Naujienos

Septintų-devintų klasių mokinių tėvelių dėmesiui! Anglų kalbos mokymai

Septintų-devintų klasių mokinių tėvelių dėmesiui! Anglų kalbos mokymai

Septintų-devintų klasių mokinių tėvelių dėmesiui!

Nuo šių metų spalio mėnesio vyks papildomi anglų kalbos mokymai septintų – devintų klasių mokiniams.

Tikslas:

  1. padėti septintų ir aštuntų klasių mokiniams pasiruošti žengti į 9 klasę (pirmą gimnazijos klasę);
  2. devintų klasių mokiniams – padėti įtvirtinti jų žinias, nes dažnai vaikams labai sunku „išlaikyti pusiausvyrą“ peržengus į gimnazijos klasę, kur reikalavimai yra daug didesni.

Pagrindinės spragos dažniausiai būna gramatikos srityje, todėl didesnė siūlomų pamokų dalis bus skirta būtent anglų kalbos gramatikai (teorija + praktiniai užsiėmimai). Vaikai turės galimybę suprasti anglų kalbos gramatines struktūras bei praktikuotis, kaip jas naudoti.

Maksimalus mokinių skaičius grupėse – iki 12 mokinių.

Pamokų skaičius – 2 pamokos per savaitę.

Pamokas ves Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos anglų kalbos mokytojas Viačeslav Mlynkovskij.

Pamokos vyks Vilniaus žydų bendruomenės pastate, Pylimo g. 4, Vilnius, kur susisiekimas yra itin patogus.

Pamokų laikai:

Pirmadienis – 17:30;

Trečiadienis – 17:30.

Kaina: 48 EUR mėnesiui (8 pamokos). Mokant už kiekvieną pamoką atskirai – 7 EUR už pamoką.

Registruotis tel. 865205992 arba mlynkovskij@gmail.com. Mokytojas Viačeslav Mlynkovskij.

Vienuoliktų-dvyliktų klasių mokinių dėmesiui! Anglų kalbos mokymai

Vienuoliktų-dvyliktų klasių mokinių dėmesiui! Anglų kalbos mokymai

Vienuoliktų-dvyliktų klasių mokinių dėmesiui!

Nuo šių metų spalio mėnesio vyks papildomi anglų kalbos mokymai vienuoliktų – dvyliktų klasių mokiniams.

Tikslas:

  1. padėti mokiniams pasiruošti egzaminams (valstybiniam, IELTS);
  2. sustiprinti bendras anglų kalbos žinias (gramatika, kalbėjimas, skaitymas).

Pagrindinės spragos dažniausiai būna gramatikos srityje, todėl didesnė siūlomų pamokų dalis bus skirta būtent anglų kalbos gramatikai (teorija + praktiniai užsiėmimai). Vaikai turės galimybę suprasti anglų kalbos gramatines struktūras bei praktikuotis, kaip jas naudoti.

Maksimalus mokinių skaičius grupėse – iki 12 mokinių.

Pamokų skaičius – 2 pamokos per savaitę.

Pamokas ves Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos anglų kalbos mokytojas Viačeslav Mlynkovskij.

Pamokos vyks Vilniaus žydų bendruomenės pastate, Pylimo g. 4, Vilnius, kur susisiekimas yra itin patogus.

Pamokų laikai:

Pirmadienis – 18:30;

Trečiadienis – 18:30.

Kaina: 48 EUR mėnesiui (8 pamokos). Mokant už kiekvieną pamoką atskirai – 7 EUR už pamoką.

Registruotis tel. 865205992 arba mlynkovskij@gmail.com. Mokytojas Viačeslav Mlynkovskij.

Žydų Naujųjų metų – Roš ha‘Šana tradicijos

Žydų Naujųjų metų – Roš ha‘Šana tradicijos

H“B

Pats ryškiausias Naujųjų metų – Roš ha‘Šana šventės akcentas – Šofaro pūtimas. Jis padarytas iš avino rago, jo garsus išgauti gana sudėtinga. Šofaras primena tikintiesiems apie artėjantį D-vo teismą. Dvi šventines dienas žydai renkasi į sinagogą ir skaito maldas.

Svarbi Roš ha‘Šana tradicija – nuėjus prie vandens telkinio iškratyti likučius iš drabužių kišenių ir taip simboliškai atsiriboti nuo užsilikusių nuodėmių. Skaitoma speciali malda. Šis ritualas vadinamas tašlich, (išmetimu).

Pagrindinės Roš ha‘Šana šventės vaišės granatas. Lietuvoje, kur jie neauga – pakeičiami obuoliais su medumi – kad metai būtų saldūs. O palinkėjimai „saldžių metų“ yra lyg ir privaloma linkėjimų dalis.

Dažnai svečiai vaišinami žuvimi ir būtinai su galva. Juk šventės pavadinimas Roš ha‘Shana ir reiškia „metų galva“. Būtinai šventiniam stalui kepama apskritos formos chala (duona), kuri simbolizuoja metų cikliškumą. Per Roš ha‘Šaną D-vas apspręs žmogaus likimą 5780 metams. Todėl priimta linkėti „Chatima tova“ (heb.) – gero įrašo į Gyvenimo knygą.

