Mes

Kauno žydų bendruomenės naujienos

Pradėdama Naujuosius, 2018-uosius, metus, Kauno žydų bendruomenė prisimena gruodžio mėnesį ne tik kaip nuspalvintą šventinėmis nuotaikomis ir linksmybėmis, bet ir kaip turtingą renginių, organizuotų tiek pačios bendruomenės, tiek jos bičiulių ir partnerių.
Žaliakalnio žydų kapinėse paminėtos Lietuvos estrados pradininko, deja, labai anksti Anapilin išėjusio, Danieliaus Dolskio gimimo metinės, prisiminta jo gyvenimo istorija ir dainos, skambančios iki šių dienų.
Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje muziejuje pristatytas mokslinių straipsnių rinkinys „Holokaustas nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse: tyrimai ir atmintis”, išleistas 2017 m. lietuvių ir anglų kalbomis, bendradarbiaujant Kauno IX forto muziejui, Tarptautinei komisijai nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti ir Kauno žydų bendruomenei. Leidinio pagrindu tapo 2016 m. spalio 27–29 d. Kaune įvykusios tarptautinės mokslinės konferencijos „Lokalinė Holokausto raidos analizė nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse“ metu nagrinėti klausimai, jame publikuojami trylikos autorių, tarp kurių yra ir visuotinį pripažinimą pelnę Holokausto istorijos tyrėjai, mokslininkai iš Estijos, Izraelio, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Vokietijos, straipsniai. Platų probleminį tyrimų lauką apimantis mokslinių straipsnių rinkinys yra aktualus ne tik akademinei, bet ir plačiajai visuomenei: vyresniųjų klasių moksleiviams, studentams, taip pat visiems besidomintiems istorija ir istorinės atminties išsaugojimu.
Kauno valstybinėje filharmonijoje vyko puikus koncertas “Iš litvakų paveldo”, inicijuotas  keturių jaunų, bet jau gerai žinomų, vienų ryškiausių Lietuvos atlikėjų: smuikininkės Dalios Dėdinskaitės, violončelininko Gleb Pyšniak, pianisto Roberto Lozinskio (kauniečio, J. Naujalio gimnazijos auklėtinio) ir vibrafonininko Mariaus Šinkūno.  Muzikantai pristatė savo bendrą kūrinį – albumą “Aerograma”, kuriame skamba specialiai projektui sukurtas Anatolijaus Šenderovo kūrinys, taip pat Aaron Copland, Joseph Achron, George Gershwin , Benny Goodman, Jascha Heifetz, Viačeslavo Ganelino, Leopold Godowsky kūriniai – Lietuvos žydų muzikos deimantai, apimantys šimtą metų inspiracijos, kūrybinės energijos ir palaimos.

Sugiharos namai pakvietė į parodos Šiaurės Kasablanka: Kaunas 1939 – 1940 m. atidarymą, žymintį Sugiharos namų (Vaižganto g. 30, Kaunas) pastato renovacijos pabaigą. Parodoje pristatomi dramatiški Lietuvai ir pasauliui metai, dramatiškas Lietuvos valstybingumo praradimas, pasakojama apie pastangas rūpintis gausėjančiais karo pabėgėliais, Lietuvos vidaus ir užsienio politiką bei kontekstą, kuriame Lietuvos diplomatai užsienyje ir užsienio diplomatai Lietuvoje, visų pirma Nyderladų konsulas Janas Zwartendijkas ir Japonijos konsulas Čiunė Sugihara, 1940 m. vasarą iki paskutinio savo rezidavimo Lietuvoje momento išdavinėję “gyvybes vizas”.
Skaityti plačiau

