Mes

Panevėžyje vyko koncertas, skirtas Velykoms ir Pesacho šventei

Panevėžyje vyko koncertas, skirtas Velykoms ir Pesacho šventei

Balandžio 6 dieną Panevėžio m. žydų bendruomenė kartu su Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės – Bitės viešąja biblioteka, pasitinkant Velykas ir žydų Pesacho šventę, organizavo koncertą „Iš užmirštos knygos“. Bibliotekos kuluaruose koncertavo  Lietuvoje žinomi artistai – Judita Leitaitė (mecosopranas), Borisas Trauba (smuikas) ir Rūta Mikelaitytė – Kašubienė (fortepijonas). Panevėžio m. meras Rytis Mykolas Račkauskas ir mero pavaduotojas Petras Luomanas iškilmingai paskelbė renginį atidarytu. Koncerto pradžioje skambėjo dainos, skirtos pavasariui, vėliau Judita Leitaitė atliko lietuvių liaudies dainas, o senąsias Vilniaus krašto  žydų dainas –  jidiš kalba. Koncerto pabaigoje skambėjo kompozitoriaus A.Šenderovo versija.

Sausakimša salė ūžė nuo aplodismentų. Artistai buvo prašomi pakartoti dar ir dar kartą. Atsidėkodami už nuostabų koncertą, klausytojai atlikėjams įteikė pavasarinių gėlių. Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman pasveikino visus susirinkusius su artėjančiomis šventėmis ir palinkėjo sveikatos, ramybės ir supratimo.

Ukmergės kraštotyros muziejuje – fotografijų paroda – „Mūsų Molėtų žydai“

Ukmergės kraštotyros muziejuje – fotografijų paroda – „Mūsų Molėtų žydai“

Kovo 29 dieną Ukmergės rajono žydų bendruomenė dalyvavo knygos „Mūsų Molėtų žydai“ ir fotografijų parodos pristatyme. Knygą pristatė Molėtų krašto muziejaus direktorė Viktorija Kazlienė. Parodoje eksponuojamos senosios fotografijos surinktos iš Molėtų krašto muziejaus fondų, LMA Vrubleskių bibliotekos ir žmonių asmeninių albumų.

Paroda eksponuojama Ukmergės kraštotyros muziejuje kovo 24 – gegužės 1 dienomis.

KAUNO IX FORTO MUZIEJUS „UŽSIENIO ŠALIŲ PILIEČIAI ŽYDAI NUŽUDYTI KAUNO IX FORTE“

KAUNO IX FORTO MUZIEJUS „UŽSIENIO ŠALIŲ PILIEČIAI ŽYDAI NUŽUDYTI KAUNO IX FORTE“

Ekspozicijos atidarymas 1939–1945 m. vykęs Antrasis pasaulinis karas tapo baisiausiu išgyvenimu žydų tautos istorijoje, kuomet jai iškilo realus fizinio sunaikinimo pavojus. XX a. modernioje Europos valstybėje gimė radikalios ir protu nesuvokiamos idėjos, kurių realizacija tapo daugiau nei šeši milijonai nutrauktų gyvybių ir dar daugiau dvasiškai suluošintų gyvenimų. Padaryta nepataisoma žala ne tik žydų tautos, bet ir viso pasaulio istorijai. Kauno IX fortas Antrojo pasaulinio karo metu buvo paverstas viena iš didžiausių masinių žudynių vietų nacistinės Vokietijos okupuotoje Lietuvoje. 1941–1944 m. laikotarpiu čia buvo žudomi Lietuvos ir iš kitų Europos valstybių atvežti žydų tautybės asmenys: Austrijos, Čekoslovakijos, Lenkijos, Sovietų Sąjungos, Prancūzijos, Vokietijos. 1941 m. lapkričio 25 d. IX forte buvo sušaudyta beveik 3 tūkst. iš Berlyno, Miuncheno ir Frankfurto prie Maino perkeltų žydų. Paskutinė žinoma masinė užsienio šalių piliečių naikinimo akcija IX forte įvykdyta 1944 m. gegužės mėn. Iš Dransy koncentracijos stovyklos Prancūzijoje į Rytų Europą buvo išsiųsti 878 žydai – dauguma jų išlaipinti Kauno geležinkelio stotyje, nugabenti į IX fortą ir sušaudyti. Siekiant įamžinti šių žmonių atminimą Kauno IX forto muziejus parengė naują interaktyvią ekspoziciją, skirtą užsienio šalių piliečiams žydams, nužudytiems IX forte. Bendradarbiaujant su Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centru ekspozicija buvo pritaikyta lankytojams su klausos negalia.
2017m. balandžio mėnesio jubiliatai

