Mes

Kauno žydų bendruomenė dalyvauja pasauliniame Chalos kepimo projekte

Kauno žydų bendruomenė dalyvauja pasauliniame Chalos kepimo projekte

Chalų šventės akimirkomis dalinasi Kauno žydų bendruomenė.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės projektą parėmė Lietuvos Kultūros taryba, šiemet ypatingą dėmesį skirdama žydiškos chalos kepimo tradicijos atgaivinimui įvairiuose Lietuvos regionuose.

Lapkričio 11 d. skirtingų kartų KŽB narės susirinko kepti chalų, visą procesą lydėjo ne tik susikaupimas ir atsakomybės jausmas, bet ir daug teigiamų emocijų. Gardžios, šviežutėlės, kvepiančios chalos po kelių valandų papuošė Šabato stalą. Kauno chasidų sinagogos religinės bendruomenės pirmininkas Iseris Šreibergas įdomiai papasakojo apie chalos simboliką ir jos kepimo tradicijas. Malonu buvo tokį ypatingą vakarą sulaukti svečių iš Niujorko – ponia Asia, buvusi Kauno geto kalinė, su vyru ir sūnumi po daugelio metų atvyko į gimtąjį miestą ieškoti savo vaikystės ankstyvosios patirties, mamos pasakotų istorijų pėdsakų.

kchala2

Šabo chala Panevėžyje

Šabo chala Panevėžyje

Chalos kepimo projekte dalyvauja viso pasaulio žydai. Panevėžio žydų bendruomenė Šabato chalos kepimo šventę surengė lapkričio 11 d. Chalos kepime dalyvavo Panevėžio švietimo skyriaus atstovai, mokytojai, Panevėžio žydų bendruomenės nariai.
Nuo pat ryto buvo ruošiamasi chalos kepimui: supirkti būtini produktai – kiaušiniai, mielės, aliejus ,druska, aguonos. Pagrindinis ingredientas- tai aukščiausios kokybės miltai . Tešlos gamybai ypač tiko nuo pernai metų užsilikę košeriniai miltai. Buvo pasiūlyta įvairių receptų. Nuspręsta naudoti tradicinį receptą, nes Panevėžio m. žydų bendruomenėje elektrinė orkaitė nedidelė, nepritaikyta didesnių kiekių gamybai. Šeimininkė Virginija paruošė tešlą.
Administratorė Lina trumpai papasakojo apie chalos kepimo tradicijas žydų šeimose. Chala –tai ypatinga, Šabui ir šventėms kepama duona.Kiekviena šeimininkė chalą kepa savaip, bet galutinis rezultatas visada tas pats- labai skani palaiminta chala.

Prisiminimuose apie žydus kai kas sąmoningai nutylima

Prisiminimuose apie žydus kai kas sąmoningai nutylima

LRT Radijo laida „Radijo dokumentika“ Galite klausyti: Šeduva  http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013205901/radijo_dokumentika_2016_11_06_11_05

Anot istorijos mokslų daktarės Eglės Bendikaitės, tenka patirti, kaip dviprasmiškai žmonės kalba apie žydus: „Jie gali pasakoti, kad gyvenimas su žydų bendruomene buvo, jei ne idealus, tai bent jau geras, bet taip pat žmonės dar sako, neturintys supratimo, kodėl ta bendruomenė buvo išnaikinta.“

Iki Antrojo pasaulinio karo Šeduvoje, kaip ir daugybėje kitų Lietuvos miestų ir miestelių, įvairiatautis ir įvairiakalbis, spalvingas gyvenimas. Tačiau Holokaustas sunaikino ne tik didelę dalį štetlų gyventojų, bet ir beveik visiškai ištrynė žydų atminimą.

 

Pas merą apsilankė žydų kapines tvarkę studentai

Pas merą apsilankė žydų kapines tvarkę studentai

Kauno savivaldybėje miesto meras Visvaldas Matijošaitis prėmė Izraelio ambasadorių Amirą Maimoną ir grupę VDU studentų, kurie atgaivino senąsias žydų kapines. Tūkstančiai senųjų žydų kapų atgulė virtualioje nuotraukų galerijoje.

matijos4matijos5

Žaliakalnio žydų senųjų kapinių komplekse beveik 6 tūkst. kapų nufotografavę Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai sulaukė įvertinimo. Už šią iniciatyvą jaunimui padėkoję Kauno meras ir Izraelio ambasadorius šį didžiulį darbą pavadino istoriniu.

