, dailininkas Raimondas Savickas. Šio plenero ir po jo vykusios parodos sėkmė paskatino įdėją įsteigti nuolatinę dailės mokyklą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje. 2015 metų rudenį LŽB patalpose susibūrė dvi grupės daile besidominčių žmonių, pradėjusių lankyti „Dailės įvado su Raimondu Savicku“ kursą, kuriame buvo studijuojama dailės istorija, piešiama ir tapoma pastele bei aliejiniais dažais. Šalia bendrų dailės programinių dalykų taip pat buvo orientuojamasi į judaistiką – tapomos sinagogos, štetlai, susipažįstama su litvakų dailininkų pasiekimais.
Panevėžio m. žydų bendruomenė nuoširdžiai sveikina ilgametį bendruomenės narį Jefimą Grafmaną su 80-uoju gimtadieniu. Linkime stiprios sveikatos, šviesių dienų, artimųjų dėmesio ir meilės. Linkime gyventi iki 120-ties metų!
Rugpjūčio 14 dieną į Panevėžio miesto žydų bendruomenę atvyko šeima iš Izraelio: Azalija ir Eugenijus Riklin. Jų kelionės tikslas supažindinti savo vaikus ir anūkus, atvykusius kartu, su protėvių istorija, aplankyti vietas, kur kadaise gyveno giminaičiai. Azalija Riklin papasakojo apie tai, kaip būdamos mažos abi su pussere Faina Kukliansky buvo auklėjamos žydų šeimose, kurių mamos Batja ir Klara buvo tikromis seserimis. Iš Azalijos pasakojimo sužinojome daug įdomios informacijos apie seserų Klaros ir Batjos gyvenimą bei draugiškus jų santykius.
Kartu atvyko dvi Azalijos ir Eugenijaus dukros – Emanuela ir Revital bei du anūkai. Abiejų dukterų vyrai gimę Izraelyje, o vieno iš jų Yaniv Kriger prosenelių šaknys taip pat Lietuvoje.
Dukros Revital vyras Yaniv Kriger prosenelis Leizer Kriger gimė ir gyveno Vabalninke. Jis turėjo savo malūną.Vietiniai gyventojai Leizer vadino ne Kriger pavarde, bet Malūnininko. Močiutė Zelda Kriger (Levine) iki 1934 metų gyveno Panevėžyje, vėliau ištekėjo už Leizer Kriger ir persikėlė gyventi į Vabalninką. Gennady Kofman svečiams parodė nuotrauką foto albume „ Jie gyveno Vabalninke“ išleisto 2009 m. Joje užfiksuotas Yaniv Kriger prosenelis ir raudonų plytų malūnas, kuris išlikęs iki šiandien.
Kai rugsėjo 22–23 dienomis Lietuvoje lankysis popiežius Pranciškus, kaip tik minėsime Vilniaus geto sunaikinimo 75-ąsias metines. Tą dieną prisimename ir visus Holokausto metu nužudytus mūsų bendrapiliečius – Lietuvos žydus. Tad popiežiaus sustojimas maldai Paneriuose arba buvusioje Vilniaus geto teritorijoje būtų labai svarbus jo Bažnyčiai iškeltos misijos būti karo lauko ligonine, einančia ten, kur labiausiai skauda, liudijimas. O Holokaustas Lietuvoje vis dar yra neužgijusi žaizda. Tad popiežiaus liudijimo, jo maldos reikia ne tik Lietuvos žydams, tačiau ir visiems Lietuvos piliečiams. Ir štai kodėl.
Tad popiežiaus liudijimo, jo maldos reikia ne tik Lietuvos žydams, tačiau ir visiems Lietuvos piliečiams.
Šiandien, rugpjūčio 9 d. 17.30 val vėl kviečiame susirinkti Jašos Heifetzo salėje – VU Jidiš instituto vasaros jidiš kursų programos dalyviai iš Argentinos,Izraelio, Kanados, Prancūzijos, JAV, Norvergijos, Švedijos, Suomijos, Austrijos, Vokietijos ir Lietuvos dovanoja Jums dar vieną smagų jidiš dainų vakarą! Būkime kartu!