2017m. balandžio mėnesio jubiliatai

Vilniaus žydų bendruomenės ir Socialinių programų departamento nariai:
Jelizaveta Dobrovenskaja (1927 04 30)
Matvej Feigin (1932 04 28)
Lidija Kazmina (1927 04 01)
Jevgenija Kupina (1937 04 08)
Jevgenija Kuznecova (1937 04 03)
Ana Laužadienė (1937 04 17)
Ella Matiuchina (1937 04 10)
Leonid Rusak (1937 04 17)
Svetlana Sagaitienė (1967 04 22)
Genrichas Agranovskis (1937 04 16)
Emanuilis Moskovičius (1947 04 18)
LŽB senjorų klubo išvyka į Panevėžį

LŽB senjorų klubo išvyka į Panevėžį

Panevėžio m. žydų bendruomenę aplankė būrys Vilniaus žydų bendruomenės senjorų klubo narių. Klubui vadovauja Žana Skudovičienė. Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman papasakojo apie Panevėžio m.  žydų bendruomenės istoriją ir gyvenimą šiandien. Pokalbis vyko šiltoje aplinkoje, prie puodelio arbatos ir svečių atvežtų lauktuvių iš Vilniaus „Beigelių krautuvėlės“. Kelių atvykusių vilniečių klubo narių tėvai gyveno ir dirbo Panevėžyje, todėl svečius sudomino Panevėžio žydų bendruomenės istorijos muziejus „Panevėžio žydų istorijos fragmentai“. Kilus abipusiam susidomėjimui svečiai mintimis persikėlė į praeitį ir papasakojo daugiau apie savo tėvų gyvenimą, jų likimą.

Svečiai iš Vilniaus aplankė Panevėžio m. žydų kapines ir sužinojo tragišką istoriją, kuomet 1966 m.  žydų kapinės buvo sunaikintos, o antkapiai panaudoti Juozo Miltinio teatro dekoratyvinės sienos apdailai.

Žana Skudovičienė visų klubo narių vardu nuoširdžiai dėkoja už šiltą priėmimą.

 

Paminėta viena žiauriausių Kauno geto akcijų – Vaikų akcijos aukos.

Paminėta viena žiauriausių Kauno geto akcijų – Vaikų akcijos aukos.

Niekada nepamiršti, visada prisiminti, siekti, kad niekada nepasikartotų – tai mūsų pareiga. Šiuos žodžius dažnai kartojame minėdami Holokausto aukas. Skambėjo jie ir penktadienio popietę Kaune, minint vienos žiauriausių akcijų, įvykdytų Kauno gete – Vaikų akcijos- aukas.

Žiauriausios, nes, kaip kalbėjo minėjime dalyvavęs Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon, sunku įsivaizduoti, kuo turi pavirsti žmogiškoji būtybė, kad žudytų nekaltus vaikus, kūdikius, net nesuvokiančius, kas vyksta pasaulyje aplink juos. Žiauriausios ir skausmingiausios, nes neįmanoma įsivaizduoti, ką jaučia tėvai, grįžę po darbo į savo namus gete ir neberadę brangiausio, bene vienintelio savo turto – vaikų. Ašarų negalėjusi sulaikyti Kauno savivaldybės administracijos direktorė Nijolė Putrienė kalbėjo apie nužudytas vaikų svajones, apie nužudytą ateitį, apie Lietuvos piliečius, kurie būtų galėję garsinti ir gražinti šią šalį. Prisiminimais dalijosi per Vaikų akciją laimingai susiklosčiusi aplinkybių dėka stebuklingai išgyvenusi p. Ela Glinskienė. Renginį vedė Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, o menine muzikos ir poetinio žodžio galia jį papuošė ilgametė KŽB bičiulė, žydų gelbėtojo dukra, aktorė Kristina Kazakevičiūtė ir birbynininkas Artūras Makštutis.