Šeduvos žydai tarpukariu: Holivudo filmai, šokiai ir spalvinga kasdienybė

    Donatas Puslys, Gediminas Šulcas

Pradedame dviejų dalių pasakojimą apie Šeduvos žydus. Mūsų pašnekovas – publicistas, poetas Sergejus Kanovičius, kuris vadovauja Šeduvos žydų memorialiniam fondui. Būtent Šeduvoje po kurio laiko atsiras muziejus, pasakojantis dingusio štetlo istoriją. Ir tai nebus tik muziejus apie žydų gyvenimą Šeduvoje. Tai bus muziejus apie Lietuvos štetlus, kuriuose virė turtingas žydų bendruomenės gyvenimas. Pirmojoje pokalbio dalyje su S. Kanovičiumi kalbame apie tarpukario Šeduvą. Kuriant laidą panaudoti kadrai iš kuriamo Sauliaus Beržinio ir Sergejaus Kanovičiaus dokumentinio filmo „Suakmenėjęs laikas“.

Skaityti plačiau
Chanuka Klaipėdos žydų bendruomenėje

Chanuka Klaipėdos žydų bendruomenėje

Štai ir baigėsi 8-ni šventiniai vakarai. Paskutinį Chanukos vakarą drauge susirinko  apie 100 Klaipėdos žydų bendruomenės narių.

Susirinkusiuosius pasveikino bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis, kuris uždegė “šameš” žvakę. Po to aštuonias žvakes uždegė “Šalom jeladim” sekmadieninės mokyklos vaikai.

Štai ir baigėsi 8-ni šventiniai vakarai. Paskutinį Chanukos vakarą susirinko visi kartu apie 100 Klaipėdos žydų bendruomenės narių.

 

Maldą skaitė sinagogos seniūnas Jevgenij Sakin. Šventiniame koncerte dalyvavo švečiai iš Rygos ir Kaliningrado. Didelio susidomėjimo sulaukė savamokslis muzikantas – Aleksandr, kuris groja  visais instrumentais. Taip pat pasirodymą paruošė bendruomenės narių vaikai, kurių pasirodymas visus sujaudino, dainas dainavo Karina Stoliarskaja ir Evelina Daichovskaja. Vaišės buvo su spurgom ir “Chanuka gelt”.

Lietuvninkų aikštėje visas dienas bendruomenės nariai su miestiečiais dalinosi Chanukos šviesa ir šiluma.Septintąją šventės dieną žvakių uždegimo ceremonijoje dalyvavo Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir rabinas Šolom Ber Krinsky.

Renginio rėmėjas: Geros valios fondas 

 

Kauno žydai švenčia, o miesto centre dega Chanukijos žvakės

Kauno žydai švenčia, o miesto centre dega Chanukijos žvakės

Kaune, miesto centre,  uždegta paskutinė Chanukos žvakė, pabaigusi aštuonias dienas trukusį šviesų šventės maratoną. Šiemet kauniečiai degė žvakes ne tik savo namuose, bet ir turėjo ne vieną progą susiburti kartu, linksmintis, šokti, varžytis tradicinėje viktorinoje, klausytis nuotaikingos ir už širdies griebiančios žydų muzikos, iki soties pasivaišinti gardžiomis spurgomis ir bulviniais blynais, o susitikimo vietos buvo pačios įvairiausios: nuo prabanga tviskančios Kauno Rotušės, jaukios muzikinio klubo erdvės iki šeiminės bendruomenės aplinkos ir lauko palapinės. Savo talentu ir dainomis širdis skaidrino Rafailas Karpis ir Darius Mažintas bei pirmą kartą Kaune viešėjęs buvusių kauniečių ir rygiečių ansamblis su jauna vokaliste, savito balso savininke, kylančia žvaigžde Ania Judelson priešakyje.
Kartu su Kauno žydų bendruomenės nariais Chanuka šiais metais džiaugėsi nemažas būrys bendruomenės bičiulių, garbių visuomenės atstovų, valdžios vyrų ir aktyvių piliečių. Šventė baigėsi, tačiau jos šviesa ir šiluma liko viduje visam tamsiajam žiemos metui.


Skaityti plačiau

Chanuka Panevėžio Rožyno progimnazijoje

 

Daugiau nei dešimt metų Panevėžio miesto žydų bendruomenė, praveda edukacinį darbą ir pati dalyvauja Rožyno progimnazijos renginiuose su tolerancijos centro vadove Genutė Žilytė. Šį kartą susitikimas buvo skirtas Chanukos šventei.

Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman kartu su istorike, tolerancijos centro vadove susirinkusiems mokiniams papasakojo apie judėjų kovą prieš Sirijos graikus ir paaiškino istorinių įvykių esmę. Pastovus edukacinis darbas duoda puikius rezultatus mokinių švietime apie žydų tautos istoriją, kurią svarbu žinoti ir šiandien. Mokiniai uždavė daug ir įvairių klausimų, į kuriuos atsakant buvo būtina paaiškinti kas yra „Makabi“, kokios dar buvo žydų organizacijos iki karo su tokiu pat pavadinimu.

Vyresnių klasių mokiniai kartu su savo mokytojais paruošė alyvų aliejuje keptus patiekalus: bulvinius blynus (latkes), spurgas. Renginio pabaigoje Rožyno progimnazijos direktorė Aida Adiklienė nuoširdžiai padėkojo šventėje dalyvavusiems progimnazijos moksleiviams, tolerancijos centro vadovei Genutei Žilytei ir visiems renginio dalyviams už tolerancinį požiūrį žydams.

Delegacijos iš Izraelio viešnagė Panevėžyje

Delegacijos iš Izraelio viešnagė Panevėžyje

Chanukos šventės šeštą dieną Panevėžio miesto žydų bendruomenę aplankė svečiai iš Izraelio, Netivoto miesto. Kartu su rabinu Pinchu Koenu jie uždegė Chanukos žvakes. Apie 20 žmonių delegacija susitelkė maldai, dievo garbinimui, dainavo Chanukos dainas. Visus juos vienija tikėjimas Aukščiausiuoju ir gilinimasis į Talmudą.

Svečiai susipažino su Panevėžio žydų gyvenimu, ypatingą dėmesį skirdami religinei veiklai bei Panevėžio žydų rabinams: A. A. Grozbuh, N. Kagan, J. Š. Kahaneman, M. N. Mihel, M. Brener, kurie paliko ryškų žydų tautos pėdsaką Lietuvoje.

Skaityti plačiau
Chanukos šventė Panevėžio miesto žydų bendruomenėje

Chanukos šventė Panevėžio miesto žydų bendruomenėje

Panevėžio miesto žydų bendruomenė pirmą kartą Chanukos šventėje suteikė teisę dalyvavusiems šventėje vaikams uždegti žvakes.

Susirinkusius bendruomenės narius pirmininkas Gennady Kofman pasveikino su Chanukos švente, perskaitė sveikinimus, atsiųstus Panevėžio bendruomenei iš viso pasaulio,  taip pat Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky sveikinimą. Vėliau buvo išklausytas Izraelio prezidento J.E. Reuveno Rivlino sveikinimas visiems Pasaulyje gyvenantiems žydams.

Pagal tradicijas, prieš uždegdami žvakes visi išklausė skaitomą maldą „Šlovinimas ir palaiminimas už stebuklus”. Dalyvavusiems priminta istorija apie Chanukos šventę.  Tai žydų pergalė prieš graikų ir sirų užkariautojus ir Jeruzalės šventyklos išlaisvinimas. Kadaise  priešai sugriovė Jeruzalės šventyklą ir išniekino aliejų, skirtą šventyklos aliejinei lempai uždegti. Nugalėję priešus žydai grįžo į šią šventyklą ir rado tik vieną indą tinkamos naudoti alyvos. Stebuklingai jos užteko ne vienai, o aštuonioms dienoms. Tai ir yra Chanukos stebuklas, atspindintis šviesos pergalę prieš tamsą ir žymintis ne jėgos, o dvasios laimėjimą.

Skaityti plačiau
Prezidento rūmuose pirmą kartą įžiebiama Chanukos žvakė

Prezidento rūmuose pirmą kartą įžiebiama Chanukos žvakė

Sekmadienį Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų Kolonų salėje pirmą kartą įžiebta 6-oji Chanukos žvakė. Chanukijos uždegimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, ministrai, politikai, Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky ir  regioninių žydų bendruomenių pirmininkais, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininku arkivyskupu Gintaru Grušu, Vilniaus sinagogos rabinu Šolomui Ber Krynskiu.

