Naujienos

Kauno Žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas apdovanotas už veiklos nuopelnus

Kauno Žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas apdovanotas už veiklos nuopelnus

Tarptautinės tolerancijos dienos proga Kauno Žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas buvo apdovanotas aukso garbės ženklu “Už nuopelnus”. Kaip savo rašė Kauno įvairių tautų kulltūrų centro vadovas Dainius Babilas, Kauno Žydq bendruomenės pirmininkas ir projektų vadovas Gercas Žakas – vienas aktyviausių kauniečių, dirbančių miesto tautinių mažumų bendrijų kultūrinėse ir visuomeninėse veiklose.
Nuo 2000 m. jam vadovaujant Kauno Žydų bendruomenei buvo sutelkta daug žydų tautybės žmonių, per keliasdešimt ivairių bendruomenės kultūros projektų, per atvirus visuomenei renginius įvairiapusiškai atskleista Lietuvos žydų istorija, tautinis paveldas. G. Žako atkaklumo ir nuoseklios veiklos dėka mieste gyvuoja itin reikįmingos tradicijos prisiminti svarbius istorinius bei nusipelniusias Lietuvai bei žmonijai asmenybes.
Šia neeiline proga apie Kauno žydų bendruomenės pirmininką rašo miesto dienraštis
“Kauno diena”.
“Geltonosios liemenės” Prancūzijoje ir antisemitiniai šūkiai

“Geltonosios liemenės” Prancūzijoje ir antisemitiniai šūkiai

Prancūzijos “Geltonųjų liemenių” masiniai protestai galiausiai įgavo ideologinį rasistinį atspalvį, bet šiek tiek kitokį – raudonai rudą ir Facebooke tapo antisemitų siautėjimu. Tokie šūkiai kaip “Viską atimti ir padalinti”, “Žydai tunka, kai prancūzai neturi, ko valgyti”, – panašu nukreipti prieš žydus. Ant tilto per A6 magistralę, kuri yra pagrindinė arterija, jungianti Paryžių su Marseliu, išvakarėse pasirodė plakatas “Makronas yra žydų kekšė”. Kaip pažymi Ynet, dėl pogromų organizatorių veiksmų praėjusį šeštadienį, pirmą kartą per daugelį metų, Prancūzijos sostinėje Eliziejaus laukuose  nebuvo atidaryti “Chabado namai.” Bendruomenės vadovai sako, jog negalėjo rizikuoti, nes Prancūzijos policija nekontroliavo padėties.

Socialiniai tinklai tapo antisemitizmo šaltiniu, kuriame žydai jau atvirai vadinami pagrindiniais Prancūzijos priešais. Populiariausi antisemitiniai kaltinimai yra šie: “Žydai atvedė Macroną į valdžią, kad jis būtų jų marionetė”. “Turėtų būti suprantama, kad tikrasis priešas yra žydai”, “Žydai uždega žvakes, kai prancūzai neturi, ką valgyti”. Praneša Izraelio TV 9-as kanalas

Užuojauta

Gruodžio 13d. mirė Ema Ptak, ilgametė aktyvi LŽB narė, dalyvavusi tarptautinėje žydų moterų organizacijoje WIZO. Nuoširdžiai užjaučiame ir liūdime dėl netekties kartu su LŽB Socialinių programų departamento vadovu Michailu Segal dėl jo močiutės mirties.

Užuojauta

2018 metų gruodžio 12 dieną netekome brangios kolegės, ilgametės Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus darbuotojos Juditos Rozinos.
Judita gimė 1937 metais sausio 8 dieną Birobidžane. 1955 m. baigė Vilniaus 6-ąją vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto Filologijos fakultetą studijuoti rusų kalbos ir literatūros. Baigusi studijas 1960 m. pradėjo dirbti Vilniaus pedagoginėje mokykloje Naujojoje Vilnioje, kur išdirbo 32 metus. Nuo 1992 m. iki 2018 m. Judita Rozina dirbo muziejininke Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje, čia savanoriavo.
Atsisveikinimas su Judita Rozina vyks Vilniaus laidojimo rūmuose „Ritualas“ (Olandų g. 22, 4 salėje) gruodžio 14 d. (penktadienį) nuo 11 val. Karstas išnešamas 13.45 val. Laidotuvės – Vilniaus žydų kapinėse Sudervės kl. 28.
Ilsėkis ramybėje, Judita.
Kaune važinėja troleibusas su Čijunės Sugiharos ir Pasaulio teisuolio olando Jano Zwartendijk portretais

