Naujienos

Liudydami Holokausto aukų atminimą, bendromis pastangomis užtikrinkime, kad Panerių tragedija nepasikartotų ar neįgautų naujų klastingų neapykantos formų

Liudydami Holokausto aukų atminimą, bendromis pastangomis užtikrinkime, kad Panerių tragedija nepasikartotų ar neįgautų naujų klastingų neapykantos formų

Prie Panerių memorialo vykusioje aukų pagerbimo ceremonijoje LŽB pirmininkės F.Kukliansky pasakyta kalba

 

Dėkoju Jums visiems, šiandien kartu su žydų bendruomene žengusiems keliu, kuris prieš 77 metus apie 70 tūkstančių pasmerktų vaikų, moterų ir vyrų tapo paskutiniuoju.

Nors sudeginti Panerių aukų kūnai niekada nebepakils naujam gyvenimui, tačiau jokie bandymai pelenais paversti skaudžios istorijos puslapius neišvaduos nuo pasąmonės gyliuose tūnančios lietuvio žydšaudžio gėdos, kaip ir neišvaduos nekentėjusiųjų kartų nuo Holokausto patirties skausmo.

 

Holokausto metu prarastų daugiau nei 200 000 tūkstančių Lietuvos gyventojų likimų nebesugrąžins jokie veiksmai, o žodžiai, nesvarbu ištarti lietuviškai, ar jidiš, gali tik trumpam sugrąžinti Lietuvai Lietuvos Jeruzalės karūną.

Skaityti plačiau

Šakių rajono kapinėse dažais aprašinėtas paminklas ir plytelės

Antradienį pastebėta, kad kapinėse Šakių rajone, Giedraičių kaime, dažais buvo aprašinėtas paminklas ir šalia esančios plytelės. Pasak Policijos departamento, raudonais dažais palikti užrašai buvo pastebėti apie 14 valandą. Padarytas nuostolis nustatinėjamas. Marijampolės apskrities policijos atstovas Renatas Siaurusaitis BNS sakė, kad kol kas neturima duomenų, ar užrašais buvo skatinama religinė, nacionalinė ar rasinė neapykanta. Įvykis tiriamas kaip vandalizmo aktas. Dėl kapo išniekinimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Skaityti daugiau:www.diena.lt

 

 

Prezidentas: Šoa – tai katastrofa, su kuria niekas niekada negalės susitaikyti

Prezidentas: Šoa – tai katastrofa, su kuria niekas niekada negalės susitaikyti

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Robertas Dačkus

2020-09-23

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonijoje Panerių memoriale.

„Šoa – tai Katastrofa. Bet tai nėra tik žydų tautos katastrofa ir tragedija. Tai Lietuvos Šoa. Tai visos žmonijos Šoa. Tai mūsų žmogiškumo, atjautos ir abejingumo Šoa“, – kreipdamasis į susirinkusiuosius sakė Prezidentas, prie paminklo Holokausto aukoms atminti padėjęs vainiką.

„Šoa – tai Katastrofa. Bet tai nėra tik žydų tautos katastrofa ir tragedija. Tai Lietuvos Šoa. Tai visos žmonijos Šoa. Tai mūsų žmogiškumo, atjautos ir abejingumo Šoa“, – kreipdamasis į susirinkusiuosius sakė Prezidentas, prie paminklo Holokausto aukoms atminti padėjęs vainiką.

Prezidento žodžiais, vien Paneriuose netekome dešimčių tūkstančių savo piliečių, kartu kūrusių nepriklausomą Lietuvos valstybę, kartu dalyvavusių Nepriklausomybės kovose, kartu išgyvenusių sunkiausius jaunos valstybės kūrimosi metus, kartu sudėjusių viltis į nepriklausomos Lietuvos ateitį. Per kelerius metus netekę didelės ir labai svarbios dalies savęs, galime tik bandyti įsivaizduoti, kokia kūrybinga, išsilavinusi, versli, išmani būtų Lietuva, jei Katastrofa nebūtų įvykusi.