Šventiniame vakare pristatyta Chanukos istorija, skambėjo  tenoro Rafailo Karpio ir Dariaus Mažinto koncertas  su dainomis jidiš kalba, taip pat atliktas kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo kūrinys „Iš užmirštos knygos…”.

Renginį organizavo Izraelio ambasada.

Kaune veikia paroda „Aš neturėjau kito pasirinkimo“, skirta Švedijos diplomatui Raoliui Wallenbergui

Sugiharos namuose Kaune veikia Švedijos instituto parengta paroda „Aš neturėjau kito pasirinkimo“, skirta architektui, verslininkui, Švedijos diplomatui Raoliui Wallenbergui, kuris 1944 m. Budapešte Vengrijos žydams išdavinėjo Švedijos vyriausybės patvirtintus pasus, liudijančius, kad šio paso turėtojas yra Švedijos gyventojas. 1944 metais būdamas 32-iejų metų Raoulis Wallenbergas atvyko į Budapeštą vykdyti gyvybiškai svarbios misijos. Naudodamas netradicinius ir neįprastus metodus per 6 mėnesius Raoulis Wallenbergas ivykdo savo misiją ir taip tampa žmogumi, išgelbėjusiu daugiausia žydų gyvybių Antrojo pasaulinio karo metais. Karo pabaigoje liko gyvų apie 120 000 Vengrijos žydų, iš kurių apie 20 000 išgelbėjo švedų diplomatas. Deja, 1945 metų sausio 17-ąją R. Wallenbergas tampa Sovietų Sąjungos politiniu kaliniu. 
Raimundo Kaminsko nuotraukose akimirkos iš parodos atidarymo, kuriame dalyvavo diplomatinio korpuso (Švedijos, Vengrijos, Nyderlandų, Japonijos ambasadoriai, Izraelio ambasadoriaus pavaduotoja), miesto valdžios, visuomeninių organizacijų, akademinės bei Kauno žydų bendruomenės atstovai.
Skaityti plačiau

Kauno Rotušėje pirmą kartą Lietuvos žydų istorijoje buvo įžiebtos Chanukijos žvakės

Šventiškai pasipuošusioje Kauno baltąja gulbe ir miesto širdimi vadinamoje Rotušėje pirmą kartą Lietuvos žydų istorijoje buvo įžiebtos Chanukijos žvakės, kurias uždegė Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, o malda palydėjo Kauno chasidų sinagogos pirmininkas Iseris Šreibergas. Izraelio ambasados, bendradarbiaujant su Kauno žydų bendruomene ir Kauno miesto savivaldybe, sukviesti Chanuką šventė KŽB nariai ir gausus jaunimo bei garbingų svečių būrys. Malonu buvo matyti ilgamečius bendruomenės bičiulius, miesto valdžios, Katalikų bažnyčios atstovus, žmones, besirūpinančius litvakų paveldo išsaugojimu, istoriniais tyrinėjimais, lietuvių ir žydų santykių puoselėjimu. Izraelio ambasadoriaus pavaduotoja Efrat Hochstetler pasveikino visus susirinkusiuosius ir pasidžiaugė atgimstančia litvakų kultūra, vis stiprėjančia Izraelio ir Lietuvos valstybių draugyste. Vakaro metu širdis šilumos pripildė nuostabios tenoro Rafailo Karpio bei pianisto Dariaus Mažinto atliekamos jausmingos ir linksmos dainos jidiš kalba, o skrandžius pamalonino spurgos – tradicinis Chanukos skanėstas Izraelyje, ten vadinamos “suvganijot”. Todėl Izraelio ambasados iniciatyva Chanukai keptos spurgos Lietuvoje pavadintos “spurganiyot”. Nuo šiol ir Kauno žydai siūlo  vartoti žodį “spurganiyot”.
Nuotraukos iš Izraelio ambasados Facebooko
Skaityti plačiau

Naujas TV dokumentinių pasakojimų ciklas „Kauno žydų pėdsakais“ kviečia pažinti ir suvokti

 

Nuotraukos iš KAVB Kaunistikos skyriaus archyvo.