Dešimta Roš ha‘Šana diena – Teismo diena (Jom Kipur). Tai vienintelė metų diena, kai Tora kviečia žmogų niekuo neužsiimti, o tik analizuoti nugyventų metų poelgius. Tai laikas, kai 5780 metams bus priimtas galutinis žmogaus likimo sprendimas. Todėl žydai prieš šią dieną linki vieni kitiems „Gmar chatima tova“ (heb.) – gero galutinio įrašo.

Vilniaus žydų religinė bendruomenė, Lietuvos (litvakų) ŽB, Geros valios fondas sveikina su švente – Šana tova u‘metuka ir laukia jūsų sinagogoje!

Vilniaus žydų religinės bendruomenės  pirmininkas Simas Levin

Sveikinimai Roš ha-Šana proga

Sveikiname su Naujais 5780 metais!
Saldžių, turtingų ir gerų metų
Linki Jums Ambasadorė Lina Antanavičienė ir visas Lietuvos ambasados kolektyvas.
***
חג שמח!
שנה טובה ומתוקה!
מאחלים לכם שגרירה לינה אנטנביצ’יינה וכל צוות שגרירות ליטא.

Warmest regards,
 Vadim Ryvlin
Executive director
Jewish Community of Estonia

Noriu padėkoti, kad esate drauge ir kartu, bendromis jėgomis, siekiame tai užtikrinti, bei sukurti vieningą ir tvarią visuomenę.

Kiekvieni metai pasitinka mus su naujais iššūkiais pasaulyje, darbuose, taip pat ir asmeniniame gyvenime. Sveikinu Jus su ateinančiais 5780 metais ir linkiu jums ramių, sėkmingų ir žinoma saldžių!!!

Šana tova umetuka!
Feliksas Puzemskis

Žydų šeimos ilgaamžiškumo paslaptys

Žydų šeimos ilgaamžiškumo paslaptys

Natalja Cheifec kviečia į Jūsų gausiausiai lankomą paskaitą apie moters ir vyro santykius žydų šeimoje.Nepraleiskite progos š.m. spalio 2d., II aukšto konferencijų salėje, 18:00 val.

Talmude rašoma: kai dievobaimingas vyras išteisina nedorą moterį, jis tampa nedoras, bet kai nedorėlis veda dievobaimingą moterį, jis tampa dievobaimingu.
Sužinokite daugiau apie moters ir vyro santykius judaizme kartu su lektore Natalja Cheifec. Ji atskleis žydiškos šeimos tvirtybės paslaptis bei skubių skyrybų aplinkybes, pasakos apie žydų vestuves, meilės sampratą judaizme, žydžių moterų vaisingumo stebuklus. 

Užsukite, laukiame jūsų! Renginys nemokamas.

Reginio anonsas Facebook’e

REGISTRUOKITĖS >>http://bit.ly/2WkMFV4 #NataljosPaskaita

Netekome Moisiejaus Preiso, išgyvenusio tris  Holokausto koncentracijos stovyklas

Netekome Moisiejaus Preiso, išgyvenusio tris Holokausto koncentracijos stovyklas

Š.m. rugsėjo 24 d. mirė  Buvusių geto ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjungos narys, buvęs Kauno geto ir koncentracijos stovyklų Štuthofe, Aušvice, Dachau kalinys MOISIEJUS PREISAS, gimęs1930.02.27. Nuoširdžiai užuojaučiame sūnų Leonidą ir anūkus.
Moisiejus Preisas –  vienintelis žydas Lietuvoje, kalėjęs net trijose koncentracijos stovyklose – Štuthofe, Aušvice ir Dachau. M. Preisas savo akimis regėjo, kaip Kaune vaikus badė durtuvais, daužė naujagimių galvas į grindinį arba perplėšdavo pusiau. Jis matė, kaip koncentracijos stovykloje karininkas žmones kastuvėliu perskeldavo pusiau.

Nuotraukoje M.Preisas, sėdintis prie savo surinktų nuotraukų apie Holokaustą ir koncentracijos stovyklas.

Apie jį rašyta prieš kelerius metus LŽB tinklapyje ir pakartota Deilfi.lt

Rugsėjo 29 vakaras-Žydų Naujųjų metų – Roš ha Šana  išvakarės

Rugsėjo 29 vakaras-Žydų Naujųjų metų – Roš ha Šana  išvakarės

Izraelio ambasadorius  Yossi Levy,  Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, architektė dizainerė Viktorija Sideraitė Alon su naujuoju kalendoriumi.

2020-5780 metus žymi visam žydiškajam pasauliui svarbios sukaktys – Vilniaus Gaono, didžiojo žydų išminčiaus, dvasinio lyderio, litvakų identiteto kūrėjo, 300  metų jubiliejus, pirmosios Vilniaus sinagogos, vėliau pavadintos Didžiąja, 580-metis. Vilniaus žydų maskilių religinei bendruomenei ( vėliau inicijavusiai Vilniaus Choralinės sinagogos Taharat ha Kodeš statybą) 2020-ieji taip pat dovanoja jubiliejų – 200 metų sukaktį.

Šiame kalendoriuje įamžinti neįkainojami judaizmo istoriją menantys monumentai – Lietuvos paveldas.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky kviečia susitelkti bendram tikslui, nes tik drauge galime išsaugoti tą išlikusį nedidelį neįkainojamos vertės litvakų kultūrinį paveldą mūsų ainiams ir ateities kartoms.