Daugiau kaip 8 hektarų ploto teritoriją Radvilėnų plente pustrečio mėnesio „šukavę“ tuzinas VDU studentų neseniai baigė savo misiją. Prie Kauno miesto iniciatyvos atgaivinti senąsias žydų kapines Žaliakalnyje savanoriškai prisijungę VDU Verslo praktikų centro nariai atliko fotofiksaciją – skaitmeniniu būdu įamžino daugiau kaip 5,8 tūkst. antkapių. Jų atvaizdai ilgainiui taps viešai prieinami virtualioje erdvėje.

„Kapinės yra pati švenčiausia vieta, kuri privalo būti nuolat prižiūrima ir puoselėjama. Man nesuprantama, kodėl anksčiau miestas nesiėmė iniciatyvos jas sutvarkyti. Darysime viską, kad ši vieta primintų ramybe alsuojantį mirusiųjų amžinojo poilsio parką, kur bet kas galėtų užeiti, pamatyti, prisiminti. Galiausiai – pagerbti, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

 

LŽB Pranešimas spaudai

2016-11-09

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė įsijungia į pasaulinį žydų Šabo chalos kepimo projektą.

Vilniuje lapkričio 10d. kartu keps chalas daugiau nei 60 moterų ir mergaičių. Viso pasaulio žydai šiemet, jau trečius metus iš eilės rengs chalos kepimo ir Šabo sutikimo vakarus savo bendruomenėse. Šiame užburiančiame renginyje dalyvauja 1006 pasaulio miestai, o Vilnius – vienas jų. Prie pasaulinio “The Shabbos Project” prisijungia ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, lapkričio 10 d. rengdama nepaprastą žydiškos duonos – chalos kepimo vakarą, kartu su bendruomenės nariais ir brangiais draugais.

Chala – tai ypatinga, Šabui ir šventėms žydų šeimose kepama duona. Visa paruošimo, atplėšimo ir kepimo reikšmė glaudžiai siejasi su tradicijom ir religija. Pavadinimas pirmiausia reiškė kepalėlį ar paplotėlį iš atskirto atnašai pirmosios tešlos gabalėlio, kaip rašoma Tanakhe, knygoje Bamidbar (Skaičių), ir tai vienas pirmųjų įsakų izraelitams, jiems ruošiantis dykumoje įeiti į Pažadėtąją žemę: „Iš pirmosios tešlos atidėsite atnašai chalą kaip atidedate atnašą kūlės grūdų“. (Bamidbar 15:20)

Renginio metu bus pristatomos Šabo sutikimo istorijos, skambės jidiš melodijos ir giesmės, minkoma tešla ir kepamos klasikinės Šabo chalos. Duonos kepimui vadovaus Vilniaus rabino žmona, ponia Ester Izakson. Ji pristatys chalos atskyrimo ceremoniją, vadinamą hafrašat chalva,  vieną iš trijų pagrindinių įsakų, įpareigojančių moteris.

Mieles pradedam kildinti lapkričio 10 d. nuo 18.00 val. „Beigelių krautuvėlėje“, Pylimo g. 4, Vilniuje.

Renginyje dalyvauja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky su šeima, užsienio šalių ambasadų atstovai ir svečiai.

Šiais metais Lietuvos kultūros taryba remia Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės siekį atgaivinti žydiškos chalos kepimo tradiciją įvairiuose Lietuvos regionuose.

Daugiau informacijos: Dovilė Rūkaitė, LŽB projektų vadovė,projects@lzb.lt

http://www.lzb.lt/2016/11/08/3-pynes-3-chalos-3-kartos/

http://www.lzb.lt/2016/11/07/chala-tai-ypatinga-zydu-duona/
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė

Pylimo g. 4

LT-01117 Vilnius

Tel. +370 5 261 3003
info@lzb.lt

www.lzb.lt

Sveikiname LŽB lapkričio mėnesio Jubiliatus!

Sveikiname LŽB lapkričio mėnesio Jubiliatus!