Panevėžyje lankėsi 6 ješivų abiturientai iš Jeruzalės

Panevėžyje lankėsi 6 ješivų abiturientai iš Jeruzalės

Panevėžio m. žydų bendruomenę aplankė 6 ješivų Chaim Berlin, Toras Moshe, Bais Yisroel, Ateres Yisroel, Gevat Shaul, Chafetz Chaim abiturientai, kurie mokėsi Jeruzalėje ir jų grupės vadovas Rabbi Uri Silver. Svečių grupę lydėjo gidas,  puikus žydų istorijos žinovas – Viljamas Židkauskas. Bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman papasakojo svečiams apie Panevėžio krašto žydų istoriją nuo XVII a.  iki tarpukario laikų, kada Lietuva atkūrė Nepriklausomybę, kuomet žydams buvo suteikta galimybė vystyti bendruomenės veiklą.

Naujas istorijos lapas bendruomenės istorijoje – 2004 metai, kai Panevėžio miesto savivaldybė paskyrė patalpas bendruomenės būstinei buvusioje Žydų mergaičių gimnazijoje „Javne“ ( Ramygalos g. 18). Šiuo metu čia vyksta bendruomenės renginiai, mokiniams ir mokytojams rengiami seminarai ir susitikimai, skirti žydų istorijai studijuoti, kiti darbai. Bendruomenės patalpose įkurtas Panevėžio žydų istorijos muziejus „Panevėžio žydų istorijos fragmentai“. Bendruomenėje sprendžiami  socialiniai, edukaciniai, kultūrinės veiklos klausimai.

Susitikimui baigiantis, svečiai nuoširdžiai padėkojo už išsamią apžvalgą ir palinkėjo Panevėžio žydų bendruomenei kuo geriausios kloties.

Panevėžio Rožyno progimnazijos Tolerancijos ugdymo centro vizitas

Panevėžio Rožyno progimnazijos Tolerancijos ugdymo centro vizitas

2017 m. kovo 27 d. Panevėžio m. žydų bendruomenėje apsilankė Rožyno progimnazijos tolerancijos centro nariai. Bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman papasakojo apie Panevėžio m. žydų bendruomenės egzistavimą, kuris prasidėjo XVII a., jos gyvenimą iki karo ir po jo, jos tradicijas bei papročius. Būstinės patalpose yra įkurtas Panevėžio žydų istorijos muziejus „Panevėžio žydų istorijos fragmentai“, kurį apžiūrėjo ugdymo centro nariai. Šiandien Panevėžio m. žydų bendruomenė vienija apie 100 narių.

Panevėžio žydų bendruomenė kviečia į Pesacho renginius

Panevėžio m. žydų bendruomenė sveikina Jus su artėjančia Pesach švente ir kviečia į šventei skirtų renginių ciklą:
Balandžio 6 d. 17 val. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės – Bitės viešojoje bibliotekoje koncertas „Iš užmirštos knygos“ Respublikos g. 14
Balandžio 10 d. 18.30 val. Pesach šventės 1 sedaris kavinėje „Rojaus paukštė“ Respublikos g. 4A
Balandžio 11 d. 14 val. Pesach šventės 2 sedaris Panevėžio žydų bendruomenės patalpose Ramygalos g. 18
Balandžio 14 d. 14 val. Pesach šventės 3 sedaris kartu su ŠABO Panevėžio žydų bendruomenės patalpose Ramygalos g. 18

    

Izraelio studentai Kaune jaučiasi kaip namuose

Izraelio studentai Kaune jaučiasi kaip namuose

Jau gerą dešimtmetį Kaune veikia klubas, skirtas šiame mieste studijuojančiam Izraelio jaunimui. Miesto centre įsikūrusioje įstaigoje, pavadintoje Kauno žydų centru, šiuo metu nuolat lankosi apie 130 Lietuvos Sveikatos mokslų universitete besimokančių studentų, galimybę lankytis centre turi ir Lietuvos žydų tautybės studentai.
Centre veikia sinagoga, studentų klubas, košerinio maisto restoranas studentams, organizuojamos šventės ir įvairūs renginiai. Prieš Šavuot šventę planuojama atidaryti mikvą ištekėjusioms moterims. Centro veiklai vadovauja rabinas Moše Šeinfeld, o jo dešinioji ranka Aleks Minin, padeda jam organizuoti kasdienę veiklą ir įgyvendinti naujus sumanymus. Centro steigėjas, finansinis remėjas ir jo geroji dvasia – visų studentų labai gerbiamas Viljam Štern, kuris džiaugiasi ne tik tuo, kad studentai Kaune randa Izraelio salelę, savo antruosius namus, puoselėja žydišką dvasią, bet ir susipažįsta, susidraugauja ir net sukuria šeimas.
Kauno žydų bendruomenė jau ne vienerius metus gražiai bendradarbiauja su V. Šternu ir jo globojamu centru, yra partneriai kai kuriuose jo projektuose, centro atstovai dalyvauja bendruomenės organizuojamuose renginiuose, o kiekvieną penktadienį KŽB Šabato vakarienei dovanoja šviežutėles chalas ir šventinį pyragą.
Klaipėdos žydų bendruomenė švenčia Purimą su jidiš dainomis

Klaipėdos žydų bendruomenė švenčia Purimą su jidiš dainomis

Tarptautinės laimės dienos išvakarėse kovo 22d. Klaipėdos žydų bendruomenė organizavo dainų vakarą Jidiš kalba laimingiems žmonėms. Vakaro svečiai buvo supažindinti su Purimo šventės, kuri buvo švenčiama tradicijomis, judaizmo auklėjimo ypatybėmis, kurios padeda žmonėms būti laimingais. Koncertinė programą paruošė ansamblis KLEZMASTERS, kuriam vadovauja Lev Sandiuk su soliste Alina Ivach. Dainų atlikimas padėjo perteikti ir pajausti kiekvienam dalyvavusiam laimės jausmą: nuo mažo iki didelio. Jas atliko ir visi norintys, gyvai dainuodami. Dainos skambėjo jidiš, hebrajų lietuvių, ukrainiečių, rusų, baltarusių, azerbaidženiečių kalbomis. Muzika vienija žmones. Solinis pasirodymas parengė Michail Blinkov, klarnetas su Aleksej Rozov, smuikas, solistai nepaliko nei vieno abejing klausytojo. Koncertas užsitęsė ir baigėsi vėlų vakarą. Savivaldybės atstovai ir Klaipėdos tautinių bendrijų atstovai dėkojo renginio organizatoriams ir „Geros Valio Fondui“ už gražų vakarą ir gautą emocinį laimės užtaisą.

Daugiau:

Arkadijaus Vinokuro knygos „Mes nežudėme“ pristatymas Šiaulių bibliotekoje

Arkadijaus Vinokuro knygos „Mes nežudėme“ pristatymas Šiaulių bibliotekoje

 

Kovo 23 d., ketvirtadienį, 17 val.Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka  kviečia į susitikimą su rašytoju, žurnalistu, aktoriumi Arkadijumi Vinokuru ir jo knygos „Mes nežudėme“, tiesiančios tiltą tarp dviejų tautų kenčiančių sielų, sutiktuves. Renginį moderuoja Branguolė Šimkūnienė.

