Naujienos

Žydų gelbėtojai – ryžto ir kilnumo pavyzdys

Žydų gelbėtojai – ryžto ir kilnumo pavyzdys

Penktadienis, rugsėjo 20 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Žydų genocido atminimo dienos proga įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius asmenims, kurie, nepaisydami mirtino pavojaus sau ir šeimai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo mirtino pavojaus.

Valstybės apdovanojimai Lietuvos žydų genocido atminimo dienos proga skirti 38 žydų gelbėtojams. Daugumos jų jau nėra tarp gyvųjų, todėl apdovanojimų ceremonijoje dalyvavo Teisuolių vaikai, anūkai ir proanūkiai, kiti šeimų nariai.

„Susirinkome pagerbti žmones, kurių drąsa, gailestingumas ir gebėjimas išsaugoti didžiąsias vertybes skaudžių XX amžiaus įvykių akivaizdoje visiems mums tapo kilnumo pavyzdžiu. Tegul ano meto didvyrių ryžtas dalintis likimu ir duonos rieke su persekiojama žydų tauta įkvepia mus kurti tokią Lietuvą, kurioje būtų gera ir saugu“, – teigė šalies vadovas.

Prezidentas pabrėžė, jog šiandien Lietuvos žydų bendruomenė yra aktyvi ir gyvybinga, giliai įleidusi šaknis mūsų visuomenėje ir nusipelniusi visų mūsų didžiausios pagarbos.

Šiemet Lietuvoje minimos 78-osios Holokausto metinės, o rugsėjo 23 dieną sueina lygiai 76 metai, kaip buvo sunaikintas Vilniaus getas. Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje nužudyta 195 000 žydų.

Prezidentas valstybės vardu padėkojo didvyriams, paragino visada branginti atmintį apie Teisuolius ir saugoti jų paliktą šviesą.

Fotografas Robertas Dačkus
Prezidento komunikacijos grupė
Priimtas sprendimas dėl Vilner Ješive atidarymo

Priimtas sprendimas dėl Vilner Ješive atidarymo

Ješivos pavadinimas jidiš kalba.

BH

Vilniaus Choralinė sinagoga penktadienį, rugsėjo 20d. skelbia: prasideda paruošiamieji darbai tarptautinės Vilner Ješive (Vilniaus ješivos) atidarymui. Tai bus pirmoji ir, kol kas, vienintelė ješiva Baltijos šalyse.

Naciams ir jų koloborantams sunaikinus apie 220 000 Lietuvos žydų bendruomenę, sakome – Am Israel Chai (Žydų tauta gyva).

Sprendimas dėl Vilner Ješive atidarymo – sinagogos rabino Sholom Ber didelis nuopelnas. Per pastaruosius metus sinagoga tapo žydų dvasinio gyvenimo centru, ją per metus aplanko virš 7000 svečių – maldininkų iš įvairių valstybių, Lietuvos mokyklų mokiniai, turistai.

Per pastaruosius 4 metus sinagoga iš esmės pasikeitė. Kas vasarą vyko renovacijos. Be LŽB (litvakų)  pirmininkės Fainos Kuliansky, Geros valios fondo, Kultūros ministerijos, LKP dapartamento, vyriausybės paramos ir dėmesio – būtų neįmanoma įkurti Vilner Ješive. Džiaugiamės bendros veiklos rezultatais.