Kaune važinėja troleibusas su Čijunės Sugiharos ir Pasaulio teisuolio olando Jano Zwartendijk portretais

kauno.diena.lt

Į Kauno gatves išriedėjo troleibusas, kurį puošią dviejų istorinių asmenybių portretai. Menininkai įamžino japonų ambasadorių Čijunę Sugiharą ir Pasaulio teisuolį olandą Janą Zwartendijką. Šios dvi asmenybės žinomos dėl to, jog padėjo išgelbėti žydus nuo baisios mirties. Tiek Č.Sugihara, tiek J.Zwartendijkas buvo įsikūrę Kaune ir išdavė žydams „gyvybės vizas“, kurios leido laiku išvykti iš Europos.

Skaityti plačiau
Apeliacinė instancija pripažino Lietuvos žydų bendruomenės vadovybę išrinkta teisėtai

Apeliacinė instancija pripažino Lietuvos žydų bendruomenės vadovybę išrinkta teisėtai

Pranešimas žiniasklaidai

2018 m. gruodžio 11 d.

Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky 2017 m. gegužę buvo išrinkta laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Tai patvirtino Vilniaus apygardos teismas, panaikinęs ankstesnį Vilniaus apylinkės teismo sprendimą ir atmetęs Vilniaus žydų bendruomenės ieškinį dėl LŽB konferencijos sprendimų teisėtumo.

„LŽB rinkimų teisėtumo byloje triumfavo teisinės valstybės principas. Lietuvos žydų bendruomenės darbas turi būti skirtas rūpinimuisi bendruomenės tradicijų tęstinumu ir narių poreikiais, opiausių problemų sprendimui ir žydiško gyvenimo puoselėjimui Vilniuje ir visoje Lietuvoje. Visi turime pagrindinį dėmesį skirti tam, kas iš tiesų svarbu, o ne griaunamajai veiklai. Pasibaigus šiam sekinančiam teisiniam ginčui, metas bendruomenei susitelkti ir drauge tęsti darbus. Žydai turi būti vieningi, turime rūpintis vieni kitais ir aplinkiniais, o ginčus turi pakeisti darbai“, – sakė F.Kukliansky, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė.

Daugelio LŽB asociacijos narių vertinimu, atsakomybę už žmonių supriešinimą, iššvaistytą laiką ir išteklius, bendruomenės skaldymą turėtų prisiimti Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Gurevičius, siekęs, kad visi svarbiausi LŽB veiklos klausimai būtų priimami tik Vilniaus bendruomenės balsais. Jo paties išrinkimo Vilniaus žydų bendruomenės pirmininku teisėtumo klausimas sprendžiamas kitoje byloje. Teismams atmetus nepagrįstas pretenzijas, visos bendruomenės laukia ilgas darbas atstatant, kas buvo sugriauta sukurtos nesantaikos ir šmeižto.

Žydų organizacijų ginčas kilo dėl skirtingų požiūrių į nuostatas, reglamentuojančias narių atstovavimą metinėje konferencijoje, kuri priima svarbiausius bendruomenės sprendimus. LR asociacijų įstatymas numato, kad kiekvienas asociacijos narys, nepriklausomai nuo vienijamų asmenų skaičiaus, visuotiniame narių susirinkime (konferencijoje) turi po vieną balsą, taip užtikrinant visų asociacijos narių lygiateisiškumą ir vienodą sprendžiamojo balso teisę.