Ši knyga ne apie nusikaltėlius, dalyvavusius naikinant bendrapiliečius žydus. Teigiu, kad lietuviai nėra žydšaudžių tauta ir vaikai neturi jaustis kalti dėl tėvų nusikaltimų. Knygoje susipažinsite su vaikais, anūkais, giminėmis tų, kurie žudė, konvojavo žudynių vietų link, plėšė. Deja, tarp nusikaltėlių buvo jų tėvai, dėdės, seneliai. Pašnekovai dalijasi skausmu, gėda ir neretai – meile savo tėvams, apie kurių nusikaltimus nieko nežinojo. Čia nerasite kaltinimų, priekaištų, nes kalbuosi su žmonėmis, kurie yra patys savo tėvų – nusikaltėlių – aukos. Knyga skirta tiltui tarp mūsų abiejų tautų iškankintų sielų tiesti“, – taip apie šį unikalų leidinį pasakoja jo autorius, prisistatantis kaip žydų kilmės bendrapilietis, kurio tetos, seneliai nužudyti.

Knygoje pateikti trisdešimt penki pokalbiai su žydų žudikų ar kitaip prisidėjusių prie genocido asmenų vaikais ir giminaičiais. Visi pokalbiai autentiški, autorius jų nekomentuoja. Prieš kiekvieną pokalbį pateikta duomenų iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylų apie nusikaltėlį ir jo padarytus nusikaltimus. Knygoje taip pat pateiktas sąrašas 360-ies žydų žudikų arba kitaip žydus persekiojusių asmenų.

A. Vinokuras gauna nemažai laiškų iš skaitytojų. Kauno chirurgas parašė,kad kiekvienas lietuvis turėtų turėti šią knygą. Citata iš Facebooko laiško.

“Gerbiamas Arkadijau, į rankas paėmiau jūsų knygą “Mes Nežudėme”, perskaičiau vienu prisėdimu, negalėjau sustoti, kiekvieną raidę, paskendęs ašarose ir nenutrūkstamoje maldoje.  Neišdildomai sujaudintas ir sukrėstas iki širdies gelmių. Kažkas įvyko, ko iki šiandien dar negaliu suvokti. Rašau norėdamas jus pasveikinti su šia knyga, leiskite išreikšti nepaprastą dėkingumą už atliktą, nepakeliamo sudėtingumo darbą, už pilietiškumą, už Tiesą! Tiesa išlaisvina! Kelias į tikrą ramybę nekaltai nužudytiems… . Mano vertinimu, jūsų knyga – tai istorinis lūžio taškas, ta pradžia, kuri žymi perėjimą per tautos, o jei aš save priskiriu savo tautai tai reiškia, kad ir per mano tamsiausias nuodėmes – į taiką, į viltį taikai ateities kartose, viltį, kad tai niekada nepasikartos. Tai jau nėra tik knyga, tai jau visą permainantis Žodis. Man sunku išrašyti mintis, kuriomis noriu ir reiškiu jums pagarbą ir nuoširdų dėkingumą, kad jūsų darbo dėka šiandien įvyko pokytis ne tik manyje, bet ir mano pasaulyje, mano vaikuose ir dar negimusiuose, mano vaikų vaikuose. Gėriuosi ir esu įkvėptas jūsų drąsa ir tarnyste man ir mūsų su jumis, šaliai! Ačiū. Telaimina jus Dievas!”

 

Macai VŽB nariams!

macai skelbimui

Gerbiamieji VŽB nariai,
Tęsiame praeitais metais pradėtą tradiciją – dovanojame kiekvienam VŽB nariui po 1 macų pakelį  (1 kg).
Jį kviečiame atsiimti Pylimo g. 4, 201 kab. Nuo 8.30 iki 16.30 val. darbo dienomis nuo kovo 22 d. iki kovo 28 d. imtinai.

Kovo 26 d. (sekmadienį) maloniai kviečiame atsiimti savo macų dėžutę nuo  11 iki 17 val. (201 kab.)
Prašome su savimi turėti tapatybę liudijantį dokumentą.