Šį savaitgalį INIT EKSTRA TV kanalu kviečiame žiūrėti naują dokumentinį pasakojimą  bendru pavadinimu „Kauno žydų pėdsakais“. Šeštadienį, gruodžio 16 dieną 17:00val.- pasakojimo  apie religiją pirmoji dalis. Drauge su ekspertais – dr. Larisa Lempertiene, dr. Marija Rupeikiene, dr. Aušrele Kristina Pažėraite, gide Asia Gutermanaite, kolekcininku Michailu Duškesu ir kitais , kalbėsime apie Kauno  žydų bendruomenę iki Holokausto.  Ieškodami sąvasties, arba to, kas yra asmens tapatybės sudedamosios dalys ir kaip jos formuojasi ar transformuojasi laiko ir erdvės mikrokosmose, mūsų  atveju Kaune, pabandysime keliauti tais pėdsakais, kurie išliko mieste, puoselėjant  atmintį  ir prisimenant  tradicijas.   Sekmadienį, gruodžio 17 dieną, 17:00 pakviesime pirmąjam pokalbiui apie švietimą. Vilniaus Universiteto docentas  dr. Saulius Kaubrys,  LNB Judaikos tyrimų centro vadovė   Larisa Lempertienė,  LSIM rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus vedėja, muziejininkė Gabija Mackevičiūtė ir lektorė, žydų kultūros tyrinėtoja, gidė  Asia Gutermanaitė  pasakos apie švietimą, kone  labiausiai išplėtota žydų kultūros sritį tarpukario Lietuvoje.  Ciklo scenarijaus autorius ir režisierius Sigitas Valadka sako, kad pirmieji du pusvalandiniai filmai – tik pradžia, autoriai planuoja ateityje tyrinėjimus tęsti ir jais dalintis su visuomene.

Ciklo kūrybinė grupė: Eglė Bendikaitė, Vaida Girčė, Sigitas Valadka, Rytis Meškauskas, Paulius Šlamiškis, Kęstutis Druškevičius.

Projektą  iš dalies finansavo Geros valios fondas. 

———————————————

Skaityti plačiau
Prie masinių žydų kapaviečių siūloma skelbti ir aukų, ir budelių pavardes

Prie masinių žydų kapaviečių siūloma skelbti ir aukų, ir budelių pavardes

Nuotraukoje:Tarptautinė mokslininkų komanda tyrinėja Kaune masinių žydų žudynių ir kapaviečių vietas

Gruodžio 14 d. (BNS). Prie masinių žydų kapaviečių Lietuvoje siūloma įrengti stendus, kuriuose būtų skelbiamos ir nužudytųjų pavardės, ir kuo išsamesnė informacija apie egzekucijos vykdytojus.

Iniciatyvą ketvirtadienį Seime pristatęs Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša sako, kad šią idėją dar prieš metus iškėlė Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, ją jau kurį laiką puoselėja ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), tačiau tam reikėtų padidinti centro finansavimą.

„Padaryti nėra lengva, nes nėra išsamių tyrinėjimų, negalima kiekvienoje vietoje tiksliai pasakyti, kas yra palaidota. Taip, yra tokie tyrinėjimai, yra dalis medžiagos, tačiau norint apeiti visą Lietuvą, pastatyti tokius stendus, kokį matote Leipalingyje, kaip pavyzdiniame, kaip memorialui, kuris turi pasklisti po visą Lietuvą, medžiagos neužtenka. Todėl akivaizdu, kad reikės finansuoti genocido centro veiklą, reikės lėšų ir mes jas surasime“, – teigė E. Jovaiša.