LŽB įstatai anksčiau numatė, kad regioninės žydų bendruomenės konferencijoje turi balsų skaičių, proporcingą atstovaujamų narių skaičiui. Įžvelgusi šį prieštaravimą tarp įstatymo ir įstatų, LŽB Taryba, siekdama užtikrinti būsimos Konferencijos teisėtumą ir skaidrumą, 2017 m. balandį balsų dauguma priėmė sprendimą į ataskaitinę-rinkiminę LŽB Konferenciją deleguoti po vieną kiekvienos LŽB vienijamos organizacijos atstovą.

Šio sprendimo pagrįstumą metų viduryje kitoje byloje jau patvirtino Vilniaus apygardos teismas. Jis LŽB įstatų punktą, numatantį vienintelei LŽB asociacijos narei Vilniaus žydų bendruomenei naudingą balsavimo modelį, pripažino negaliojančiu.

LR Asociacijų įstatymą atitinkančios tvarkos LŽB laikėsi pernai ir šiemet vykusiose bendruomenės konferencijose, kuriose buvo priimti organizacijos veiklai svarbiausi sprendimai – rinkta vadovybė ir vertintos finansinės bei veiklos ataskaitos.

 Daugiau informacijos:

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė,info@lzb.lt,
+370 5 2613 003, +370 672 40942 (Monika Antanaitytė)

Jubiliejinė 30-ji Lietuvos žydų Chanuka

Jubiliejinė 30-ji Lietuvos žydų Chanuka

Jubiliejinė 30-ji Chanuka – tokia pati linksma, su dideliu būriu dalyvių, beveik 400 kaip ir prieš 30 metų. Žinoma, pasikeitė kartos, nebėra daugelio dalyvavusių  1988, mes juos prisimenam, minim geru žodžiu ir džiaugiamės dabar, kad dalyvauja įvairaus amžiaus bendruomenės nariai, vaikai, jaunos šeimos, atvažiavo Lietuvos žydų regioninės bendruomenės. Pažvelgus į nuotraukas, – kaip smagu būti drauge, aišku, kad šventė buvo tikrai ypatinga jubiliejinė, įsimintina.

Susirinkusius sveikino Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, apie pirmąją bendrą Chanuką, praėjus keliems dešimtmečiams po karo, 1988 m. gruodžio 4d, vykusią Vilniaus centre, restorane Dainava pasakojo Žana Skudovičienė, LŽB programų vadovė. Tuomet kaip ir dabar skambėjo jidiš kalba ir jidiš dainos, koncertavo ansamblis Fajerlach, o šventę su programa prieš 30 metų organizavo Lietuvos žydų Kultūros draugijos kultūros renginių grupė.

Fajerlach ansamblio jaunučių grupės programa sulaukė nuoširdžių plojimų.

Solo dainavo Estera Reches.

Šį kartą Chanuką šventėm Radison Blu Lietuva viešbučio restorane. Svečius linksmino klezmerių ansamblis is Izraelio „Gefilte Ddrive“ ir puikus saksofonininkas Juozas Kuraitis su savo magišku saksofonu.

Skaityti plačiau
Vaikų Chanuka su dainomis ir žaidimais

Vaikų Chanuka su dainomis ir žaidimais

į LŽB organizuotą bendruomenės vaikų Chanuką, kuri vyko Vilniaus PC CUP renginių salėje “Future Live” susirinko 70 vaiku, uždegė Chanukos žvakutę, dainavo šventės daineles jidish ir hebraju kalbomis.

Vyresnieji žaidė, suko tradicinį  dreidelį, visi dalyvavo smagiose viktorinose ir estafetėse, kurias organizavo madrichai.

Skaityti plačiau

„Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Jiems yra suteiktas protas ir sąžinė, ir jie turi elgtis vienas su kitu kaip broliai“ (Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, 1 str.).

Tarptautinės žmogaus teisių dienos proga, minint 70-ąsias Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos pasirašymo metines, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pirmą kartą organizuojamas Nacionalinis žmogaus teisių forumas. Susivienijusi akademinė, valstybinio ir nevyriausybinio sektoriaus ir tarptautinė bendruomenė kvies diskutuoti apie esamą situaciją ir tai, ką galime padaryti, kad Lietuvoje būtų gera gyventi visų tautybių, rasių, tikėjimų, lyčių, socialinių padėčių, įsitikinimų ar pažiūrų žmonėms.

