Šiauliuose gruodžio 14d. atidengta atminimo lenta medalininkui ir monetų kūrėjui litvakui iš Šiaulių Victorui Davidui Brenneriui (1871-1924). Prie dabartinio Šiaulių banko pastato (Tilžės g. 149) įvyko pagerbimo ceremonija, kurioje dalyvavo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Izraelio ambasadorius Amiras Maimon, Šiaulių meras Artūras Visockas, Šiaulių žydų bendruomenės pirmininkas Josifas Buršteinas su bendruomenės nariais.
Gerbiamieji bendruomenės nariai ir draugai,
Informuojame, kad atminimo lentos atidengimo ceremonija Šiauliuose žinomam medalininkui ir monetų kūrėjui litvakui Victorui Davidui Brenneriui (1871-1924) vyks 2016 m. gruodžio 14 d. (trečiadienį) 12 val. (keičiasi data) prie dabartinio Šiaulių banko pastato (Tilžės g. 149)
Kviečiame dalyvauti!
*Transportas iš Vilniaus organizuojamas nebus.
Victoras Davidas Brenneris – „Linkolno cento“ kūrėjas
2016 m. gruodžio 6 dieną Ukmergėje lankėsi Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon. Ambasadoriaus vizito Ukmergėje metu atidengtos dvi memorialinės lentos skirtos įžymiems kraštiečiams: Solomonui Levitui (1894-1938) – mokslininkui-biologui, medicinos-genetikos instituto Maskvoje įkūrėjui, baigusiam Ukmergės miesto pradinę mokyklą bei Chackeliui Lemchenui (1904-2001) – filologui, leksikografui, lietuvių kalbos normintojui, kultūrininkui, mokytojavusiam Ukmergės žydų realinėje gimnazijoje.
Ukmergės rajono žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas pasidžiaugė visais gausiais susirinkusiais į iškilmingą memorialinių lentų atidengimo ceremoniją ir pakvietė Izraelio valstybės ambasadorių Amir Maimon bei Ukmergės rajono savivaldybės merą Rolandą Janicką atidengti jas.
Vėliau visi susirinkusieji buvo pakviesti į Ukmergės kraštotyros muziejų, kur buvo atidaryta ambasados atvežta fotografijų paroda “Popiežiaus Pranciškaus viešnagė Izraelyje”. Parodoje pristatomos 22 nuotraukos, geriausiai atskleidžiančios istorinio įvykio atmosferą ir svarbiausius Popiežiaus kelionės susitikimus. Parodą atidarė ir pristatė Izraelio Valstybės ambasadorius Amir Maimon. Parodos atidarymo ceremonijoje pasisakė Ukmergės rajono žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas,Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas bei klebonas Šarūnas Petrauskas.
Po parodos atidarymo renginio dalyviai buvo pakviesti į Ukmergės rajono žydų bendruomenės suorganizuotą Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos moksleivių choro pasirodymą „Big Stone“ restorane. Choro dainos buvo atliktos ne tik lietuvių, bet ir hebrajų, jidiš bei anglų kalbomis. Choro vadovė Rasa Belgerienė.
Ukmergės rajono žydų bendruomenės pagrindinis rėmėjas – Geros valios fondas.
Daugiau nuotraukų iš renginio galite pamatyti ČIA
Kauno žydų bendruomenė paminėjo Lietuvos estrados pradininku tituluojamo dainininko Danieliaus Dolskio 85-ąsias mirties metines. Prie D. Dolskio kapo Žaliakalnio žydų kapinėse maldą už mirusiuosius sakė Iseris Šreibergas, Kauno žydų bendruomenės narys, Kauno chasidų sinagogos religinės bendruomenės pirmininkas. Susirinkusieji prisiminė, kaip Kauno žydų bendruomenės iniciatyva ir jėgomis buvo sutvarkytas atlikėjo kapas.
