Svečiai iš Izraelio, Barkovskių šeima, puikiai kalbantys lietuviškai, atvyko į Lietuvą aplankyti senelių ir prosenelių gimtinės bei rasti daugiau informacijos apie Holokausto metais sušaudytus giminaičius.

Barkovskių šeimos susitikimas su Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininku ir jos nariais įvyko 2016 m. rugpjūčio 3 d. Vyras Igor (Icchak) Barkovskij –  matematikos mokytojas, žmona Frida yra chorvedė, prieš 40 metų baigusi Vilniaus konservatoriją – H. Perelšteino klasę. Pora užaugino du vaikus, turi 4 anūkus, kurie gyvena Amerikoje ir Izraelyje. Barkovskių šeima atvyko į Lietuvą, į Panevėžį, norėdami atrasti savo šaknis, pavaikščioti senolių žeme. Čia, Panevėžyje, gyveno jų močiutė su šeima, kuriuos nužudė naciai. Močiutė Chelem Dveire turėjo 12 brolių ir seserų.

2016 m. rugpjūčio 2 d. Panevėžio žydų bendruomenės nariai vyko į ekskursiją.Bendruomenėje jau yra tapusi tradicija kasmet aplankyti kaimyninius miestus, kur gyvena žydų bendruomenės.

Šį kartą Panevėžio žydų bendruomenės nariai aplankė Pasvalį, Latvijos miestus Bauską bei Rygos centrą. Sužinojome daugiau istorijos apie žydus, kurie gyveno tose vietovėse.  Įdomu buvo išgirsti, kaip jie gyveno, kuo užsiėmė, kokias tradicijas puoselėjo.

Į Panevėžį bendruomenės nariai grįžo pilni naujų įspūdžių. Labai smagu, jog šį kartą ekskursijoje dalyvavo nemažai vaikučių. Ekskursijos dalyvius lydėjo ne tik gera nuotaika, bet ir puikus, saulėtas oras.

15min.lt

Ketvirtadienio vakarą Kauno Žaliakalnio žydų senosiose kapinėse buvo galima išvysti neįprastai daug žmonių. Visuomeninio judėjimo „Vieningas Kaunas“ surengtoje talkoje buvo nuvalyta didžioji dauguma antkapių informacinių plokštelių, kurios vėliau leis lengviau identifikuoti kapus.

Pasak talkos iniciatoriaus Jono Audėjaičio, tokia žmonių pagalba buvo ypač reikalinga, nes praėjusiais metais inventorizavus kapavietes, buvo gautas tik jų skaičius ir užimamas plotas, o dabar, kai visi paminkliniai įrašai jau yra matomi ir įskaitomi, liks tik atlikti foto-fiksaciją ir nustatyti tikslias kapaviečių koordinates. Talkos organizatorius ypač nudžiugino, jog į tokį netradicinį kvietimą sureagavo tikrai didelė Kauno miesto ir rajono visuomenės dalis. Talkoje iš karto pareiškė norą dalyvauti Kauno žydų bendruomenė, Kultūros paveldo departamento atstovai, VšĮ „Maceva“ (www.litvak-cemetery.info) steigėjai.

Svečiai iš 7 Amerikos valstijų – rabinai, jų žmonos ir vaikai su dideliu susidomėjimu lankėsi Panevėžio mieste ir susipažino su žydų pavaldu.

Panevėžio miesto žydų bendruomenės buveinėje,  80-ties žmonių grupė žiūrėjo 1932 metų dokumentinį filmą apie Panevėžio Ješivą, jos pagrindinį rabiną Josifą Kahanamaną ir žydus, gyvenusius mieste tuo laikmečiu.

Susitikimas buvo suplanuotas iš anksto. Susitikimo metu buvo numatyta Panevėžio miesto žydų bendruomenės archyve ieškoti duomenų apie senelius ir prosenelius, sužinoti pavardes tų, kurie mokėsi Panevėžio žydų mergaičių religinėje gimnazijoje Javne bei hebrajų gimnazijoje.

Viena iš svečių atrado duomenis apie savo senelę Menuchą Nechaną Berlin.

Grupės vadovas Isokor Frend padėkojo Panevėžio žydų benruomenės pirmininkui Gennady Kofman už įdomų pasakojimą apie prieškarinį žydų gyvenimą Panevėžyje ir jo apskrityse.

Praėjusį savaitgalį kartu su negalią turinčių žmonių klubo “Telšių Atjauta” nariais, Telšių Gailestingieji samariečiai dalyvavo dvasingumo ugdymo stovykloje, kuri organizuota artimoje vietovėje: Biržuvėnų dvare, šalia Luokės miestelio. Klubo savanoriai motyvuoja negalią turinčius Žemaitijos žmones, turinčius psichinę negalią, daryti gerus darbus be atlygio. Visi savanoriai  dalyvauja projekte “Pagražinkime mūsų Telšius”. Žydų kapinių tvarkymas yra vienas iš projekto darbų. Samariečiai darniai bendradarbiauja vienoj komandoj su specialistais: medikais, socialiniais darbuotojais, pedagogais.

Samariečiai susibūrė tam, kad galėtų apsiimti globoti žmonių su negalia klubą „Telšių Atjauta“. Taip pernai gimė Samariečių bendrijos Telšių skyrius, jau atšventęs veiklos metines. “Jei ne samariečių raginimas, tie žmonės su negalia negalėtų daryti tų gerų darbų.Vasarą vykdoma vaikų dienos centro programa, skirta rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių šeimų vaikams, kad jie netaptų „gatvės klientais“. Atostogų metu vaikus galima sudominti tik „duona ir žaidimais“, todėl samariečiai stengiasi juos įtraukti ir į ugdymo programą, daryti gerus darbus, tokius kaip žydų kapų tvarkymas, tuo pačiu vaikai susipažįsta ir su žydų istorija. Mes džiaugiamės, kad jie noriai dalyvauja“, – pasakoja Telšių samariečių atstovas Kazimieras Mitkus.

“Telšių Atjautos” savanoriai kas dvi savaites tvarko Telšių žydų kapines. Kazimieras Mitkus atsiuntė Lietuvos žydų (litvakų) benruomenės tinklapiui šias nuotraukas:

Švenčionėlių masinės žydų žudynių vietos tvarkymo darbai pagal jau parengtą projektą turėtų prasidėti rugpjūčio-rugsėjo mėnesį,- sako Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkas Moisiejus Šapiro. 1941 m. birželis-lapkritis – pirmasis žydų genocido Lietuvoje laikotarpis. Tai pats baisiausias ir tragiškiausias genocido tarpsnis, kurio metu nužudyta apie 80 proc. tuo metu Lietuvoje gyvenusių žydų. Švenčionyse buvo įsteigtas getas, pradėti masiniai naikinimai. Skirtingų istorinių šaltinių teigimu, miške prie Švenčionėlių už Žeimenos upės buvo sušaudyta 7-8 tūkstančiai žydų. Dabar ten stovi aukų atminimui įamžinti skirtas memorialas.

Identifikuoti konkrečius asmenis, nužudytus ir palaidotus šalia Švenčionėlių, už Žeimenos upės,  sekasi sunkiai – buvo kreiptasi į ne vieną archyvą, tačiau pavyko sužinoti vos septynių ten atgulusių Holokausto aukų pavardes. Moisiejus Šapiro kreipiasi į Švenčionių rajono, mažųjų miestelių-štetlų Holokaustą išgyvenusius, jų vaikus, anūkus, gimines, kur jie begyventų šiuo metu, papasakoti jiems žinomą istoriją, pranešti vardą, pavardę Švenčionėliuose nužudytų žmonių.

Rašyti Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkui Moisiejui Šapiro: moisa50@mail.ru

Mūsų bendruomenėje apsilankė garsūs svečiai iš JAV Philip S. Shapiro su žmona Aldona.

Philip Shapiro dažnai aplanko Lietuvą. Jis yra surinkęs beveik visą istorinę medžiagą apie savo šeimą, kuri buvo labai didelė ir garsi Panevėžyje, nes šeimoje buvo daug mokslininkų, pramonininkų, mokytojų ir gydytojų.

Philipo seneliai gimė Lietuvoje, Panevėžyje ir Rokiškyje. Prieš karą jo mama, kuri gimė Panevėžio mieste, su visa šeima emigravo į JAV, o mamos sesuo su šeima liko gyventi Panevežyje. Deja, visa jos šeima buvo sušaudyta karo metais Panevėžio miške.

