PURIMAS – pavasario šventė, kurios metu švenčiamas žydų išgelbėjimas nuo mirties Babilone. Kovo 12 dieną Panevėžio m. žydų bendruomenėje šventė prasidėjo bendruomenės pirmininko Gennady Kofman pranešimu. Jis perskaitė PURIMO šventės istoriją, kuri yra užfiksuota Biblijoje, Esteros knygoje, kurioje pasakojama apie grėsusį išnaikinimą Persijoje gyvenusiems žydams bei juos išgelbėjusį stebuklą, kuris įvyko žydaitės Esteros, Persijos karaliaus mylimosios, pastangų dėka.
Vagis Klaipėdos žydų bendruomenės namus aplankė vakar pavakarę apie pusę penkių. Tuomet dauguma bendruomenės narių jau buvo išėję. Liko tik keli vyrai, kurie studijavo svarbiausią judaizmo knygą Torą.
Staiga jie pasakoja išgirdę dūžtant stiklus. Išbėgę į koridorių tepamatė, kad akmeniu išdaužta stiklinė aukų dėžutė. O ją apšvarinęs vagišius taip greit išbėgo laukan , kad jo pasivyti nepavyko. Visų suaukotų pinigų vagis nesugebėjo paimti. Spėjama, kad čiupo tiek, kiek telpa į rankas. Gal kažkiek įsibruko į kišenes. Kiek- nežinia, mat aukų niekas nebuvo spėjęs suskaičiuoti.
Žydų bendruomenės pirmininkas sako, kad daugiau pinigų žmonės aukojo ne šiaip. Mat bendruomenė laukia itin svarbios pavasario šventės – Purimo ir nori, kad ji būtų soti.
Tarptautinė moters diena švenčiama Panevėžio m. žydų bendruomenėje. Ši pavasario šventė visada džiugina! Saulutė šviečia, paukščiukai čiulba, tiesa, žiema nenori trauktis, bet vis vien jai teks tai padaryti. Panevėžio m. žydų bendruomenės vyrai bei garbingi svečiai susirinko bendruomenės buveinėje pasveikinti moterų. Prie šventiškai paruošto stalo bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman sveikino moteris ir įteikė joms gėlių. Kiekvienas vyras, dalyvavęs šventėje pakėlė taurę šampano, pasakė tostą, skirtą Tarptautinei moters dienai. Visiems buvo linksma ir buvo justi šilta atmosfera. Šventės sponsoriai ir rėmėjai GVF ir Lietuvos žydų (litvakų) žydų bendruomenė.
Seimo kanceliarijos nuotrauka
(BNS). Kultūros paveldo departamento (KPD) vadovė Diana Varnaitė siūlo numatyti atskirą finansavimą žydų paveldo tvarkymui. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis idėjai pritaria.
„Mes manytumėme, kad būtų tikslinga didinti finansavimą, aš išsakiau Seimo pirmininkui ir lūkesčius, kad galbūt vertėtų mums visiems kartu, su Kultūros ministerijos vadovybe padiskutuoti apie (…) atskirą eilutę žydų paveldui, ne tik sinagogoms, nes mes turime labai unikalių paminklų, pavyzdžiui, Telšiuose buvusios religinės mokyklos – ješivos pastatas. Tai objektai, kuriais mes turėtumėme didžiuotis kaip mūsų palikimu ir kurie darytų mūsų regionus patrauklesnius, pritrauktų turistų“, – BNS sakė D.Varnaitė po trečiadienį vykusio susitikimo su Seimo vadovu.
Seimo pirmininko atstovė spaudai Dalia Vencevičienė sakė, kad V.Pranckietis išsakė tam pritarimą. „Turime kryptį į paveldą, į jo tvarkybą. Pirmininkas sveikintų idėją, jei Kultūros ministerija priimtų sprendimą dėl atskiros biudžeto eilutės“, – BNS sakė ji.
Seimo kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis savo socialinio tinklo paskyroje kvietė visus į Užgavėnes Naisiuose. Renginio organizatoriai demonstravo iliustracijas, priminusias nacių naudotą antisemitinę propagandą. Apie tai pranešė dienraštis lzinios.lt (2017 02 24).