KŽB pirmininkas Gercas Žakas pasidžiaugė, kad šiuo metu, suvienijus KŽB, Kauno m. savivaldos, Lietuvos žydų bendruomenės, Izraelio ambasados ir kitų organizacijų pastangas, pradėti intensyvūs Žaliakalnio žydų kapinių tvarkymo darbai. Taip pat G. Žakas priminė pagrindinius D. Dolskio biografijos faktus bei paminklo jam Laisvės alėjoje pastatymo istoriją. Sumanymo įamžinti D.Dolskio atminimą iniciatyva priklauso šviesaus atminimo aktoriui ir dainininkui Vytautui Kernagiui, lėšas šiam projektui skyrė Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA. Tačiau tik Kauno žydų bendruomenės tarpininkavimo dėka pavyko susitarti su miesto valdžios atstovais, kad Danielių Dolskį vaizduojanti žmogaus dydžio skulptoriaus R. Kvinto statula būtų pastatyta būtent priešais “Metropolio” restoraną, kuriame lankytojus savo atliekamais šlageriais džiugino garsusis maestro.
Ale Šimulynienė (1936 12 10)
German Levin (1941 12 09)
Dora Mesengiser (1946 12 17)
Saida Mazuro (1941 12 22)
Olga Orlovskaja (1946 12 26)
Palina Pailis (1946 12 26)
Kauno žydų bendruomenės ir Socialinių programų departamento nariai:
Ženė Živulinskienė (1926 12 01)
Rema Lorman (1931 12 05)
kauno.diena.lt
Kaune, ant A.Martinaičio dailės mokyklos pastato (Šv. Gertrūdos g. 33) vakarinio fasado, atidengta atminimo lenta, kurioje įrašyta: „Šiame XVIII a. pastate 1927 m. kovo 12-13 d. vyko pirmosios Lietuvos stalo teniso pirmenybės, kurias organizavo sporto klubas „Makabi“.
“Makabi”vaidmuo
Anot lentos atidengimo ceremonijoje dalyvavusio Lietuvos stalo teniso asociacijos (LSTA) vadovo Rimgaudo Balaišos, Kaunas – Lietuvos stalo teniso lopšys. Šį žaidimą iš užsienio atsivežė jaunimas, ir jau 1922 m. Kaune pradėjo rastis pirmieji entuziastai, o 1925 m. prasidėjo pirmieji stalo teniso turnyrai Lietuvoje. Po metų Lietuvos sporto lygoje buvo įkurtas Pin-pong komitetas. Ir štai 1927 m. kovo 12-13 dienomis „Makabi“ klube nuspręsta suruošti Lietuvos Ping-pong pirmenybes. „Makabi“ tapo šio istorinio veiksmo pionieriais.
Žydų klubas „Makabi“ Lietuvoje buvo įsteigtas 1920 m. spalio 19-ąją. Tai buvo finansiškai turtingiausia tautinių mažumų sporto organizacija, pasitarnavusi Lietuvos sportui. Būtent šis klubas pirmasis surengė Lietuvos stalo teniso pirmenybes, kuriose nugalėjo Ona Gurvičaitė ir Josifas Šimensas.
2016-11-23 Lietuvos kariuomenės dienos proga ilgametis Kauno žydų bendruomenės bičiulis Raimundas Kaminskas ir Lietuvos sąjūdžio Kauno Taryba organizavo Lietuvos karių – žydų pagerbimą Žaliakalnio žydų kapinėse.1918 m. lapkričio 23 d. LR Ministras-pirmininkas prof. Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą Nr.1, kuriuo buvo įkurta Apsaugos Taryba ir buvo įsakyta pradėti formuoti pirmąjį Lietuvos kariuomenės pulką. Nuo šios dienos buvo pradėta oficialiai atkurti Lietuvos kariuomenę.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, sužinojusi apie Vilniaus savivaldybės rengiamą eilinę diskusiją – „Ar reikėtų pakeisti Kazio Škirpos alėjos pavadinimą?”, kuri vyks lapkričio 29-ąją, antradienį, 18 val., Vilniaus Rotušės Kamerinėje salėje (Didžioji g. 31) šiek tiek nustebo, kodėl diskusijoje nedalyvauja žydų muziejaus direktorius, Prezidento sudarytos komisijos, tiriančios sovietų ir nacių nusikaltimus, pirmininkas, kitų “žydų” organizacijų vadovai, kurie dalyvauja visokiuose komerciniuose projektuose, ar bet kuri organizacija, naudojanti pavadinime žodį “žydas” arba “litvakas”, netgi jeigu veikla yra valstybės finansuojama ar joje paprasčiausiai nėra žydų, privalėtų pasisakyti šia opia tema apie Škirpą. Kodėl nepakviesta į dikusiją daugiau istorikų, tyrinėjusių tą siaubingą žydams Lietuvos laikotarpį? Pagaliau pripažinta, kad Holokaustas yra visos Lietuvos tragedija, ne tik žydų. Sunku susitaikyti su įrodytais faktais, kad žydų žudynėse Lietuvoje dalyvavo daugiau lietuvių negu nacių, kad juos įkvėpė ir tokių didvyrių kaip K. Škirpa idėjos. Lietuvos žydai ne tik Lietuvoje bet ir gyvenantys užsienyje, laukia šiandienos politikų, vadovų aiškios pozicijos.
Istorikas Algimantas Kasparavičius yra teigęs, jog nėra įrodymų, kad K. Škirpa prisidėjo prie žydų šaudymo.
Minint Holokausto Lietuvoje 75-metį, Seime vyko konferencija, istorikas A. Kasparavičius joje teigė, kad visos laikinosios Lietuvos vyriausybės ir LAF “vadžios” buvo K. Škirpos rankose. Pasak istoriko, K. Škirpa neslėpė susižavėjimo Vokietija, nes daugiau nei 10 metų ten praleido – dirbo konsulu, vėliau – karo atašė. Būtent šiuo laikotarpiu – 1933–1934 metais – K. Škirpos iš Berlyno į Kauną siųstuose dokumentuose juntamas tam tikras jo susižavėjimas nacistinės Vokietijos vykdoma politika. „Dėl to jis turėjo labai daug nemalonumų. Prezidentas Antanas Smetona 1939 metų žiemos pabaigoje net kėlė klausimą dėl K. Škirpos atleidimo iš diplomatinės tarnybos“, – yra sakęs A. Kasparavičius. Tačiau K. Škirpa nebuvo atleistas. Berlyne jis subūrė aktyvistų frontą. Frontininkai siekė išvaduoti Lietuvą iš sovietų okupacijos ir rengė 1941 metų sukilimą. Laisva Lietuva matyta be žydų tautybės asmenų.
K. Škirpos idėja buvo sukurti Tautinio darbo apsaugos batalioną. Šis be teismo Kauno VII forte sušaudė tūkstančius žydų. Tačiau istorikai įsitikinę, kad atsakomybę dėl to turėtų prisiimti tuometinė laikinoji vyriausybė ir jos vadovas. Pasak A. Kasparavičiaus, yra išlikę laikinosios vyriausybės posėdžių protokolai, atskleidžiantys, kokiais argumentais vadovaujantis buvo kuriamas Tautinio darbo apsaugos batalionas. Apie tai rašyta lzinios.lt 2016 liepos mėn.
1940 metais Sovietų Sąjungai okupavus Vilnių, K.Škirpa Berlyne sudarė Lietuvių aktyvistų fronto branduolį. Rengė 1941 06 23 sukilimą ir buvo paskelbtas laikinosios Lietuvos vyriausybės ministru pirmininku. Sutikdamas užimti premjero postą, K.Škirpa pageidavo, kad vyriausybėje būtų Rapolas Skipitis bei Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Toje vyriausybėje, be premjero K.Škirpos, buvo 11 ministrų: 4 vilniečiai (Vytautas Bulvičius, Vladas Nasevičius, Vytautas Statkus, Jonas Masiliūnas), 6 kauniečiai (Juozas Ambrazevičius, Jonas Matulionis, Adolfas Damušis, Balys Vitkus, Juozas Pajaujis, Vytautas Landsbergis-Žemkalnis) ir berlynietis Rapolas Skipitis bei valstybės kontrolierius Pranas Vainauskas.1944 metais įteikė Reicho vyriausybei memorandumą, kuriame reikalauta atšaukti okupaciją Lietuvoje, vėliau buvo suimtas ir išsiųstas į politinių internuotųjų stovyklą.