Vilniaus žydų bendruomenės ir Socialinių programų departamento nariai:
Samoilas Lormanas (1941 11 03)
Dovidas Kacas (1946 11 06)
Boris Liberčuk (1936 11 14)
Antonina Jelovič (1921 11 23)
Grigorijus Abramovičius (1941 11 26)
Lilija Gitina (1931 11 27)
Irina Felgina (1931 11 29)
Kauno žydų bendruomenės  ir Socialinių programų departamento narė:
Lina Opulskienė (1941 11 05)
Klaipėdos žydų bendruomenės ir Socialinių programų departameno narys:
Valery Glushkov (1941 11 11)
Socialinių programų departamento narė iš Visagino:
Jelena Skulovič (1941 11 29)
Socialinių programų departamento narė iš Trakų r.:
Danutė Vaitkevičienė (1941 11 21)
Socialinių programų departamento narė iš Raseinių:
Marija Gvazdiova (1941 11 14)
WJRO – Pasaulio žydų restitucijos organizacijos laiškas LŽB pirmininkei F. Kukliansky

WJRO – Pasaulio žydų restitucijos organizacijos laiškas LŽB pirmininkei F. Kukliansky

Gerbiama Faina,

Norime jums pranešti apie du labai teigiamus mūsų planų pokyčius, kurie yra reikšmingi, stengiantis suburti pasaulinę paramą patyrusiems Holokaustą, jų turto restitucijai.

  Europos Parlamentas

Pirmą kartą istorijoje Europos Parlamento prezidentas pareiškė tvirtą paramą Holokausto restitucijos procesui ir su tuo susijusių klausimų sprendimui, kurie yra svarbūs išgyvenusiems Holokaustą. Kalbama apie jų turto restitucijos įgyvendinimą. Reikalai pajudėjo WJRO pastangų ir darbo Europos Sąjungoje dėka.

Prezidentas Martinas Šulcas laiške Europos aljanso „Už Holokaustą išgyvenusiųjų turto grąžinimą (EAHS)“ pirmininkui  patvirtino nekilnojamojo turto ir daiktų, neteisėtai nusavintų Holokausto metu iš žydų bendruomenių ir nukentėjusiųjų, sugrąžinimą.

“Aš asmeniškai patvirtinu, kad restitucijos ir kompensacijos už nekilnojamąjį turtą, žydų meno paveldo ir kitų kultūros vertybių, pagrobtų per Holokaustą, svarbą”, jis rašė EAHS.  WJRO pernai kreipėsi laišku, kurį pasirašė 36  Europos Parlamento nariai iš įvairių šalių ir partijų, prašydami prezidento M.Šulco pritarti savo vardu restitucijos procesui.

Teismui perduota byla dėl neapykantos kurstymo socialiniame tinkle „Facebook“

Teismui perduota byla dėl neapykantos kurstymo socialiniame tinkle „Facebook“

Klaipėdoje bus teisiamas vyras dėl viešo niekinimo ir neapykantos žmonių grupėms skatinimo dėl jų tautiškumo, seksualinės orientacijos, įsitikinimų ir pažiūrų.Tyrimą baigusi Klaipėdos apygardos prokuratūra bylą perdavė teismui. Kaip pranešė prokuratūra, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2013 metų lapkritį Klaipėdos rajono gyventojas V.L., naudodamasis socialinio tinklo „Facebook“ paskyra, paskelbė vieno leidinio santrauką ir paskaitos rusų kalba teksto vertimą, kuriame buvo skleidžiamos melagingos žinios apie žydus, su jais susijusius visuomeninius ir politinius reiškinius. Vėliau po savo įrašu vyras parašė du komentarus, kuriuose viešai tyčiojosi iš žydų, homoseksualų ir Lietuvoje veikiančių politinių partijų narių.

Sugiharos namuose – ilgai lauktos permainos

Sugiharos namuose – ilgai lauktos permainos

Kaune įsikūrusiuose Japonijos diplomato Chiunės Sugiharos namuose prasidėjo ilgai lauktos pertvarkos. Kol kas remonto darbai vyksta tik viduje. Reikėtų atnaujinti ir pastato fasadą, tačiau tam lėšų kol kas nėra.