„Įtakingiausio Seimo nario R. Karbauskio kvietimu, žmonės raginami Užgavėnes švęsti su politiku siejamoje Naisių vietovėje, kur, panašu, antisemitizmo idėjos ne tik klesti, bet ir yra viešosios komunikacijos dalimi. Antisemitinis plakatas Socialinėje paskyroje „Didžiosios Užgavėnės Naisiuose“ paskelbta ne tik šventės programa, bet ir patarimai, kur tyčiojamasi iš žydų“.
Lietuvos žmonių reakcijos laukti ilgai nereikėjo. Kilo pasipiktinimo banga, o kita vertus ir antisemitiniai komentarai. Juk šalį valdančios koalicijos vienas lyderių kviečia švęsti Užgavėnes su fašistine propaganda, naudota 1939m. Lietuva žino, kad netrukus po to įvyko Holokaustas,- primena Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
„Po Vasario 16-os eitynių Kaune, kai nelabai galėjom suprasti, kur nacionalistai, o kur patriotai, dabar veiksmas tęsiasi Užgavėnėse. Ar tai naujos valdančiosios partijos politika? Kaip mums tą suprasti? Iš nekaltos šventės per Naisių ruporą virsta aiškūs ryškūs antisemitiniai lozungai, grįžtama į prieškarį. Kaip turi jaustis Lietuvos žydai? Užgavėnių šventė yra šventė, suprantam etnologiją, bet čia jau nebe Užgavėnės ir ne jų kaukės – tai antisemitinės nacių kaukės, pasiekę Lietuvą iš hitlerinės Vokietijos. Norim aiškiai iš R. Karbauskio lūpų išgirsti, kas jis yra, antisemitas ar ne? Esu Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė ir prašau atsakyti į klausimą, koks jo požiūris į žydus, jeigu jis išdrįso viešai rodyti tokias kaukes? Už fašistinę propagandą baudžiama pagal galiojančius Lietuvoje įstatymus.“
kauno.diena.lt
Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) atstovai Kaune Vasario 16-osios proga tradiciškai surengė jau ne vienerius metus išskirtinio dėmesio sulaukiančias savo eitynes.
Nors šiemet jų organizatoriai deklaravo tradicijos modernizavimą, prieštaringiausiai vertinamų savo skanduočių „Lietuva – lietuviams!“ bei „Jei nenori imigrantų, tai suplok!“ neatsisakyta.
Tikėtasi kelis kartus daugiau dalyvių?
Dažniausiai ketvirtadienį po pietų per Kauną žygiavusių tautininkų skanduotas šūkis buvo: „Didžiuokis ir apgink savo lietuvybę!“ Tačiau eitynių dalyvių gretos, palyginti su ankstesniais metais, buvo skystokos.
PRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI
Lietuvoje iškils pasaulinio lygio muziejus
Žymiausi pasaulio muziejininkai ir architektai Lietuvoje kuria analogų pasaulyje neturintį projektą – moderniausiomis technologijomis paremtą litvakų miestelių istorijos, kultūros bei atminimo muziejų „Dingęs Štetlas“ („The Lost Shtetl“ ). Muziejaus architektūrinis projektas jau pateiktas derinimui.
Atkurtas gyvenimas
Pasak projekto vadovo, Šeduvos žydų memorialinio fondo steigėjo Sergejaus Kanovičiaus, muziejus „Dingęs Štetlas” bus atidarytas iki 2019 metų vidurio Šeduvoje, Radviliškio rajone.
Čia bus atkurtas kažkada vienos didžiausių Europoje žydų diasporos miestelių gyvenimas.
Tikrų Šeduvoje gyvenusių žydų gyvenimo istorijų pavyzdžiu bus pristatytas tipinės Lietuvos žydų šeimos gyvenimas ir tradicijos, litvakų mokslo reikšmė, kultūriniai, socialiniai ir politiniai judėjimai, jų plėtojami verslai bei užsiėmimai. Muziejaus lankytojai susipažins ir su tragiška Lietuvos ir Šeduvos istorijos dalimi, kai Antrojo pasaulinio karo metais štetlo gyventojų gyvybės buvo nutrauktos netoliese esančiose trijose Holokausto vietose.