Kviečiame Jus į A. Švedo knygos apie I. Veisaitę “Gyvenimas turėtų būti skaidrus” vertimo į rusų k. pristatymą

Kviečiame Jus į A. Švedo knygos apie I. Veisaitę “Gyvenimas turėtų būti skaidrus” vertimo į rusų k. pristatymą

Žydų bendruomenė “Vilnius – Lietuvos Jeruzalė” kviečia Jus į A. Švedo knygos apie I. Veisaitę “Gyvenimas turėtų būti skaidrus” vertimo į rusų k. (vertė A. Gerasimova) pristatymą, kuris vyks LŽB patalpose, Pylimo g. 4, 3 a. J. Heifeco salėje, rugsėjo 26 d., 15 val.
Dalyvaus knygos autoriai Aurimas Švedas ir Irena Veisaitė, moderuos Olga Ugriumova ir Daumantas Todesas. Renginys vyks rusų k.
Žydų bendruomenė “Vilnius – Lietuvos Jeruzalė”
Į Panevėžį – paskui kruviną Dovydo žvaigždę

Į Panevėžį – paskui kruviną Dovydo žvaigždę

Sekundė.lt . P. Židonio nuotr.

Aštuntą dešimtį perkopęs panevėžietis Jurijus Smirnovas vaikystę prisimena tik šautuvo taikiklyje. Daugybę kartų būdamas vaikas jis galėjo atsisveikinti su gyvybe nušautas, pakartas, užmuštas ar nunuodytas – dėl to, kad per Antrąjį pasaulinį karą buvo pažymėtas milijonų gyvybių krauju aplaistyta Dovydo žvaigžde.

Tik ši įtampos pilna istorija su laiminga pabaiga. „Panevėžyje aš jau 75-erius metus. Vokiečiai čia mane atvežė, kai dar neturėjau aštuonerių“, – tokiais žodžiais, giliai atsidusęs, ilgą ir filmo scenarijaus vertą pasakojimą pradėjo J. Smirnovas. Nedidukas, kresnas senukas rudomis akimis ir kaulėtomis rankomis, kurios viso pokalbio metu kartu su ištrykštančiomis ašaromis nejučia ima virpėti. „Man labai sunku apie tai kalbėti, nenorėjau ir dabar pasakotis, visko iš naujo išgyventi, grąžinti tą siaubą, baimę. Tokiomis akimirkomis jaučiuosi labai blogai“, – sunkiai alsuodamas atsiveria žydų tautybės vyras.

Paneriuose paminėta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena

Paneriuose paminėta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena

Genocido aukų mnėjimas prasidėjo Gyvųjų maršu Paneriuose. Eisenoje tradiciškai dalyvavo Izraelyje gyvenantys litvakai, jų gretas  pranoko lietuviai ir ypač daug buvo Lietuvos mokyklų mokinių. Kaip įprasta, žmonės susirinko vakarinėje geležinkelio kelio pusėje Paneriuose. Eisena pajudėjo link memorialo. Šiais metais šimtai moksleivių atvyko traukiniu ir ėjo pėsčiųjų viaduku per geležinkelį. Šiemet eisenoje dalyvavo  Lietuvos garbės sargyba.

Paneriuose Holokausto metu buvo žudomi įvairaus amžiaus žmonės, žydai, lenkai, rusai, lietuviai ir sovietiniai karo belaisviai, nors jų buvo žymiai mažiau nei žydų. Šiais metais Lenkijos delegacija ir katalikų kunigas laukė eisenos prie Lenkijos paminklo, kuris yra prie iėjimo į memorialo kompleksą.

Šolomo Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas pradėjo minėjimą jidiš kalba, primindamas, kad šalia žuvusiųjų buvo sušaudyta ir jidiš kalba, todėl pagerbdamas žuvusius, jis kreipėsi į minią, susirinkusią prie memorialo jidiš žodžiais. Vėliau  perskaitė  garaus vilniečio žydo poeto A.Suckeverio eilėraštį, kurį į lietuvių kalbą išvertė R.Bieliauskienė.

Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis buvo aukščiausias Lietuvos politikas, kalbėjęs prie memorialo, jis sakė, kad nors lietuviai vis dar nesutaria, ką iš tikrųjų reiškia kolaboravimas vykdant genocidą, lietuviai pradeda suprasti, kas vyko Holokausto metu, ypač jaunimas.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis atsiuntė vainikus, jų pranešimus perskaitė prezidento patarėja ir vyriaysybės vicekancleris.

Prie memorialo kartu žengė Vilniaus geto kalinė ir ginkluoto pasipriešinimo su naciais dalyvė , žydė Faina Brancovska  ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Fania kalbėjo jidiš kalba, o Faina – vertė į lietuvių kalbą, po to ji pasakė kalbą apie pavojų, prasidedantį dėl  artėjančios nelaimės ženklų nepaisymo. Kas agitavo už žydų išvežimą iš šalies? Kas juos izoliavo? Kas juos nužudė? Šie klausimai vis dar kelia gilų skausmą ir liūdesį po 78 metų nežinojimo ir neišprusimo, – sakė LŽB pirmininkė Kukliansky.