Rokiškyje šiandien yra išsaugotos žydų kapinės, kurioms tvarkyti Philip Shapiro pastangomis buvo surinkta nemaža suma pinigų, kad ten pastatytų paminklą, naują tvorą bei naujus vartus. Į šio projekto darbus įsijungė Panevėžio žydų bendruomenė. Kartu buvo tariamasi dėl leidimo darbams  ir paminklinio memorialo statymo su Rokiškio rajono savivaldybės kultūros paveldo atstovais, architektas ir Rokiškio meru. Už visą Rokiškio žmonių ir institucijų suteiktą pagalbą mes – žydai, esame labai dėkingi. Tokio tolerantiško pavyzdžio darbai duoda naudą bei gerina santykius

Šiandien galima didžiuotis, kad Philip Shapiro šeimos dėka, kapinės yra išsaugotos ir prižiūrimos.

Kauno žydų bendruomenės nariai kartu su miesto visuomeninių organizacijų, savivaldos atstovais šventė Valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Besidomintys miesto, žydų gyvenimo jame istorija dalyvavo ekskursijoje po Vilijampolę, žydiškąsias jos vietas, tarp kurių yra ir Kauno geto teritorija.

Paskutinį karštąjį ilgąjį birželio savaitgalį Kaune vyko “Lietūkio” garažo žudynių aukų atminimui skirti renginiai. Praėjo 75-eri metai nuo šio žiauraus įvykio.  Birželio 24 d. prisiminėme ir pagerbėme žudynių aukas prie šiems įvykiams skirto paminklo, kuris žudynių vietoje buvo pastatytas prieš 10 metų Kauno žydų bendruomenės iniciatyva. Birželio 26 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje vyko atminimo koncertas, kuriam specialų, ypatingai jautrų jaudinantį repertuarą parengė vyrų vokalinis ansamblis “Quorum”. Renginiuose aktyviai dalyvavo ne tik Kauno žydų bendruomenės atstovai, kartu su jais atėjo kauniečiai, visuomeninių organizacijų, savivaldos, katalikų bažnyčios atstovai. Savo užuojautą, solidarumą bei viltį, kad žiaurumas ir žudynės niekada nepasikartos, išsakė Lietuvos sąjūdžio Kauno skyriaus atstovai Raimundas Kaminskas bei Julija Iskevičienė, kunigas Robertas Pukenis, Kauno m. mero pavaduotojas Vasilijus Popovas. Lietuvių liaudies daina žudynių aukas pagerbė Kauno krašto skautų jaunimas, kuriuos matyti karštą dieną tokiame renginiuose, o ne laiką leidžiant paplūdimyje, buvo ypatingai svarbu.

Matfsiras gimė Rygoje, Latvijoje 1947 metais ir 1971 metais emigravo į Izraelį, kur dirba Holokausto tyrimų institute  Jadvašeme (Yad Vashem)  nepriklausomu režisieriumi. Jis prodiusavo  400 dokumentinių filmų ir televizijos dokumentinių filmų. Taip pat yra daugiau nei 30 dokumentinių filmų režisierius.

Šiuo metu jis ruošia scenarijų naujam filmui apie Lietuvos teisuolius, kurie gelbėjo žydus  II Pasaulinio karo metais. 2008 m., būdamas Lietuvoje, jis aplankė Panevėžio miesto žydų bendruomenę. Šio vizito tikslas – įamžinti Lietuvos didvyrių, kurie gerbė žydus, atminimą. Šį kartą B. Matfsiras Panevėžio žydų bendruomenėje  susitiko su generaline vyresniąja Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos  seserimi Leonora Kasiulyte. Ši sesuo dvejus metus rinko medžiagą ir parašė knygą apie Mariją Rusteikaitę, moterį, kuri prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, išgelbėjo penkiolikos žydų gyvybes, visai nesirūpindama dėl savosios.

Gegužės 30 dieną Kupiškyje Povilo Matulionio progimnazijoje įvyko tarptautinė konferencija ,,Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“, kurią organizavo Kupiškio etnografijos muziejus drauge su progimnazija. Konferencijoje dalyvavo: Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje J.E. Amir Maimon, Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofmanas, Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas, Kupiškio rajono vicemeras Aurimas Martinka, Kupiškio Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė, Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė, Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos direktorius Rimvydas Latvys.

Seimo narys Aleksandras Zeltinis savo sveikinamajame žodyje pranešė, kad jo iniciatyva bus restauruojama buvusi sinagoga (dabart. Kupiškio biblioteka), kur 2001 m. buvo atidengta bronzinė memorialinė lenta su žuvusiųjų Holokausto metais Kupiškio žydų vardais. Seimo narys S. Jovaiša išreiškė viltį, kad ateityje pats svarbiausias  tikslas turėtų būti  geri santykiai tarp žydų ir Lietuvos valstybės gyventojų.