Šalies vadovas pabrėžė, kad vienintelis būdas susitaikyti su istorija – suvokti ir pasakyti sau teisybę. „Mes neigėme, pykome, bandėme derėtis su sąžine, skaičiuodami ir lygindami tai, ko negalima nei skaičiuoti, nei lyginti – žmonių kančias ir gyvybes. Pripažinti sau, kad mūsų valstybės piliečiai žuvo ir nuo lietuvių rankų, buvo sunku“, – sakė Prezidentas, pabrėžęs, kad tik suvokę tragedijos mastą, aplinkybes ir atsakomybę mes galime kalbėti apie ateitį. Ją, stovėdamas katastrofos atminties vietoje, Prezidentas ir paragino matyti – tokią, kurioje visos Lietuvoje gyvenančios tautos kartu kuria stiprią ir teisingą valstybę, kurioje nėra vietos visa apimančiam abejingumui.

Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena minima rugsėjo 23-iąją, tądien 1943 m. buvo likviduotas Vilniaus žydų getas ir buvo nužudyti arba išvežti į koncentracijos stovyklas paskutinieji išlikę gyvi žydų tautybės Vilniaus gyventojai.

Panerių memoriale vykusioje pagerbimo ceremonijoje dalyvavo valdžios, Lietuvos žydų bendruomenės, užsienio šalių ambasadų Lietuvoje atstovai ir užsienio svečiai. Buvo dedami vainikai, buvusi Vilniaus geto kalinė Fania Brancovskaja pasidalijo prisiminimais, kantorius Shmuelis Yatomas giedojo maldą, moksleiviai padėjo akmenėlius prie memorialo nužudytoms aukoms, ceremoniją užbaigė Vilniaus geto himnas.

Kasmet Vilniuje vyksta eisena „Atminties keliu“ iš Rūdninkų aikštės, kuri nacių okupuotoje sostinėje buvo geto teritorija, į geležinkelio stotį ir į Panerius. Joje dalyvauja sostinės moksleiviai, o visos šalies jaunimas tądien eidami keliais, kuriais žydai buvo varomi į paskutinę savo kelionę, aplanko masinių žudynių vietas savo vietovėse, pamini sunaikintas gausias Lietuvos žydų bendruomenes. Lietuvoje tokių vietų daugiau nei 200.

Prezidento komunikacijos grupė
Ministro A. Monkevičiaus laiškas artėjančios Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos proga

Ministro A. Monkevičiaus laiškas artėjančios Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos proga

Gerbiamieji,

Rugsėjo 23-ąją, Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, daugelio mūsų mintys stabteli ties šiuo skausmingu faktu: 200 tūkstančių nužudytųjų. Staiga brutaliai nutrauktų gyvenimų, sugriautų šeimų, niekada nebeišsipildžiusių talentų, galėjusių praturtinti žmoniją naujais kūriniais, išradimais, religinėmis ir filosofinėmis įžvalgomis.

Minint šią neapsakomą tragediją visa širdimi esu su jumis. Ir nors dėl dabartinės situacijos, saugodami vieni kitus, vengiame rengti didesnius renginius, Lietuvos žmonės, Lietuvos mokyklos taip pat prisimena šią datą ir yra kartu su jūsų tauta.

200 tūkstančių prarastų gyvenimų savo unikalia, nepakartojama ir skaudžia istorija, įsirėžiančia į mūsų mintis, ir šiandien byloja, kaip svarbu lemtingą akimirką išdrįsti stoti šviesos pusėje.

Linkiu didžiausios stiprybės, susitelkimo visiems, kurie išgyvena šį skausmingą įvykį.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius

Roš Hašana šventę Šiaulių krašto žydų bendruomenė šventė Šiaulių universiteto Botanikos sode

Roš Hašana šventę Šiaulių krašto žydų bendruomenė šventė Šiaulių universiteto Botanikos sode

Gyvename iššūkių bei išbandymų kupinu laikotarpiu, tad ir žydų Naujuosius 5781 metus (Roš Hašana) Šiaulių krašto žydų bendruomenė šiemet sutiko kitaip nei įprasta. Siekiant apsaugoti bendruomenės narius nuo visame pasaulyje siaučiančio viruso, buvo nuspręsta šventę šiais metais suruošti gryname ore Šiaulių universiteto Botanikos sode rugsėjo 20 dieną.

Šventinės popietės pradžioje skambėjo šofaro garsai, kviečiantys tikinčiuosius į Aukščiausiojo teismą, raginantys dar kartą įvertinti savo veiksmus, išpažinti nuodėmes ir siekti tobulumo bei gerų darbų. Vėliau šventės dalyvius pasveikino bendruomenės pirmininkas Naum Gleizer ir palinkėjo visiems gerų, sveikų ir saldžių metų, o Frida Šteinienė bendruomenės nariams priminė šios šventės prasmę bei tradicijas.

