“Telšių Atjauta” – negalią turinčių žmonių klubo nariai prieš lapkričio 1-ąją sutvarkė Telšių senąsias žydų kapines. Visi savanoriai dalyvauja projekte “Pagražinkime mūsų Telšius”. Žydų kapinių tvarkymas yra vienas iš projekto darbų.
Kuriasi senųjų žydų kapinių kaimynystėje
Šalia senųjų žydų kapinių jau vyksta matavimai ir vedamos komunikacijos – čia iškils gyvenamųjų namų ir poilsio paskirties pastatų kompleksas.
Pajūrio naujienos, Viktorija Vaškytė
Išvydę pievoje prie senųjų žydų kapinių kalamus kuoliukus ir vedamas komunikacijas, kretingiškiai susirūpino, ar visai netoli šios amžino poilsio vietos gali būti vykdoma ūkinė veikla.Kretingos rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjos vyriausiosios architektės Redos Kasnauskės teigimu, Savivaldybė yra užsakiusi senųjų žydų kapinių kadastrinius matavimus, todėl tikėtina, kad žmonės matė, kaip sklypą matavo matininkai.Anot architektės, aplink senųjų žydų kapinių teritoriją iš visų pusių yra daug įteisintų sklypų ir kiekvienas iš jų gali būti matuojamas, žymimas.
Taip atrodys gyvenamųjų namų ir poilsio paskirties pastatų kompleksas, iškilsiantis greta senųjų žydų kapinių. Šalia – būsimo kvartalo išsidėstymo schema.
Izraelio dienos renginys Jurbarke
Spalio 26 d. Jurbarke įvyko Izraelio dienos renginys, kuriame dalyvavo nepaprastasis ir įgaliotasis Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas kartu su savo komanda, Jurbarko rajono savivaldybės vadovai, žydų bendruomenės atstovai bei kiti svečiai.
Prieš renginį, Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas ir rajono meras Skirmantas Mockevičius susitiko ir bendravo su mokiniais Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje, o vėliau kartu su žydų bendruomenės vadove Faina Kukliansky ir bendruomenės nariais aplankė Jurbarko žydų kapines.
Jurbarko žydų bendruomenė: ženklai ir prisiminimai
Vesdama ekskursijas po Jurbarką Nijolė Paulikienė turistams pasakoja ir apie žydus, nes negalima praleisti kelis šimtmečius čia gyvenusių žmonių istorijos. Informaciją gidė surinko ir teberenka iš knygų ir iš senųjų jurbarkiečių.
Jurbarke gyvenusią didelę žydų bendruomenę dabar beprimena Kauno gatvė, anksčiau vadinta Didžiąja ir Vilniaus, ženklai apie genocido vietas ir kapinės. Kai birželį mūsų mieste apsilankė Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas, jurbarkiečiai pradėjo aktyviau iš užmaršties kelti istorinį žydų bendruomenės paveldą. Spalio pabaigoje viešojoje bibliotekoje bus surengta Izraelio diena, vėliau mieste turėtų atsirasti žydų atminimą įamžinančių objektų.
Daug apie Jurbarko žydus gali papasakoti mokytoja ir gidė Nijolė Paulikienė. Ji net puoselėja svajonę apie žydų muziejų ir kuria to muziejaus viziją. Atminimas apie žydus dar tyliai guli vieno kito senojo jurbarkiečio atminties kertelėje, užasfaltuoto grindinio akmenyse, slepiasi perdažytuose senamiesčio fasaduose. Prieš Antrąjį pasaulinį karą žydai sudarė 42 proc. Jurbarko gyventojų, po karo gyvų buvo likę 76.
Mokslinė koferencija„Lokalinė Holokausto raidos analizė nacių okupuotuose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse“.
Kauno IX forto muziejus ir Tarptautinė komisija nacių ir sovietų okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti surengė tarptautinę mokslinę konferenciją „Lokalinė Holokausto raidos analizė nacių okupuotuose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse“.
Konferencija vyksta 2016 m. spalio 27-28 d. viešbutyje „Best Baltic Kaunas“, A. Mickevičiaus g. 28, Kaune. Maloniai kviečiame dalyvauti! Konferencijos programa.
LŽB darbuotojų seminaras Druskininkuose
Spalio 21-23 dienomis Druskininkuose vyko jau tradiciniu kasmetiniu tampantis Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės, regioninių bendruomenių darbuotojų, savanorių, aktyviųjų narių seminaras. Jis prasidėjo kai kuriems pradžioje šiek tiek neįprastu pasirodžiusiu Juoko jogos užsiėmimu. Jo vedantysis sertifikuotas juoko jogos treneris Stepas Šafranauskas (MB “Tobulėjimo sprendimai”) supažindino su juoko nauda, jo terapiniu poveikiu ir įvairių tyrimų duomenimis, rodančiais, kad suaugę civilizuotų šalių žmonės juokiasi vis mažiau. Po įtemptos darbo savaitės buvo naudinga ne tik pamėginti atsipalaiduoti, juoktis tiesiog iš nieko, peržengti savo kontrolės ribas, tačiau ir įgyti naujų streso, konfliktinių situacijų įveikimo ir jų vertinimo įgūdžių. Šeštadienis buvo skirtas darbo ir buvimo bendruomenėje klausimams. Tikras bendruomenių entuziastas Paulius Godvadas (VŠĮ “Kitokie projektai”), derindamas įdomią teorinę medžiagą ir aktyvias praktines veiklas, sugebėjo visą dieną išlaikyti prikaustytą seminaro dalyvių dėmesį.
Kaunos žydų bendruomenė kviečia į Didžiosios akcijos 75-ųjų metinių atminimo renginius
2016 m. spalio 30 d. Kauno žydų bendruomenė kviečia į Didžiosios akcijos 75-ųjų metinių atminimo renginius:
14 val. aukų pagerbimo ceremonija IX forte.
17 val. koncertas Kauno valstybinėje filharmonijoje, kuriame dainas nekaltai nužudytiems skirs puikūs Lietuvos atlikėjai- Judita Leitaitė bei Rafailas Karpis. Koncertą veda Aleksandras Rubinovas.
Renginys nemokamas.
Didžiausia Kauno geto gyventojų naikinimo akcija buvo įvykdyta 1941 m. spalio 28- 29 d. Didžiosios akcijos metu IX forte buvo nužudyta 10 tūkstančių žmonių, tarp jų – 4273 vaikai.
Koncerto parneriai: Tautinių mažumų departamentas prie LT vyriausybės, Geros valios fondas
Sveikiname Michailą Grafmaną jubiliejaus proga
Panevėžio miesto žydų bendruomenė sveikina jubiliejaus proga savo narį Michailą Grafmaną ir linki stiprios sveikatos, stiprybės ir ilgų gyvenimo metų šeimos ir ištikimų draugų apsuptyje .
Michailui Grafmanui sukanka 70 metų, gražus jubiliejus, nueitas prasmingas gyvenimo kelias. Jubiliato šeimos istorija yra įspūdinga:
Panevėžį aplankė svečiai iš JDC
Spalio pradžioje į Panevėžį atvyko JDC (Joint Distribution Committee atstovai – mecenatai, gyvenantys Bostone, Don Wertlieb ir Lorre Polinnger, kurie užsiima labdaringa veikla. Šį kartą jie atvažiavo į Panevėžį susipažinti su žydų visuomenine veikla. Susitikimų metu PŽB pirmininkas Gennady Kofman pristatė ir padovanojo knygą „Amerikos žydų labdaros organizacijos Joint ( JDC )šimto metų veikla Panevežyje ir Lietuvoje“. Knygoje rašoma apie Jointo veiklą Lietuvoje. Svečiai buvo nustebę, sužinoję, kad 1923 metais vietinė miesto taryba labdaringos organizacijos garbei, vieną miesto gatvių pavadino Džointo vardu.
Kauno žydų bendruomenės nariai susipažįsta su žydiškąja Varšuvos ir Bialystoko istorija
Tik prasidėjus Naujiesiems žydų metams, Kauno žydų bendruomenės narių grupė vyko į kaimyninės Lenkijos sostinę. Pagrindinis kelionės tikslas- aplankyti Lenkijos žydų istorijos muziejų POLIN, tačiau nebuvo apsiribota vien šiuo vizitu. Puikus gidas ir nuostabus žmogus Waclaw Wojciechowski supažindino svečius iš Lietuvos su žydiškąja Varšuva, jos praeitimi, paveldu, skaudžia Antrojo pasaulinio karo patirtimi.
Nužudyti žydai – ne bevardė masė!
Galina ROMANOVA
Pagal seną tradiciją, kiekvieną pirmą spalio sekmadienį į Švenčionių rajoną suvažiuoja žydai iš visos Lietuvos ir netgi pasaulio, žinoma – atvyksta ir kiekvienas iš likusios saujos Švenčionių žydų bendruomenės su jos pirmininku rajone Moisejumi Šapiro priešakyje. Prie Menoros Švenčionių parke, kur antrojo pasaulinio karo metais, 1941 m., vietoje 3 sinagogų „išaugo“ 2 getai, vėliau netoli Platumų kaimo ir Šalnaičio ežero taip vadinamame poligone, kur buvo suvaryti ir žiauriai nužudyti 8 tūkst. žydų iš visos Vilniaus apskrities, pagerbė visus patyrusius Holokausto tragediją.
Panevėžio miesto žydų bendruomenė lankosi Aušvico ir Birkenau koncentracijos stovykloje
Panevėžio žydų bendruomenėje rugsėjo mėnesį vyko daug renginių, skirtų Holokausto minėjimui. Rugpjūčio mėnesį Panevėžio bendruomenės nariai dalyvavo Biržų, Kupiškio, Rokiškio miestelių žydų bendruomenių sunaikinimo metinių paminėjime.
Aukų atminimo ciklą užbaigėme rugsėjo 30d, surengę kelionę į Lenkiją, kur Panevėžio bendruomenės nariai aplankė Aušvico ir Birkenau koncentracijos stovyklas.
Kelionės metu Panevėžio žydų bendruomenės nariai sužinojo daug tragiškų istorijų apie Antrojo pasaulinio karo laikotarpio įvykius. Ekskursija po mirties lagerio Aušvico ir Birkenau žemę vaikams ir jų tėvams paliko didelį įspūdį. Ten buvo nužudyta virš 1,5 milijono žydų, lenkų, rusų, romų ir kitų tautybių žmonių. Dujų kamerose, naciai ir jų pagalbininkai žudė kalinius, nekaltų žmonių kūnai buvo sudeginti krosnyje.
Iš Izraelio sugrįžo gyventi į Lietuvą
“Tai tu – žydelka? Ale kokia faina!” – tokios reakcijos Bella Shirin sulaukė iš lietuvės, išsišnekėjusi su ja eilėje pas gydytoją. Gimusi ir užaugusi Kaune, sovietmečiu su tėvais emigravusi į Izraelį, prieš porą mėnesių ji sugrįžo gyventi į Lietuvą.
Tikrų litvakų giminė
Po tokių nepažįstamosios žodžių Bella nesutriko. “Visi mes, žydai, faini”, – atsakė nusistebėjusiai lietuvei. “Lietuva ir Izraelis man – tarsi du vienos motinos vaikai. Abu juos myliu vienodai. Mūsų giminės Lietuvoje – nuo Gedimino laikų. Mes – tikri litvakai”, – išdidžiai priduria Bella.
Energinga smulkutė septyniasdešimtmetė pasitinka viename senųjų E.Ožeškienės gatvės daugiabučių. Čia Bella nuomojasi butą. Jos kiemas – gerai žinomas: čia veikia “Kiemo galerija”, aplinkinių namų sienos ištapytos iki holokausto čia gyvenusių žydų portretais. “Nenorėčiau prie jų fotografuotis. Reikia žinoti istoriją, prisiminti praeitį, tačiau žiūrėti į priekį. Reikia daugiau kalbėti apie šviesius pavyzdžius, taikų sugyvenimą kartu”, – paaiškina savo poziciją.
Vytauto Didžiojo universiteto studentai prisijungė prie Kauno iniciatyvos atgaivinti senąsias žydų kapines Žaliakalnyje.
Kauno m. savivaldybės informacija
Šiomis dienomis baigti daugiau kaip mėnesį trukę fotofiksavimo darbai, kuriais įamžinti beveik 6 tūkst. antkapių. „Esame dėkingi VDU bendruomenei už tokį geranorišką indėlį atkuriant istorinį paveldą Kaune. Aštuoni studentai atsiliepė į mūsų kvietimą ir atliko išties didelį bei reikšmingą darbą. Kiekvienas antkapis nufotografuotas keliais skirtingais rakursais, tad iš viso turime keliolika tūkstančių nuotraukų. Jos pateks į bendrą duomenų bazę, kuri pasitarnaus tęsiant senųjų žydų kapinių atkūrimo projektą. Be to, specialiai jam šiuo metu kuriama interneto svetainė, kurioje taip pat suguls visas studentų triūsas“, – kalbėjo Kauno miesto tarybos narys ir vienas idėjos autorių, architektas prof. Jonas Audėjaitis.
Inventorizuoti Kauno Žaliakalnio žydų senąsias kapines ir identifikuoti ten esančius kapus nuspręsta pernai rudenį. Kad tai būtų atlikta pilnavertiškai, pagal visas reikiamas metodikas, pirmiausiai imtasi kapinių tvarkymo darbų. Savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ išpjovė sužėlusius krūmokšnius ir kitus menkaverčius želdinius, sutvarkė veją, atliko kosmetinį tvoros remontą ir kitus būtiniausius darbus, kuriuos ketinama tęsti ir toliau. Šiuo metu čia aplink visą perimetrą montuojamos vaizdo stebėjimo kameros.
