Kovo 27–29 dienomis Palangoje ir Plungėje vyko tarptautinis seminaras „Mokymas apie žydų istoriją ir Holokaustą Lietuvoje, naudojant žmonių istorijas ir lankant istorines vietas“. Renginyje dalyvavo 27 mokytojai ir švietimo darbuotojai iš visos Lietuvos.

2025 m. balandžio 10 d. 17.30 val. Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus kviečia Jus į susitikimą su kultūros tyrinėtoja, fotografijos istorike Margarita Matulyte. Šiuo išskirtiniu renginiu pradėsime kovo 26 d. atidarytos Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos „Atokvėpio formos“ lydimųjų renginių ciklą.

Kovą šiauliečiai turėjo ne vieną progą susirinkti ir jaukiai atšvęsti svarbiausias šventes bei paminėti svarbius žmones.

Šią savaitę bendruomenę aplankė iš užsienio senelių šaknų atvykęs ieškoti Alexanderis Phibbsas.

Kovo 15-oji Lietuvoje minima kaip Žydų gelbėtojų diena. Ši diena skirta pagerbti žmones, kurie Antrojo pasaulinio karo metais rizikavo savo ir savo artimųjų gyvybėmis, kad išgelbėtų žydus nuo Holokausto.

2022 m. Seimo narės Paulės Kuzmickienės iniciatyva mūsų šalies atmintinų dienų sąrašas buvo papildytas Lietuvos žydų gelbėtojų diena, kurią Kauno žydų bendruomenės nariai, būrys istorijai neabejingų miestiečių ir gidė Marija Oniščimk paminėjo ekskursijoje, skirtoje žydų gelbėjimui Kauno centre.

Pirmąjį pavasario mėnesį švenčiama Purimo šventė. Šiemet Panevėžio žydų bendruomenė tradiciškai ir vėl susirinko kartu pasidžiaugti linksmiausia žydų metų švente.  

Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėsi visą pasaulį! Tai, sakinys, kuris aprašo šiuos žmones… Jau treti metai, kai Lietuva pažymį kovo 15 dieną, kaip Lietuvos žydų gelbėtojų dieną.

2025m. kovo 14 d. Panevėžio m. kraštotyros muziejuje vyko renginys-konferencija skirta Lietuvos žydų gelbėtojų dienai atminti.

Atšventus šį Šabatą, smagu prisiminti praėjusį, kurį Kauno žydų bendruomenės nariai sutiko kartu su dideliu būriu (virš 30 žmonių) itin malonių, jautrių, šviesių, žingeidžių istorijos magistrantūros studentų iš Prancūzijos Universite Catholique de l’Ouest.

Jaunuoliai ne tik nuoširdžiai dalyvavo penktadienio vakaro ceremonijoje, bet ir domėjosi žydų bendruomenės gyvenimu iki Antrojo pasaulinio karo ir po jo, Holokaustu Lietuvoje bei šių dienų aktualijomis.

Šventės akimirkos nuotraukų galerijoje.

Šabatas Kauno žydų bendruomenėje / Jordi Lagoutte, Anita Imšaitė nuotr.

Kovo 20 d. 17.30 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus kviečia lankytojus į „Kabinetą 303“, kuris įsikurs parodos „Žmonės ir struktūros Algimanto Kezio ir Kazio Varnelio kūrybos dialogas“ erdvėse.

Pasaulyje vykstantys kariniai konfliktai, ekonominės, politinės priežastys skatina migracinius procesus, kurie formuoja skirtingas migrantų patirtis ir veikia jų tapatybę.

2025 m. kovo 6 d. 17.30 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus kviečia į diskusiją „Migracijų procesai ir jų poveikis migrantų tapatumui“. Joje trys Lietuvos istorikai pristatys naujausių mokslinių tyrimų apie Lietuvos gyventojų XX a. pirmosios pusės migracijas rezultatus, aptars šių migracijų eigą, tendencijas, migrantų patirtis ir migracijų poveikį žmonių, turėjusių pakeisti savo gyvenamąją vietą, tapatybėms.

Šiaulių apskrities žydų bendruomenė maloniai kviečia į Pasaulio tautų teisuolių dienai skirtą renginį ,,Gyvenimo stebuklų liudytojai“, kuris vyks 2025 m. kovo16 d., sekmadienį.

Vasario 17 d. Pasvalio krašto muziejuje buvo pristatytas leidinys „Pušaloto žydų bendruomenės palikimas“, kurį parengė Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė istorikė Aušra Jonušytė, daugelį metų dirbanti prie žydų istorijos tyrinėjimų. Renginio vedantysis, Pasvalio rajono savivaldybės paveldosaugininkas istorikas Gražvydas Balčiūnaitis džiaugėsi, kad Pasvalio kraštas pagaliau turi pirmąją knygą apie žydų kultūrą ir istoriją, ir smagu, kad tai organizavo Pušaloto bendruomenė, kurios didelė dalis gyventojų tarpukariu buvo žydai.

Šiaulių sporto gimnazijos salėje Šiaulių apskrities žydų bendruomenės su partneriais surengtas tradicinis Liovos Taicos (1952–2009) atminimo turnyras šiemet buvo jubiliejinis – jau 15-tas. Be šeimininkų jame dalyvavo Lietuvos žydų bendruomenės „Makabi“ sporto klubo atstovai iš Vilniaus, Kauno, Ukmergės miestų skyrių, taip pat – ir kitos komandos, tarp kurių buvo ir NATO oro policijos misiją atliekantys kariai iš Prancūzijos. Naujo skambesio bei spalvų renginiui suteikė turnyre vis drąsiau dalyvaujantys ir Liovos Taico anūkai.

Startavo prasmingas tarptautinis projektas, nagrinėjantis Lietuvos miestų ir miestelių vietos istoriją. Ši sritis siekia atkurti miesto, kaimo, rajono, bendruomenės istoriją, kad suprastume, kaip žmonių gyvenimo būdas yra susijęs su dabartimi ir ateitimi.

Sausio 27-ąją Švenčionių miesto parke prie paminklinės Menoros susirinko Švenčionių rajono administracijos,  Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Viščionytė, Švenčionių  miesto seniūnijos, kultūros centro, Nalšios muziejaus, verslo ir turizmo informacijos centro  administracija ir darbuotojai, Švenčionių Zigmo Žemaičio mokiniai kartu su istorijos  mokytojomis L. Chaleckiene ir V. Jaksebogiene.

Panevėžyje, kaip ir visame pasaulyje, sausio 27 dieną buvo minima tarptautinė Holokausto diena.

Šiaulių apskrities žydų bendruomenė, pažymėdama Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, bendruomenės narius ir bičiulius pakvietė į renginį.