Skaityti plačiau

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė švenčia Chanuką

Antradienio pavakarę skirtingose Lietuvos vietose sužibo pirmosios Chanukijų žvakės ir iškilmingai prasidėjo vieną svarbiausių žydų metų švenčių Chanuka. Šiemet šviesos ir stebuklo švente vadinama Chanuka –  prasidėjo antradienį (gruodžio 12 d.) nusileidus saulei ir tęsis aštuonias dienas.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę pasiekė sveikinimai iš Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, Vilniaus miesto savivaldybės ir mero Remigijaus Šimašiaus. 

Kauno, Ukmergės, Šiaulių, Panevėžio žydų bendruomenės taip pat atsiuntė šiltus ir jaukius sveikinimus –  vieni kitiems linkėdami šviesos, sėkmės ir šilumos Chanukos proga. 

„Mokėkime džiaugtis  ir švęsdami prisiminkime, kokį stebuklą Chanuka mums visiems reiškia. ” – sveikinimu dalijosi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirminininkė Faina Kukliansky.

Vilniaus sinagogoje – bendruomenės nariai ir garbūs svečiai kartu pasitiko Chanuką

Vienos didžiausių Chanukijos įžiebimo ceremonijų tradiciškai vyko Vilniaus Choralinėje sinagogoje, kurioje paminėti šios judėjams svarbios šventės – rinkosi bendruomenės nariai ir garbūs svečiai: Airijos ambasadorius Lietuvoje David Noonan, JAV ambasadorė Anne Hall, Lenkijos ambasadorė Uršulė Doroževska, Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas, Vilniaus  vyskupas Arūnas Poniškaitis, Nepriklausomybės akto signataras profesorius Vytautas Landsbergis.

Koncertuoja grupė – Rakija Klezmer Orkestar

„Aš labai džiaugiuosi, kad kasmet vis daugiau ir daugiau žmonių ateina švęsti Chanukos į sinagogą. Šiemet susirinko pilna salė – gerų žmonių ir šviesių svečių, kurie atėjo čia sutikti mums labai svarbios šventės kartu ” – gyvuojančiomis tradicijomis džiaugėsi Vilniaus religinės žydų bendruomenės vadovas Simas Levinas.

Pirmoji Chanukos žvakė sinagogoje 

Susikaupę maldai ir įžiebę pirmąją žvakę – šventės švečiai klausėsi išraiškingos žydiškos muzikos, kurią atliko jaunuolių grupė Rakija Klezmer Orkestar.

Chanukija įžiebta ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje

Chanukija taip pat buvo įžiebta ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pastato balkone, todėl visą šventės laikotarpį bus gerai matoma ir savo šviesa šildys miesto gyventojus ir jo svečius.

Chanukijos įžiebimas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje

Chanuka švenčiama visoje Lietuvoje

Kauno žydų bendruomenė taip pat ruošiasi visą savaitę truksiančiam Chanukos renginių maratonui.
Sveikinimas iš Kauno žydų bendruomenės


„Kaip ir kasmet – šiemet numatytą daugybė šventinių renginių ir minėjimų. Nuostabu, kad mūsų bendruomenė kiekvienais metais aktyviai tęsia tradicijas ir švenčia šventes kartu” – sakė Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas.

„Sveikinu visus pasaulio žydus ir jų draugus su švente, kuri žymi dvasios stiprybės pergalę prieš jėgos kultą.” – šventinį sveikinimą siuntė Kauno chasidų sinagogos religinė bendruomenės pirmininkas Iseris Šreibergas.

Chanukos šventė neaplenkia ir kitų Lietuvos miestų – Chanukijos sužimba ir Ukmergėje, Šiauliuose, Panevėžyje, Švenčionyse.

Chanukijos uždegimas Ukmergėje

Žvakių uždegimo simbolis – pati svarbiausia šventės dalis

Chanukijos įžiebimo simbolis yra pati svarbiausia  šventės dalis. Chanukos istorija pasakoja, kad atkovotoje šventykloje buvo likęs tik vienas šventinto aliejaus indas ir jo galėjo užtekti tik vienai dienai menoros šviesos. Bet įvyko stebuklas ir menora degė visas aštuonias dienas, kol buvo pagamintas naujas aliejus. Tai ir yra Chanukos stebuklas,  atspindintis šviesos pergalę prieš tamsą ir žymintis būtent ne jėgos, o dvasios pergalę prieš kultūrinę, etninę ar religinę priespaudą.

Šventė žymi II a. pr. m. e. vykusį judėjų sukilimą ir Jeruzalės šventyklos išlaisvinimą iš Seleukidų imperijos priespaudos. Judėjai sukilo neapsikentę religinio, kultūrinio, ekonominio persekiojimo ir vedami didvyrių Makabiejų išlaisvino išniekintą šventyklą ir uždegė specialią žvakidę-menorą.

Chanukija tradiciškai įžiebta ir V. Kudirkos aikštėje

Vinco Kudirkos aikštėje susirinkusi žydų bendruomenė kartu su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi  uždegė Didžiąją Chanukiją. Šventinėje ceremonijoje dalyvavo žydų religinės bendruomenės „Chassidie Chabad Lubavitch“ Rabinas Sholomas Ber Krinsky, Vilniaus religinės bendruomenės pirmininkas Shmuelis Levinas, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir kt.

Renginio metu Vilniaus merui taip pat buvo įteiktas simbolinis žydų bendruomenės apdovanojimas „Jeruzalės ranka“.

Daugiau nuotraukų iš šventinių renginių:

Profesorius Vytautas Landsbergis ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Pirmininkė Faina Kukliansky

Skaityti plačiau

Premjeras sveikina Lietuvos žydų bendruomenę su Chanukos švente

Premjeras Saulius Skvernelis pasveikino Lietuvos žydų bendruomenę, kuri  šiandien įžiebia pirmąsias Chanukos žvakes ir kviečia visus geros valios  žmones į ilgametes tradicijas turinčią šventę.

„Nuoširdžiai sveikinu visą Lietuvos žydų bendruomenę su prasidedančia šviesos ir tikėjimo švente.  Chanuka suteikia puikias galimybes prisiminti senąsias tradicijas ir puoselėti pamatines vertybes. Sveikintina, kad  ši yra graži Lietuvos žydų bendruomenės šventė susilaukia vis didesnio visuomenės dėmesio“,- teigia Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

  Artėjančių švenčių proga premjeras padėkojo Lietuvos žydų bendruomenei už dalykišką bendradarbiavimą su Vyriausybe, kitomis institucijomis konstruktyviai sprendžiant bendruomenei aktualius klausimus.

„Galime tik pasidžiaugti restauruojamais žydų kultūros paveldo objektais, atgyjančiomis  sinagogomis. Šiandien visoje valstybėje šie pastatai naudojami Lietuvos žmonių kultūriniams ir švietimo poreikiams. Registruojamos ir tvarkomos žydų kapinės, puoselėjama žydų kultūra, atgaivinamos senosios tradicijos. Visa tai leidžia drąsiai  teigti,  jog mūsų bendradarbiavimas ateityje tik intensyvės ir bendromis pastangomis nuveiksime daug svarbių darbų“, –  teigia Vyriausybės vadovas S.Skvernelis.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sveikina visus bendruomenės narius su Chanukos švente!

Kasmet švęsdama Chanuką su anūkais, aš prisimenu savo vaikystės Chanuką pas senelę. Šventė nebūdavo linksma kaip dabar ir  vaišių neturėjome. Mano senelė, slėpdamasi  šventė virtuvėje, kur nebuvo langų, uždegdavo žvakutes ir melsdavosi. Chanukijos neturėjom, nes šeimos relikvijas praradome per Holokaustą. Ji meldėsi, bet malda nebuvo šventiška, nes senelė visada galvodavo apie savo sūnų, jai vaidenosi, kad kažkas ateina, ir perspėdama mane, sakydavo: „slėpkis, nes ateina vaikų akcija”. Po karo linksmybių nebūdavo. Mano senelė turbūt – ne vienintelė tokia, kuri prisimindavo ne tik Jeruzalės šventovę, bet ir savo nužudytus vaikus.