„Visuotinė žmogaus teisių deklaracija pasirašyta prieš 70 metų, tačiau jos idėjos Lietuvą pasiekė tik atkūrus Nepriklausomybę. Žmogaus teisių užtikrinimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos  Konstitucijoje ir kituose įstatymuose. Deja, visuomenės apklausos rodo, kad tolerancija ir nediskriminavimas vis dar išlieka siekiamybė. Kyla klausimas, ar Lietuvai pavyko sukurti atvirą ir tolerantišką visuomenę, kurioje su kiekvienu žmogumi būtų elgiamasi pripažįstant jo įgimtą orumą ir žmogiškąją vertę“, – klausia Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Milda Ališauskienė, atkreipdama dėmesį į švietimo svarbą ugdant žmogaus teisių supratimą Lietuvos mokyklose.

Skaityti plačiau
Šiaulių krašto ir Panevėžio miesto žydai švenčia Chanuką drauge

Šiaulių krašto ir Panevėžio miesto žydai švenčia Chanuką drauge

Šiaulių krašto žydų bendruomenė švenčia visas tradicines žydų šventes. Chanuka nėra išimtis. Gruodžio 8 d. Šiaulių krašto ir Panevėžio miesto žydų bendruomenės susirinko kartu švęsti šviesos šventę. Bendruomenių pirmininkai Naum Gleizer ir Gennady Kofman pasveikino susirinkusius su švente, palinkėjo laimės, sveikatos ir šilumos šeimoje. Frida Šteinienė perskaitė maldą, uždegė žvakes ir priminė šventės istoriją.

Skaityti plačiau
Vilniaus Š. Aleichemo ORT gimnazija paskelbta sukurianti aukščiausią pridėtinę vertę ir gerą atmosferą!

Vilniaus Š. Aleichemo ORT gimnazija paskelbta sukurianti aukščiausią pridėtinę vertę ir gerą atmosferą!

Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė naują dalykinį Lietuvos švietimo įstaigų (universitetų, kolegijų, gimnazijų) ir savivaldybių reitingą pagal mokinių mokymosi rezultatus. Pristatyti ir atlikto tyrimo, kokios mokyklos sukuria didžiausią pridėtinę vertę – rezultatai. Taip pat buvo aptartos ir būsimo stojimo į šalies aukštąsias mokyklas aktualijos.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina ir didžiuojasi Šolomo Aleichemo ORT gimnazija ! Suprantame, kad tokie geri rezultatai pasiekti mokyklos vadovo Mišos Jakobo ir visų pedagogų, atsidavusių darbui ir mylinčių vaikus, mokytojų kolektyvo dėka !

Pirmą kartą Lietuvoje atliktas tyrimas, kokios mokyklos sukuria aukščiausią pridėtinę vertę, tai yra garantuoja ne tik aukštais akademiniais rodikliais išsiskiriančią aplinką, bet ir užtikrina gerą atmosferą, puikius tarpusavio santykius ir padeda kiekvienam vaikui patirti asmeninę mokymosi sėkmę. Kaip rodo tyrimai, tokių mokyklų iš 1200 tėra tik 21. Dauguma šalies mokyklų arba geba pasiekti puikių akademinių rezultatų arba tik išsiskiria gera atmosfera, bet mokinių pasiekimai tragiški. Abu dalykus geba suderinti tik šios gimnazijos:

1. Vilniaus Š. Aleichemo ORT gimnazija

2. Vilniaus Gabijos gimnazija

3. Kauno B. Brazdžionio mokykla

4. LSMU gimnazija 5. Panevėžio V. Mikalausko menų gimnazija 6. Panevėžio K. Paltaroko gimnazija. 7. Platelių gimnazija. 8. Neringos gimnazija.

Skaitykite daugiau: