Klaipėdos žydų bendruomenė

Kontaktinė informacija Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliks Pozemskij, tel. 865021335 el. paštas felix.ultima@gmail.com

Klaipėdos žydų bendruomenės veikla Šiuo metu Klaipėdos žydų bendruomenė vienija daugiau kaip 200 žmonių. Bendruomenė organizuoja judėjiškas šventes, mini žydų tautai reikšmingas datas, vykdo kultūros programas, organizuoja sekmadienines mokyklas vaikams, laisvalaikio užsiėmimus vyresnio amžiaus žmonėms, teikia ir skirsto labdarą: pinigus, paslaugas ir materialines vertybes.

Klaipėdos žydų istorija

Nuo XV a. iki XX a. pr.

Mėmelyje žydai pasirodė maždaug XV a., nors pirmame dokumente jie paminėti 1567 m. Apie abu šiuos dokumentus galima kalbėti su didele išlyga – 1567 m. balandžio 20 dieną Prūsijos didysis hercogas Albrechtas visiems žydams skyrė 21 dienos terminą išvykti iš miesto ir niekada į jį negrįžti. Draudimas galiojo iki XVII a. vidurio. Tačiau ir jį panaikinus žydų buvimą Mėmelio krašte griežtai ribojo laikas ir erdvė.

Tik 1662 m. vienam konkrečiam prekeiviui žydui buvo dovanota teisė apsigyventi mieste – Brandenburgo kurfiursto Fridricho Vilhelmo valia. Jis buvo suinteresuotas stiprinti prekybos ryšius su Memeliu. Pirmuoju žydu klaipėdiečiu tapo Mošė Jakobsonas jaunesnysis. Tačiau po kelerių metų už pernelyg aktyvų spekuliavimą druska jis buvo išsiųstas iš miesto kartu su visais vaikais ir namiškiais.

Net ir XVIII a. tebegaliojo draudimas žydams gyventi Memelyje. 1777 m. prekybos reikalai į miestą atvedė Mozę Mendelsoną. Jis buvo ne tik komersantas, bet ir garsus žydų filosofas (žydų mokymo – Paskalos – dvasinis tėvas) bei kompozitoriaus Felikso Mendelsono-Bartoldžio (visiems žinomo vestuvių maršo autoriaus) senelis. Tai, kad buvo žinomas Europoje, nepadėjo M. Mendelsonui gauti teisę apsigyventi Memelyje. Jis buvo priverstas įsikurti Karaliaučiuje.

Padėtis pasikeitė tik po šimtmečio. Didžioji prancūzų revoliucija sulygino žydų ir kitų Prancūzijos piliečių teises. Vėliau revoliucinė naujovė paplito Napoleono užkariautose šalyse ir ten iš dalies išliko net ir jį nuvertus. Patogi vieta (stambus neužšąlantis uostas ir autonomija toli nuo Prūsijos sostinės) bei sėkminga konjunktūra (Krymo karas, izoliavęs Rusiją nuo įprastų prekybos kelių) Memelyje pastebimai padidino žydų gyventojų skaičių: 1813 metais – 45 žmonės, 1867 m. – 887, 1880 m. – 1214.

Pirmasis pasaulinis karas

Vokietijai pralaimėjus Pirmąjį pasaulinį karą, krašte pasikeitė valdžia – Versalio sutartimi jis buvo perduotas Prancūzijos mandatui. Prancūzijos valdžia panaikino visus apribojimus žydams ne Vokietijos piliečiams.

Kai Klaipėdos kraštas buvo grąžintas Lietuvai, mieste toliau daugėjo gyventojų žydų – nuo 2000 žmonių 1910 metais (9 proc. visų miesto gyventojų) iki 7000 1939 m. (14 proc.).

Žydai turėjo svarią reikšmę krašto ekonomikai – jie įkūrė daug maisto produktų gamybos, medžio apdirbimo, tekstilės, laivų remonto pramonės įmonių, pirmieji pradėjo kurorto verslą – antrasis Juodkrantėje pastatytas (XIX a. pabaigoje) didelis viešbutis buvo pavadintas „Tel Avivas“ (išvertus iš jidiš kalbos „Pavasario kalva“).

Pirmąją pasaulyje gintaro kasyklą greta Juodkrantės taip pat įkūrė Memelio verslininkai žydai Vilhelmas Stantjenas ir Moricas Bekeris.

Antrasis pasaulinis karas

Vokietijai aneksavus Klaipėdos kraštą, žydai bėgo į Lietuvą, daugiausia į Kauną. 1940 m. sovietų kariuomenei okupavus Baltijos šalis, daugelis jų tapo Stalino lagerių kaliniais, o tie, kuriems pavyko išvengti trėmimų, vėliau buvo masiškai nužudyti. (Lietuvoje buvo pasmerkta myriop 220 tūkstančiai žydų, t. y. apie 90 proc. čia gyvenusių žydų).

Žydai į miestą vyko iš visur: Prūsijos, Rusijos, kitų Europos šalių. Todėl vieningos bendruomenės ir vienos sinagogos mieste nebuvo. Chasidai (religinio mistinio mokymo, XVIII a. apėmusio Volynės, Galicijos, dalies Lenkijos, Vengrijos, Rumunijos žydus šalininkai meldėsi atskirai nuo litvakų (Lietuvos ir Baltarusijos žydų – chasidizmo priešininkų). O šie, savo ruožtu, nemėgo pažangių, „reformuotų“ Vokietijos žydų.

Didžiausia miesto sinagoga Beit ga-Midraš 1939 m., fašistinei Vokietijai aneksavus Klaipėdos kraštą buvo sulyginta su žeme – naciai padegė sinagogą, o ugniagesiai ja apsupo, kad ugnis nepersimestų į gretimus namus. Ir šiandien toje vietoje matyti skalda pabarstyti jos pamatai.

Vystėsi kultūrinis ir socialinis Klaipėdos žydų bendruomenės gyvenimas – buvo pastatytos dar kelios sinagogos, žydų ligoninės, globos namai, mokykla, mikva – ritualinių apsiplovimų patalpa.