Pasak S. Kanovičiaus, tarptautinė muziejų kurianti komanda „Dingusiame Štetle” atkuriamą istoriją pateiks suprantamai ir įtaigiai, naudojantis šiuolaikinėmis pažangiausiomis technologijomis. Siekiama, kad muziejus taptų traukos centru ne tik viso pasaulio žydams, bet ir visai Europai.
bernardinai.lt
Nuo anarchistės Emmos Goldman bei Albertui Einšteinui dėsčiusio Hermanno Minkowski iki lietuviškos estrados pradininko Danieliaus Dolskio ir Kauno sporto halę per rekordiškai trumpą laiką suprojektavusio Anatolijaus Rozenbliumo. Keliasdešimt asmenybių, pastatų, objektų ir istorijų sudėta į ką tik išleistą ženklu „It’s Kaunastic“ pažymėtą Kauno žemėlapį „The Litvak Landscape“ (liet. „Litvakų peizažas“).
Prieš 80 metų žydų tautybės žmonės sudarė apie ketvirtadalį Kauno gyventojų, jų mieste buvo per 30 tūkstančių – tai pirkliai, verslininkai, mokslininkai, kultūros ir visuomenės veikėjai, menininkai, amatininkai, politikai. Per Holokaustą didžioji dalis žydų Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje, buvo nužudyti nacių ir šių bendrininkų, kai kuriems pavyko pabėgti ar pasislėpti ir tik labai nedidelė dalis jų po karo grįžo į Kauną bei liko jame gyventi.
Dr.doc. Aušra Pažeraitė
Kalendorinių metų bėgyje būna keturi „Naujieji metai“: Nisano mėnesį, Elulo mėnesį, Tišrėjaus mėnesį (Roš ha-Šana) ir Švato mėnesio 15 dieną. Kiekvieni naujieji metai turi savo atskirą prasmę. Nisano mėnuo – kaip mėnesių skaičiavimo pradžia. Atskaitos taškas, istoriškai turintis sąsajų su senovės Tarpupyje (Babilonijoje) egzistavusiais Naujaisiais metais, kurie būdavo švenčiami per pavasario lygiadienį. Kita vertus, kai dar nebuvo priimto jokio chronologiškai nuoseklaus metų skaičiavimo, atsispiriančio nuo kokios nors priimtos datos, metai būdavo nurodomi, atsižvelgiant į karaliaus valdymo metus. Bet pastarieji būdavo skaičiuojami, atspirties tašku kalendoriniuose metuose imant pavasario Naujųjų metų šventę, kuri dar senovės šumerų ir akadų laikais siejosi su karaliaus inauguracijos iškilmėmis ir jos kasmetiniu atnaujinimu. Žydų kalendoriuje, pagal Toros nurodymus, Nisano mėnesio pradžia, pririšta prie mėnulio jaunaties, o ne lygiadienis, tapo atspirties tašku. Tačiau karaliaus karaliavimo metų skaičiavimo tradicijos, susietos su pavasario atėjimu, atrodo, buvo priimtos ir senovės Izraelyje.
Roš ha-Šana, kaip žinoma, Naujieji metai, kurie leidžia skaičiuoti metus, kaip atskaitos tašką paėmus Pasaulio sukūrimą. Tai ir Teismo diena, ir šabo bei jubiliejinių metų, jaunų vaismedžių pirmų trijų metų periodo (per kurį draudžiama naudoti jo vaisius) bei dešimtinių (maaserot) nuo daržovių ir grūdų skaičiavimo atskaitos taškas.
Elulo 1 ir Tu bi-Švat (Švato 15) – naujieji metai, taip pat susiję su atskaitos tašku, svarbiu dėl maaserot – dešimtinių, kurias reikia atskirti. Elulo mėnesį – nuo naminių galvijų, o Švato mėnesį – vaismedžių. Taigi Tu bi-Švat – tai vaismedžių naujieji metai. Dešimtinės atskiriamos kohenams, levitams, arba tiems, kas šiandien autoritetų nurodoma, gali būti vietoj jų. Šis atskaitos taškas svarbus, siekiant atskirti, kurių metų derlius priklauso kuriems metams. Vaisiai, užsimezgę iki šios dienos, priklauso einamiems metams, o po jos – sekantiems.
