
Kauniečiai paminėjo Judelio Ronderio mirties metines




Zinaida gimė 1947 metais mišrioje ruso ir žydaitės šeimoje Jakšino kaime Tulos apskrityje. Mama Jevgenija Kuperšmit pradinių klasių mokytoja, tėvas Ivanas Grigorjevičius vairuotojas – traktoristas.1954 m. Zinaida pradėjo eiti į pirmą klasę, o 1964 m. baigė dešimt klasių. 1964 metais įstojo į finansų technikumą. 1966 m. ištekėjo už karininko Nikolajaus Zaprudskij ir iki 1975 metų gyveno Rusijoje. 1979 metais atvyko į Panevėžio miestą ir čia gyvena iki šiol. Turi du sūnus ir penkis anūkus.
Zinaida Zaprudskaja Panevėžio m. žydų bendruomenėje yra gerbiama ir mylima. Čia ji savanoriauja daugiau nei dešimt metų. Panevėžio žydų bendruomenėje Zinaida lankydavosi kiekvieną dieną ir padėdavo pirmininkui Gennady Kofman spręsti įvairius bendruomenės klausimus.

Nedažnai susirenkame švęsti tokio garbingo jubiliejaus. 70 – ojo jubiliejaus proga sveikiname mūsų ilgametę bendruomenės narę Zinaidą Zaprudskają. Ne skaičiai nulemia metus, o darbai ir mintys, tuo, kuo praturtinam kitus, mokėdami save dalinti. Tad linkime visada likti tokia, kokią mes mylim ir pažystam, su šypsena ir gera nuotaika. Taip pat šiltus ir nuoširdžius sveikinimo žodžius tarė Panevėžyje lankęsis Socialinio departamento direktorius Michail Segal. Palinkėjo šios gražios ir prasmingos sukakties proga, kad kiekviena diena neštų sėkmę, džiaugsmą ir kuo geriausią nuotaiką.
Dar kartą gerbiamą Zinaidą Zaprudskaja sveikiname su garbingu jubiliejumi ir linkime sulaukti 120 metų!
Nuotraukos toliau.

Balandžio 21 dieną Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijoje asociacija „Rokiškio teatras“ pristatė spektaklį „Nutildytos Mūzos“ (režisierė Neringa Danienė) Holokausto aukoms Pasaulyje paminėti. Spektaklis sukurtas pagal tikrus įvykius. Originalus scenarijus parašytas remiantis jaunos žydaitės Matildos Olkinaitės dienoraščiu ir amžininkų atsiminimais. Jaudinanti istorija apie Rokiškio rajone Panemunėlyje gyvenusios vaistininko Naumo Olkino šeimos likimą, apie ne laiku nutildytą vos pradėjusią skleistis jaunos talentingos poetės Matildos mūzą tampa ypač aktuali vis didėjančių pasaulinių grėsmių kontekste ir verčia susimąstyti apie karo beprasmybę ir šios dienos trapumą.

Panevėžio m. žydų bendruomenė, pakvietė į spektaklį ne tik dėl jo meninės vertės, bet ir kaip į edukacinę, kultūrinę jaunimo auklėjimo priemonę ir švietimą, supažindinančia su tamsiuoju Holokausto istorijos tarpsniu. Kvietimai buvo išsiųsti visoms Panevėžio m. mokymo įstaigoms, miesto tarybos nariams. Panevėžio m. Savivaldybės švietimo skyriaus vadovybės buvo pakartotinai paprašyta informaciją apie spektaklį išsiųsti mokymo įstaigoms, pridedant informaciją apie edukacinę renginio prasmę. Deja. Ne visos švietimo įstaigos atkreipė dėmesį į renginio aktualumą.




Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė balandžio 21 d. prisijungė prie Izraelio Valstybės ambasados, LR Aplinkos ministerijos ir Vilniaus rajono savivaldybės iniciatyvos – minint Izraelio ir Lietuvos diplomatinių santykių užmezgimo 25-metį kartu vyko į ąžuoliukų giraitės “Izraelita” sodinimo šventę!