Nors šį kartą šventė nebuvo tradicinė, tačiau tai nesutrukdė   šventiniam staluio patiekti tradicinius žydų patiekalus: chalą, obuolius su medumi, granatas, farširuotą karpį, kapotą silkę bei kepenėles, o taip pat ir tradicinius žydų saldumynus: taigalach ir imberlach.

Šventės metu skambėjo gyva žydiška muzika ir dainos, kurios šiai šventei suteikė malonią ir jaukią atmosferą. Dainas šventės dalyviams kaip visada dovanojo bendruomenės narys Vadimas Kamrazeris. Renginio metu kiekvienai šeimai įteiktas 5781 m. žydiškas kalendorius.

 

Nepaisant visų išbandymų, iššūkių bei naujų potyrių, šventės dalyviai mėgavosi puikiu oru, skaniais tradiciniais žydų patiekalais bei saldumynais, skambiomis melodijomis, malonia ir jaukia atmosfera bei vienas kito draugija.

,,Šiaulių žydai šiandien. Portretai“

,,Šiaulių žydai šiandien. Portretai“

Pasitinkant 5781 metus Šiauliuose buvusios Talmudo toros mokyklos pastate atvėrė durys paroda – „Šiaulių žydai šiandien. Portretai“. Tai bendras Šiaulių fotografijos namų bildukų ir Šiaulių apskrities žydų bendruomenės  projektas apie šalia gyvenantį žmogų.

Paroda sulaukė didžiulio susidomėjimo: į atidarymą susirinko gausus lankytojų būrys ne tik iš Šiaulių miesto, bet ir iš apskrities.

Šiaulių apskrities žydų bendruomenės nariai labai dėkingi Šiaulių fotografams už unikalią galimybę išbandyti save  modelių vaidmenyje. Šis projektas –  bendrystės ir draugystės pradžia.

 

AKIMIRKOS IŠ PARODOS ATIDARYMO (paspaudus straipsnio pavadinimą)

Vilniaus chorinėje sinagogoje skambėjo Holokausto aukų vardai

Vilniaus chorinėje sinagogoje skambėjo Holokausto aukų vardai

2020-09-22


Ištark nužudyto žydo vardą – tegul būna gyva jo atmintis. Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos, kuri yra minima rugsėjo 23 dieną, išvakarėse Vilniaus choralinėje sinagogoje vyko Holokausto aukų vardų skaitymo ceremonija.

Kantorius Šmuelis Yatomas atliko „Kaddish“ – atminimo maldą. Antrojo pasaulinio karo metu šeši milijonai žydų žuvo nuo nacių ir jų pakalikų rankų.

Daugeliu atvejų buvo sunaikinta visa žydų bendruomenė miestuose ir miesteliuose. Nebeliko kam pasakoti savo istorijos ir ištarti jų vardus. Tai buvo dalis nacių plano -„galutinai išspręsti žydų klausimą“ Europoje.


Holokausto aukų vardų skaitymo ceremonijoje dalyvavo miesto visuomenės ir LŽB nariai. Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininko Simo Levino prašymu ceremonijos dalyviai pasidalino  savo šeimų istorijomis ir mintimis.

Prezidentas įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius

Prezidentas įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius

2020-09-21

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Žydų genocido atminimo dienos proga įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius asmenims, kurie, nepaisydami mirtino pavojaus sau ir šeimai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo nacių genocido.

Valstybės apdovanojimai Lietuvos žydų genocido atminimo dienos proga skirti 44 žydų gelbėtojams. Daugumos jų jau nėra tarp gyvųjų, todėl apdovanojimų ceremonijoje dalyvavo Teisuolių vaikai, anūkai ir proanūkiai, kiti šeimų nariai.

 

Šalies vadovas pabrėžė, kad mūsų kartai neteko gelbėti žydų Holokausto metu, tačiau tenka kurti pasaulį po Aušvico ir, laimei, mes turime kelrodį – tuos žmones, kurie jau tada tyliais žygdarbiais pasipriešino neapykantai.

„Sekdami žydų gelbėtojų pavyzdžiu, kurkime tokią visuomenę, kurioje skleistųsi ir klestėtų bendruomeniškumas, kurioje žmogiškumas būtų aukščiau bet kokių ideologinių, politinių, religinių ar ekonominių interesų. Ugdykime altruizmą, savo asmeninių interesų peržengimą kaip žmogiškumo išsipildymą“, – teigė šalies vadovas.