Čia yra nuoroda komentavimui, kur jūs galite pateikti savo aiškią nuomonę Vilniaus miesto tarybai. Jums reikia atsakyti ir paspausti mygtuką. Prašome pabandyti rašyti pagarbiai: https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSddIXIxTDEj5He6Qjh4pv_KjB1X1KlNlmOww9S76IF3Nr7fbA/viewform?c=0&w=1
Nuotraukose: 1.Kazys Škirpa 2.K.Škirpa šalia Hitlerio. 3.Priėmimas pas A. Hitlerį jo 50-mečio proga, 1939-04-21. Dešinėje ambasadorius K Škirpa. Nuotrauka iš K.Škirpos knygos „Lietuvos nepriklausomybės sutemos“.
Lapkričio 25-osios vakare Trakuose esančiame viešbutyje prasidėjo tradicinė kasmet vykstanti Limudo edukacinė judaizmo konferencija, į kurią kaip įprasta, suvažiuoja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai iš visų regioninių bendruomenių susitikti, išklausyti įdomių lektorių paskaitų, pramogauti ir pailsėti tris savaitgalio dienas. Renginį remia Europos žydų fondas, Gerosios Valios fondas ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.
Visi Limudai kaip ir šis prasidėjo Šabo malda, žvakių uždegimu, šventine vakariene, sveikinimais ir žydų muzikos ritmais.
Šeštadienį ir sekmadienį dalyviai galėjo rinktis, į kurį susitikimą, paskaitą ar filmą eiti. Pasirinkimas buvo iš tiesų nemažas: pradedant E.Nolan – Šmarkovskajos paskaita apie Tango terapiją, L.Kopač ir D. Selčinskajos dokumentiniu filmu “Seserys” apie Kauno geto kalinės D. Pomerancaitės gelbėjimą Kipro ir Elenos Petrauskų šeimoje. Rytas prasidėjo B.Burdos kulinariniu šou. Farmacininkė ir juvelyrė E.Janovskaja pasakojo apie perlus. Poetė E.Suodienė pristatė O.Mandelštamo poeziją. O.Melamedo paskaita buvo skirta žydų tautai. L. Praismanas susirinkusiems priminė istorinę 19 amž. Dreifuso bylą.
Daugiau nuotraukų iš šventinės Šabo vakarienės:
Praėjusią savaitę Kaune viešėjo Amerikos ambasados Lietuvoje atstovai. Jie aplankė Kauno tvirtovės VII fortą bei į susitikimą Sugiharos namuose pakvietė šio muziejaus ir Sugiharos fondo steigėjus Ramūną Garbaravičių ir Egidijų Aleksandravičių, Kauno žydų bendruomenės pirmininką Gercą Žaką, žurnalistę Birutę Garbaravičienę. Amerikos ambasados politikos ir ekonomikos skyriaus pareigūnas Ted Janis pasidžiaugė, kad Kauno bei Lietuvos žydų bendruomenės, Kauno miesto savivaldybė, VII forto kolektyvas, Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon suvienijo jėgas ir įamžino VII forte II-jo pasaulinio karo metu vykusių žudynių aukų, kurių dauguma buvo žydai, atminimą būtent masinės kapavietės vietoje.
Aleksandras Vitkus, Chaimas Bargmanas. Holokaustas Žemaitijoje. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijos institutas, 2016. – 488 p.
Knygos autoriai ėmėsi smulkiai aprašyti žydų žudynes Žemaitijoje prieš kelerius metus, kol dar yra gyvų šių įvykių liudininkų. Pradėta nuo Žemaitijos regiono, nes jis mažiausiai tyrinėtas. Žemaitijos regioną sudaro 6 apskritys ir Klaipėdos kraštas. Autoriai rinko medžiagą apie Kretingos (12 valsčių), Mažeikių (8 valsčiai), Raseinių (12 valsčių), Tauragės (13 valsčių), Telšių (9 valsčiai) apskritis, Šiaulių apskrities vakarinę dalį (10 valsčių), taip pat Klaipėdos kraštą. Apimta apie 70 vietovių, kuriose vyko žydų žudynės ir pastatyti paminklai.
