Kiekvieną penktadienio vakarą apie 30 Kauno žydų bendruomenės narių susirenka kartu atšvęsti Šabatą: uždegamos žvakės, meldžiamasi, komentuojamas pasirinktas Toros skirsnis, bendraujama, vaišinamasi, prisimenami išėjusieji ir sveikinami pažymintys asmenines šventes. Neretai sulaukiama ir svečių- tai ir žydai studentai, dėstytojai, turistai, kurie nori Šabatą sutikti ne vieni, o kartu su žydiška bendruomene, ir kitų tautų atstovai, besidomintys žydų kultūra, tradicijomis, istorija. Pastarąjį kartą prie bendruomenės prisijungė iš Gruzijos bei Serbijos atvykusios VDU studentės, rengiančios projektą apie žydus Lietuvoje.

Už paramą rengiant Šabatus dėkojame GVF.

2014 m. rugpjūčio mėnesį Panevėžio miesto Tarybos posėdyje  buvo svarstomas klausimas dėl Amerikos žydų labdaros organizacijos JOINT įamžinimo Panevėžyje. Pagrindinis projekto tikslas – 100-to metų labdaringos veiklos sukakties Lietuvoje ir Panevėžyje įamžinimas. Posėdyje siūlyta tuometinėje Džointo gatvėje (dabartinė Zikaro g.), pastatyti stelą šios organizacijos garbei.

Svarstymo metu vienintelis iš Panevėžio miesto tuometinių tarybos narių, Raimondas Pankevičius prieštaravo šio projekto įgyvendinimui. Savo pasisakymu R. Pankevičius ne tik apšmeižė žydų labdaros organizacijos veiklą, bet ir suklaidino kitus tarybos narius dėl Holokausto istorijos Lietuvoje.

Panevėžio žydų bendruomenę aplankė žydiškų savo šaknų ieškantys  svečiai: Gilla Back iš Australijos, Melburno miesto bei Leanne Cohen su dukra iš Pietų Afrikos, Johanesburgo miesto. Apžiūrėjusios Panevėžio miestą, viešnios džiaugėsi daug sužinojusios apie čia gyvenusius savo protėvius. 

Panevėžio žydų bendruomenės patalpose jos apžiūrėjo fotografijų stendus, papasakojo apie savo protėvius, kurie gyveno čia, Panevėžyje ir  buvo labai turtingi žmonės, leidę sau tais laikais nuvykti net į Maskvą. 1900 metais gravo į Pietų Afriką. Viešnios pasirašė bendruomenės svečių knygoje: ,,Mūsų protėvių Panevėžys jau nebeegzistuoja, bet pasivaikščioti miesto gatvėmis ir įkvėpti šio miesto oro buvo mums lyg privilegija. Buvo be galo gera sužinoti, kad praėjus daugiau nei 70 metų po šio miesto žydų sunaikinimo, vis dar išliko įrodymų apie jų įnašą į miesto gerovę.“

Jau du dešimtmečius gyvuoja graži Kauno žydų bendruomenės iniciatyva- kasmet pavasarį pagerbti žydų gelbėtojus. Šventinių pietų metu susitinka geri bičiuliai- karo metais išgelbėtieji Kauno žydų bendruomenės nariai ir žydų gelbėtojai bei jų vaikai ar vaikaičiai, nes net išėjus anapilin, patiems gelbėtojams draugiški ryšiai su jų šeimomis nenutrūksta (beje, šiuo metu, KŽB gelbėtojų komisijos pirmininkės Juditos Mackevičienės duomenimis, Kauno apskrityje gyvena 32 žydų gelbėtojai). Renginį pradėjęs Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas džiaugėsi ilgamete KŽB tradicija bei galimybe padėkoti daugybei šviesių žmonių, įrodžiusių, kad net gūdžiausiais nužmogėjimo laikais galima švęsti gėrio bei humanizmo pergalę.

Sukako 10 metų, kai Panevėžio žydų bendruomenė kartu su Rožyno progimnazija vykdo bendrus projektus, skirtus tolerancijai ir jaunimo auklėjimui, draugystei su kitomis tautomis, gyvenančiomis Panevėžyje. Šį kartą projektas skirtas Holokausto atminimui Panevėžio krašte. Projekto pavadinimas ,,Tiltas tarp praeities ir dabarties“. Projektą finansuoja Geros Valios fondas. Projekte dalyvavo apie 200 vyresnių klasių mokinių, kurie gilinasi į Holokausto istoriją. Panevėžio žydų bendruomenė dalijasi informacija su Rožyno progimnazijos mokiniais bei vadovais, istorijos mokytoja Genute Žilyte ir progimnazijos direktore Aida Adikliene, pateikia turimą bendruomenėje informaciją apie Holokausto istorijos įvykius Panevėžyje ir jo apskrityje.

Panevėžio žydų bendruomenėje aptartas projektas su Dievo Apvaizdos vienuolyno generaline vyresniąja seserimi Jūrate Marcinkevičiūte ir seserimi  S. Klara – Hana Bivil dėl Marijos Rusteikaitės atminimo įamžinimo Panevėžyje, Panevėžio miesto gyventojai žinotų apie šios garbingos moters istoriją, susijusią su 15 išgelbėtų žydų vaikų gyvybių II pasaulinio karo metu. Panevėžio žydų bendruomenė paruošė projektą ir pristatė į Panevėžio miesto savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyrių.

Projekto tikslas –  įamžinti Pasaulio Tautų Teisuolės Marijos Rusteikaitės (1892 – 1949), Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos įkūrėjos atminimą, pavadinant naują gatvę jos vardu ir gatvės pradžioje pakabinant memorialinę lentą, kurioje būtų trumpai aprašyti Teisuolės darbai.

Pergalės diena Panevėžio žydų bendruomenėje buvo paminėta  gegužės 8 ir gegužės 9 dienomis. Gegužės 8 d. Panevėžio žydų bendruomenės nariai padėjo vainikus prie paminklo, skirto žydų atminimui ,,Geto vartai“. Buvo uždegtos žvakės ir paminėti žuvusieji Panevėžio miesto žydai, taip pat ir visi Europos žydai, nekaltai nukankinti per II pasaulinį karą masinių žudynių vietose Panevėžyje ir daugiau nei 200 vietų visoje Lietuvoje. Sunaikinus Panevėžio žydus, praktiškai neliko ir gyvų tiesioginių Holokausto liudininkų. ,,Dar ilgai nekaltai išžudytų žydų palikuonys vaizduotėje mąstys apie tas paskutines savo artimųjų akimirkas, stovint eilėje prie duobės, įsivaizduos, kas tuo metu dėjosi jų galvose, ir kokios baisios laukimo valandos akistatoje su mirtimi…“

Vėliau bendruomenės nariai perėjo prie paminklo, skirto žuvusiems kariams, kurie gynė Panevėžį ir visą Aukštaitiją. Per karo metus, laisvindami Lietuvą nuo nacių okupacijos, žuvo apie 80 000 Raudonosios armijos karių. Nemaža dalis jų buvo ir žydai, kovoję Lietuvos 16 divizijoje.

Bendruomenėje buvo paruoštas šventinis stalas, prie kurio sėdėjo karo veteranai, Leningrado blokados dalyviai, geto ir koncentracijos stovyklos kaliniai: Jurijus Smirnovas, Irena Giedraitienė, Jefim Grafman ir kiti. Tylos minute šventinio vakaro dalyviai pagerbė savo mirusius artimuosius, kariavusius arba buvo evakuotus iš karo zonų. O tokių Panevėžio žydų bendruomenėje buvo nemažai. Šventėje dalyvavo Rusijos federacijos ambasados atstovas Lietuvoje vyresnysis patarėjas Aleksandras Gancevas. Jis pasveikino visus narius su pergalės švente, veteranams palinkėjo stiprios sveikatos ir stiprybės. Jis pabrėžė, kad Europos žydai  nuo vokiečių nacizmo nukentėjo labiausiai, kaip jokia kita tauta.

Gegužės 9 d. Panevėžio žydų bendruomenės nariai kartu su Panevėžio visuomene aplankė Ramygalos g. esančias kapines, kuriose pagerbė nežinomų sovietų armijos karininkų, žuvusių kovoje su nacizmu, paminklą.

Panevėžio bendruomenėje apsilankė džiazo ansamblis iš Baltarusijos, Bobruisko miesto.  Ansamblio nariai – žydai ir baltarusiai, dirbantys Bobruisko mieste vaikų muzikos mokykloje. Ten jie sukūrė savo ansamblį THIA. Prie arbatos puodelio bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman papasakojo apie Panevėžio miestą ir čia gyvenusių žydų istoriją. Svečiai labai domėjosi miesto pramone, čia veikiančiomis įmonėmis, ekonomine padėtimi.

Paskutinę Pesach dieną Kauno žydų bendruomenės nariai susirinko kavinėje “Punto Jazz” linksmai paminėti šią laisvės ir išsivadavimo šventę. Susirinkusiųjų laukė maloni staigmena- pirmą kartą Kaune koncertuojantis šeimyninis ansamblis “Klezmer Klangen”, kuris padėjo kurti šiltą džiugią vakaro atmosferą, leido pašokti ir pasiausti, stebino gražia jidiš kalba atliekamomis dainomis, ypač visus savo šokiais, dainomis, drąsa ir betarpiškumu papirko pati mažiausia kolektyvo narė 4 m. Ramunė.

Ukmergės viešbutyje „Big Stone“ penktadienio vakarą skambėjo žydiškos melodijos, o susirinkusieji skanavo į viešbučio restorano meniu neseniai įtrauktų „šakšukos“, „humuso“, falafelių“, „foršmako“, „imberlacho“, „šv.Petro žuvies“ ir kitų žydiškos virtuvės patiekalų, kėlė taures su keturių rūšių košeriniais vynais bei košerine degtine.

Susirinkę Ukmergės žydų bendruomenės atstovai kartu su gausiu būriu svečių taip pat aptarė ir neseniai įkurtos Žydų kultūros paveldo asociacijos artimiausius veiklos planus bei jos puoselėjamo Žydų kultūros paveldo kelio ateities perspektyvas.

Skaityti plačiau

>>Nuotraukų albumas