Ši diena, jei švenčiama paprastą savaitės dieną, niekuo ypatingesniu neišsiskiria iš kitų dienų, t.y. nėra ypatingų apribojimų ar įpareigojimų, išskyrus tai, kad tą dieną nėra raudama mirusiųjų, o jei per šabą – per rytines maldas nėra skaitoma Av haRahaman, kuriame užsimenami mirusieji. Yra tradicija valgyti vaisius, kurie susiję su Izraelio žeme, t.y. ten auga, kaip parašyta: „…nes VIEŠPATS, tavo Dievas, veda tave į puikų kraštą – kraštą upelių, šaltinių ir vandens, trykštančio slėniuose ir kalvose; kraštą kviečių ir miežių, vynmedžių, figmedžių ir granatmedžių, kraštą alyvmedžių ir medaus“ (Įst 8,7-8) Labai pasiseka, jei galima paragauti tais metais dar neragauto vaisiaus, ir tokia proga pasakyti palaiminimą Šehechejanu…
Panevėžio TAU (Trečiojo amžiaus universiteto) istorijos fakultetas, kuriam vadovauja Jonas Lazauskas, organizuoja įvairias paskaitas, susitikimus, ekskursijas. Vienas tokių susitikimų įvyko Panevėžio m. žydų bendruomenėje su pirmininku Gennady Kofman.
Lektorius papasakojo apie Panevėžio žydų bendruomenę, jos veiklą. Susirinkusieji sužinojo, kokie pastatai priklausė žydams, koks tolimesnis tų pastatų likimas. Visus sujaudino pasakojimas apie buvusias Panevėžio žydų kapines, jų sunaikinimą 1966m., paminklinių akmenų likimą. Jaudino dar ir todėl, kad fakulteto klausytojai, patys būdami garbaus amžiaus panevėžiečiai, prisimena žydų krautuvėles dabartinėje Laisvės aikštėje, ir seniausias – 250 m. Panevėžio. apskrities žydų kapines ir akmenų sieną prie teatro.
Dar yra vietų, nepraleiskite progos! Pirmą kartą Lietuvoje Izraelietiškų šokių seminaras su svečiu iš Londono Ilai Szpiezak! Skubėkite registruotis! Renginys skirtas ne tik pažengusiems šokėjams bet ir pradinukams, kurie visai neseniai pradėjo šokti arba šoko vaikystėje ir dabar nori atgaivinti savo atmintį!
Jūsų laukia nuostabus vienos dienos izraelietiškų šokių seminaras. Tarp šokių pamokėlių Jūs galėsite atsigaivinti vandeniu arba karštais gėrimais bei pasivaišinti užkandžiais. Norint užsiregistruoti, Jums reikia atsiųsti el. laišką adresu: karina.semionova@gmail.com
Nurodykite: žmogaus, norinčio dalyvauti seminare vardą, pavardę, el. pašto adresą bei telefono numerį. Registracija iki vasario 20 dienos, todėl prašome paskubėti, nes dalyvių skaičius ribotas!
Kauno jaunųjų turistų centre vasario 9 dieną vyko popietė – susitikimas “Neužmiršti”, kuriame dalyvavo žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas ir Feiga Koganskienė. Pasakojimo klausėsi jaunųjų kraštotyrininkų, turizmo teisėjų, turistų, vyresniųjų jūrų skautų būrelių nariai ir vadovai. Istorikų būrelis paskaitė prisiminimus iš tragiško likimo žmonių gyvenimo Kauno gete. Norime pasidžiaugti, kad Kauno žydų bendruomenę ir jūrų skautus sieja sena draugystė, kuri užsimezgė, kai patys jaunuoliai parodė iniciatyvą dalyvauti mūsų renginiuose.
Po Kauno L.F.L.S. ir Kauno “Makabi” futbolo rungtynių.1926 m. nuotrauka
Tarpukario Lietuvos futbolo raidai ir plėtrai įtaką darė žydų bendruomenė, kuri įvairiu laikotarpiu mūsų šalyje sudarė nuo 8 iki 13 proc. visų gyventojų. 1916 metais Vilniaus žydai pasekė tautiečių Varšuvoje pavyzdžiu ir įkūrė gimnastikos bei sporto sąjungą „Makabi“ (Jehuda Makabi buvo legendinis žydų kovos už laisvę simbolis). Vilniečių „Makabi“ aktyviai propagavo ne tik gimnastiką, kitas sporto šakas, bet ir futbolą. Pamišę dėl futbolo Tarpukariu laikinoji sostinė Kaunas ilgainiui tapo sportinės veiklos centru. 1919-aisiais čia buvo įkurta Lietuvos sporto sąjunga (LSS), po metų ją pakeitė Lietuvos fizinio lavinimosi sporto sąjunga (LFLS). Netrukus žydai „Makabi“ sąjungą įsteigė ir Kaune.
Vasario 9 d. 13 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje (Pylimo g. 4, Vilnius) bus pasirašoma sutartis tarp Jurbarko rajono savivaldybės, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ir Naujosios menininkų kolegijos CAN iš Izraelio dėl kuriamo projekto „Sinagogų aikštės memorialas“ įgyvendinimo. Sutartį pasirašys Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, LŽB pirmininkė Faina Kukliansky ir Naujosios menininkų kolegijos CAN atstovas Grigorijus Zundelovičius.
Memorialas, skirtas miestelio žydams atminti, stovės Jurbarke, Kauno gatvėje, kur anksčiau stovėjo viena gražiausių Europoje medinių sinagogų, jį kuria iš Lietuvos kilęs Izraelio skulptorius Davidas Zundelovičius. Sinagogų aikštės memorialas skirtas Jurbarke gyvenusiems žydams atminti. Skulptoriaus kuriamas memorialas vaizduoja Nemuno bangas ir medinę sinagogą. Jas ketinama nukalti iš pilko ir juodo bazalto. Memoriale bus iškalti kadaise Jurbarke gyvenusių žydų vardai ir pavardės bei juos gelbėjusių žmonių vardai. Įrašai bus daromi anglų ir hebrajų kalbomis.
Pasak Jurbarko rajono savivaldybės mero, kolegija taip pat apsiėmė surinkti lėšų šiam memorialui. „Žydai Jurbarke gyveno ilgą laiką, ir nėra jokio paminklo, jokios žymos, nors jie sudarė didesnę dalį bendruomenės“, – BNS sakė S. Mockevičius. Prieš Holokaustą Jurbarke gyveno 3–4 tūkst. žydų. Jurbarko rajono savivaldybės meras teigia, kad gyventojai nenorėtų kapinių memorialo, norima, kad tai būtų memorialas jaunimui, žmonėms, kad matytųsi bendruomenės bendras atminimo paminklas“. Pagal sumanymą, memorialas turi būti pastatytas per aštuonis mėnesius nuo sutarties pasirašymo. S. Mockevičius vylėsi, kad rudenį jis jau stovės Jurbarke.
Telefonas pasiteiravimui: +370 672 40942
Galina Romanova
Sausio 31 d. jauki Nalšios muziejaus salė buvo sausakimša: čia iškilmingai atidaryta visam pasauliui įdomi, o katalikams išvis ypatinga paroda – „Popiežiaus Pranciškaus viešnagė Izraelyje“. Į atidarymą atvyko Izraelio ambasados Vilniuje Misijos vadovo pavaduotoja Efrat Hochstetler, Švenčionių rajono meras Rimantas Klipčius, savivaldybės tarybos nariai, kiti visuomenės veikėjai ir tiesiog švenčioniškiai.
Apie tai, kaip Izraelio ambasadoje gimė idėja organizuoti tokią parodą ir išleisti ją „į kelionę“ po didžiuosius ir mažuosius Lietuvos miestus, papasakojo šios ambasados spaudos atstovė Liana Jagniatinskytė.
Meras Rimantas Klipčius pasidžiaugė tuo, kad visą laiką stiprėja draugystė tarp Izraelio ir Švenčionių rajono, tame tarpe – ir dažnai Švenčionių rajone viešinčio ambasadoriaus Amir Maimono dėka. Kalbant apie parodoje pavaizduotą Popiežiaus Pranciškaus vizitą Izraelyje, meras prisiminė šviesios atminties Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą Lietuvoje, kaip tik „aušroje, kai mes išsivadavom“, turint omenyje atgautą nepriklausomybę . Meras savo optimistinę kalbą užbaigė gražiu gestu – gėlių ir suvenyrų apie Švenčionis įteikimu pirmąkart rajone viešėjusiai Efrat Hochstetler.