Rugsėjo 23 dieną sueina lygiai 77 metai, kaip buvo sunaikintas Vilniaus getas. Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje nužudyta 195 000 žydų.

Prezidentas valstybės vardu padėkojo didvyriams, paragino visada branginti ir saugoti jų amžiną pavyzdį ateities kartoms.

Skaityti plačiau
Utenoje, Žydų gatvėje, atidengta lentelė su gatvės pavadinimu jidiš ir hebrajų kalbomis

Utenoje, Žydų gatvėje, atidengta lentelė su gatvės pavadinimu jidiš ir hebrajų kalbomis

2020-ieji paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Utenos rajono savivaldybė, siekdama   prisidėti prie šios bendruomenės istorijos puoselėjimo ir pagerbti Utenos žydų atminimą, pradėjo įgyvendinti projektą „Utenos žydų istorijos ženklai“. Projekto renginiai buvo numatyti rugsėjo 11–20 dienomis rengiant Europos paveldo dienas’20, Utenoje.

Utenos žydų bendruomenės šaknys siekia XVI–XVII a. Formuojantis prekybiniam miestui, jame augo žydų bendruomenė. 1897 m. gyventojų surašymo duomenimis, Utenoje žydų tautybės asmenys sudarė daugiau kaip 70 proc. gyventojų. Tarpukariu žydų gyvenamoji erdvė apėmė beveik visą miesto centrą, įvairūs jų pastatai stovėjo ir miesto pakraščiuose. Utena didžiuojasi, kad yra įžymiojo Bernardo Louno (Borucho Laco, gimusio 1921 m.), Lietuvos žydų kilmės profesoriaus, gydytojo, defibriliatoriaus išradėjo, kovotojo už taiką ir Nobelio premijos laureato gimtasis miestas. Antrasis pasaulinis karas pakeitė Uteną, tačiau senamiestyje dar išliko senųjų jos gyventojų – žydų kultūros pėdsakų. Stiprios žydų bendruomenės buvo įsikūrusios ir aplinkiniuose miesteliuose. Savita kultūra, papročiais, tradicijomis, amatais, verslu žydų tautybės žmonės praturtino, aktyvino ir įprasmino uteniškių gyvenimą, todėl jų kultūrinis palikimas yra neatsiejama, bet visuomenei nepakankamai žinoma Utenos miesto ir šio krašto identiteto dalis.

Vienas iš pirmųjų renginių – Utenoje, Žydų gatvėje, atidengta lentelė su šios gatvės pavadinimu  jidiš ir hebrajų kalbomis. Prieš kurį laiką gatvėje ant pastato sienos atsirado šocheto Kavinskio, realiai gyvenusio asmens, užsiiminėjusio ritualiniu gyvulių skerdimu, atvaizdas.  Tai Marianos Veriovkinos draugijos projektas Utena/Utyan, kurį  įgyvendino  VšĮ „Kiaurai sienas“ dailininkės Lina Šlipavičiūtė ir Lauryna Kiškytė. Sienos kūrinys skirtas Utenos litvakų kultūrai  atminti.

Į Žydų gatvės pavadinimo lentelės atidengimo ceremoniją atvyko nemažas būrys uteniškių ir garbių svečių. Vieni jų – Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, LR Seimo narys Emanuelis Zingeris. Susirinkusius pasveikino Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas, sakydamas, kad ir Lietuva, ir Utena eina labai geru keliu. „Žydų atminimo įamžinimas, istorijos, kultūros puoselėjimas, kapinių tvarkymas – ši veikla turėtų tapti kasdieniška, – sakė meras. – Manau,  pagarba žydams turėtų apsiriboti ne vien prisiminimais ar žinojimu, kiek jų ir kaip gyveno Utenoje. Pirmiausia,  mūsų darbai turi liudyti, kad žydai su mumis gyvena čia ir dabar“.

 

Atmintį saugantis miestas

Atmintį saugantis miestas

Panevėžiečio gamtos mokslų daktaro, geobotaniko Abraomo Kisino gatvė išliko iš prieškarinių laikų. P. ŽIDONIO nuotr.

Daiva Savickienė

Panevėžys sergsti čia gyvenusių, kūrusių, dirbusių iškilių panevėžiečių prisiminimą.

Kai kitą kartą išeisite tiesiog pasivaikščioti po miestą, apsidairykite: dažnas pastatas, skersgatvis ar skveras Panevėžyje yra pažymėtas kokios nors atminimo lentos. Vienos jų skirtos tam tikriems įvykiams, sukaktims, kitos – ypatingoms asmenybėms įamžinti. Turbūt nustebsite, kiek tarp tų atminimo ženklų rasite susijusiųjų su Panevėžio žydų bendruomenės istorija ir ryškiausiais jos atstovais. Deja, ir šiame straipsnyje visų jų įvardyti nebuvo galimybės.

Pervadintos po kelis kartus

Panevėžio kraštotyros muziejaus duomenimis, tarpukariu mieste buvo net šešios gatvės, pavadinimais susietos su žydų tauta: Rabino Hercelio, Rabino Icelio, Š. Mero, A. Kisino, Džonto ir Sinagogų aikštė.

Kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vyresniojo muziejininko Donato Pilkausko pasakojimu, Š. Mero gatvė tokį vardą gavo 1933-iaisiais.

Žymusis žydų kilmės medikas Šachnelis Abraomas Meras mirė 1930 metais, o po trejų metų Panevėžio miesto tarybos sprendimu Perkūno gatvė, kurioje gyveno šis daug miestui nusipelnęs gydytojas, buvo pavadinta jo garbei.

Bet prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, palikęs miesto veide gilų randą. 1941 metais, Panevėžį užėmus naciams, trys „žydiškus“ pavadinimus turėjusios gatvės buvo pervadintos – joms suteikti sovietų žiauriai nukankintų miesto ligoninės gydytojų vardai.

Š. Mero gatvė tapo S. Mačiulio, A. Kisino – A. Gudonio, Rabino Hercelio – dr. J. Žemgulio. Tačiau neilgam, nes netrukus grįžo sovietai. Naujiesiems miesto šeimininkams priminimas apie nekaltas raudonojo teroro aukas buvo nereikalingas, tad jo buvo atsikratyta. Taip Panevėžyje ir vėl atsirado Š. Mero gatvė.

Garsiojo tarpukario mediko vardas, kaip ir svarūs nuopelnai, tada jau buvo gerokai primiršti, tad neapsieita be kuriozų. Dėl Š. Mero pavardės panašumo į savivaldos pareigas net būta svarstymų, jog gatvės pavadinimas ir miesto valdžia galbūt kažkaip susiję. Mūsų dienomis gydytojo Š. Mero atminimas įamžintas net dviejose miesto vietose.

Ramygalos gatvėje, ant Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų klinikos sienos, kur anksčiau buvo žydų ligoninė, kabo vienam jos įkūrėjų ir ilgamečių vadovų skirta atminimo lenta. Panevėžiečio gamtos mokslų daktaro, geobotaniko Abraomo Kisino gatvė taip pat išliko iš prieškarinių laikų.

Vokiečių okupacijos metais A. Kisinas su žmona ir dukra pateko į Kauno getą. Jis mirė Dachau koncentracijos stovykloje, kai iki išvadavimo buvo belikę vos pora mėnesių. Žmonai su dukra pavyko išgyventi. Per nacių okupaciją A. Kisino vardą gatvės pavadinime pakeitęs gydytojo A. Gudonio irgi ilgai neužsibuvo. 1944-ųjų rudenį Panevėžio vykdomojo komiteto sprendimu ši gatvė pervadinta į Juozo Danilevičiaus.

A. Kisino gatve ji vėl tapo tik 1990 metų vasarą. Sinagogų aikštė tarpukariu buvo maždaug ten, kur šiandien įvaža jungia Ukmergės gatvę su Juozo Miltinio teatro kiemu. Karo metais aikštė buvo smarkiai subombarduota. Jam pasibaigus, teritorija išvalyta, vėliau numatyta ir įgyvendinta užstatymo schema.

Stela, skirta organizacijos „Joint“ 100 metų veiklos Panevėžyje ir Lietuvoje sukakčiai paminėti. P. ŽIDONIO nuotr.

Paminklais įamžinta sudėtinga istorija

Džonto gatvės, dabartiniams panevėžiečiams žinomos kaip J. Zikaro, istorija labai turtinga ir verta atskiro pasakojimo, sako istorikas D. Pilkauskas.

Sudėtingu laikotarpiu – po Pirmojo pasaulinio karo sekusių nepriklausomybės kovų, miestą nusiaubusių gaisrų, – atstatant Panevėžį daug prisidėjo JAV žydų labdaros organizacija „Joint“. Daugelyje valstybių šelpusi nuo karų nukentėjusius tautiečius, iš miesto ši draugija išsinuomojo žemės 40 gyvenamų namų žydų varguomenei statyti.

Mainais „Joint“ sutiko prisidėti statant Panevėžio ugniagesių namus. Būstai neturtingiems žydų bendruomenės atstovams kilo atkarpoje iki tuometės Skerdyklos – dabartinės Nemuno gatvės. Vėliau dalis žydų savo namus pardavė, juose apsigyveno ir kitų tautybių žmonių. O labdaros organizacijos nuopelnus atstatant miestą nuspręsta įamžinti naujai atsiradusioje gatvėje.

„Gatvę, kur statosi žydų namai, nuo Krekenavos gatvelės prieš rusų kapus, pavadinti Džonto gatve“, – archyvuose saugomą miesto valdžios protokolą cituoja muziejininkas. Vėlesnė šios gatvės istorija – tragiška. 1941 metų birželio pabaigoje į Panevėžį įžengus nacistinės Vokietijos daliniams, netrukus buvo įsteigtas getas. Ir Džonto gatvė pateko į jo teritoriją.

Tų pačių metų rugsėjį gatvė pervadinta į Birželio 22-osios. Karui tęsiantis, tikrumo nebuvo dėl nieko. Ir kai į miestą sugrįžo Raudonosios armijos daliniais, nauja valdžia, žinoma, dėl gatvių pavadinimų turėjo savų planų. 1944 metų rudenį Birželio 22-osios gatvės nebeliko – jai nuspręsta sugrąžinti Džonto pavadinimą.

Šeštajame dešimtmetyje Sovietų Sąjungoje kilus naujai antisemitinei bangai, sukurpus garsiąją žydų gydytojų kenkėjų bylą, jos atgarsiai atsirito ir iki Panevėžio. Tad, pasakoja D. Pilkauskas, Džonto gatvė 1953 metų pradžioje pervadinta tarpukariu sušaudyto Lietuvos komunistų partijos nario Kazio Giedrio vardu.

Istorinį pavadinimą bandyta atkurti vėl atgavus nepriklausomybę. „Prieš tą padarant buvo atsiklausiama ir vietos gyventojų, – prisimena istorikas. – Bet Džonto gatvės senbuvių buvo likę labai mažai. Dauguma gyventojų jau nežinojo, kad prieš daug metų ši gatvė vadinta Džonto…“ Tad 1991 metais K. Giedrio gatvė buvo pervadinta į J. Zikaro. Bet jos pradžioje stovi priminimas apie ypatingą reikšmę turėjusį senąjį jos vardą – Panevėžio miesto žydų bendruomenės pastatyta stela, skirta organizacijos „Joint“ 100 metų veiklos Panevėžyje ir Lietuvoje sukakčiai paminėti.

O netoliese, Krekenavos ir Klaipėdos gatvių kampe, stovi dar vienas paminklas, žymintis geto vietą. Pasak Panevėžio miesto žydų bendruomenės vadovo Genadijaus Kofmano, tuo metu, kai jis kurtas, neturėta tikslių duomenų apie geto įkūrimo dieną, tad nurodyta keliomis dienomis ankstyvesnė. Tik vėliau pavyko rasti dokumentus, kuriuose minima, kad getas įkurtas ne 1941 metų liepos 7-ąją, o 11-ąją.

Senosios žydų kapinės.

 

Nuotraukų galerija

      

Skaityti plačiau
 Yom Kippur Vilniaus Choralinėje sinagogoje

 Yom Kippur Vilniaus Choralinėje sinagogoje

B”H  

 Sekmadienis, rugsėjo 27 d.
17:45  Vaišės prieš pasninką
18:46  Pasninko pradžia 
18:30  Malda KOL NIDREI

 

Pirmadienis, rugsėjo 28 d.
10:00  Šacharit
12:30  Iskor (atminimo malda)
17:30  Mincha

 

18:30  Baigiamoji malda NEILA
19:55  Pasninko pabaiga / vaišės
Aukos  artimųjų atminčiai (taip parašyta Iskor maldoje) –
priimamos sekmadienį nuo 16 v. sinagogoje.       

                        

Kvietimas į Vytauto Didžiojo universitete vyksiančią diplomatinę konferenciją “Toliau pareigõs – vizos į gyvenimą”, Čijunės Sugiharos metams pažymėti

Kvietimas į Vytauto Didžiojo universitete vyksiančią diplomatinę konferenciją “Toliau pareigõs – vizos į gyvenimą”, Čijunės Sugiharos metams pažymėti

Maloniai kviečiame Jus į rugsėjo 24 d. Vytauto Didžiojo universitete vyksiančią diplomatinę konferenciją “Toliau pareigõs – vizos į gyvenimą”, skirtą Čijunės Sugiharos metams Lietuvoje pažymėti.

Konferencijos metu vyks Pasaulio teisuolių apdovanojimo ceremonija.

Pridedame konferencijos programą.

Prašytume savo dalyvavimą patvirtinti elektroninio pašto adresu: sugihara-year@urm.lt

Atkreipiame Jūsų dėmesį, jog, norėdami klausytis konferencijos vertimo, turėtumėte

  1. įdiegti telefoneInteractio aplikaciją iš Apple Store ar Google Play store arba per Google Chrome naršyklę https://app.interactio.io/
  2. įvesti konferencijos kodą: VMU
  3. įjungti ausines
  4. atidaryti aplikaciją ir pasirinkti lietuvių kalbos kanalą.

Kaip klausytis vertimo:

  1. telefonu – atidaryti Interactio programą telefone, klausytis vertimo iš telefono ir stebėti konferenciją kompiuteryje (Video meeting)
  2. kompiuteriu –  jei norite stebėti ir klausytis tik iš kompiuterio, turite  nutildytiVideo meetingplatformą ir klausytis per Interactio svetainę: app.interactio.io
Prezidentas pasveikino Lietuvos ir pasaulio žydų bendruomenę judėjų Naujųjų metų proga

Prezidentas pasveikino Lietuvos ir pasaulio žydų bendruomenę judėjų Naujųjų metų proga

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino Lietuvos ir viso pasaulio žydų bendruomenę su judėjų Naujųjų metų švente Roš ha-šana.

Izraelio žmonėms šalies vadovas palinkėjo ištvermės, stiprybės ir sveikatos, kovojant su COVID-19 pandemijos plitimu ir jos padariniais, o Lietuvos ir viso pasaulio žydams – gražių, saldžių švenčių, visokeriopos sėkmės ir gerovės. „Gyvename iššūkių kupinu laikotarpiu, tačiau šventės visada primena pamatines vertybes, negandas nukeliančias į antrąjį planą. Šiandien svarbu nepamiršti, kokią galią turi dalijimasis gerumu, palaikymas ir vienybė. Sėkmingų ir taikių 5781 metų, klestėjimo, santaikos ir gerovės“, – linkėjo Prezidentas.

Šalies vadovas pridūrė, kad reikšminga, jog 2020-ieji paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais: „Nepaisant pandemijos protrūkio, pavyko deramai paminėti Vilniaus Gaono 300-ąsias gimimo metines, įvertinti jo įtaką judaizmo raidai bei priminti apie nepaneigiamą žydų bendruomenės indėlį garsinant Lietuvos vardą pasaulyje.“

Kvietimas dalyvauti Lietuvos žydų genocido dienos minėjime IX forte

Kvietimas dalyvauti Lietuvos žydų genocido dienos minėjime IX forte

Kauno IX forto muziejus 2020 m. rugsėjo 23 d. (trečiadienį) 11.15 val. kviečia dalyvauti Lietuvos žydų genocido dienos minėjime. Organizuojama pilietinė iniciatyva „Atminties kelias“ – minėjimo dalyvių eisena nuo muziejaus administracijos pastato (Žemaičių pl. 71, Kaunas) iki masinių žudynių lauko ir monumento nacizmo aukoms atminti. Eisenos dalyviai kviečiami atsinešti akmenuką su užrašytu vardu. Masinių žudynių vietoje padėti akmenys su žmonių vardais primins, jog nužudyti žmonės buvo ne skaičius, bet konkretūs žmonės su asmeninėmis istorijomis.

Minėjimo metu koncertinės įstaigos „Kauno santaka“ orkestras ,,Ąžuolynas” atliks finalinį koncertą iš projekto „Muzikiniai vasaros maršrutai istorinėmis žydų trajektorijomis“, skirtą Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metų paminėjimui. Projekto partneris – Kauno žydų bendruomenė.