SVARBI INFORMACIJA:

  • 1 VŽB nariui-1 macų pakuotė dovanų,
  • VŽB nariams, kurie yra ir Socialinių programų departamento klientai, maca yra dalinama atskirai – http://www.lzb.lt/2017/03/17/32698/
  • Papildomą kiekį macų galite įsigyti „Beigelių krautuvėlėje“, 1kg – 3,5 eur
Purimas Ukmergės žydų bendruomenėje

Purimas Ukmergės žydų bendruomenėje

Kovo 19 dieną Ukmergės rajono žydų bendruomenė drauge smagiai šventė Purimo šventę. Purimas (hebr. burtai) – pavasario šventė, kurios metu švenčiamas žydų išgelbėjimas nuo mirties Babilone.UkmPur 3

UKM Purim

Prie gražaus šventinio stalo pasipuošusių karnavalinėmis kaukėmis bendruomenės narių rate buvo prisiminta šventės istorija aprašyta Biblijos Esteros knygoje.

Tautinių mažumų departamente – įtraukianti kelionė po paveldo objektus

Tautinių mažumų departamente – įtraukianti kelionė po paveldo objektus

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kovo 16 dieną besidominčius paveldu sukvietė į multimedija plokštelės, skirtos Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų kilnojamojo ir nekilnojamojo kultūros paveldo objektams, pristatymą. Departamento iniciatyva išleistame diske – fotografo Kosto Šukevičiaus įamžinti Lietuvos tautinių bendruomenių paveldo objektai 3D panoraminėse nuotraukose. Šioje dalyje galima susipažinti su Lietuvos lenkų ir žydų bendruomenėmis susijusiu paveldu.

Renginyje dalyvavo ir savo mintimis apie tautinių bendruomenių paveldą, jo reikšmę ir dar neatskleistas galimybes dalinosi Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis, laikinai einanti Valstybinio turizmo departamento direktorės pareigas Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, žurnalistė, gidė, knygų apie Pietryčių Lietuvos kultūros objektus – Paulavos respubliką, Jašiūnų dvaro rūmus – sudarytoja ir bendraautorė Aurelija Arlauskienė, Lietuvos žydų bendruomenės atstovas paveldosaugai Martynas Užpelkis. Moderavo interneto portalo Bernardinai.lt vyr. redaktorius Donatas Puslys.

Panevėžio žydų bendruomenėje viešnia iš PAR

Panevėžio žydų bendruomenėje viešnia iš PAR

2017 m. kovo 16 dieną Panevėžio m. žydų bendruomenėje apsilankė viešnia iš Pietų Afrikos Respublikos, gydytoja psichiatrė  Danella Eliasov. Jos giminaičiai seneliai ir proseneliai gimė ir gyveno  Kupiškyje, kur buvo gausi žydų bendruomenė.  Danella  ne tik papasakojo apie savo senelius, bet ir norėjo sužinoti daugiau informacijos apie žydus, kurie neišgyveno Holokausto. Pabendravus ir padiskutavus, Danella padėkojo bendruomenės pirmininkui Gennady Kofman už šiltą priėmimą.

LŽBlogo    GVF_logo-01 (1)

Ypatingos šventės Šiaulių apskrities žydų bendruomenėje

Praėjęs savaitgalis Šiaulių apskrities žydų bendruomenėje buvo ypatingas.Penktadienį daugelis bendruomenės narių rinkosi švęsti Šabes, kurį pagal visus Toros kanonus vedė rabinas Kalev Krelin. Vyrai ėjo maldai į sinagogą, moterys uždegė žvakes su kidušu, chala.Sulaukėme ypatingo svečio, su neoficialiu vizitu atvyko Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir  Maimon. Vakaro kulminacija – bendruomenė vaišinosi košeriniu “floimencimes”.
Šestadienį nuo pat ryto vyrai vėl rinkosi maldai sinagogoje su rabinu.
Vakare visi bendruomenės nariai, pasipuoše karnavaliniais kostiumais ir kaukėmis, rinkosi švęsti Purimo. Rabinas Kalev Krelin skaitė Esteros knygą “Megilat Ester” ir visi draugiškai, su triukšmu “trynėme Amano vardą iš istorijos”.

Kadangi šventė sutapo su Lietuvos nepriklausomybės 27-siomis metinėmis, bendruomenė nepamiršo to, ir sugiedojo Lietuvos himną bei Hatikvą.
Ir žinoma, pasivaišinę ir pasilinksminę mes smagiai atšventėme Purimą pagal visas žydų tradicijas.