Karo metais žydus gelbėjusio Japonijos diplomato Ch.Sugiharos namuose-muziejuje remonto sulaukė antras pastato aukštas. Kol kas visa ekspozicija išdėstyta pirmame aukšte. Čia galima apsilankyti diplomato darbo kabinete, sužinoti, kaip jis karo metu padėjo žydams gauti vizas ir išvykti į Japoniją bei kitų Rytų šalies herojaus gyvenimo detalių. Įrengus antrą aukštą, ekspozicija dar labiau prasiplės ir tikimasi, kad pritrauks daugiau turistų ne tik iš Japonijos, bet ir iš Lietuvos.

logo-lzb-ilgas

Gerbiamieji Tėveliai, kaip ir kiekvienais metais Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė su JDC parama rengia žiemos stovyklą A Mehaye 2016 !Kviečiame 7-17 metų vaikus ir jaunuolius turiningai ir smagiai žiemos praleisti atostogas! Susitiksime gruodžio 24 – 30 dienomis!
Registracija/informacija:+37067257540 soniakaplan@mail.ru

amehaye-2016

Kaune atidengtas ženklas Holokausto aukoms

Kaune atidengtas ženklas Holokausto aukoms

Kauno.diena.lt

Kauno tvirtovės VII forto masinėje kapavietėje šiandien atidengtas holokausto aukų atminimo ženklas. Tai viena iš daugelio iniciatyvų Kaune šiam žydų tautos, o kartu ir visos Lietuvos istorijos tarpsniui įamžinti.

Kauno tvirtovės VII forte 1941 metų liepą nužudyta apie 3000 žmonių. Prieš kelis metus žydų bendruomenė masinės kapavietės vietoje VII forte palaidojo čia rastus žuvusių žydų kaulus, o trečiadienį atidengtas ir pagerbimo ženklas.

Akmeninę iš žemės veržliai išnyrančios žvaigždės skulptūrą sukūrė skulptorius Alfonsas Vaura. Paminklui apšviesti įrengtas elektros įvadas, sumontuoti trys skirtingo tipo automatizuoti prožektoriai, apšviesiantys memorialą tamsiuoju paros metu. Beveik 10 tūkst. eurų kainavusius darbus finansavo Kauno miesto savivaldybė.

Kaune paminėtos Didžiosios akcijos 75-osios metinės

Kaune paminėtos Didžiosios akcijos 75-osios metinės

Spalio 30 d. Kaune paminėtos Didžiosios akcijos, kurios metu 1941 m. IX forte buvo nužudyti 9200 Kauno gete kalėjusių žydų, tarp jų 4273 vaikai, 75-osios metinės. Pagerbimo ceremonija prasidėjo 14 val. IX forte prie masinių žudynių lauko. Niūrus dangus ir talžantys šalti vėjo ir lietaus gūsiai atliepė kalbėtojų žodžiuose. Izraelio ambasadoriaus Lietuvoje pavaduotoja Efrat Hochstetler pasidalino Avrahamo Tory liudijimu apie Didžiosios akcijos įvykius. Ji bei Kauno m. mero pavaduotojas Vasilijus Popovas, Kauno m. tarybos narys Andrius Kupčinskas, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, IX forto muziejaus direktorė Jūratė Zakaitė kalbėjo apie tai, ką turėjo išgyventi bėjegiai, pažeminti žmonės, nuo 6 val. ryto stingdančiame šaltyje stovėję Demokratų aikštėje, skirstomi į kairę ir dešinę, į mirtį ar gyvenimą, apie tai, kiek menininkų, mokslininkų ar tiesiog dorų piliečių prarado Lietuva, apie mūsų pareigą prisiminti šias nežmoniško žiaurumo aukas ir perduoti istorinę tiesą ateities kartoms. Muzikos ir poezijos įtaiga visada sustiprina kalbėjimo poveikį: šį kartą susirinkusiems grojo Artūras Makštutis, eiles skaitė aktorė Kristina Kazakevičiūtė, prieš keletą metų su moksleivių grupe pastačiusi spektaklį apie Didžiąją akciją. 17 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje prasidėjo koncertas Didžiosios akcijos aukoms pagerbti. Pilnutėlė filharmonijos salė spengiančioje tyloje klausėsi koncerto vedančiojo Aleksandro Rubinovo skaitomų mažųjų šios protu nesuvokiamos selekcijos ir vos per vieną dieną įvykdytų masiškiausių žydų žudynių Lietuvoje liudytojų prisiminimų bei talentingų Lietuvos poetų eilių apie Holokaustą. Puikūs dainininkai Judita Leitaitė (mecosopranas) ir Rafailas Karpis (tenoras), kuriems akomponavo Rūta Mikelaitytė Kašubienė bei Darius Mažintas, ne tik talentingai atliko savo programą, bet ir sukūrė be galo dvasingą, jautrią, šiltą ir kartu susimąstyti verčiančią atmosferą, jie dainavo žinodami, dėl ko ir kam dainuoja, jie lenkė galvas ir nekaltai nužudytiems, ir Holokausto siaubą išgyvenusiems, laimei, dar galintiems į koncertą atvykti klausytojams, tarp kurių buvo ir Didžiosios akcijos liudininkės Feiga Koganskienė ir Fruma Kučinskienė.

Už galimybę surengti nemokamą koncertą Kauno žydų bendruomenė dėkoja Tautinių mažumų departamentui prie LR vyriausybės bei Geros valios fondui.

Lapkričio 3d. – Veisiejų žydų bendruomenės sunaikinimo 75-osios metinės

Lapkričio 3d. – Veisiejų žydų bendruomenės sunaikinimo 75-osios metinės

Veisiejų ir Lazdijų žydai buvo sušaudyti Kaktiškėse.

LŽB pirmininkės Faina Kukliansky šeima per žudynes neteko 29 giminaičių, gelbėtojų dėka pavyko išsigelbėti seneliui su vaikais. Lietuvos žydų bendruomenėje yra keli Veisiejų Holokaustą išgyvenusių žydų palikuonys: F.Kukliansky, A.Levinsonas, I.Bereznickis, Junona Bereznicky , V. Sideraitė, seserys R. ir L. Ofčinskaitės.

Prie paminklo Holokausto aukoms Kaktiškėse.

kaktiskes

Veisiejų vaistininkas Saulius Kuklianskis su žmona, gydytoja Zinaida ir trimis vaikais Moše, Ana ir Samueliu karo išvakarėse gyveno Alytuje. Nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą, šeima greitai neteko dar jaunos, rūpestingos, mylinčios ir mylimos trijų vaikų motinos Zinaidos Kuklianskienės, tačiau Veisiejų vaistininkui ir jo vaikams pavyko išgyventi. Dramatiškas šios šeimos gelbėjimosi kelias – pabėgimas iš okupuotos Lietuvos teritorijos, pusantrų metų gyvenimas Gardino gete, pabėgimas iš Gardino geto ir grįžimas į Lietuvą – buvo pilni pavojų ir nesiliaujančios kovos dėl išlikimo.

Kuriasi senųjų žydų kapinių kaimynystėje

Kuriasi senųjų žydų kapinių kaimynystėje

Šalia senųjų žydų kapinių jau vyksta matavimai ir vedamos komunikacijos – čia iškils gyvenamųjų namų ir poilsio paskirties pastatų kompleksas.

Pajūrio naujienos, Viktorija Vaškytė

Išvydę pievoje prie senųjų žydų kapinių kalamus kuoliukus ir vedamas komunikacijas, kretingiškiai susirūpino, ar visai netoli šios amžino poilsio vietos gali būti vykdoma ūkinė veikla.Kretingos rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjos vyriausiosios architektės Redos Kasnauskės teigimu, Savivaldybė yra užsakiusi senųjų žydų kapinių kadastrinius matavimus, todėl tikėtina, kad žmonės matė, kaip sklypą matavo matininkai.Anot architektės, aplink senųjų žydų kapinių teritoriją iš visų pusių yra daug įteisintų sklypų ir kiekvienas iš jų gali būti matuojamas, žymimas.

statinys-planuojamas-kretingoje

Taip atrodys gyvenamųjų namų ir poilsio paskirties pastatų kompleksas, iškilsiantis greta senųjų žydų kapinių. Šalia – būsimo kvartalo išsidėstymo schema.