Šventė vyko Vilniaus raj., netoli Rukainių. Susirinko jauni ir pagyvenę, nepaisant šaltoko oro, visi atvyko tinkamai apsirengę ir dirbo su gera nuotaika ir šypsenom.
Medeliai pasodinti. Tegu girelė sužaliuoja, įamžindama svarbų istorinį Lietuvos ir Izraelio santykių užmezgimo įvykį!
Daugiau nuotraukų.

Kėdainių rajono vadovai paminklą Vilniaus Gaonui nusprendė pastatyti pabrėždami, kad šiame mieste būsimasis Vilniaus Gaonas (tuomet – dar paauglys žydų berniukas Elijas) ėjo mokslus pas vietos rabiną ir jau tuomet stebino savo išmintimi bei žiniomis. Sukurti skulptūrą patikėta skulptoriui Romualdui Kvintui, ji turėtų įamžinti berniuką Eliją.
Vilniuje veikia Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, šio asmens įamžinimui taip pat pastatytas paminklas-biustas senamiestyje, Sudervės žydų kapinėse Vilniuje yra jo kapas-mauzoliejus.

EEE ir Norvegijos finansinio mechanizmo programos administratoriai kviečia kartu su Opus Optimum restauratoriais pasidairyti po seniausios Lietuvoje medinės Pakruojo sinagogos interjerą! Pagal išlikusias fotografijas atkuriama unikali, primityvizmo stiliaus XIX a. skliauto tapyba, restauruojami ir atkuriami popieriniai sienų apmušalai. Darbai artėja į pabaigą, netrukus bus atidarymas! Pakruojo sinagogos atgaivinimui skiriama EEE parama ir valstybės biudžeto lėšos pagal Kultūros ministerijos įgyvendinamą programą.

Daugiau apie projektą Pakruojo r. savivaldybės internetinėje svetainėje:
Pakruojo sinagogos interjero atkūrimas

Skiriama Holokausto aukoms Lietuvoje prisiminti
Panevėžio m. žydų bendruomenė kviečia į asociacijos „Rokiškio teatras“ spektaklį
„Nutildytos Mūzos“
Spektaklis sukurtas pagal tikrus įvykius, remiantis jaunos žydaitės Matildos Olkinaitės dienoraščiu ir amžininkų atsiminimais.
Spektaklis vyks balandžio 21 d. Pradžia 17.30 val.
Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijoje Aukštaičių g. 1,
Su kvietimais spektaklis nemokamas

Asociacija „Rokiškio teatras“
Režisierė Neringa Danienė
Asociacijos „Rokiškio teatras“ spektaklio „Nutildytos mūzos“ premjera įvyko tik lapkričio viduryje, tačiau jis jau spėjo susižerti visus įmanomus įvertinimus Lietuvos mėgėjų teatrų žanre. „Mūzos“ pateko į geriausių praėjusių metų Lietuvos mėgėjų teatrų spektaklių dešimtuką, buvo pakviestas į baigiamąjį apžiūros-šventės „Atspindžiai“ renginį, tapo geriausiu Šiauliuose vykusio festivalio „Pulsas“ spektakliu. Ką tik paaiškėjo, kad mėgėjų teatro sąjunga nominavo „Nutildytų mūzų“ kūrėjus net penkiose „Tegyvuoja teatras“ nominacijose: moksleivė Viktorija Krivickaitė nominuota kaip ryškiausia aktorė, spektaklis nominuotas kaip ryškiausia nacionalinės dramaturgijos interpretacija, Neringa Danienė – kaip ryškiausia režisierė, taip pat įvertinti scenografija ir muzikinis apipavidalinimas. Kovo 25 d. Priekulėje vyksiančioje ceremonijoje paaiškės, kiek „Tegyvuoja teatras“ statulėlių – savotiškų Lietuvos mėgėjų teatro „Oskarų“ – pateks į rokiškėnų rankas.

Balandžio 15 d. Šiaulių apskrities žydų bendruomenė šventė Pesachą. Renginio dalyvius pasveikino bendruomenės pirmininkas Josifas Buršteinas. Šventėje dalyvavęs garbingas svečias, Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon su žmona, papasakojo Pesacho šventės atsiradimo istoriją, kodėl jos metu valgoma maca.