2018 m. liepos 27 d. Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyriuje vyko poeto bardo Aleksandro Ravve ir žurnalisto, G. Deržavino rusų literatūros klubo pirmininko Galimo Sitdykovo jubiliejinė kūrybinė popietė „Gyvenimas – tai ne tos dienos, kurios praėjo, bet tos, kurios įsiminė“.
Renginį organizavo G. Deržavino rusų literatūros klubas, o jį vedė G. Deržavino rusų literatūros klubo pirmininko pavaduotoja, solistė Rima Kazėnienė, kuri supažindino susirinkusiuosius su jubiliatų biografijos detalėmis, uždavė jiems įdomių klausimų, padėjusių giliau atskleisti jų kelią į aktyvų literatūrinį ir visuomeninį gyvenimą. Vakaro metu jubiliatus sveikino jų bičiuliai – G. Deržavino rusų literatūros klubo nariai bei įvairių visuomeninių organizacijų atstovai ir tiesiog ilgamečiai jų draugai.
Šiltai ir su humoru apie juos kalbėjo Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, Kauno karo pensininkų sąjungos pirmininkas Valerij Leščenko, Kauno rusų bendrijos pirmininkas Viačeslav Afonin, laikraščio „Lietuvos totoriai“ atsakingasis sekretorius dr. Jonas Radzvinavičius, Petras Grinius, Vladas Vaitkevičius, Margarita Milierienė, Loreta Vaitkuvienė, Galina Kuchtova,
Vilniaus žydų bendruomenė, jau kurį laiką bando teismo keliu išsireikalauti iš Fainos Kukliansky, iki 2017 m. gegužės mėn. ėjusios VŽB pirmininkės pareigas, tam tikrus dokumentus – VŽB narių sąrašus bei finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinį.
Verta pažymėti, jog 2017-05-24 vykusios ataskaitinės-rinkiminės VŽB konferencijos metu buvo nuspręsta nesvarstyti klausimo dėl 2016 m. VŽB finansinės bei veiklos ataskaitos tvirtinimo ir naujoji VŽB vadovybė 2017 m. išrinkta neatsiskaičius VŽB nariams už VŽB lėšų naudojimą 2016-aisiais. Suprantama, kad išrinkta naujoji VŽB vadovybė ir turėjo perimti visas funkcijas, susijusias su VŽB finansinių bei narystės klausimų tvarkymu.
Lieka neaišku, kokiu pagrindu ir iš kokių paskatų, naujoji VŽB vadovybė bando išsireikalauti iš Fainos Kukliansky pasirašytą VŽB finansinės atskaitomybės projektą, jeigu jis nebuvo svarstytas ir patvirtintas 2017-05-24 vykusios Konferencijos metu pačių jos rengėjų, esančių dabartinės VŽB valdybos sudėtyje, iniciatyva. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu šios VŽB konferencijos sprendimų teisėtumą Teisme ginčija dalis VŽB narių.
2018 m. birželio 6 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas įpareigojo Fainą Kukliansky perduoti ieškovui Vilniaus žydų bendruomenei VŽB narių sąrašą bei 2016 m. VŽB finansinės atskaitomybės projektą. 2018 m. liepos 31 d. nutartimi Vilniaus m. apygardos teismas šią nutartį panaikino, konstatavus, kad žemesnės instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas ir tinkamai neįvertino visų bylos aplinkybių. Pažymėta, jog neaktualaus VŽB narių sąrašo ir finansinės atskaitomybės projektų tariamas neturėjimas nesudaro dabartinei VŽB vadovybei objektyvių kliūčių įstaigos veiklos vykdymui.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Jašos Heifetzo salėje rugpjūčio 8d. vyko “Tunklgold” jidiš dainų koncertas, į kurį susirinko Vilniaus universiteto Jidiš instituto vasaros kursuose studijuojantys ir žydų bendruomenės nariai, vilniečiai, kuriems įdomi žydų kultūra.