Izraelio dienos renginys Jurbarke

Izraelio dienos renginys Jurbarke

Spalio 26 d. Jurbarke įvyko Izraelio dienos renginys, kuriame dalyvavo nepaprastasis ir įgaliotasis Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas kartu su savo komanda, Jurbarko rajono savivaldybės vadovai, žydų bendruomenės atstovai bei kiti svečiai.

Prieš renginį, Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas ir rajono meras Skirmantas Mockevičius susitiko ir bendravo su mokiniais Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje, o vėliau kartu su žydų bendruomenės vadove Faina Kukliansky ir bendruomenės nariais aplankė Jurbarko žydų kapines.

Jurbarko žydų bendruomenė: ženklai ir prisiminimai

Jurbarko žydų bendruomenė: ženklai ir prisiminimai

Vesdama ekskursijas po Jurbarką Nijolė Paulikienė turistams pasakoja ir apie žydus, nes negalima praleisti kelis šimtmečius čia gyvenusių žmonių istorijos. Informaciją gidė surinko ir teberenka iš knygų ir iš senųjų jurbarkiečių. 

Jurbarke gyvenusią didelę žydų bendruomenę dabar beprimena Kauno gatvė, anksčiau vadinta Didžiąja ir Vilniaus, ženklai apie genocido vietas ir kapinės. Kai birželį mūsų mieste apsilankė Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas, jurbarkiečiai pradėjo aktyviau iš užmaršties kelti istorinį žydų bendruomenės paveldą. Spalio pabaigoje viešojoje bibliotekoje bus surengta Izraelio diena, vėliau mieste turėtų atsirasti žydų atminimą įamžinančių objektų.
Daug apie Jurbarko žydus gali papasakoti mokytoja ir gidė Nijolė Paulikienė. Ji net puoselėja svajonę apie žydų muziejų ir kuria to muziejaus viziją. 
Atminimas apie žydus dar tyliai guli vieno kito senojo jurbarkiečio atminties kertelėje, užasfaltuoto grindinio akmenyse, slepiasi perdažytuose senamiesčio fasaduose. Prieš Antrąjį pasaulinį karą žydai sudarė 42 proc. Jurbarko gyventojų, po karo gyvų buvo likę 76.

 

Mokslinė koferencija„Lokalinė Holokausto raidos analizė nacių okupuotuose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse“.

Mokslinė koferencija„Lokalinė Holokausto raidos analizė nacių okupuotuose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse“.

Kauno IX forto muziejus ir Tarptautinė komisija nacių ir sovietų okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti surengė tarptautinę mokslinę konferenciją „Lokalinė Holokausto raidos analizė nacių okupuotuose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse“.
Konferencija vyksta 2016 m. spalio 27-28 d. viešbutyje „Best Baltic Kaunas“, A. Mickevičiaus g. 28, Kaune. Maloniai kviečiame dalyvauti! Konferencijos programa.
LŽB darbuotojų seminaras Druskininkuose

LŽB darbuotojų seminaras Druskininkuose

 Spalio 21-23 dienomis Druskininkuose vyko jau tradiciniu kasmetiniu tampantis Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės, regioninių bendruomenių darbuotojų, savanorių, aktyviųjų narių seminaras. Jis prasidėjo kai kuriems pradžioje šiek tiek neįprastu pasirodžiusiu Juoko jogos užsiėmimu. Jo vedantysis sertifikuotas juoko jogos treneris Stepas Šafranauskas (MB “Tobulėjimo sprendimai”) supažindino su juoko nauda, jo terapiniu poveikiu ir įvairių tyrimų duomenimis, rodančiais, kad suaugę civilizuotų šalių žmonės juokiasi vis mažiau. Po įtemptos darbo savaitės buvo naudinga ne tik pamėginti atsipalaiduoti, juoktis tiesiog iš nieko, peržengti savo kontrolės ribas, tačiau ir įgyti naujų streso, konfliktinių situacijų įveikimo ir jų vertinimo įgūdžių. Šeštadienis buvo skirtas darbo ir buvimo bendruomenėje klausimams. Tikras bendruomenių entuziastas Paulius Godvadas (VŠĮ “Kitokie projektai”), derindamas įdomią teorinę medžiagą ir aktyvias praktines veiklas, sugebėjo visą dieną išlaikyti prikaustytą seminaro dalyvių dėmesį.