LŽB pirmininkė taip pat atkreipė dėmesį į iš pažiūros išsamių knygų apie Lietuvos miestus turinį, kuriose neminima apie ten gyvenusius žydus, kurių iki Holokausto būta apie 30-60 procentų štetluose ir dideliuose miestuose,  tokiuose kaip Vilnius, Kaunas ir Alytus. F.Kukliansky citavo knygą „Mažasis princas“, primindama, kad jei dabar nesirūpinsime mažais baobabų medžiais, jie ilgainiui užkariaus planetą.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius – vienintelis Lietuvos politikas, turintis stiprų stuburą, pašalinęs Vilniuje „Noreikos lentą“, po drąsaus palakančio, nebijančio sakyti tiesos Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus pareiškimų. Šimašius buvo beveik vienintelis kalbėtojas, sulaukęs aplodismentų iškilmingame minėjimo renginyje.

Naujasis Izraelio ambasadorius Lietuvoje Yossi Avni Levy kalbėjo asmeniškai apie  tai, ką jam reiškė žodis Paneriai, kurį jis žinojo nuo vaikystės.

Maždaug įpusėjus jo jaudinančiai kalbai apie į Panerius prie duobių suvarytas motinas su vaikais, matančias kaip žudo jų vaiką,   vertėja staiga nutilo sakinio viduryje, negalėdama dėl susikaupusių ašarų išversti teksto. Tai kartojosi keletą kartų ir buvo aišku, kad moteris išgyveno, verkė ir negalėjo kalbėti. “Sunku įsivaizduoti moterį, kuri neša savo vaikus į mirties vietą. Ketverių, penkerių ar dešimties metų vaikai nenori mirti. Sunku įsivaizduoti žmones, pasislėpusius už medžių, gyvenančius šalia ir girdinčius šaudymus, riksmą, žinančius, kad artėja mirtis ir pabaiga. Galvodami apie tokias vietas kartais sakome: „kokia baisi vieta“. Ne, tai nėra vieta, kuri yra siaubinga, nei medžiai, nei dangus, nei purvas. Žmonės gali būti siaubingi, žmonės, kurie gali žiauriai atimti kitų gyvybes, nužudyti tik todėl, kad jie buvo kitokie, tik todėl, kad jie Žydai “, – sakė ambasadorius Levy. Jis teigė, kad žydų pareiga  atsiminti, bet neatleisti. „Tik aukos turi teisę siūlyti atleidimą“, – sakė Izraelio ambasadorius.

Amerikos žydų komiteto direktorius rabinas Andriu Bakeris savo iškalbingą kalbą pradėjo minėdamas  Baltijos kelio 30-metį, kai žmonės visose trijose Baltijos respublikose, susikibę rankomis sudarė žmonių grandinę, protestuodami prieš savo šalių sovietinę okupaciją. Andriu Bakeris sakė, kad  prieš 30 ar net 20 metų galėjo būti atleista už nežinojimą apie Holokausto istoriją Lietuvoje, tačiau šiandien nėra jokio pasiteisinimo, matyt, jis turėjo omenyje visišką visų Lietuvos politikų nutylėjimą dėl Jono Noreikos lentos užkabinimo antrą kartą. Rabinas Bakeris teigė, kad kai kurie Lietuvos politikai žino apie Holokaustą, tačiau jo ignoravimą naudoja kaip priemonę politiniam kapitalui kurti. Jis taip pat sakė, kad šaliai neįmanoma susikurti demokratijos, jei žmonės nepaiso istorinės atminties.

Izraelio litvakų asociacijos narys pasakė kalbą gražia lietuvių tartimi. Rabinas Sholom Ber Krinksy ir Choralinės sinagogos kantorius Šmuelis Yatoms sukalbėjo Kadišą už nužudytuosius. Įvairios užsienio ambasados, tarp jų Japonijos, Didžiosios Britanijos, JAV ir Rusijos Federacijos, padėjo vainikus prie paminklo, kaip ir Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams įvertinti. Lietuvos kultūros ministras dr. Mindaugas Kvietkauskas – jidiš mokslininkas – taip pat padėjo vainiką ir pasakė kalbą.

Kauno žydų bendruomenė pagerbė savo aktyvius narius

Kauno žydų bendruomenė pagerbė savo aktyvius narius

Daugelį metų Kauno žydų bendruomenėje gyvuoja graži tradicija – padėkoti bendruomenės nariams, aktyviausiai dalyvaujantiems įvairiose veiklose, padedantiems jas organizuoti ir vykdyti.

Įprasta jų pagerbimo forma buvo jauki šilta vakaronė, grojant gyvai muzikai, tačiau šiais metais Kauno žydų bendruomenės savanoriai buvo pakviesti pasižvalgyti po Kauno apylinkes.

Į turiningą visos dienos programą išsiruošę kauniečiai susipažino su Kačerginės miestelio istorija ir kultūriniu paveldu, klausydami entuziastingo Linos Sinkevičienės pasakojimo bei kvėpuodami ramybe ir gaiviu pušynų oru, buvo šiltai sutikti nuostabioje Kačerginės seniūnijoje.Deja, šiame nuostabiame krašte yra ir kruvinos istorijos ženklų – Kauno žydų bendruomenės nariai pagerbė Šakių, Lukšių, Zapyškio ir jų apylinkių Holokausto aukų atminimą.   

