Naujienos

Šiaulių krašto žydų bendruomenės atkūrimo 30-mečiui skirtas vakaras

Šiaulių krašto žydų bendruomenės atkūrimo 30-mečiui skirtas vakaras

Gruodžio 3 d. kamerinėje salėje „Polifonija“ vyko minėjimas – koncertas, skirtas Šiaulių krašto žydų bendruomenės (ŠKŽB) atkūrimo 30-mečiui paminėti.

Prieš 30 metų dauguma dabartinės mūsų bendruomenės narių atsiliepė į laikraštyje „Šiaulių naujienos“ paskelbtą Šiaulių miesto Sąjūdžio iniciatyvinės grupės kvietimą atvykti į susitikimą Projektavimo instituto salėje. Į susitikimą susirinko apie šimtas Šiauliuose gyvenusių žydų, buvo atkurta Šiaulių žydų bendruomenė, sujungusi Šiaulių krašto žydus, pasivadinusi Šiaulių krašto žydų bendruomenė, kuri pratęsė buvusios gausios Šiaulių miesto žydų bendruomenės veiklą, nutrūkusią 1941 metais.

Vakaro pradžioje ŠKŽB pirmininkas Naumas Gleizeris pasveikino visus susirinkusius su Chanukos  švente  bei bendruomenės atkūrimo 30-mečiu, padėkojo visiems svečiams, kad šį vakarą yra kartu su bendruomenės nariais.

Į vakarą atvykę rusų, baltarusių, ukrainiečių tautinių mažumų atstovai ne tik gražiais žodžiais, bet ir  dainomis bei šokiais pasveikino  mūsų bendruomenę su švente.

Šventės dalyvius pasveikino Šiaulių miesto vicemeras J. Sartauskas, Lietuvos žydų bendruomenės tarybos narys D.Todesas, Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktoriai A.Venckus ir S.Jakubauskas, kurie sakė, kad tam tikra prasme jaučiasi žydų bendruomenės nariais po to, kai suvaidino spektakliuose „Tevje pienininkas“  ir „Dibukas“,  VŠĮ „Agapao reabilitacijos centras“ vadovas V.Karpovas, Šiaulių Gegužių progimnazijos direktorė S.Baranauskienė.

Bendruomenę sveikino ir buvęs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Šiaulių skyriaus tarybos narys K.Alminas, kuris ir buvo žydų bendruomenės atkūrimo iniciatorius ir vykdytojas. Jis prisiminė kaip jam kilo ši mintis, kuria pasidalijo su žydų sąjūdiečiais V.Cinevojumi ir A.Dubu. Jie tai idėjai pritarė ir įgyvendino.

Skaityti plačiau
Misija – Lietuvos piliečiai žydai. Sibiras

Misija – Lietuvos piliečiai žydai. Sibiras

Gruodžio 4 d. Lietuvos žydų bendruomenėje vyko susitikimas – paskaita – diskusija ir parodos atidarymo renginys „Misija – Lietuvos piliečiai. Sibiras“.  Renginys, skirtas 1941 m. birželio mėn. tremčių iš Lietuvos aptarimui. Įprastiniai oficialieji tremčių pasakojimai tarsi nutyli daugianacionalinę tremtinių sudėtį, jų pažiūrų ir įsitikinimų įvairovę. Visus vienijo tik tai, kad jie neįtiko staiga užgriuvusiam okupaciniam rėžimui.

Renginį organizavo Vilniaus žydų viešoji biblioteka ir Jakovo Bunkos labdaros fondas, atidaryta Sibire esančių kapų nuotraukų ekspozicija: jose žydų, lenkų, rusų, lietuvių tremtinių kapai. Parodoje fotografijos iš Lietuvos Nacionalinio muziejaus archyvų, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, fotografas Gintautas Alekna ir fotografo Juozo Kazlausko našlė Dalia Kazlauskienė. Projektas buvo įgyvendintas, remiant Tautinių mažumų departamentui prie Lietuvos Respublikos vyriausybės.

Apie renginio idėją ir turinį kalbėjo LŽB tarybos narys Daumantas Levas Todesas, VŽVB vedėjas Žilvinas Beliauskas ir Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė dr. Vida Montvydaitė.

Žinoma istorikė ir tremties tyrinėtoja dr. Violeta Davoliūtė pristatė pranešimą savo mokslinių tyrimų pagrindu apie 1941m. tremtį. Ji pažymėjo, kad „žydų tremtinių kaip ir žydų politinių kalinių istorija Lietuvoje bei kitose šalyse beveik netyrinėta. Daugelį dešimtmečių buvo ugdomas nacių ir lietuvių kolaborantų sukurtas mitas, kad žydai yra priešai, žydai – bolševikai, ištrėmę lietuvius į Sibirą. Pasak V. Davoliūtės, šis mitas ir klaidingi kaltinimai vyravo ir sovietmečiu.

Tačiau niekas nesigilina ir nebando paneigti melagingų kaltinimų žydams iki šiol nepriklausomoje šiuolaikinėje Lietuvoje. Priešingai, tai yra pasyviai palaikoma.”

800 žydų buvo lageriuose, iš jų mažiausiai 80% žuvo, tai yra 640 žydų. Iš 2200 ištremtų žydų žuvo mažiausiai 20 %  – tai yra 440 žydų. Suskaičiavus žuvusius žydus lageriuose ir tremtyje, žinome, kad jų buvo apie 1100.

Šeimų naikinimas, išvežimas į netinkamas gyventi vietoves, dėl ko dalis jų mirė ar žuvo, vertinamas kaip nusikaltimas žmogiškumui, okupacinės valdžios vykdyto Lietuvos gyventojų genocido apraiška.

Skaityti plačiau

Linas Adomaitis: „Kaunas pilnas kultūros, Kaunas pilnas inteligencijos“

Kultūra yra plačiai atvertos durys. Ji yra kelionė į save. Dar – žmogaus santykis su kitu žmogumi. Šią savaitę į atvirų durų dieną susipažinti iš arčiau kauniečius, Kauno rajono gyventojus, bičiulius ir partnerius pakvietė „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda.
„Mums tai – jau ne pirmieji, o ketvirtieji metai, kuriuos palydime su komanda. Dvejus metus ruošėmės, o jau antrus metus – veikdami“, – sakė „Kaunas 2022“ direktorė Virginija Vitkienė. Prieš kelias savaites kauniečiai lankėsi Briuselyje, kur susitiko su Europos Komisijos, stebinčios ir vertinančios Europos kultūros sostinių veiklą, atstovais. Pasak V.Vitkienės, tai buvo pirmasis veiklos patikrinimas, o jų iki 2022 metų iš viso bus trys.

Neatsitiktinai nuotraukoje šalia V.Vitkienės stovi Gercas Žakas, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas.

„Kauno žydai, tarpukariu pradėjo kurti kultūrinę infrastruktūrą, naują ekonominį, politinį ir švietimo centrą. Laikinojoje sostinėje pradeda telktis įvairių organizacijų, draugijų būstinės. Kaune įsitvirtino sionistinės pakraipos mokyklos su dėstomąja hebrajų kalba ir gana greitai tapo dominuojančios. 

Tarpukario laikotarpiu pradeda formuotis abipusis dialogas tarp žydų ir lietuvių kūrėjų. Kauno žydų literatai ima save sieti su lietuviška aplinka ir įprasmina tai savo kūryboje. N. Šapiros žodžiais tariant, „ilgai ir taikiai gyvendami Lietuvoj žydai pamilo lietuvišką žemę“.
Tuomet Kaune susiklosčiusios sąlygos leido pradėti formuotis naujam žydų „sociokultūriniam tipui“, atviram lietuviškai kultūrai, o padėti abipusio pažinimo pamatai, turėjo didelį potencialą natūraliai vystytis toliau.“ – Citata iš Julianos Leganovič straipsnio.

Į „Kaunas 2022“ biurą, esantį Laisvės alėjoje, užsukę kauniečiai buvo kviečiami susipažinti su Europos kultūros sostinės programa bei čia dirbančiais žmonėmis, pasidalinti idėjomis ar prisijungti prie nuolat augančios „Kaunas 2022“ komandos bei užmegzti KAUNtaktą.

Skaityti plačiau

Padėka aukojusiems pagalbos prašiusiai šeimai

Mielieji,

Socialinių programų departamento vardu, bei pagelbėti prašiusios šeimos vardu, norime nuoširdžiai padėkoti visiems, atsiliepusiems ir prisidėjusiems prie šeimos pagalbos prašymo.

Mama už paaukotus pinigus įsigijo taip reikalingą – skalbimo mašiną.

Jūsų gerumas neturi ribų! 

Dalinamės mamos dėkingumo žodžiais.

Skaityti plačiau
Istoriniai Žydų gatvės atspindžiai: namas su 500 gyventojų ir optimizmas begaliniame skurde

Istoriniai Žydų gatvės atspindžiai: namas su 500 gyventojų ir optimizmas begaliniame skurde

Jei ši knyga būtų išleista spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo laikais, tai ji įsitaisytų knygnešių topų viršūnėje. Taip knygą „Prabilę namai. Žydų gatvės kasdienybė XIX-XX a. (iki 1940 m.)“ leidinio pristatyme apibūdino istorikas Aureljus Gieda. O knygoje kalbama ne tik apie žydų gyvenimą ir architektūrą. Tai – visos gatvės, kuri buvo tarsi atskiras pasaulis, atspindys. Kaip knygos pristatyme pabrėžė istorikas A.Gieda, į leidinį sugulė miesto archeologija, kurią papildo 166 iliustracijos, kalbančios apie virusį gyvenimą keturiolikoje namų – penki iš jų yra išlikę. Čia galima rasti ir pavardžių rodyklę ir išsamių šaltinių sąrašą.

Skaityti plačiau

Menoros uždegimas Vilniaus centre

Vilniuje sužibo Didžioji Menora – metas linksmajai žydų Chanukai. Sostinės meras Remigijus Šimašius kartu su žydų bendruomene paskelbė 8 dienas truksiančią šventę. Gruodžio 3-ąją Chanuka prasidėjo visame pasaulyje. Vilniaus centre ji švenčiama jau 25 metus.  „Chanukos pradžia šiais metais simboliškai sutapo su magiškų Vilniaus Kalėdų pradžia – beveik kartu įžiebėme pagrindinę miesto eglę ir Didžiąją Menorą. Ši bendrystės ir šviesos šventė sukuria šviesesnį, jaukesnį Vilnių, kviečiantį viso pasaulio bendruomenes atvykti į Lietuvos Jeruzalę. Chanuka įkvepia mus niekada nebijoti kovoti už tai, kas teisinga, šviesu ir nepasiduoti. Sveikinu žydų bendruomenę su didžiausia švente ir ačiū kad esate su mumis. Linksmos Chanukos!” – sveikino Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Vilniaus meras jau ketvirtus metus iš eilės pakviečiamas įžiebti pačią pirmąją Didžiosios Menoros žvakę V. Kudirkos aikštėje.

Skaityti plačiau
“Tėvystės įgūdžių programoje” dalyvaujančių tėvelių susitikimas

“Tėvystės įgūdžių programoje” dalyvaujančių tėvelių susitikimas

Labai džiaugiamės galėdami pranešti, kad šviesiausios žydiškos šventės išvakarėse, žydų (litvakų) bendruomenėje įvyko pirmasis “Tėvystės įgūdžių programos” tėvelių susitikimas. Tai pirmasis unikalus tokio formato projektas, kurį vykdo Socialinių programų departamentas pagal “Paramos žydų šeimoms” programą. Jau po pirmojo susitikimo paauglių tėvai atsikvėpė su  palengvėjimu, nes visas, su vaikų auklėjimu susijusias problemas ir sunkumus, tikrai galima išmokti  ir išspręsti.
Tėvystės įgūdžių lavinimo grupė tėvams – tai vaikų auklėjimo įgūdžius lavinanti programa, pagrįsta individualiosios psichologijos autorių idėjomis. Individualiosios psichologijos pradininkas – žydų kilmės gydytojas, psichologas ir psichoterapeutas Alfredas Adleris (1870-1937). Tėvystės įgūdžių lavinimo programoje tėvai kartu dirba grupėje: diskutuoja, dalinasi patirtimi, tikrina ją pagal teorinius vaikų auklėjimo patarimus, ieško bendrų atsakymų į iškilusius klausimus.
Kadangi tėvelių susidomėjimas yra tikrai didelis, kitais metais planuojamos “Tėvystės įgūdžių gerinimo grupės” įvairių amžiaus grupių vaikus auginantiems tėvams.

Socialinių programų departamentas linki Jūsų šeimoms šiltos, jaukios ir šviesios Chanukos !

Panevėžys švenčia Chanuką

Panevėžys švenčia Chanuką

Sekmadienio vakarą Panevėžyje žydų bendruomenė šventė pirmą Chanukos dieną.  Nepriklausomybės aikštėje susirinko Panevėžio žydų bendruomenės nariai, svečiai ir miesto valdžios atstovai. Pagal žydų tradicijas šventė prasidėjo tradicinėmis žydų dainomis ir šokiais.

Kartu su Panevėžio žydų bendruomene švęsti Chanukos atvyko rabinas Sholom B. Krinsky su savo vaikais.  Tai šeimos šventė, todėl buvo malonu matyti šaltą žiemos vakarą aikštėje susirinkusius žmones, su gera nuotaika, šokančius ir dainuojančius. Atmosfera iš tiesų, buvo puiki, ją sukūrė rabinas Sholom B. Krinsky.

Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas G. Kofman dienraščio „Sekundė“ korespondentei paaiškino, šventės, kuri susijusi su žydų tauta prasmę ir pabrėžė, kad ši šventė populiari visame pasaulyje, kur tik gyvena žydai. Ją švenčia ir kitų tautybių žmonės – tie, kurie yra tolerantiški ir gerbia žydų tradicijas.

Skaityti plačiau
Linksma Chanukos šventė Vilniaus choralinėje sinagogoje

Linksma Chanukos šventė Vilniaus choralinėje sinagogoje

Vilniaus sinagogos rabinas Sholom Ber Krinskis pasveikino visus susirinkusius į sinagogą ir giedodamas pradėjo apeigas. „Chanuka – šviesos ir laisvės šventė. Šviesa reiškia iš tamsos išeiti į šviesą, šviesa taip pat reiškia, kad turime suprasti ir matyti sielą kiekviename žmoguje. Kai žydai yra vieningi – tai yra tikroji šviesa. Jei mus giria, tai dar nėra šviesa. Noriu pakviesti visus Lietuvoje gyvenančius žydus švęsti kartu. Savo nuostabias šventes turime švęsti drauge. Esame viena tauta, jei norime ne tik kalbėti, bet ir skleisti šviesą, turime patys būti šviesa, turime būti vieningi.

Smagu, kad į šventę susirinko daug vaikų, jie linksmai švenčia antrame sinagogos aukšte, iš ten girdėti linksmi balsai. Šiandien gros gyvai klezmerių grupė, – rabinas priminė, kad pagal žydų tradicijas vyrai ir moterys sinagogoje per Chanuką šoka atskirai. Chanuka primena žydų kovą už savo tradicijas, prieš pastangas juos asimiliuoti. Lietuvos žydai šeimose laikosi ortodoksų tradicijų‘.

Susirinkusius sveikino Vilniaus religinės bendruomenės pirmininkas Simas  Levinas, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, padėkojusi rabinui Krinskiui, kuris Lietuvoje gyvena 24 metus, – už jo pastarųjų metų veiklą, ypač tapus Vilniaus sinagogos rabinu. Taip dėkojo rabino žmonai rebecinei Dinai, kuri ne tik rūpinasi savo didele šeima, ji dabar ruošia vaišes sinagogoje. Bendruomenės pirmininkė atsiprašė už buvusius nesutarimus su rabinu Krinskiu ir palinkėjo jam ir šeimai gražios šventės.

 

 

„Chanuka – šventė primenanti apie žydų tapatybę, apie kovą už laisvę ir apie mus pačius, kokie turime būti vieningi.  F. Kukliansky pabrėžę, kad dabar žydai gyvena laisvoje Lietuvoje ir turime teisę į savo tapatybę, už kurią mes daug metų kovojome.“

Skaityti plačiau
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sveikina su Chanukos švente

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sveikina su Chanukos švente

Nuoširdžiai sveikinu Lietuvos žydus sulaukus Chanukos, viltingos  šviesos šventės. Linkiu visiems sveikatos, laimės, taikos ir šilumos šeimoje. Mūsų bendruomenei linkiu, kad išsipildytų plačios veiklos planai, kuriuos palaiko Lietuvos valstybės institucijos ir savivaldybės, todėl svarbus ir ambicingas  žydų bendruomenės įnašas, įrodantis, kad mes esam ir skleidžiam daugiau tiesos apie žydų bendruomenės gyvavimą, jos istoriją, kultūrą bei veiklą. Ačiū už gerus darbus, už palaikymą ir Jūsų šypsenas.  Visus sudėtingus klausimus, kylančius mūsų veikloje, turime išspręsti drauge.

 

Izraelio ambasada Lietuvoje kviečia į kariljono varpų koncertą

Izraelio ambasada Lietuvoje kviečia į kariljono varpų koncertą

 

Izraelio ambasadorius Amir Maimon Facebooke parašė gražų kvietimą  klausytis Chanukos dainų su kariljono muzika Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje, prie Lukiškių aiikštės, gruodžio 3d. 17 val. .

Come and join us on Monday December 3rd at 17:00 for an unprecedented, unique and special concert to welcome the Jewish holiday of Hanukkah.

As part of the embassy ongoing efforts to build bridges between people, cultures, religions and our beloved nations Hanukkah songs will be performed by the city carillon, a unique instrument of the 61 bell, that is at the southern tower of St. Apostle Philip and Jacob Church near Lukiškės Square (Vasario 16 st. – 10, Vilnius) .

This extremely rare instrument, the largest in the Baltic States and one of the most modern in the world, will play the most popular Hanukkah songs: Sevivon, Ma’oz Tsur, Ner Li, Oh Hanukkah, Yamey Hanukah, Ha’Nerot Halalu, Me Yimalel.

Chanuką pradedame švęsti gruodžio 2, sekmadienio vakarą, uždegdami pirmąją žvakę.

Chanuką pradedame švęsti gruodžio 2, sekmadienio vakarą, uždegdami pirmąją žvakę.

Chanuka – šviesos šventė. Istoriniai įvykiai, kuriais grindžiama šventė, yra užfiksuoti I ir II Makabėjų knygose.168 m. prieš mūsų erą Sirijos karalius Antiochas Epifanas pasiuntė karius į Jeruzalę. Sirai išniekino miesto  šventyklą, švenčiausią to meto žydų vietą. Antiochas taip pat panaikino judaizmą, uždraudė Šabatą ir šventes, taip pat apipjaustymą. Altoriai ir stabai buvo įrengti graikų dievų garbinimui. Jis pasiūlė žydams du variantus: persikraustymą ar mirtį. Šventykla buvo pervadinta į graikų dievo Dzeuso šventyklą. vyko sukilimas, vadovaujamas Jehudos Chašmonėjaus, kuris buvo vadinamas Makabi  (kūjis). Jo vadovaujama tautinė kariuomenė, pavadinta Makabėjų, išvadavo Jeruzalę, o užkariautojus išvarė iš Judėjos.

Kada graikai įsiveržė į Šventyklą, jie suteršė ten buvusią visą alyvą ir kai Hašmonėjų dinastija juos  nugalėjo, patikrino Šventyklą ir rado tik vieną ąsotį alyvos, kuris buvo savo vietoje, ir buvo užantspauduotas Vyriausiojo kunigo antspaudu. Bet jame buvo alyvos tiek, kad būtų gana uždegti tik vieną dieną. Įvyko stebuklas – nuo jos buvo uždegama aštuonias dienas. Kitais metais nustatė tas dienas, kaip šventines šlovinimui (hallel) ir dėkojimui.“

Šventė, kaip pagrindinis šių įvykių akcentas, pabrėžė ne karinę, o dvasinę pergalę – Šventyklos apšvietimą (pagal kurį ir šventė gavo savo pavadinimą). Chanuka žydų tautos sąmonėje iškilo ne kaip vienos kariuomenės pergalė prieš kitą, bet tikėjimo – prieš prievartą, dvasinės šviesos – prieš priespaudos tamsą, judaizmo – prieš jo persekiotojus, monoteizmo – prieš pagonybę.

Žydai visame pasaulyje švenčia aštuonias dienas.

Lietuvos žydai švenčia 30-ąją Chanuką

Lietuvos žydai švenčia 30-ąją Chanuką

Prisiminimai apie pirmąją Lietuvos žydų Chanuką 1988m. su Maša Grodnikiene.

Po Antrojo pasaulinio karo likę gyvi Lietuvos žydai Chanuką tyliai švęsdavo šeimoje. 1987m. susikūrė Lietuvos žydų Kultūros draugija, jos pirmininku tapo Emanuelis  Zingeris.

1988 gruodžio 4d. Lietuvos žydai susibūrė, surinko lėšas bendrai Chanukai. Tai buvo įsimintina šventė Vilniuje, Dainavos restorane, didelis sujudimas, susirinkus į gražų būrį. Skambėjo jidiš kalba ir jidiš dainos. Šventę su programa organizavo Lietuvos žydų Kultūros draugijos kultūros renginių grupė. Koncertavo žydų ansamblis Fajerlach, ansamblio vadovai Griša Kravecas ir Ana Kravec, taip pat koncertavo Amoso Traubo vadovaujamas etnografinis ansamblis, ir Kauno žydų estradinis ansamblis. Koncertą vedė Chaimas Gurvičius. Dalyvavo 370 žmonių. Susirinkusius sveikino Lietuvos Kultūros fondo valdybos pirmininkas Česlovas Kudaba, taip pat dalyvavo pirmasis pavaduotojas Tarvydas. Tai buvo didžiulė Chanukos vakarienė su koncertu ir su pasisakymais.

Prisiminkime, koks buvo laikas Lietuvoje, – prasidėjo Sąjūdis, Lietuvos žydai iš įvairių miestų būrėsi ir dalyvavo Sąjūdyje. Visi buvo pakylėti, susijaudinę laimingi, kad pagaliau su Atgimimu Lietuvos žydai gali švęsti kartu didžiąją dvasinės pergalės šventę – Chanuką. Į ją veržėsi dauguma, vietų trūko, pakliūti buvo neįmanoma. Tuo metu Lietuvoje gyveno 17 tūkst. žydų.

Po savaitės gruodžio 11d. Dainavoje vyko antra Chanuka – vakaras suaugusiems, pakartota koncertinė programa, dalyvavo 400 žmonių. Į šventinį vakarą atėjo Algimantas Čekuolis, jis pasakė kalbą,  prašė žydų neišvažiuoti iš Lietuvos, nes prasideda naujas gyvenimas. Tuo metu jau vyko masinė žydų  Alija – repatrijavimas į Izraelį.

Gruodžio 17d. Profsąjungų kultūros rūmuose vyko Chanuka vaikams, kurioje dalyvavo 500 vaikų.

1988 gruodžio 19d. sukurtas Lietuvos žydų Klaipėdos skyrius.

Kauno Profsąjungų kultūros rūmuose vyko Kauno skyriaus organizuota Chanukos šventė, koncertavo Kultūros rūmų žydų saviveiklos estradinis ansamblis. Tuose pačiuose rūmuose įvyko steigiamasis Kultūros skyriaus susirinkimas, išrinkta skyriaus taryba, dalyvavo daugiau nei 300 žmonių, pirmininku išrinktas V. Jelinas, vėliau pirmininku tapo Markas Zingeris.

1989 metais buvo sukurta Lietuvos žydų bendruomenė, kurios pirmininku buvo išrinktas Grigorijus Kanovičius.

Savo bendruomenę žydai kūrė suprasdami, kad vien kultūros neužtenka. „Paaiškėjo, kad bendruomenei reikia socialinės globos ir mes turėjome ja pasirūpinti”,- sako Maša Grodnikienė,  gerai atsimenanti visus svarbius bendruomenės kūrimosi momentus, nes jos tėvas Solomonas Atamukas buvo vienas iš svarbių įvykių iniciatorių.

Socialinę pagalbą teikė ir telkė tarptautinė sionistinė  žydžių moterų organizacija WIZO, jos prezidente tapo Rachelė Kostanian, veikloje dalyvavo apie 50 moterų. Socialinė pagalba žydams buvo telkiama ir regionuose. WIZO skirstė labdarą, aprūpindama neįgaliuosius, ligonius, pensininkus, varginguosius.

Pradėjo veikti vaikų klubas Ilan, kuriam vadovavo Sofija Zibuc. Vaikai labai mėgo susirinkti šiame klube, jų būdavo 100 ir daugiau, netrūko linksmų užsiėmimų, judrios veiklos. Ilan veikia iki šiol. Kai S. Zibuc su šeima išvyko į JAV, ji pakvietė Mašą Grodnikienę ir paprašė perimti vadovavimą vaikų klubui.

 Vilniuje atsidarė sekmadieninė tautinė žydų mokykla. Jos direktoriumi tapo Simas Levinas.

Žydų inteligentai, lietuvių intelektualų remiami, kreipėsi į valstybines institucijas su pasiūlymu pripažinti daugiaamžę žydų kultūrą ir jos reikšmę Lietuvai.