Kas yra ješiva? Tai – judaizmo dvasinė seminarija. Joje mokosi vaikinai ir vyrai.                              Iki II pasaulinio karo Vilniuje buvo 110 sinagogų ir 10 ješivų. Žymiausios Lietuvoje buvo – Vilniaus Ramailės, Kauno Vilijampolės, Panevėžio ir Telšių ješivos. Jos  tapo tokios žinomos, kad jas uždarius, pagal jų vietovardžius pavadintos, iki šiol veikia ješivos Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Izraelyje

Iki Katastrofos Vilnius buvo Rytų Europos žydų kultūros centras.  Tuomet paplito posakis: uždarbio reikia važiuoti į Lodzę, o išminties – į Vilnių. Pasaulinį Vilniaus pripažinimą rodo ir mūsų literatūros klasiko Šolomo Aleichemo apsakymo “Jeigu būčiau Rotšildas” herojaus svajonė – įkurti didžiulę labdaros draugiją, kad ji visus žydus aprūpintų uždarbiu, kad visi gyventų draugiškai, ješivose studijuotų Talmudą, o virš visų ješivų būtų vyriausioji ješiva, “žinoma, Vilniuje”.

Simas Levin, Vilniaus Religinės bendruomenės pirmininkas

 

Melskimės, kad tai nepasikartotų. Kreipimasis artėjant Lietuvos žydų genocido dienai

Melskimės, kad tai nepasikartotų. Kreipimasis artėjant Lietuvos žydų genocido dienai

bernardinai.lt    ARKIVYSK. GINTARAS GRUŠAS

Per ilgus amžius drauge Lietuvoje gyvenančius žydus ir krikščionis glaudžiai suvienijo bendras paveldas ir bendras darbas. Kaip anuomet, taip ir šiandien krikščionis ir žydus vienija Dekalogas – Dešimt žodžių – reikalaujantis išpažinti vieną Viešpatį, gerbti žmogaus asmenį ir jo gyvybę, saugoti šeimą, nesitaikyti su neteisingumu.

Lygiai prieš metus popiežius Pranciškus, prieš apsilankydamas prie holokausto aukų paminklo, Viešpaties angelo maldoje paragino bendradarbiauti, puoselėti bičiulystę ir bendrai liudyti pasaulio iššūkių akivaizdoje: „Prašykime Viešpatį suteikti mums įžvalgumo dovaną, kad galėtume laiku atpažinti pražūtingas užuomazgas, atmosferą, nuo kurios atrofuojasi to nepatyrusių kartų širdis, kad jos nepasiduotų sirenų giesmių vilionėms.“

Rugsėjo 23 dieną minime Vilniaus geto sunaikinimą ir tūkstančių žydų, Lietuvoje gyvenusių kartu su mūsų tautiečiais, nužudymą. Dalis Bažnyčios narių dėl žmogiškojo silpnumo, baimės ar net asmeninės naudos prisitaikė prie okupacinių režimų ar net talkininkavo pavergėjams. Tačiau nemenka dalis krikščionių, skatinami krikščioniškosios meilės, gelbėjo persekiojamus žydus. Jų kapus šiandien pažymime Pasaulio tautų teisuolio ženklais. Tikime, kad šiandien vyraujantis draugystės bei dialogo klimatas padės krikščionių ir žydų bendruomenėms geriau pažinti vienai kitą ir glaudžiai bendradarbiauti tokiuose abiem bendruomenėms svarbiose srityse kaip žmogaus teisių ir žmogaus gyvybės šventumo gynimas, šeimos vertybių, socialinio teisingumo ir taikos pasaulyje stiprinimas, kad dieviškoji meilė taptų labiau regima žmonijai. Tai bendras pagrindas ir bendra kryptis.

Chalas kepėme su Šeduvos bendruomene

Chalas kepėme su Šeduvos bendruomene

Chala – tai ypatinga, Šabui ir šventėms kepama duona. Tačiau pavadinimas pirmiausia reiškė kepalėlį ar paplotėlį iš atskirto atnašai pirmosios tešlos gabalėlio, kaip rašoma Tanakhe, knygoje Bamidbar (Skaičių), ir tai vienas pirmųjų įsakų izraelitams, jiems ruošiantis dykumoje įeiti į Pažadėtąją žemę: „Iš pirmosios tešlos atidėsite atnašai chalą kaip atidedate atnašą kūlės grūdų“. (Bamidbar 15:20)

Tradicinė Šabo chala – lietuviams gerai pažįstamos formos pynė. Chalos formos pyrago parduotuvėse buvo galima rasti ir sovietmečiu, tik ji buvo vadinama pynute. Beigelių krautuvėlės vadovė kažkada internete aptikusi į kasą supintos duonos atsiradimo istoriją. Esą Vilniaus Gaonas paprašęs žydų kepėjo paruošti žydiškos duonos. „Ir iškepė kepėjas pynutę, panašią į geltoną lietuvaitės kasą, kurią jis buvo įsimylėjęs. Labai graži, tik niekur nepatvirtinta istorija“.

Beigelių krautuvėlė kiekvieną penktadienį kepa ir parduoda chalas nuo pat atsidarymo dar 2016 m. taip pat populiarinant žydų virtuvę ir tradicijas dažnai rengia įvairias edukacines degustacijas. Viena iš tokių suorganizavome Šeduvos kultūros ir amatų centre bendradarbiaujant su draugais iš „Dingęs Štetlas“. Susirinko gausius būrys  besidominčių Litvakų virtuvės paslaptimis, atvyko svečių net iš Šiaulių žydų bendruomenės.

Dalinamės renginio akimirkomisSigitas Mikutis foto albumo  Eurpos žydų kultūros diena Šeduvoje….  ir žinoma chalos receptu.

Chala

 

Iš dalies iniciatyvą rėmė Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. #LitvakuVirtuvesPaslaptys

Andrius Navickas. Neapykanta visada yra bailus pasirinkimas

Andrius Navickas. Neapykanta visada yra bailus pasirinkimas

Rugsėjo 23-iąją minime Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, pagerbdami Vilniaus geto likvidavimo 1943-iaisiais aukas. Tai buvo kraupi diena, kai buvo nužudyti arba išvežti į koncentracijos stovyklas paskutiniai išlikę gyvi žydų tautybės Vilniaus gyventojai.

Nuo tos dienos oficialiai žydų Vilniuje nebeliko – tik tie, kurie slapstėsi šeimose, išdrįsusiose išsaugoti žmogiškumą, taip pat dar liko tie, kurie pasitraukė pas sovietinius partizanus į miškus. Šiaurės Jeruzalė buvo užsmaugta, nuskurdome mes visi.

Krikščionys puikiai žino, kad prisikėlimas neįmanomas be nukryžiavimo. Užkelti holokausto istoriją ant mūsų atminties kryžiaus, tai pirmiausia širdimi pripažinti, kad tai ne JŲ, bet MŪSŲ skausmas ir tragedija. Tai nėra istorija apie nuskriaustą tautą, kuri reikalauja keršto.

Kviečiame į hebrajų kalbos kursus pradedantiems ir pažengusiems

Kviečiame į hebrajų kalbos kursus pradedantiems ir pažengusiems

Niekada nevėlu pradėti mokytis naujų kalbų ar atnaujinti bei praturtinti savo žinias visados pravartu,
todėl kviečiame pradėti spalio 6d.  pamokomis hebrajų kalba drauge su Dr. Ruta Reches!

Sekmadieniais: 9:45 – PAŽENŽGUSIŲJŲ grupė,
13:00 – MINIMALIAS ŽINIAS turinčių grupė,
14:45 – PRADEDANČIŲJŲ grupė.

Pamoka vyks Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Pylimo g. 4, II a. Konferencijų salėje. Kviečiame prisijungti, laukiame visų! Būtina registruotis el-laišku ruthreches@gmail.com
Sekmadieniais  susitiksime hebrajų kalbos pamokoje .
Pamoka vyks Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Pylimo g. 4, Konferencijų salėje (II a.)

Kviečiame prisijungti, laukiame visų!

Teiginys „Nausėda: Šimašiaus sprendimas nukabinti lentelę Noreikai sukiršino visuomenę“neatitinka istorinės tikrovės

Teiginys „Nausėda: Šimašiaus sprendimas nukabinti lentelę Noreikai sukiršino visuomenę“neatitinka istorinės tikrovės

“Every nation has to have its heroes. I understand Lithuanians on this. But how can we have heroes like Noreika?” said Pinchos Fridberg, the only Jew left in the Lithuanian capital of Vilnius who was born in the city before the Nazis invaded in 1941.

Photo by Brendan Hoffman for The New York Times

 

Profesorius Pinchos Fridberg

Rugsėjo 6 d. portalas Delfi.lt paskelbė BNS pranešimą „Nausėda: Šimašiaus sprendimas nukabinti lentelę Noreikai sukiršino visuomenę“.

Manau, kad Prezidento teiginys prieštarauja istorinei tiesai. Ir štai kodėl: dėl Noreikos lentos visuomenėje niekada nebuvo vieningos nuomonės, šiuo klausimu visuomenė visada buvo susiskaldžiusi, pasidalinusi į dvi, gerokai nelygias dalis.

Prezidento žodžiai „Mes rasime šio sprendimo būdus, ką daryti, kad istorinė atmintis būtų gerbiama“ man skamba labai dviprasmiškai. Jie aiškiai parodo, kad šiuo metu yra žmonės, gerbiantys istorinę atmintį, ir kiti – jos negerbiantys. Toks klausimo pateikimas yra klaidingas, nes jo formulavimas atmeta visapusišką mokslinį istorinės atminties tyrimą bei perkelia požiūrį į nenuspėjamą ir labai nekorektišką emocinį lygį.

Aš klausiu: ar žmonės, pasirašę „įsakymą dėl Kauno žydų koncentracijos stovyklos įkūrimo“, nusipelnė užimti garbingą vietą istorinėje lietuvių tautos atmintyje?

Pone Prezidente, ar vertas istorinės atminties Ambrazevičiaus vyriausybės narių teiginys jog, cituoju: „žydai ištisus šimtmečius išnaudojo lietuvių tautą ekonomiškai, smukdė ją  morališkai …“?

Užuot pašalinę iš istorinės atminties tų tragiškų įvykių autorius, organizatorius ir vykdytojus,- šiandien elgiamasi priešingai, jų vardai yra prikeliami gatvių pavadinimais, įrengiant memorialinius ženklus, paminklus ir pan.

Netgi bandymai moraliai įvertinti tokį elgesį sukelia agresyvų V.Landsbergio, jo bendraminčių pasipriešinimą, kurį matėme, svarstant Noreikos ir Škirpos vardų įamžinimą.

Savo inauguracinėje kalboje Jūs pavadinote V. Landsbergį prezidentu:

Jūsų ekscelencijos Prezidentai Dalia Grybauskaite, Valdai Adamkau, Vytautai Landsbergi,

Your Excellencies, President Dalia Grybauskaitė, Valdas Adamkus, Vytautas Landsbergis!

Esu tikras, kad inauguracinėse kalbose nebūna atsitiktinių klaidų. Tačiau Lietuvos Konstitucija aiškiai nurodo, kad Prezidentą renka Lietuvos žmonės.

Gal Jūs primintumėt man, kada V. Landsbergis buvo išrinktas Lietuvos prezidentu?

P.S. Kai solidžios žiniasklaidos priemonės, pavyzdžiui, BBC ar „Laisvės radijas” vadina V. Landsbergį Lietuvos PREZIDENTU, aš  atkreipiu jų dėmesį į netikslumą ir jie iškart pataiso tekstą (žr. mano straipsni „Noriu atnaujinti ,,Laisvės radijo” atmintį: Vytautas Landsbergis niekada nebuvo Lietuvos prezidentu“, rusų kalba).

P.P.S. Pone Nausėda! Prezidento rinkimų kampanijos metu Jūs save apibūdinote kaip nepriklausomą kandidatą, tik todėl mano žmona ir aš atidavėme savo balsus už Jus. Po inauguracinės kalbos man kilo įtarimas, kad Jūsų nepriklausomybė turi ribas, kurias, galbūt, nustato V. Landsbergio vadovaujami konservatoriai.

Pastaba: straipsnis spausdinamas profesoriaus Pinchos Fridberg prašymu.

Kviečiame aplankyti S. Teitelbaumo parodą Užsienio reikalų ministerijoje

Kviečiame aplankyti S. Teitelbaumo parodą Užsienio reikalų ministerijoje

Užsienio reikalų ministerijoje (J. Tumo-Vaižganto g. 2) eksponuojama vieno ryškiausių šiuolaikinių Lietuvos tapytojų Solomono Teitelbaumo paroda. Paroda skirta paminėti rugsėjo 23-ąją, Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną. Šią dieną 1943 metais buvo likviduotas Vilniaus getas.

Paroda veiks iki spalio 15 dienos. Ją galima aplankyti užsiregistravus ir sutarus laiką el. paštu viesojidiplomatija@urm.lt. Su savimi maloniai prašome turėti asmens tapatybės dokumentą.

 

Izraelio ambasadorius apie svastiką šalia LŽB centro: tai bailus, apgailėtinas ir antisemitinis aktas

Izraelio ambasadorius apie svastiką šalia LŽB centro: tai bailus, apgailėtinas ir antisemitinis aktas

„Jei tokie veiksmai nesusilaukia deramos savalaikės reakcijos ir pasmerkimo, ilgainiui jie gali sukurti labai pavojingą klimatą visuomenėje. Tai yra bailus ir apgailėtinas antisemitinis aktas, netoleruotinas jokioje civilizuotoje valstybėje, juo labiau tokiame mieste, kaip Vilnius, sostinėje šalies, kuri tragiškai prarado beveik visą jos žydų bendruomenę per Holokaustą. Tikiuosi, jog atsakingos institucijos bei valstybinės įstaigos imsis reikiamų priemonių ištirti ir užkirsti kelią tokiems gėdingiems poelgiams, o mes, žydai ir ne žydai, kartu kovosime prieš neapykantos kurstymą” – Yossef Levy, Izraelio ambasadorius Lietuvoje.

Vilniuje, prie Lietuvos žydų bendruomenės, sekmadienį iš žemių supylus svastikos ženklą policija pradėjo tyrimą dėl neapykantos kurstymo.
Istorikas L.Venclauskas apie svastiką iš žemių: „Didžioji ironija ta, kad nesimokome iš istorijos“

Istorikas L.Venclauskas apie svastiką iš žemių: „Didžioji ironija ta, kad nesimokome iš istorijos“

15min.

Pastaruoju metu Lietuvoje ir pasaulyje jaučiamas gana stiprus antisemitizmo suaktyvėjimas. Rugpjūčio pradžioje Lietuvos žydų bendruomenė dėl galimo pavojaus uždarė sinagogą, o prieš kelias dienas prie bendruomenės būstinės iš žemių buvo supilta svastika. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorikas, dr. Linas Venclauskas sako, kad antisemitizmo bangą galimai išprovokavo pastarieji ginčai dėl istorinių asmenybių, bei neatmeta galimybės, kad tokių incidentų daugės.

Sekmadienį prie Lietuvos žydų bendruomenės pastato iš žemių buvo supilta svastika, „papuošta“ keliomis gėlėmis. Šios bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky komentavo, kad išpuolis tikrai kelia nerimą, ypač turint omenyje, kad beveik po savaitės bus minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena.

Arkadijus Vinokuras. Teisinė valstybė? Nejuokinga

Arkadijus Vinokuras. Teisinė valstybė? Nejuokinga

Delfi.lt

Šiandienos Lietuva niekaip nesugeba pagimdyti politinių vizionierių, pasiruošusių keisti ydingą toleranciją teisiniam nihilizmui visuomenėje. Kaip kitaip paaiškinti prezidento Gitanos Nausėdos nenorą griežtai sukritikuoti nacionalistų savivalę? Regis, valstybę vėl apima teisinis paralyžius kaip tais „gerais“ violetinių nusikaltėlių laikais.

Keisti ydingas nuostatas visuomenėje reikia neeilinės drąsos. Ypač, kai dalis baimės užguitų piliečių vis dar ieško stiprybės autoritarinės Lietuvos praeityje. Žvelgiant į trisdešimties metų Lietuvos visuomenės laisvėjimo procesą negalima nematyti, kad šis procesas įstrigo. Nė viena Lietuvos politinė partija per tuos metus taip ir nesugebėjo pažvelgti į kruviną 1941–1944 metų Lietuvos istoriją be baimės tiesai. Nė viena politinė partija nesugebėjo pateikti alternatyvos prieškariniam autoritariniam nacionalizmui, kuriam svetima pagarba teisinės valstybės principams. Kai Giesmėje kalbama apie sėmimąsi stiprybės iš praeities, tai akivaizdu, kad ji kiša koją šiuolaikinio piliečio demokratinio ir humanistinio identiteto formavimui. Kai semiamasi stiprybės iš autoritarizmo, kurio pagrindas yra iš baimės kilusi pagarba vadui, netenka stebėtis, kad Lietuvoje vis neatsiranda drąsių politikų ir tiek pat drąsių valstybės tarnautojų – biurokratų (su viena kita išimtimi) nebijančių ginti teisinės valstybės pagrindus.

Apie fotografiją ir atmintį. A. Sutkaus paroda „Pro Memoria“ Kauno žydų geto likvidavimo 75-osioms metinėms paminėti

Apie fotografiją ir atmintį. A. Sutkaus paroda „Pro Memoria“ Kauno žydų geto likvidavimo 75-osioms metinėms paminėti

Paulius Jevsejevas

Kultūros laikraštis „Šiaurės Atėnai“ (2019 m. Nr. 17)

Antanas Sutkus yra nufotografavęs labai skirtingo socialinio statuso žmonių, nuo tokių pasaulinių garsenybių kaip Jeanas-Paulis Sartre’as, Simone de Beauvoir, Jonas Mekas ir Marija Gimbutienė iki visuomenės paraštėse gyvenusių aklų ar silpnaregių ir kurčių vaikų.

Vis dėlto ciklo „Pro memoria“ fotografijos mane trikdo, neleidžia remtis ankstesne patirtimi. Ne dėl ko nors, kas būdinga jose vaizduojamiems žmonėms kaip asmenybėms, ne dėl jose matomų fotografo meninės raiškos pasirinkimų ir ne dėl mano, kaip žiūrovo, nuostatų. Sutrinku veikiau todėl, kad neturiu parankių vienareikšmių žodžių apibūdinti tą bendrą fotografinę situaciją, kurioje dalyvauju stovėdamas priešais šiuos portretus. Mat žvelgiant į šiuos veidus manyje prabyla bent du balsai ir mezga nerimastingą vidinį dialogą.

Viena vertus, dabar jau visi tiesiog žinome, kad keletą neišmatuojamai ilgų metų šiose fotografijose vaizduojami žmonės kartu su šimtais tūkstančių kitų apskritai buvo išstumti už visuomenės ribų, sąmoningai atskirti, galiausiai pasmerkti žūti. Taigi, skirtingai nei kiti Sutkaus fotografuoti Lietuvos žmonės, šie neturėjo išvis jokio socialinio statuso. Portretuose matomi žmonės išliko, bet aš negaliu pamiršti visų nužudytųjų, nesvarbu, kad jų nematau: kiekvienas portretų ciklo veidas, rankos, žvilgsnis yra priešais mane kaip gyvas kūnas ir kartu kaip tekstas, kuriame užrašytas pasakojimas apie žuvusiuosius.

Lietuva netoleruos nesantaikos kurstytojų ir vandalų

Lietuva netoleruos nesantaikos kurstytojų ir vandalų

lrv.lt

„Lietuvos valstybei ir visuomenei visada buvo ir išliks svarbi tautinė ir religinė tolerancija. Tam bus skiriamas ypatingas dėmesys ir ateityje“, – teigė Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, reaguodamas į savaitgalį pasireiškusį vandalizmą prie Lietuvos žydų bendruomenės būstinės Vilniuje.

Tokie išpuoliai kenkia ne tik šalies viduje ne vieną dešimtmetį kruopščiai puoselėtoms tarpkultūrinio dialogo tradicijoms, bet ir daro didelę žalą tarptautiniam Lietuvos įvaizdžiui.

Todėl galime drąsiai tvirtinti, kad  neapykantą ir nesantaiką kurstantys veiksmai niekada nebus toleruojami ir tiek organizatoriai, tiek vykdytojai bus patraukti atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės normas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ragina teisėsaugos institucijas operatyviai, atsakingai ir ypač kruopščiai ištirti šį incidentą.

Žydų dainų ir šokių ansamblis „Fajerlech“ dalyvavo tradicinėje Tautų mugėje

Žydų dainų ir šokių ansamblis „Fajerlech“ dalyvavo tradicinėje Tautų mugėje

Vienuoliktą kartą Vilniaus centre vyko tradicinė „Tautų mugė“. Šio spalvingo renginio tikslas – pristatyti amatus, nacionalinę virtuvę, tradicijas, kultūrą ir Lietuvos tautinių bendruomenių gyvenimą.

Kiekvienais metais mugėje dalyvauja aktyviausi amatininkai ir kulinarijos meistrai, muzikantai ir šokėjai.Lietuvos sostinės gyventojai ir svečiai turėjo galimybę ne tik susipažinti su mūsų šalies tautine įvairove, bet ir pamatyti vienintelio Lietuvoje žydų dainų ir šokių ansamblio „Fajerlech“ pasirodymą. Režisierė Larisa Vyšniauskienė, šokių grupės vadovė Elizaveta Volynska.

Kviečiame į parodos “Tadeusz Romer ir žydai karo pabėgėliai Tolimuosiuose Rytuose“atidarymą

Kviečiame į parodos “Tadeusz Romer ir žydai karo pabėgėliai Tolimuosiuose Rytuose“atidarymą

Parodos „Lenkijos Respublikos ambasadorius Japonijoje Tadeusz Romer ir žydai karo pabėgėliai Tolimuosiuose Rytuose“ atidarymas vyks Rugsėjo 19 d. 18:00 val. LŽB III a. Jašos Heifetzo salėje. Maloniai kviečiame dalyvauti.

Lenkijos instituto paroda pirmą kartą buvo pristatyta š.m. kovo mėn. Sugiharos namuose Kaune. Parodos atidaryme Vilniuje dalyvaus parodos autorės dr. Olga Barbasiewicz ir Barbara Abraham. Paroda veiks iki spalio 19 d.

Parodą pristato  Dr. Olga Barbasiewicz, Krokuvos Jogailaičių universiteto Tarptautinių ir politinių tyrimų fakulteto Vidurinių ir Tolimųjų Rytų studijų instituto docentė. Politikos mokslų  daktarė, Varšuvos universiteto japonų kalbos ir literatūros mokslo magistrė. Gavo Japonijos vyriausybės  (JASSO) stipendiją ir studijavo tarptautinius ryšius Tsukubos universitete Japonijoje. Šiuo metu tyrinėja Japonijos ir Korėjos santykių atminties politiką bei šių šalių aljansą su JAV. Dėsto Japonijos, Vokietijos ir Vengrijos universitetuose.