Renginyje taip pat dalyvavo Markas Petuchauskas – Lietuvos menotyrininkas, teatrologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras su žmona. Šventės metu skambėjo gyva žydiška muzika ir dainos, kurias dalyviams dovanojo Vadim Kamrazer. Vyravo puiki nuotaika. Linksma buvo ir mažiems, ir dideliems.

Dėkojame rėmėjams LŽB SPD ir
už galimybę organizuoti tokias gražias šventes. Daugiau nuotraukų, paspaudus “Skaityti plačiau”.



Paskutinįjį šventei skirtą vakarą bendruomenės nariai susirinko kartu bendruomenėje paminėti Pesach šventės, kuri dar vadinama pavasario, laisvės, macų švente. Šventinės vakarienės metu ant stalo buvo paruošta Pesach šventės lėkštė „keara“, į kurią dedami vergovę primenantys patiekalai: karčiosios žolelės, virtas kiaušinis, krienai, apkeptas vištos sparnelis, salotos, riešutai.Bendruomenės nariai prisiminė šventės atsiradimo istoriją, buvo skaitomos maldos, klausomasi žydiškų melodijų. Visiems patiko skanios vaišės ir puiki draugija.

Balandžio 20 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius). Filme „Septynios šviesos“ – jaudinančios Holokaustą išgyvenusių moterų istorijos. Šešios žydės moterys, kurių nepalaužė karas, gyvenimas gete, koncentracijos stovyklos ir mirties maršai. Moterys, kurių vidinė stiprybė buvo galingesnė nei nacių karo mašina. Tai – Lietuvoje pirmą kartą rodomo dokumentinio filmo „Septynios šviesos“ herojės. Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus ir Čekijos Respublikos ambasada Vilniuje kviečia į artėjančiai Holokausto atminimo dienai – Yom HaShoah – skirtą filmo peržiūrą ir susitikimą su režisiere


Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė linksmai kaip didelė draugiška šeima atšventė Pesachą.
Šventė vyko 2017 m. balandžio 15 d. viešbutyje „Radisson Blu Hotel Lietuva“. Skambėjo širdžiai malonios „Fajerlech“ ansamblio atliekamos žydų dainos, buvo šilta nuo šypsenų ir geros nuotaikos.





Trečią Pesach šventės dieną Panevėžio miesto žydų bendruomenėje apsilankė gausi svečių delegacija – 40 Panevėžio apskrities mokytojų. Mokytojai dalyvavo seminare, kurio metu jiems buvo pasakojama apie žydų tautos tradicijas, papročius bei gyvenimą.
Seminaro dalyviai išklausė Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininko Gennady Kofman pasakojimą apie bendruomenės veiklą per pastaruosius penkerius metus. Svečiams ne tik buvo papasakota apie vieną iš tradicinių žydų valgių – macą – bet ir pasiūlyta jo paragauti.
Seminarui pasibaigus mokytojai išreiškė nuoširdų susidomėjimą pateikta informacija ir tvirtino, jog sužinojo daug naujo apie vieną iš bendrą Lietuvos istoriją kūrusių tautų – žydus.

![]()

Pesach – tai viena svarbiausių pavasario žydų šventė, kuri švenčiama visame pasaulyje, visose žydų bendruomenėse. Balandžio 10 dieną Panevėžio m. žydų bendruomenė kavinėje „Rojaus paukštė“ šventė Pesah pirmą sederį. Pesacho sederis nuo seno yra svarbiausia šventės dalis. Šventėje dalyvavo ir suaugusieji, ir vaikai, ir svečiai. Buvo papasakojama apie Pesacho šventės tradicijas, skaitoma Agada, bendruomenės moterys užžiebė žvakes. Ant stalo buvo visi tradiciniai šventės patiekalai, primenantys karčią žydų vergovę Egipte, sunkias klajones išsivadavus iš vergogovės. Duoną pakeitė macai – paplotėliai, kuriais žydai maitinosi Sinajaus dykumoje, kartūs žalumynaim kurie šiais laikais dedmis į sederio lėkštę, simbolizuoja patirtas kančias.
Dar kartą sveikiname su gražia Pesacho švente, kuri vis dar tęsiasi ir linkime visiems Lietuvos žydams ramybės, taikos, santarvės, dvasingumo ir aukščiausiojo palaiminimo.