Kauno IX forto muziejuje bus atidaroma paroda „Nacistinės Vokietijos mirties stovykla. Konzentrationslager Auschwitz“, kurioje pristatomi visi svarbiausi Aušvico stovyklos istorijos momentai, taip pat nacių judėjimo genezė bei specifiniai vokiečių teroro sistemos okupuotoje Lenkijoje elementai. Paroda muziejuje eksponuojama bendradarbiaujant su Lenkijos Respublikos ambasada ir Lenkijos institutu Vilniuje.

Apie ketinimą dalyvauti minėjime prašome pranešti e-paštu muziejus@9fortomuziejus.lt arba telefonu 837 377750.

Minėjimo organizatoriai: Kauno IX forto muziejus, Kauno žydų bendruomenė

 

Seime vyko spaudos konferencija „Romai Lietuvoje. Pokyčiai 2019–2020-aisiais“

Seime vyko spaudos konferencija „Romai Lietuvoje. Pokyčiai 2019–2020-aisiais“

Rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko spaudos konferencija „Romai Lietuvoje. Pokyčiai 2019–2020-aisiais“.

Dalyvavo Valerijus Simulikas, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, Ištvanas Kvikas, Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas, Vida Montvydaitė, Tautinių mažumų departamento prie Vyriausybės direktorė, Evelina Dobrovolska, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė, Faina Kukliansky, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė, Svetlana Novopolskaja, Romų visuomenės centro direktorė.

Kaip įvyksta Holokaustas? Istoriko verdiktas: atsakingi ir nepasipriešinę (II dalis)

Kaip įvyksta Holokaustas? Istoriko verdiktas: atsakingi ir nepasipriešinę (II dalis)

Vytautas Bruveris lrytas.lt

Ch.Dieckmannas ir savo bei R.Vanagaitės knygoje, ir pokalbyje su portalu lrytas.lt kaip tik ir bene labiausiai pabrėžė, kad tų atsakomybės formų bei lygmenų gali būti toli gražu ne vienas, be to, juos sunku skirstyti pagal tai, kuris „menkesnis“ ar „lengvesnis“.

Žinoma, pats paprasčiausiai identifikuojamas ir, tarsi, pats sunkiausias atsakomybės lygmuo – tiesioginis dalyvavimas žudynėse. Pirmąją dalį skaitykite: Kaip įvyksta Holokaustas? Istoriko verdiktas: atsakingi ir nepasipriešinę Žudikai – toli gražu ne vieni Tačiau net ir šis, atrodytų, toks paprastas ir pirmiausiai atsakomas klausimas – kiek žmonių patys žudė bei tiesiogiai talkino žudynėms, buvo įsitraukę į genocido mašiną – Lietuvoje vis dar lieka be aiškaus atsakymo. Negausūs į šį klausimą mėginę atsakyti istorikai-profesionalai metų metus mini tuos pačius vis dar „preliminarius“ kelis tūkstančius žudikų iš lietuviškųjų policijos batalionų.

Tačiau visuomenėje ir politinio elito tarpe vyrauja nerašyta nuostata, jog tų žudikų buvo vos „saujelė“ – galbūt, keli šimtai – o apskritai „viską darė“ vokiečiai. Tuo tarpu Vakaruose ir Izraelyje kalbama apie mažiausiai keliolika, o gal net keliasdešimt tūkstančių tiesioginių žudikų.

Pats Ch.Dieckmannas knygoje „Kaip tai įvyko?“ teigia, jog tiesiogiai žydų žudynėse galėjo dalyvauti, savo rankomis žudyti 5-6 tūkst. lietuvių.

O atsakydamas į klausimą, kas tie žmonės buvo, istorikas pirmiausia atmeta populiarų teiginį, jog „kaimynai žudė kaimynus“.

Mat juo kuriamas vaizdas, lyg patys paprasti, eiliniai lietuviai staiga masiškai būtų puolę savo kaimynus žydus, su kuriais ligi tol taikiai sugyveno, ir juos išžudę. Tai, pasak istoriko, yra perlenkimas, nes žudynės buvo organizuojamos „iš viršaus“ – vokiečių ir aukšto rango jų vietinių talkininkų.

Ch.Dieckmannas teigia, jog pagrindiniais žudikais buvo trys vokiečių vadovaujami lietuvių savanorių būriai, kuriuos sudarė policininkai, buvę baltaraiščiai, prie jų žudynių vietose prisijungdavę vietiniai gyventojai.

Skaityti plačiau