Mes švenčiame gražiau, gyvename geriau, mokėkime džiaugtis  ir švęsdami prisiminkime, kokį stebuklą Chanuka mums visiems reiškia. Daugiau šviesos ir šiltų malonių  jausmų linkiu visiems mūsų žydų bendruomenės nariams. Tegu Chanukos žvakių liepsna skleidžia gerumą namuose ir suteikia laimės akimirkų vaikams, kurie laukia Chanukos „gelt“,  ir suaugusiems, visiems, kas ateis prie šeimyninio vaišių stalo ragauti skanių žydiškų latkių.

Laimingos Chanukos, mielieji žydų bendruomenės nariai!

Chanuka ir žydų istorijos paradigmos pagal Ravą Josefą B. Soloveičiką

Chanuka ir žydų istorijos paradigmos pagal Ravą Josefą B. Soloveičiką

Doc.dr. Aušra Pažėraitė

Savo gausiose Toros pamokose, skirtose Chanukai, litvakiškos rabiniškos dinastijos tęsėjas JAV, ilgus dešimtmečius vadovavęs Icchako Elchanano vardo Teologinei seminarijai prie Ješivos universiteto,  vienas iš įtakingiausių XX amžiaus rabinų, analizavo daugelį su šia švente susijusių halachinių (religinės teisės) ir prasmės klausimų. Tarp tokių klausimų buvo ir Maimonido formuluotos nuostatos.  Maimonidas (dar vadinamas Rambamu), žymus XII a. gyvenęs žydų filosofas ir halakhistas vienas pirmųjų suteikė šiai šventei  ypatingą reikšmę, jai skyręs atskirą veikalą, pavadinimu Hilkhot Chanuka. Talmudo išminčiai, ypač ankstyviausios jų kartos (vadinami tanajais, kurie mokė I-II m.e.a., ir jų mokymai tapo Talmudo dalies, vadinamos Mišna, pagrindu), buvo skyrę jai labai mažai dėmesio, palikę be platesnio aptarimo ir komentarų, dėl ko ji palaipsniui galėjo būti visiškai užmiršta. Todėl Rambamas suformulavo ir išryškino nuostatas, kad ši šventė neišnyktų. Tarp tų nuostatų buvo ir ta, kad esminis šios šventės akcentas yra Pirsumei nissa, t.y. „Stebuklo viešinimas“. Jis vyksta žvakę ar žibintą, kuris paprastai per šabą uždegamas namuose, uždegant lauke, viešoje erdvėje, prie namų ar namuose ant palangės, kad būtų matoma lauke. Tai Ner Chanuka (Chanukos žvakės uždegimo) micva (įsakas).

Koks tas stebuklas? Kokia jo prasmė? Ravas Soloveičikas plėtojo savo viziją metai po metų, atsiremdamas į savaitinius Toros skaitinius, kurie kasmet skaitomi šios šventės kontekste, nors tiesiogiai ir nėra susiję su Chanuka. Kaip žinia, yra metinis Toros skaitymo ciklas, kiekvieną savaitę skaitant Torą dalimis, skyriais. Pradžios knyga, teigia Ravas, remdamasis Maimonido mintimi, yra knyga, pripildyta simonim, t.y. ženklų, kurių reikšmės susietos ne tik su praeitimi, bet ir su ateitimi. Tai lyg formavimosi knyga (Sefer Jecira), knyga apie formavimąsi, atskleidžianti ne tik Toros viziją, liečiančią visos Kūrinijos kūrimą, bet ir Izraelio formavimosi procesą. Pats šis procesas, kurio reikšmingiausi dalyviai buvo patriarchai Abraomas, Izaokas, Jokūbas ir jo sūnūs (bei matriarchės Sara, Rebeka, Lėja, Rachelė) atskleidė svarbias visos būsimos žydų istorijos paradigmas. Per šias istorijas atsiskleidžia santykių ir konfrontacijų paradigmos: tarp žydų ir kitų žmonių, ir tarp pačių žydų – brolių, tėvų ir vaikų, ir tiesiog kitų.

Skaityti plačiau