Koncertavo danininkė Regina Hopfgartner su Gregoru Unterkofleriu, koncertmeisteriu ir dainininku. Jie atliko senas, visų pamėgtas jidiš dainas. Duetas dainavo jidiš kalba, kiekvienos dainos pristatymas buvo pateiktas anglų kalba. Jidiš ir angliškai skambėjusioje dainoje buvo vokiečių kalbos žodių, o “Bei Mir Bisttu sheyn” – koncerto kulminacija, buvo sutikta aplodismentais. Žiūrovai nepagailėjo ovacijų ir atsistoję prašė kartoti.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (LŽB) liepos mėnesį surengė savo bendruomenės vaikams dieninę vasaros stovyklą, kurioje ilsėtis galėjo vaikai nuo 5 iki 12 metų amžiaus. Kaip įprasta, stovyklos rengiamos gražiausiose gamtos vietose, šią vasarą – Karvio dvare, įsikūrusiame Paežerių kaime, Maišiagalos seniūnijoje, Vilniaus rajone.
Vasaros stovyklų paprastai laukia tėvai ir vaikai, kuriems vasarą norisi būti gamtoje, prie vandens telkinio, žaisti su savo draugais ir saugiai maloniai jaustis. Stovyklos programoje buvo edukaciniai užsiėmimai, ekskursijos, maitinimas: pusryčiai, pietūs ir vakarienė. Rytais sutartoje vietoje vaikų laukdavo stovyklos darbuotojai, autobusas, kuris ryte nuveždavo, o vakare parveždavo. Stovykloje su LŽB finansine parama bendruomenės narių vaikai galėjo ilsėtis nuo liepos 16 iki 27.
Dvi liepos mėnesio savaites Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės stovykloje prie Karvio ežero ilsėjosi 49 vaikai. Netikėtai stovykla tapo tarptautine, joje ilsėjosi vaikai ne tik iš Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos valstijų, Norvegijos, Izraelio ir Rusijos.
Vaikai dainavo, šoko izraelietiškus šokius, kūrė spektaklius, mokėsi kepti chalas Šabatui. Edukacinėse programose jie buvo aktyvūs, diskutavo apie žydiškas tradicijas, piešė, maudėsi, sportavo ir valgė skanų maistą.
Su vaikais dirbo madrichai, jie kartu svečiavosi pas kinologus, vyko susitikti su skautais Labanoro girioje, ši ekskursija visiems padarė didžiausią įspūdį, kur juos priėmė patys skautai savo stovykloje ir pasakojo, ką reiškia būti skautu, po to visi drauge dalyvavo smagiame piknike prie ežero. Riešės žirgyną stovyklautojai dar ilgai prisimins, nes ten instruktoriai padėjo jiems jodinėti.
Vaikai kartu su Lietuvos Rusų dramos teatro aktore Juliana Volodko kūrė spektaklį „Nojaus laivas“, kurį per stovyklos uždarymą parode tėvams. Po spektaklio visi pasitiko Šabatą: vaikai su tėvais, – dalyvavo apie 90 žmonių. Stovyklos uždarymo proga iškilmingai buvo įvežtas tortas su fejerverkais ir užrašu AMEHAYJE. Vaikai į dangų paleido balionus, prieš tai sugalvoję svajones.
LŽB pirmininkė Faina Kukliansky dėkoja stovyklos organizatoriams, programų rengėjams, visiems, kurių pastangų dėka vaikai šauniai praleido laiką stovykloje : direktorei Sofijai Sirutienei, Avital Libman, Mišel Caikovai, Anai Koževatovai, Samueliui Garui, Margaritai Koževatovai, Anai Jegorovai, Kristinai Bagavičiūtei, Natalijai Rapoport, Valerijai Tabatadzei, Borisui Kirzneriui, Kristinai Sazontovienei, Michailui Lapida. Nadeždai Kogan, Ninel Skudovičiutei. Julijai Lipšic, Michailui Tarasovui. Taip pat dėkojame UAB ,,Nikadita“ ir ,,Beigelių krautuvėlės“ kavinei bei ,,Sluoksnių“ kavinei.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky priėmimo valandos -kiekvieną trečiadienį nuo 10 iki 12 val. Bendruomenės narius ir kitus interesantus prašome registruotis pas LŽB sekretorę Liubą Šerienę, tel. 8-5 2613003, +370 685 06900.