Spalio 2 d. Švenčionyse vyko renginiai, skirti atminti 75 m. sukakčiai nuo Holokausto pradžios
Tradicija susirinkti ir pagerbti Švenčionių žydų žudynių aukas kasmet spalio pirmąjį sekmadienį gyvuoja daug metų. Visame pasaulyje gyvenantys iš Švenčionių kilę ir aplinkinių vietų gyventojai susirenka šia liūdna proga pagerbti aukų , nusilenkti prie masinių žudynių vietos. Pagerbti per Holokaustą nužudytų Švenčionių krašto žydų atvyko Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon, Švenčionių rajono meras Rimantas Klipčius, Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vyriausioji specialistė Aušra Šokaitienė, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius Miša Jakobas, Švenčionių rajono savivaldybės tarybos nariai, žydų bendruomenės atstovai, mokiniai.
Negyjanti Holokausto žaizda pasaulio istorijoje
Algis JAKŠTAS, Švenčionių kraštas
Vargu, ar rasime atsakymą, kodėl žmonijos istorijoje vis pasikartoja masinio genocido apraiškos, kai žudomi žmonės dėl tautybės, rasės, tikėjimo. Prieš porą metų, žiūrėdamas filmą „Žemės druska“ apie fotografą Sebastijano Salgado, daug metų fotografavusį dvidešimtojo amžiaus pabaigoje ir dvidešimt pirmojo pradžioje vykdomą genocidą įvairiuose pasaulio taškuose, prisiminiau ir Holokaustą, vykdytą fašistų prieš žydų tautą. Ne kartą kalbėdamas su Švenčionyse gyvenančiu Moisej Preisu, kuris, perėjęs visą getų ir koncentracijos stovyklų žiaurumą, per stebuklą liko gyvas. Kartais klausantis jo pasakojimų net sunku įsivaizduoti, kaip žmogus gali ištverti tokius žiaurumus ir likti gyvas bei išsaugoti žmogiškumą.
Nors Holokausto įkvėpėjai ir vadai buvo Hitleris ir jo parankiniai, bet okupuotose teritorijose prie masinio žydų naikinimo prisidėdavo ir nemažai vietinių žmonių. Taip buvo ir Lietuvoje. Liūdna, bet tą tenka pripažinti, kad saujelė mūsų tautiečių prisidėjo prie masinių žydų žudynių – Holokausto.
Kauno žydų bendruomenė švenčia Roš ha Šana
Nemažas būrys Kauno žydų bendruomenės narių susirinko palydėti senųjų ir sutikti Naujųjų 5777 metų, linkėdami vienas kitam santarvės, sėkmės, sveikatos, teigiamų pokyčių ir gerų idėjų. Šventinis vakaras buvo be galo šiltas, jaukus ir šeimyniškas. Betarpišką ir kartu smagią jo atmosferą padėjo sukurti jaunų muzikantų grupė “Levita” iš Prancūzijos.
Atminimo ženklas Sh. Peresui Žemaitijoje
Žemaitijos nacionaliniame parke. Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo įkurtame Litvakų atminimo sode iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilusiems litvakams atminti „pasodintoje“ iš metalo kaltoje obelyje atsirado pirmasis Lietuvoje atminimo ženklas prieš savaitę mirusiam Izraelio kariniam ir politiniam veikėjui, Izraelio Prezidentui, Nobelio Taikos premijos laureatui Šimonui Peresui
Užuojauta
Spalio 2d. mirė Ina Norkienė, Kauno žydų bendruomenės ir Socialinių programų departamento narė.(1930 01 01 – 2016 10 02)
Žydų bendruomenė nuoširdžiai užjaučia artimuosius.
Skubėkime daryti gera
Praėjusi savaitė buvo ypatinga žydams. Rugsėjo 23-iąją minima Lietuvos žydų genocido diena. Ta proga Žemaitijos psichinę negalią turinčių žmonių klubo „Telšių atjauta“ pirmininkas Kazimieras Mitkus bei klubo nariai vykdė kilnų darbą – sutvarkė Telšių žydų kapines.
Pasak K. Mitkaus, klubas vykdo žmonių užimtumą, kuris, beje, yra nestandartinis. Stengiamasi, kad jis būtų prasmingas ne tik bendruomenei, bet ir gyventojams.