?
Apie atmintį Lietuvoje, minint žydų genocido aukų dieną (papildyta)

Apie atmintį Lietuvoje, minint žydų genocido aukų dieną (papildyta)

Sergejus Kanovčius

Atmintis negali gyventi nuo minėjimo iki minėjimo. Istorinių atminties komisijų nariai suguldyti čia ir dar keliuose šimtuose Lietuvos miestelių r bažnytkaimių duobėse. Jiems viskas aišku – jų neapgynė tada. Kad ir kaip būtų keista juos tenka ginti ir šiandien. Vieni anuomet rinkosi gelbėti, kiti rinkosi šėtono kelią. 1941-aisiais mano tautiečiams sakė, kad getuose jie bus saugūs. Melavo. Šiandien, po aštuonių dešimtmečių kaip ir tada, mums vėl įžūliai aiškina, kad getai buvo gėris, o juos padėję kurti yra didvyriai arba beveik šventieji.

Ar yra šiandien kas nors, kuris aiškiai ir nedviprasmiškai pasakytų, kad tai yra amoralu? Kas ir kada?

  “Istorijos niekada negalima palikti vien politikams, nesvarbu demokratiškiems ar autoritariniams. Istorija nėra nei politinės doktrinos, nei kurio nors režimo nuosavybė. Istorija, jei teisingai suvokiama, yra mūsų moralinių kasdienių pasirinkimų simbolis.” Ir aš prie šių a.a. profesoriaus Leonido Donskio žodžių pridurčiau: mūsų požiūris į šią tragediją, jos aukas, gelbėtojus, stalo žudikus, tiesioginius vykdytojus ir nežabotą jų garbinimą,- atspindi mūsų atminties būklę. Ir šiandieną yra akivaizdžių ženklų, kad mūsų atmintį ir moralinius pasirinkimus mėginama susargdinti. Pagydyti atmintį galima tik vienu būdu – vieną kartą pasakius tiesą. Jei norime, kad JIE ilsėtųsi ne tik ramybėje, bet ir pagarboje.

Iš emigranto atsiminimų. Eksursija. Vilnius

tą rytą prisikelę
išėjome iš Panerių
mūsų niekas niekas
niekas nematė
buvo migla
ir mes buvom migla
ėjome ėjome ėjome
visi iki vieno
manėm kad einam namo

neatpažįstamai pasikeitęs Vilniaus getas
tiesiog pavyzdinės tvarkos namai
ir žmonės
rūsiuose kuriuose su mirtim
žaidėm slėpynių
putoja šaltas šaltas šaltas šampanas
ligi vidurnakčio durininkų šypsenų mugė
galbūt ten geria į mūsų sveikatą

ką ant viduramžių sienos
paslapčia rūpestingai
vaikas nuoruka piešia
barzdotas kūdikis žaidžia svastika
jūs esat migla juden raus

eksursijos vadovas
sušaudytas senas Stiklių gatvės batsiuvys
nusiplęšia geltoną lopą
žvaigžde nuo krūtinės
uždengia atgyjančią praetį
ir prašo visų pasiimti į Panerius
tiek akmenų
kiek protėviai atnėšė miestui
jo sienoms namams ir grindiniui
Lietuvos Jeruzalei nebereik mūsų duoklės
šitas miestas neatmena kraujo
šitas miestas neatmena mūsų gyvenimo
jo istorija jau gerai apskaičiuota
ji lygi
šito miesto istorijai
minus
mes

ei jūs
su minuso ženklu
lupkite akmenis
tik neimkite svetimo
kiti patys ateis
atsiimti savo likimo

gražiai restauruotas Vilnius
be mūsų ištirpsta rūke
gynybinėj sienoj žioji kiaurymės
mes nešame akmenis amatus
karaimai išsineša ietis ir strėles
koks kiauras virš miesto dangus

eksursija baigėsi
mes vėl emigruojam
į Panerius

Gediminas Kirkilas. Litvakų genocido atminimas: kaskart pagalvokime, kas slypi už skaičių

Gediminas Kirkilas. Litvakų genocido atminimas: kaskart pagalvokime, kas slypi už skaičių

Rugsėjo 23-oji – Lietuvos žydų genocido atminimo diena. Šią dieną 1943 m. buvo likviduotas Vilniaus žydų getas. Už šio fakto slypi nepaprastai sudėtinga ir tragiška Lietuvos žydų (litvakų) istorija, neįsivaizduojamai skaudūs ir tragiški asmeniniai žydų ir jų šeimų likimai. Iš apie 208 tūkst. Lietuvoje gyvenusių žydų buvo nužudyta apie 195–196 tūkst. žydų. Kasmet minėdami litvakams svarbias datas, kiekvieną kartą gerai pagalvokime, kas slypi už šių skaičių.

Privalome toliau kuo daugiau mokytis ir mokyti litvakų bei Holokausto istoriją, didinti mūsų sąmoningumą ir kritinį mąstymą, kad užkirstume kelią bet kokiam dešiniajam ekstremizmui, kad Lietuvoje nebūtų vietos ksenofobijai, rasinei ir tautinei neapykantai, kasdieniam ir buitiniam antisemitizmui.