iš Ukmergės rajono savivaldybės internetinės svetainės ir „Facebook‘o“ paskyros
Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas lapkričio 24-ąją trumpam pamiršo visus rimtus darbus ir pareigas – užsijuosė prijuostę bei tapo kepėju. Ukmergės viešbutyje-restorane „Big Stone“ rajono vadovas minkė tešlą, voliojo jos volelius ir gamino iš jų žydiškos duonos chalos pynes. Chalų minkymo, pynimo ir kepimo edukacinį vakarą surengė Geros valios fondo (GVF) remiama Ukmergės žydų bendruomenė kartu su Vilniuje įsikūrusios košerinės kavinės „Beigelių krautuvėlė“ kepėjomis. Renginį vedė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės projektų vadovė Dovilė Rūkaitė, o kepimui vadovavo vyriausioji „Beigelių krautuvėlės“ kepėja Riva Portnaja.
Nuotraukoje 1927m. Lietuvos stalo teniso čempionato nugalėtojai. Sėdi – O.Gurvičaitė – moterų grupės nugalėtoja, stovi iš dešinės I.Šimensas (I vieta), I.Keperis (II vieta), B.Podzelneris („Makabi“ stalo teniso sekcijos vadovas), I.Godas (III vieta), Ch. Šimensas (V vieta).
Š.m. lapkričio 29 d.(antradienį) 14 val. ant Kauno A. Martinaičio dailės mokyklos pastato vakarinio fasado Šv. Gertrūdos g.33 atidaroma atminimo lenta:
„Šiame XVIII a. pastate 1927 m. kovo 12-13 d. vyko pirmosios LIETUVOS STALO TENISO PIRMENYBĖS, kurias organizavo sporto klubas „Makabi“
LSK „Makabi“,
Lietuvos stalo teniso asociacija,
Kauno žydų bendruomenė
Klausykitės antradienį lapkričio 22d. “Ryto garsų” laidoje po 9 val. žinių.
„Prasidėjus Antrajam Pasauliniam karui, kartu su tėvais, sese ir jos dukrele pabėgom į Jakovo Chaluzino ūkį, keli kilometrai nuo Kelmės. Ten jau radome daugybę besislepiančių žydų šeimų. Po kelių dienų mums pranešė, kad Kelmė dega, tuomet savo gimtuosius namus praradau amžiams”, – tai vienas iš Holokaustą Kelmėje išgyvenusių žydų liudijimų.
Per Antrajį Pasaulinį karą Kelmė sudegė, išliko vos vienas kitas pastatas. Šiandien miestelyje nebėra namų, liudijančių apie turtingą Kelmės žydų istoriją. Manoma, kad į Kelmę žydai ėmė keltis XVII amžiuje, o ilgainiui jie tapo didžiausia gyventojų grupe miestelyje. Prieš Antrąjį Pasaulinį karą ir Holokaustą Kelmė buvo svarbus religinis žydų centras. Čia veikė pasaulyje garsi Kelmės Talmud Tora jašiva, kurioje buvo ruošiami rabinai. Šiandien apie Kelmės žydų istoriją primena tik senieji žydų kapai, masinės Holokausto aukų žudynių vietos ir iš viso pasaulio į Kelmę savo protėvių šaknų ieškoti atvykstantys žydai. Kaip prieš karą atrodė Kelmė, kaip žydai ir lietuviai sugyveno tarpusavyje, ir galiausiai, kaip šiandien miestelis atsimena savo žydus?
Ved. Indrė Anskaitytė
lzinios.lt, D.Nikitenka. Šalia Pranciškonų gimnazijos – didžiulė erdvė, tačiau naujai sporto salei pasirinkta kraupių įvykių vieta.
Kretingoje kyla triukšmas dėl brolių pranciškonų užmojų buvusioje sovietų ir nacių budelių vykdytų kankinimų vietoje statyti sporto salę. 1,5 tūkst. kvadratinių metrų modernus pastatas išdygtų Šv. Antano rūmų ir senųjų kapinių pašonėje. Teritorija patenka į valstybės saugomą kultūros paveldo kompleksą. Vienuoliai tikina, kad naujai Pranciškonų gimnazijos sporto salei ši vieta yra tinkama, tačiau istorikai šiurpsta nuo tokių planų. Kretingos valdžia ketina kviestis vienuolius ir siūlyti atsisakyti esą makabriško užmojo.
