Pačiame pasiruošimo didžiosioms žiemos šventėms įkarštyje, 2015 m. gruodžio 22 dieną, Kauno įvairių tautų kultūrų centre vyko seminaras – susitikimas tautinių bendrijų atstovams su Tautinių mažumų departamento prie LRV Ryšių su tautinėmis bendrijomis skyriaus vedėja Rasa Paliukiene. Šis seminaras – susitikimas skirtas Kaune veikiančių tautinių bendrijų atstovams, kurie ruošiasi teikti paraiškas 2016 m. vyksiantiems projektams, skatinantiems tautinių mažumų kultūrą.  Seminare aptartas visas pasirengimo projektui, jo įgyvendinimo ir atsiskaitymo procesas, detaliai išanalizuota projekto paraiškos forma, patikslinta, kaip ji turi būti pildoma, pateikta pavyzdžių ir atsakytą į susirinkusiųjų klausimus. Susitikime dalyvavo aštuonių Kaune veikiančių tautinių bendrijų atstovai, tarp jų ir Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas bei Kauno žydų bendruomenės administratorė Ieva Černevičiūtė. Tautinių mažumų departamento atstovai aktyviai skatino tautines bendrijas teikti projektų paraiškas iki 2016 m. sausio 05 d. ir įgyvendinti savo kūrybinius sumanymus, skirtus tautinių mažumų kultūros ir tradicijų sklaidai, tautinių mažumų vaikų ir jaunimo pilietiškumo skatinimui, tautinių mažumų kultūros paveldo ir jo kultūrinės vertės išsaugojimui bei tautinių mažumų šeštadieninių-sekmadieninių mokyklų veiklai.

Panevėžio m. žydų bendruomenė parengė knygelę „Nežudysi“. Joje surinkta informacija iš laikraščių „Išlaisvintas Panevėžietis“, išleistų pirmaisiais II Pasaulinio karo metais. Išsaugoti laikraščių straipsniai padėjo atkurti vaizdus apie visus tragiškus to meto Panevėžio žydų gyvenimo momentus. Pirmosiomis berželio dienomis buvo sudaryta nauja miesto administracija, kuriai vadovavo komendantas kartu su naciais, okupavusiais Lietuvą. Per labai trumpą laiką buvo sukurtas taip vadinamas žydų kvartalas, per kurį praėjo daugiau kaip 13000 žydų. Getas gyvavo tik 40 dienų. Visus jo gyventojus sušaudė taip greitai ir gudriai, kad iki šiol neįmanoma sudaryti pilnų nužudytųjų sąrašų.

Jau tapo gera tradicija Panevėžio ir Ukmergės žydų bendruomenės nariams kartu švesti žydų tradicines šventes. Šiemet Panevėžio restorane „Vakarinė Žara“ – Chanuka buvo organizuota pagal bendrai paruoštą scenarijų. Šventėje dalyvavo apie 100 bendruomenių narių – suaugusių ir vaikų. Be Aukštaitijos žydų bendruomenių dalyvavo ir Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon su žmona Tal Maimon, Panevėžio m. meras Rytis Račkauskas, Panevėžio m. tarybos nariai, Ukmergės rajono savivaldybės kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Julius Zareckas, Ukmergės kraštotyros muziejaus direktorė Vaidutė Sakolnikienė, Ukmergės tolerancijos centro vadovė Vida Pulkauninkienė ir kiti garbingi svečiai. Šventė prasidėjo iškilmingu chanukijos žvakių uždegimu: JE Izraelio ambasadorius Amir Maimon uždegė Šamaš žvakę ir, skambant Chanukos maldai, uždegė 8 žvakes, kurias savo rankose laikė vaikai.

Pirmojo 2015 m. gruodžio sekmadienio popietę Kauno žydų bendruomenės nariai rinkosi į jaukią kavinės-muzikos klubo “Punto Jazz” palėpę uždegti pirmosios Chanukos žvakės bei linksmai atšvęsti šios, aštuonias dienas truksiančios, šviesos ir stebuklų šventės pradžią. Buvo numatyta, kad pirmąją žvakelę uždegs vienas seniausių ir aktyviausių KŽB narių Šmuelis Šragė, tačiau jis netikėtai paliko mus, likus savaitei iki Chanukos. Pagerbdami Šmuelio atminimą, bendruomenės nariai paprašė jo žmonos,   ilgametės KŽB tarybos narės Basios Šragienės, uždegti pirmąją žvakelę. Basią šventėje dalyvauti ir išsklaidyti liūdesį šiltame draugų būryje paskatino sūnūs. Geros nuotaikos tądien netrūko nei mažam, nei dideliam, o ją kurti padėjo, visada Kaune laukiami svečiai iš Vilniaus, – ansamblio “Fajerlech” muzikantai: Michail Jablonskij ir Leonard Zenkevič. Nuotaikingą atmosferą kūrė ir tradiciniai greitojo bulvinių blynų (vyrams) ir spurgų (moterims) valgymo konkursai bei įnirtingos kovos viktorinoje dėl žinių apie Chanuką. Šventėje apsilankė ir į susirinkusiuosius kreipėsi, šiuo metu Kaune reziduojantis rabinas Efraimas Prijampolskis su šeima. Šis vizitas daugelį maloniai nustebino ir dvasiškai pakylėjo bendruomenės šventinį susibūrimą.

Akimirkos:

http://www.lzb.lt/kauno-zydu-bendruomene-uzdega-pirmaja-chanukos-zvake/

Klaipėdos žydų bendruomenės nariai drauge uždegė pirmąją Chanukos žvakę. Daugiau nei 100 žmonių džiaugėsi klezmerių muzikantais, atvykusiais iš Minsko,  “ANAVIM band” ir choreografine grupe “AishhAim”. Vaikai gavo Chanuka gelt (Chanukos ,,auksas“).

Akimirkos http://www.lzb.lt/klaipedos-zydu-bendruomene-svencia-chanuka/

Lapkričio 25 d. Rožyno progimnazijoje vykusią konferenciją „Holokausto istorija – tiltas iš praeities į ateitį“, kurią finansavo Geros valios fondas (GVF), pradėjo direktorė Aida Adiklienė, pabrėždama kad jos vadovaujama įstaiga remiasi, pirmiausia, žmogaus teisių pripažinimu. Atsižvelgiant į tai, gimnazijoje nuolat nagrinėjama ir studijuojama gimtoji istorija, o taip pat kaimynų ir žydų istorija. „Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje parašyta, kad visi gimsta laisvi ir lygūs, turintys protą ir sąžinę. Kalbėdami apie Holokaustą, mes iš tikrųjų kalbame apie mūsų pačių istoriją. Reikia džiaugtis, kad mūsų gimnazijoje ši tema analizuojama jau daugiau kaip 10 metų“. Aida Adiklienė pripažino, kad Holokausto tema – viena sudėtingiausių ir ne visos mokyklos nori dirbti su ja. Direktorė apgailestavo, jog iki dabar ne visi priima kitataučius arba kitos religijos atstovus kaip brolius. Iki šiol, anot jos, mūsų visuomenėje galima stebėti netolerancijos apraiškų.

Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas dalyvavo konferencijoje visuomenės veikėjo, gydytojo Š. A. Mero 150-mečiui paminėti ir memorialinės lentos atidengimo iškilmėse. Projektą finansuoja Geros valios fondas, remia Panevėžio miesto žydų bendruomenė bei miesto Savivaldybė.
„Panevėžiui ir panevėžiečiams ypatingai nusipelniusio gydytojo Šachnelio Abraomo Mero indėlis į miesto gyvenimą – neginčijamas. Gydytojas įkūrė ligoninę, suaugusiųjų ir vaikų ambulatorijas, įsteigė tuberkuliozės dispanserį – sunku išvardinti visus jo nuopelnus. Tačiau būtina paminėti vieną – rūpestį žmonėmis. Meras didelį dėmesį skyrė nepasiturinčių šeimų vaikams, niekada neskirstė pacientų pagal jų turtą ar tautybę – visi jam buvo vienodi, visi jam buvo svarbūs. O 150 –osios gimimo metinės įpareigoja mus prisiminti ir įamžinti šį svarbų žmogų. Todėl nuoširdžiai dėkoju renginio organizatoriams už šią iniciatyvą“ – sveikindamas susirinkusiuosius sakė meras R. Račkauskas.

Vakar ant rytinės, į Jeruzalę atgręžtos, Salantų kultūros centro – buvusios žydų sinagogos – sienos buvo atidengta atminimo lenta. Joje iškaltas užrašas skelbia: „XVII–XX a. Salantų žydams atminti. Šiame pastate buvo sinagoga, kurioje 1941 m. VI–VII mėn. veikė getas“.

Iškilmėse, kurias pradėjo Salantų miesto seniūnas Kazimieras Galdikas, dalyvavo Plungės žydų bendruomenės vadovas Eugenijus Bunka, Kretingos rajono politikai, gausus Salantų miesto bendruomenės būrys, Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas bei atminimo lentą sukūręs akmenkalys Juozas Žilinskis.

Skaitykite daugiau

Foto: Atidengti lentą buvo patikėta ją iškalusiam Juozui Žilinskiui (iš kairės), vicemerei Danutei Skruibienei ir Plungės žydų bendruomenės vadovui Eugenijui Bunkai.

Kiekvienais metais paskutinį spalio sekmadienį Kauno žydų bendruomenės nariai ir kiti, žiauriems praeities įvykiams neabejingi, miesto gyventojai bei svečiai susirenka IX forte pagerbti Didžiosios akcijos, įvykdytos 1941 m. Kauno gete, aukų. Didžiausia Kauno geto gyventojų naikinimo akcija buvo įvykdyta 1941 m. spalio 28- 29 d.  „Didžiosios“ akcijos metu IX forte buvo nužudyta 10 tūkstančių žmonių, tarp jų – 4273 vaikai.

Pagerbimo ceremoniją šiltu sveikinimo susirinkusiems ir užuojautos, artimųjų čia netekusiems, žodžiu pradėjo IX forto muziejaus direktorė Jūratė Zakaitė. Apie būtinybę prisiminti nacių vykdytus, sveiku protu nesuvokiamus, žiaurumus, kuo daugiau kalbėti apie tai su jaunimu, apie žmonijos negebėjimą pasimokyti iš savo skaudžios patirties, apie paraleles su šių dienų rasistiniais nusikaltimais, kalbėjo Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, Kauno miesto mero pavaduotojas Vasilijus Popovas, Izraelio ambasadoriaus Lietuvoje pavaduotojas Yehuda Gidron, Rusijos ambasados Lietuvoje atašė Svetlana Lepajeva. Prisiminimais ir įžvalgomis dalinosi Holokaustą ir tremtį išgyvenusi KŽB narė Julijana Zarchi.