Elitinis Šachmatų, šaškių klubas Rositsan ir Maccabi švenčia 30-metį

Elitinis Šachmatų, šaškių klubas Rositsan ir Maccabi švenčia 30-metį

Rugsėjo 22 d. (sekmadienį). Vilniaus žydų bendruomenėje susirinko Lietuvos žinomi šachmatininkai su šeimomis ir vaikais į gražų jubiliejinį renginį ir turnyrą, skirtą paminėti šachmatų ir šaškių klubo „Rositsan & Maccabi“ 30 metų sukaktį.

Visus sveikino Borisas Rositsanas, spaudė ranką Izraelio ambasadoriui Yossi Levi, LŽB pirmininkei Fainai Kukliansky, Vytautui Landsbergiui ir kitiems garbiems svečiams.

„Elitinį Šachmatų, šaškių klubą Rositsan ir Maccabi“ sukūrė du broliai – Lietuvos šachmatininkas, FIDE meistras Borisas ir jo brolis Michailas Rositsanai – vieninteliai šachmatų klubo ,,Maccabi“ steigėjai. Savo lėšomis jie abu entuziastingai steigė šį klubą prieš 30 metų.

Po sveikinimo kalbų buvo apdovanoti mažiausieji šachmatininkai, kurie lanko šachmatų klubą Lietuvos žydų bendruomenėje, jie visi mokosi Šolomo Aleichemo mokykloje. Po to prasidėjo rimtas šachmatų  turnyras.

 

 

Panevėžio žydų bendruomenė rugsėjį surengė pažintinę ekskursiją po Liepojos  istorines žydų vietas

Panevėžio žydų bendruomenė rugsėjį surengė pažintinę ekskursiją po Liepojos  istorines žydų vietas

Rugsėjo 14 d. Ankstyvą rytą nuvykome į Pakruojo Sinagogą. Ten mūsų laukė kultūros darbuotoja, kuri šiltai mus sutiko ir papasakojo apie Pakruojyje 1801m pastatytą medinę vietos žydų bendruomenės sinagogą. Didžioji sinagoga keitė savo funkciją: veikė ne tik kaip  maldos namai bet ir pagrindinė mokykla. Po Holokausto tragedijos Antrojo pasaulinio karo metais sinagoga buvo nacionalizuota. Sovietmečiu ten buvo kino teatras, vėliau sporto salė. Unikalus pastatas buvo nudėvėtas ir sugriautas. 2017 medinė sinagoga restauruota, atkurtos vidinės sienos autentiškai pagal rastas nuotraukas. Pagal nuotraukas atkurtos lubos su žaismingais piešiniais. Šiuo metu medinė sinagoga funkcionuoja kaip kultūrinių renginių erdvė. Antrame aukšte – buvusioje moterų sekcijoje – veikia žydų praeitį menanti ekspozicija, bei autentiški sienų pavyzdžiai.

Iš Pakruojo ekskursija tęsėsi toliau, nuvykome į Liepoją – vėjų karalystę. Tai gintaro šalis, tai – uostas ir kurortas. Liepų šlamesys ir kvapas davė miestui vardą. Mūsų kelionės tikslas buvo ne tik  apžiūrėti miestą, bet ir aplankyti didžiausią memorialą Holokausto aukoms Latvijoje. Ant Škėdės kopos prie pat Baltijos jūros Antrojo pasaulinio karo metais buvo nužudyta 7060 Latvijos žydų, iš jų daugiau nei 3000 Liepojos žydų. Ant šios kopos buvo sušaudyta virš 19000 žmonių įvairių tautybių. Ši vieta mena vieną didžiausių praėjusio amžiaus žmonijos sukrėtimų. Memorialas užima 4120m2 teritoriją, tai žydų nacionalinis simbolis Menora (septinšakė žvakidė). Jos kontūrai , suformuoti iš lauko akmenų ir granito luitų. Menoros „šviesos“ padaryutos iš granito piliastrų. Ant jų hebrajų, anglų, latvių ir rusų kalbomis yra iškalti pranašo Jeremijo žodžiai. Prie memorialo Panevėžio bendruomenė pagerbė aukas, paliko gėlių puokštę.

Ekskursija tęsėsi toliau prie jūros karinio uosto, kuris dabar vadinamas „Karuosta“. Tai didžiausia karinė – istorinė zona Baltijos šalyse, Liepojos dalis kaip atskiras pasaulis, unikalus ir žavintis, kartu jis gali būti atšiaurus ir atstumiantis. Čia Rusijos imperijos karinių bazių statyba pradėta 1890m.

Matėme Šv. Nikolajaus stačiatikių Jūros cerkvę. Ji pradėta statyti 1901m.  Prieš Antrąjį pasaulinį karą šie maldos namai priklausė Liepojos garnizono liuteronų parapijai.

Sekantis ekskursijos objektas – Liepojos muziejus.  Šis pastatas anksčiau priklausė žydų daktaro Nisano Kacenelsono šeimos nariams iš Babruisko – žymiems verslininkams, kurie turėjo Liepojoje  savo  prekybinius laivus ir prekiavo mišku bei žuvimi. Pastatas pastatytas XIX a. už  Nisano Kacenelsono lėšas ir buvo naudojamas kaip vasarinė poilsiavietė. Šiuo metu  Liepojos muziejus pagrįstai laikomas didžiausiu miesto kultūrinio ir istorinio paveldo saugotoju. Yra daugiau kaip 120000 įvairių eksponatų.

 Liepoja visada troško būti ypatinga ir puošni – tai liudija ilgą amžių menantys seni miesto pastatai, medinė architektūra, žydų sinagogos ir apleisti kvartalai.

Apžiūrėjome šiuolaikinį šedevrą, pastatytą iš gelžbetonio, metalo ir stiklo –  koncertų salę, kurios projekto pagrindas yra Latvijos ir kitų Baltijos jūros šalių simbolis – gintaras.  “Lielais dzintars“. aštuonių aukštų salės patalpos pritaikytos koncertams, spektakliams, parodoms ir įvairaus pobūdžio konferencijoms. Sužinojome daugiau apie Liepojaus žydų istoriją ir miesto įžymybes   su puikiais įspūdžiais grįžome i Panevėžį.

LŽB rugsėjo 22d. vyks Rositsan & Maccabi klubo 30-mečio turnyras

LŽB rugsėjo 22d. vyks Rositsan & Maccabi klubo 30-mečio turnyras

Rugsėjo 22 d. (sekmadienį) 15:00 val. Vilniaus žydų bendruomenės buveinėje  III aukšte vyks turnyras, skirtas paminėti šachmatų ir šaškių klubo „Rositsan & Maccabi“ 30 metų sukaktį.

 „Elitinį Šachmatų, šaškių klubą Rositsan ir Maccabi“ sukūrė du broliai – Lietuvos šachmatininkas, FIDE meistras Borisas ir jo brolis Michailas Rositsanai – vieninteliai šachmatų klubo ,,Maccabi“ steigėjai. Savo lėšomis jie abu entuziastingai steigė šį klubą prieš 30 metų.

Klubas veikė erdvioje Vilniaus kavinėje, tuo metu 1989m. jame buvo 80 narių, žydų šachmatininkų. Klubo nariai dalyvavo pirmą kartą su kitais sportininkais Makabiadoje 1989m. liepą, kuri vyko Tel Avive.Tuomet žaidė garsūs Lietuvos šachmatininkai, taip pat Borisas Rositsanas su sūnumi. Visiems buvo labai įdomu. Juk Makabiada vyko dar sovietmečiu, kai išvykos į užsienį buvo ribojamos. 1990 metais vaikai šachmatininkai jau laisvai, su klubo parama vyko į Detroitą su treneriu Fichmanu.

Borisas prisiminė, kaip 1995 metais į Europos Makabiadą Amsterdame siuntė ir savo lėšomis rėmė jaunuosius  šachmatininkus. Tuo metu pasikeitė klubo pavadinimas į ,,Elitinį šachmatų ir šaškių ir klubą ,,Maccabi“.

Dvejus metus klubas egzistavo žydų bendruomenėje, treniravo R. Fichmanas, vykdavo turnyrai, kuriuos savo lėšomis rėmė B. Rositsanas.

2015 m. B.Rositsanas ir Eugenijus Paleckis išleido knygą ,,Žydai Lietuvos šachmatų istorijoje“, kurioje šachmatų mėgėjai ir profesionalai ras daug peno ne tk šachmatų 19-21 amžiaus istorijai pažinti, bet ir susipažinti su įdomiausiomis partijomis ar jų fragmentais. Knygos pristatyme Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pasiūlė šachmatininkams sugrįžti į bendruomenę. Buvo parengtas projektas ir jau ketveri metai bendruomenėje du kartus per savaitę į šachmatų klubą susirenka vaikai.

Tuo tarpu ,,Elitinio šachmatų klubo Rositsan ir ,,Maccabi“ šachmatininkai senjorai tapo Pasaulio bronzos medalių laimėtojais.

Klubas reguliariai rengia turnyrus, juose dalyvauja žinomi Lietuvos šachmatininkai.

Boriso brolis Michailas Rositsanas yra klubo Garbės prezidentas.

Daugiau informacijos apie turnyrą

Kauno IX forte rugsėjo 23d. Lietuvos žydų genocido dienos minėjimas

Kauno IX forte rugsėjo 23d. Lietuvos žydų genocido dienos minėjimas

Gerbiamieji,

Laba. Kauno IX forto muziejus 2019 m. rugsėjo 23 d. (pirmadienį) 10.30 val. kviečia  dalyvauti pilietinėje iniciatyvoje „Atminties kelias“ ir kartu paminėti Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną.

Kviečiame  prisijungti prie šios iniciatyvos ir pagerbti Lietuvos žydų genocido aukas.

Prieš 76 metus, 1943 m. rugsėjo 23-24 d. buvo likviduotas didžiausias nacių okupuotoje Lietuvoje – Vilniaus getas. Nuo 1994 m. rugsėjo 23 d. paskelbta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Kviečiame prisiminti ir apmąstyti šiuos tragiškus įvykius dalyvaujant Lietuvos žydų genocido aukų dienos minėjime Kauno IX forto muziejuje rugsėjo 23 d., 10:30 val.

Minėjimo metu:
• Pilietinė iniciatyva „Atminties kelias“;
• Atlikėjo Davit Kldiashvili (Sakartvelas) programa;
• Nerijaus Moncevičiaus piešinių parodos „Laikas keisti(s) mums“ pristatymas.

Norinčius prisijungti prie „Atminties kelio“ eisenos prašome rinktis prie Kauno IX forto muziejaus administracijos pastato 10:30 val. (Žemaičių pl. 71, Kaunas) ir atsinešti akmenuką su užrašytu vardu. Masinių žudynių vietoje padėti akmenys su žmonių vardais primins, jog nužudyti žmonės buvo ne skaičius, bet konkretūs žmonės su asmeninėmis istorijomis.  

Minėjimą pradėsime eisena iki masinių žudynių lauko.

Kviečiame dalyvauti!

Žydų gelbėtojai – ryžto ir kilnumo pavyzdys

Žydų gelbėtojai – ryžto ir kilnumo pavyzdys

Penktadienis, rugsėjo 20 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Žydų genocido atminimo dienos proga įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius asmenims, kurie, nepaisydami mirtino pavojaus sau ir šeimai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo mirtino pavojaus.

Valstybės apdovanojimai Lietuvos žydų genocido atminimo dienos proga skirti 38 žydų gelbėtojams. Daugumos jų jau nėra tarp gyvųjų, todėl apdovanojimų ceremonijoje dalyvavo Teisuolių vaikai, anūkai ir proanūkiai, kiti šeimų nariai.

„Susirinkome pagerbti žmones, kurių drąsa, gailestingumas ir gebėjimas išsaugoti didžiąsias vertybes skaudžių XX amžiaus įvykių akivaizdoje visiems mums tapo kilnumo pavyzdžiu. Tegul ano meto didvyrių ryžtas dalintis likimu ir duonos rieke su persekiojama žydų tauta įkvepia mus kurti tokią Lietuvą, kurioje būtų gera ir saugu“, – teigė šalies vadovas.

Prezidentas pabrėžė, jog šiandien Lietuvos žydų bendruomenė yra aktyvi ir gyvybinga, giliai įleidusi šaknis mūsų visuomenėje ir nusipelniusi visų mūsų didžiausios pagarbos.

Šiemet Lietuvoje minimos 78-osios Holokausto metinės, o rugsėjo 23 dieną sueina lygiai 76 metai, kaip buvo sunaikintas Vilniaus getas. Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje nužudyta 195 000 žydų.

Prezidentas valstybės vardu padėkojo didvyriams, paragino visada branginti atmintį apie Teisuolius ir saugoti jų paliktą šviesą.

Fotografas Robertas Dačkus
Prezidento komunikacijos grupė
Priimtas sprendimas dėl Vilner Ješive atidarymo

Priimtas sprendimas dėl Vilner Ješive atidarymo

Ješivos pavadinimas jidiš kalba.

BH

Vilniaus Choralinė sinagoga penktadienį, rugsėjo 20d. skelbia: prasideda paruošiamieji darbai tarptautinės Vilner Ješive (Vilniaus ješivos) atidarymui. Tai bus pirmoji ir, kol kas, vienintelė ješiva Baltijos šalyse.

Naciams ir jų koloborantams sunaikinus apie 220 000 Lietuvos žydų bendruomenę, sakome – Am Israel Chai (Žydų tauta gyva).

Sprendimas dėl Vilner Ješive atidarymo – sinagogos rabino Sholom Ber didelis nuopelnas. Per pastaruosius metus sinagoga tapo žydų dvasinio gyvenimo centru, ją per metus aplanko virš 7000 svečių – maldininkų iš įvairių valstybių, Lietuvos mokyklų mokiniai, turistai.

Per pastaruosius 4 metus sinagoga iš esmės pasikeitė. Kas vasarą vyko renovacijos. Be LŽB (litvakų)  pirmininkės Fainos Kuliansky, Geros valios fondo, Kultūros ministerijos, LKP dapartamento, vyriausybės paramos ir dėmesio – būtų neįmanoma įkurti Vilner Ješive. Džiaugiamės bendros veiklos rezultatais.

Kas yra ješiva? Tai – judaizmo dvasinė seminarija. Joje mokosi vaikinai ir vyrai.                              Iki II pasaulinio karo Vilniuje buvo 110 sinagogų ir 10 ješivų. Žymiausios Lietuvoje buvo – Vilniaus Ramailės, Kauno Vilijampolės, Panevėžio ir Telšių ješivos. Jos  tapo tokios žinomos, kad jas uždarius, pagal jų vietovardžius pavadintos, iki šiol veikia ješivos Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Izraelyje

Iki Katastrofos Vilnius buvo Rytų Europos žydų kultūros centras.  Tuomet paplito posakis: uždarbio reikia važiuoti į Lodzę, o išminties – į Vilnių. Pasaulinį Vilniaus pripažinimą rodo ir mūsų literatūros klasiko Šolomo Aleichemo apsakymo “Jeigu būčiau Rotšildas” herojaus svajonė – įkurti didžiulę labdaros draugiją, kad ji visus žydus aprūpintų uždarbiu, kad visi gyventų draugiškai, ješivose studijuotų Talmudą, o virš visų ješivų būtų vyriausioji ješiva, “žinoma, Vilniuje”.

Simas Levin, Vilniaus Religinės bendruomenės pirmininkas