Pajūrio naujienos 2016-11-18
Romualas Beniušis
1941 metų birželio 22 dieną nacistinės Vokietijos armijai įžengus į Sovietų Sąjungos 1940 metais okupuotą Lietuvą, netrukus pradėtos vykdyti makabriškos, genocidu virtusios represijos prieš Lietuvos piliečius žydus.
J. Marijampolskaitė (dešinėje) su savo darbėniškėmis bičiulėmis ir jų vaikais prie Lurdo grotos Palangoje. 1935–1936 m.
Nors nedidelė dalis vietos gyventojų tapo uoliais nacių talkininkais ir prisidėjo prie represijų, didžioji dalis užjautė savo kaimynus žydus ir stengėsi jiems padėti. Iki šiol vyresni darbėniškiai prisimena kone legenda tapusią Darbėnų gydytojos Jochvedos Marijampolskaitės, deja, tragiškai pasibaigusią gelbėjimo istoriją, kurios paslaptis kiek pravėrė šių eilučių autoriaus perskaityta Būtingės kaimo gyventojų Katerinos ir Benedikto Bagdanavičių tremties į Sibirą byla.
Jochveda Marijampolskaitė gimė 1898 metų balandžio 23 d. Vilkaviškyje, žydų šeimoje. Daugiau informacijos apie jos šeimą ir vaikystę rasti nepavyko. Lietuvos centriniame valstybiniame archyve (LCVA) yra išlikę J. Marijampolskaitės studijų Lietuvos universiteto Medicinos fakultete dokumentai, kuriais pasidalijo JAV gyvenantis istorijos prof. E. Goldstein, atvėrę kai kuriuos nežinomus jos biografijos puslapius.
1995 metais UNESCO organizacija paskelbė lapkričio 16-ąją Tarptautine tolerancijos diena, kuri minima demokratiškose pasaulio valstybėse. Tarptautinė tolerancijos diena Lietuvoje minima jau keturioliktus metus. Šios dienos paminėjimui kasmet pasiūlomas vis kitoks simbolis. Šių metų Tolerancijos dienos simbolis- PAUKŠTIS. Pasirinktas simbolis tolerancijos temą skatina plėtoti pasitelkus pavyzdžius iš gamtos, žmonių gyvenimo, istorijos bei artimiausios kiekvieną žmogų supančios aplinkos. Šiemet tolerancijos dienos minėjime dalyvauja daugiau kaip 700 kultūros, švietimo įstaigų. Tolerancijos paukščiais pasipuošė mokyklos, darželiai, neformalaus švietimo įstaigos ir vaikų dienos centrai.
Panevėžio miesto žydų bendruomenė lapkričio 14-16 dienomis dalyvavo Panevėžio „Šviesos“ specialiojo ugdymo centro organizuotame tarptautinės tolerancijos dienos paminėjime.
Panevėžio miesto žydų bendruomenėje lankėsi viešnia iš Londono profesorė Sofija Guliak, kuri atvyko, norėdama daugiau sužinoti apie savo šeimos šaknis. Šiais laikais šaknų Lietuvos archyvuose ieško daug žydų iš įvairių šalių. Jų surasti duomenys atskleidžia įdomias gimnės istorijas.
Iš Lietuvos centriniame archyve esančių duomenų Sofija sužinojo, kad jos proseneliai gyveno Panevėžyje. 2013 metais iš archyvo jai pavyko gauti savo prosenelio Meiero Gelvano, prosenelės Keilos Ringaitės-Gelvanienės bei savo senelės Rocha Gelvonaitės pasų kopijas. Meieras Gelvanas gimė 1875 m. Ežerėnų apskrityje Vidžių kaime.
Klaipėdos žydų bendruomenės nariai šventiškai pasipuošę susirinko į “The Shabbos project”. Chalos iškepė gražios ir skanios.
Nuotraukos: