Mes

Ka­ras vai­ko aki­mis

skraštas.lt
 Žur­na­lis­to Al­gi­man­to Sa­vic­kio pa­sa­ko­ji­mus apie ka­ro ir po­ka­rio me­tus.

1941-ųjų bir­že­lio 22-oji bu­vo sau­lė­ta. Gel­to­nas ru­tu­lys ką tik pa­ki­lo virš ho­ri­zon­to. Var­niai mie­go­jo. Gy­dy­to­jas Do­vy­das Kap­la­nas sku­bė­jo pas li­go­nę į Tel­šių gat­vę.

Grį­žęs na­mo, jis ra­do ap­vog­tą bu­tą, ant sta­lo – ne­baig­ta ger­ti stik­li­nė ar­ba­tos. Svar­biau­sia – ne­bu­vo ma­mos. Vė­liau gy­dy­to­jas su­ži­nos, kad jo ma­mą iš na­mų iš­va­rė tos mo­ters, ku­rią jis ką tik kė­lė iš kars­to ,sū­nūs bal­ta­raiš­čiai. Jie Fei­gę Kap­la­nie­nę ir nu­žu­dė.

Už ge­ros va­lan­dos areš­ta­vo Do­vy­dą Kap­la­ną. Kai jis bru­ku žen­gė per Var­nius, ant ša­li­gat­vio bū­ria­vo­si žmo­nės. Gy­dy­to­jas juos vi­sus pa­ži­no­jo: vie­nų vai­kus gy­dė, ki­tų – tė­vus, juos pa­čius. Ta­čiau neat­si­ra­do nė vie­no, ku­ris bal­ta­raiš­čių pa­klaus­tų: „Kur ve­da­te mū­sų gy­dy­to­ją?“ Kai ku­rie jų – net šyp­so­jo­si.

Laz­da tu­ri du ga­lus. Bal­ta­raiš­čiai su­rin­ko ir iš­va­rė į sto­vyk­las – ge­tus vi­sus žy­dų tau­ty­bės gy­dy­to­jus (jų prieš­ka­ri­nė­je Lie­tu­vo­je bu­vo per 80 pro­cen­tų), pra­si­dė­jo „blu­si­nių“ ir kok­liu­šo epi­de­mi­jos. Ne­bu­vo gy­dy­to­jų, ne­bu­vo vais­tų.

Pa­me­nu – vi­si mū­sų vien­me­čiai sir­go, tik mu­du su se­se­ri­mi – ne. Ma­ma siu­vo rū­bus lie­tu­vei, ku­ri gy­ve­no su vo­kie­čiu – „Ar­bait­som­to“ vir­ši­nin­ku. Jis spręs­da­vo, ką iš­vež­ti į Vo­kie­ti­ją dar­bams, o ką pa­lik­ti. Mo­te­ris iš su­gy­ven­ti­nio ga­vo šimtg­ra­mi­nį bu­te­liu­ką vais­tų… Juos mes ger­da­vo­me (po po­rą la­šų) su van­de­niu ar­ba cuk­ru­mi. Tą 1941-ųjų ru­de­nį ir žie­mą daug vai­kų iš­mi­rė. Da­lis lie­tu­vių ga­la­bi­jo žy­du­kus, o Die­vas… Yra jis dan­gu­je.

Liudvikui L. Zamenhofui skirta paroda

Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje (Rotušės a. 15) veikia Liudvikui L. Zamenhofui skirta paroda. 

2017-uosius UNESCO paskelbė Liudviko L. Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame pasaulyje bendrauja tūkstančiai žmonių, leidžiamos knygos ir periodiniai leidiniai. Lenkijos institutas Vilniuje Lenkijos užsienio reikalų ministerijos užsakymu Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė  parodą atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva, Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis.

 Kas siejo L. Zamenhofą ir Kauną? Ar tik tai, kad Lietuvą jis vadino savo tėvyne, o jo žmona buvo iš Kauno? Kodėl apie Kauną yra girdėję viso pasaulio esperentininkai?

Kauno tautinėms bendruomenėms pristatytos projektinės veiklos galimybės

Kauno tautinėms bendruomenėms pristatytos projektinės veiklos galimybės

Tautinių mažumų departamento (TMD) prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ryšių su tautinėmis bendrijomis skyriaus vedėja Rasa Paliukienė ir vyriausioji specialistė Aušra Šokaitienė ketvirtadienį Kaune pristatė tautinių bendrijų projektinės veiklos galimybes 2018 metams ir pakvietė organizacijas teikti paraiškas šiuo metu paskelbtam konkursui. Susitikime su departamento atstovėmis dalyvavo ir Kauno žydų bendruomenės, kiekvienais metais teikiančios projektus TMD, pirmininkas Gercas Žakas

Kauno žydų bendruomenė turi daug progų lankyti kultūrinius renginius

Kauno žydų bendruomenė turi daug progų lankyti kultūrinius renginius

Kauno žydų bendruomenės nariai aktyviai lanko renginius, reprezentuojančius žydų kultūrą, litvakiškąjį paveldą, Izraelio meną. Lapkričio mėnesį Kauno kameriniame teatre stebėjome daug minčių sukėlusią, retai statomą Zugdidi dramos teatro (Gruzija) spektaklį pagal Nobelio premijos laureato Isaac Bashevis Singerio pjesę Tojbelė ir jos demonas, dalyvavome Azijos studijų centro ir Japonijos ambasados Lietuvoje organizuotoje kino filmo „Persona Non Grata“ apie Č. Sugiharos žygdarbį peržiūroje, kuri buvo paskutinė galimybė pamatyti šį filmą Lietuvoje. Taip pat lankėmės VDU teatrologijos katedros docentės Inos Pukelytės paskaitoje „Žydų teatras tarpukario Lietuvoje“, vykusioje Kauno dramos teatre. Lektorė neseniai išleido monografiją šia tema, tad paskaitoje Žydų teatro fenomeno studijoms ne vienerius paskyrusi teatrologė dalinosi atrastais ir iki šiol nežinomais bei be galo įdomiais faktais apie šio teatro didžiulę reikšmę Lietuvos kultūriniam gyvenimui. Įvairiuose Lietuvoje vykstančiuose festivaliuose (teatro, šokio, kino, muzikos) neretai dalyvauja svečiai iš Izraelio, ne išimtis ir “Scanoramos” kino festivalis, pristatęs ne vieną Izraelio (kooprodukcijoje su kitomis šalimis) filmą. Kauno bendruomenės narius bene labiausiai sužavėjo šiltas subtilus režisieriaus Ofir Raul Graizer 2017 m. debiutinis ilgo metražo  filmas “Kepėjas” (http://www.scanorama.lt/filmas/kepejas).

Dalyvavimas renginiuose apmokėtas GVF 

“Beigelių krautuvėlė” su Izraelio ambasada Lietuvoje dalyvauja tarptautinėje Kalėdų labdaros mugėje Vilniaus rotušėje

“Beigelių krautuvėlė” su Izraelio ambasada Lietuvoje dalyvauja tarptautinėje Kalėdų labdaros mugėje Vilniaus rotušėje

Nuotraukoje: iš dešinės: Premjeras S,Skvernelis, LŽB pirmininkė F.Kuliansky, Izraelio misijos vadovo pavaduotoja E.Hochstetler, S. Skvernelė, premjero žmona

Vilniaus rotušėje vyko jau tradicine tapusi Tarptautinė Kalėdų labdaros mugė, kurioje buvo galima pamatyti bei įsigyti Lietuvoje reziduojančių užsienio šalių ambasadorių žmonų, ambasadų darbuotojų, visuomeninių organizacijų atstovų pagamintų rankdarbių, Kalėdinių dekoracijų, papuošalų, saldumynų ir įvairių suvenyrų.

Prezidentas V.Adamkus, F. Kukliansky,  A. Adamkienė

Tarptautinę Kalėdų labdaros mugę organizuoja Tarptautinė Vilniaus moterų asociacija, vienijanti Lietuvos ir užsienio moteris, laikinai gyvenančias ir dirbančias Lietuvoje.
Renginio metu buvo renkamos lėšos labdarai.

Iš dešinės: Apaštališkasis nuncijus – arkivyskupas P. L. Quintana

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ir “Beigelių krautuvėlės” savanoriai padarė daug gerų darbų, dalyvaudami tarptautinėje Kalėdų labdaros mugėje. Izraelio ambasados stende prekiauta litvakiškais ir izraelietiškais produktais ir surinkta beveik keturis su puse tūkstančių eurų labdarai – tris kart daugiau nei pernai! Gražių švenčių!
Izraelis Lietuvoje Beigelių krautuvėlė Lietuvos žydų bendruomenė

Daugiau nuotraukų 

Žydų atmintis, susitepimo baimė ir trintukas gynybai

Žydų atmintis, susitepimo baimė ir trintukas gynybai

Autorė Ieva Elenbergienė

Po Antrojo pasaulinio karo sovietų valdžia mums įvairiomis priemonėmis „padėdavo“ nematyti ir negirdėti žydų tautos išgyvenimų. Tačiau šiandien galime kaltinti tik save, jei į istorijos paveikslą neįsileidžiame visų jos dalyvių, bijodami, kad jų liudijimai sugriaus mūsų idealizuotą praeitį ar leis suabejoti išaukštintais didvyriais.
Tačiau ar taip nemėgdžiojame režimo, iš kurio dar palyginti neseniai išsivadavome? Apie tai kalbame su kultūros istorike, Vilniaus universitete dėstančią Holokausto ir praeities politikos kursą, dr. Violeta Davoliūte.

– Norėtųsi paliesti istorines sąlygas ir priežastis, kodėl mes taip mažai žinome apie žydus pokario metais Lietuvoje?

– Pirmiausia todėl, kad buvo išnaikinta beveik visa Lietuvos žydų bendruomenė. Tie, kurie išgyveno ir išlindo iš slėptuvių, buvo sukrėsti, dažnai giliai traumuoti žmonės. Pradžioje jiems reikėjo susivokti, kas gi nutiko jų gyvenimams, artimiesiems? Ilgą laiką žmonės tiesiog ieškojo vieni kitų. Grįžo ir tie, kurie buvo iš Lietuvos pasitraukę į SSRS gilumą – jie taip pat ieškojo artimųjų, bandė rasti savo vietą naujoje visuomenėje, integruotis į egzistuojančias struktūras. Būta ir bandymų visiškai asimiliuotis – pavartę pokario spaudą pamatytume, kad, pavyzdžiui, fotografas Fligelis pasivadina Sparnaičio pavarde, Judelis Kacenbergas – Kalnaičiu ir t.t. Mano bičiulės mama, prieškariu augusi senoje litvakų šeimoje Šiauliuose, o po karo atvykusi į Vilnių studijuoti, pasakojo, jog išgirdusi mieste ką nors kalbant jidiš kalba, pereidavo į kitą gatvės pusę, nors dabar negalėtų tiksliai paaiškinti, kodėl… Manau, kad žmonės buvo sukrėsti, įbauginti, pažeminti.

7-osios litvakų dienos Londone kviečia giliau susipažinti su litvakų indėliu į pasaulio meną

7-osios litvakų dienos Londone kviečia giliau susipažinti su litvakų indėliu į pasaulio meną

2017 m.  lapkričio 29 – 30 dienomis Lietuvos ambasada ir Londono universiteto koledžas (University College London) pakvietė į tradicines Litvakų dienas Londone. Septintą kartą rengiamas Lietuvos žydų kultūrą ir paveldą pristatantis renginių ciklas šiemet kvietė pažinti litvakų menininkus, palikusius pėdsaką pasaulio meno istorijoje.

XIX – XX a. iš buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos kilusių žydų kūrybinis talentas, skleidęsis muzikoje, tapyboje, fotografijoje, literatūroje, teatre ir architektūroje, pasauliui padovanojo išskirtinių asmenybių. Smuikininkas Jaša Heifetz, dailininkas Chaim Soutine, skulptorius Jacues Lipschitz,  fotografas Alter Kacyzne – tai tik keletas aukščiausio pripažinimo pasiekusių litvakų menininkų, kurių kūryba formavo šių sričių meno istoriją, o išlikę darbai saugojami  garsiausiuose pasaulio galerijų fonduose. Dėl plačios litvakų menininkų kūrybos geografijos, apimančios JAV, Izraelį, didžiuosius Vakarų Europos miestus, 7-ųjų litvakų dienų renginių lankytojai turėjo progos supažindinti su skirtingose kultūrose ir tradicijose kūrusiais ir tebekuriančiais litvakais.

Lapkričio 30 d. Lietuvos ambasadoje Londone rengiama konferencija „The Litvak Impact on the arts“ („Litvakų indėlis į pasaulio meną”), į kurią organizatoriams pavyko pritraukti žymius akademikus, litvakiško paveldo tyrėjus iš JAV, Junginės Karalystės ir Lietuvos. Viena pagrindinių konferencijos pranešėjų – specialiai į Litvakų dienas Londone atvykusi garsi Niujorko universiteto (City University of New York) profesorė, meno istorikė Gail Levin. Kitą pagrindinį pranešimą – apie litvakų įtaką Kauno tarpukario modernizmo architektūroje – skaitė Seimo narys, ambasadorius, filosofijos mokslų daktaras Arūnas Gelūnas. Renginyje taip pat dalyvavo pripažinti žydų studijų ekspertai – Brandeis universiteto (JAV) profesorius emeritas Anthony Polonsky, litvakų kilmės Londono universiteto koledžo profesorius Michael Berkowitz, Birbecko ir Southamptono (JK) universitetų mokslininkės dr. Vivi Lachs ir dr. Claire Le Foll, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus parodų kuratorė, Vilniaus universiteto lektorė Vilma Gradinskaitė.

Klezmer muzikos atlikėjas Michael Alper

Konferencijos išvakarėse, lapkričio 29 d., Londono universiteto koledže surengtas Rytų Europos žydams (aškenaziams) būdingos Klezmer muzikos koncertas, kurio centre bus šio žanro meistras Michael Alpert. Litvakiškų šaknų turintis atlikėjas (M. Alpert tėvas kilęs iš Lietuvos, motina – iš ukrainiečių žydų šeimos) svariai prisidėjo prie šios muzikinės tradicijos atgimimo JAV praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Per savo ilgametę karjerą Michael Alpert yra koncertavęs su žymiomis grupėmis „Brave old World“, „Brothers Nazarrow“ ir kitomis, 2015 m. už gyvenimo nuopelnus atlikėjui skirtas JAV Nacionalinio paveldo draugijos apdovanojimas.

Specialiai į 7-ųjų litvakų dienų renginius atvyko Užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

7-ųjų litvakų dienų organizatorių partneriai – Parkes institutas Southamptono universitete ir Lenkijos žydų studijų institutas.

 

Kupiškio krašto žydų bendruomenės pastatai ir paminklai

Kupiškio krašto žydų bendruomenės pastatai ir paminklai

Kupiškio tarptautinę konferenciją apie žydų pastatus ir paminklus atidarė Kupiškio etnografijos muziejaus specialistė istorikė Aušra Jonušytė. Centriniuose kultūros namuose susirinkusiems svečiams buvo perskaitytas Izraelio valstybės ambasadoriaus Lietuvoje Amiro Maimono sveikinimas. Jame ambasadorius pažymėjo, kad dažnai keliauja po Lietuvą ir per savo kadencijos metus aplankė daugelį šalies savivaldybių su oficialiais ir privačiais vizitais, ir kur benuvyktų, visur aplanko vietines žydų kapines, kurių Lietuvoje yra daugiau nei du šimtai bei aplanko masines žydų žudynių vietas. Kai kurios yra gerai išsilaikiusios, kitos, deja, apverktinos būklės. Yra visiškai sunaikintų žydų kapinių, kur vienintelis akmuo težymi jų vietą. Kartais matom tik grupę antkapių, iškeltų iš kapų ir keistai sustatytų vienas šalia kito…

Apžiūrėjęs antkapius, žmogus gali  perskaityti išlikusius užrašus. Tos raidės pasakoja ištisą istoriją. Žmogaus vardas, profesija, kokio būdo buvo, metai, kuomet istorija pasibaigė…

Šiais išsakytais ambasadoriaus Amiro Maimono žodžiais ir prasideda knyga „Kupiškio krašto žydų bendruomenės pastatai ir paminklai“, kurią sudarė Kupiškio etnografijos muziejaus specialistė istorikė Aušra Jonušytė.

Dr. Marijos Rupeikienės ir jos vyro Antano Rupeikos pastangomis buvo surinkta didelės apimties medžiaga bei nuotraukos apie žydus, kurie gyveno Kupiškyje iki Antrojo pasaulinio karo.

Ypatingo susidomėjimo sulaukė dr. Laros Lampertienės pranešimas apie Kupiškio ir jo apylinkių žydų kapines „Akmenyse saugoma atmintis“. Konferencijos dalyviams ji paaiškino žydų paminklų reikšmę, kurie yra išlikę Lietuvoje ir dalinai Kupiškio rajone.

Pokalbis su Vilniaus Choralinės sinagogos rabinu Šolom Ber Krinsky

Pokalbis su Vilniaus Choralinės sinagogos rabinu Šolom Ber Krinsky

lzb.lt

Šolom Ber Krinsky – Vilniaus Choralinės sinagogos rabinas sako, kad susirinkusieji maldai į sinagogą meldžiasi kaip visada įprasta litvakams, nepaisant to, kad rabinas Krinsky atstovauja Chabado judaizmo srovei. Apie judaizmą kalbamės sinagogoje. 

Nuo žydų dvasinio lyderio Vilniaus Gaono laikų (1720–1797) Vilnius yra žydų kultūrinio ir politinio gyvenimo centru, žinomu kaip “Lietuvos Jeruzalė” ir kaip “Kultūros citadelė”. Rašoma, kad nuo Gaono Elijahu Ben Salomono Zalmano prasidėjo visa Lietuvos žydų dvasinė didybė. Todėl Vilniaus žydams yra svarbus Gaono atminimas. Kai kalbama apie Vilniaus litvakų tikėjimą, galvojama apie Gaono pasekėjus,mitnagedus (mitnagedai reiškia „nesutinką“). Kuo skiriasi Chabadas  nuo Gaono mitnagedų? Ar skirtumų daug?:

Žinoma, livakų religijos palikimas yra ir ortodoksų judaizmo dalis. Aš gyvenu su šeima Lietuvoje.  Litvakai ir chabadnikai – abu ortodoksų judaizmo dalis. Esu iš Bostono. Vienas rabinas iš Bostono kažkada man papasakojo, kai buvau vaikas, apie skirtumus tarp ortodoksų judaizmo: jie gali būti sefardai aškenaziai, chasidai, litvakai. Vokiečių žydai turi ypatingą judaizmo srovę. Apie ortodoksų judaizmą galima skaityti Talmude ir pasižymėti skirtingų spalvų markeriais įvairias ortodoksų sroves. Viena dalis skirta Dievo meilei, kiti tikintys turi Dievo baimę, ir tai yra tas pats judaizmas. Taigi, tik mūsų paryškinti markeriu akcentai rodys, kas mums svarbiau.

Taisyklės yra visiškai vienodos. Ortodoksų judaizmas turi taisyklių knygą, vadinamą Shulchan aruch. Nėra jokių skirtingų taisyklių. Nėra jokio skirtumo.

Visų pirma, mano motinos šeima, kilusi iš Gaono palikuonių. Jei tai tiesa, tada aš tiesioginis Gaono palikuonis.  Ortodoksų judaizmas yra vienas. 

Amerikos Hebrajų Akademijos (American Hebrew Academy) atstovas kviečia į seminarą Vilniuje

Amerikos Hebrajų akademiją (American Hebrew Academy) yra žinoma kaip vienintelė tarptautinė žydų paruošiamoji mokykla – koledžas pasaulyje. Čia žydų kultūra ir papročiai yra itin puoselėjami ir vertinami visos bendruomenės.

Gruodžio 4d. šios mokyklos atstovas atvyksta į Vilnių, surengti seminarą moksleiviams ir jų tėveliams, norintiems sužinoti apie vidurinio mokslo galimybes ir stipendijas šiame koledže, įsikūrusiame Greensbore, Šiaurės Karolinoje.

Seminaras yra planuojamas: Gruodžio 4 d. 17.00 val. „Kempinski Hotel Cathedral Square Vilnius“, Universiteto g. 14, Vilnius. Trukmė: 1,5 val.

Seminaras yra nemokamas, bet būtina registracija internetu Egoperfectus – Personalizuotos edukacijos kompanija .

Daugiau informacijos apie Amerikos Hebrajų  akademiją  

 

Lietuva inicijavo istorinį Izraelio premjero Benjamino Netanyahu vizitą į Briuselį

Lietuva inicijavo istorinį Izraelio premjero Benjamino Netanyahu vizitą į Briuselį

BNS  Lietuva inicijavo istorinį Izraelio premjero Benjamino Netanyahu vizitą į Briuselį susitikti su Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrais, antradienį patvirtino diplomatai.
„Lietuva inicijavo, kad Užsienio reikalų tarybos metu gruodžio 11 dieną įvyktų ES užsienio reikalų ministrų susitikimas su Izraelio premjeru“, – BNS sakė užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė. Lietuva pastarąjį dešimtmetį tapo viena iš didžiausių Izraelio diplomatinių rėmėjų Europos Sąjungoje (ES). Daugelis kitų Europos šalių Izraelio atžvilgiu nusistačiusios griežčiau dėl nausėdijų plėtros okupuotame Vakarų krante. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad tiesioginis dialogas yra būtinas spręsti nesutarimus.

Kaune pagerbti Lietuvos kariai savanoriai žydai

Kaune pagerbti Lietuvos kariai savanoriai žydai

Pagerbkime ir Lietuvos karius savanorius žydus, kurie prisidėjo prie Lietuvos Nepriklausomybės kovų 1919-1921 m. Šiais žodžiais kreipėsi Raimundas Kaminskas, šaulys, Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė dėkoja už nuoširdų pagerbimą ir apgailestauja, kad  nebuvo pakviesta dalyvauti drauge.

Svečio iš Japonijos Susumu Nakagawa vizitas Panevėžio miesto žydų bendruomenėje

Svečio iš Japonijos Susumu Nakagawa vizitas Panevėžio miesto žydų bendruomenėje

Praėjusią savaitę Panevėžio miesto žydų bendruomenėje lankėsi svečias iš Japonijos Susumu Nakagawa. Į Panevėžį jis atvyko kaip savanoris jau antrą kartą, jis Kauno technologijų universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakultete antrą semestrą dėsto japonų kalbos pradmenis anglų kalba. Susumu veiklos tikslas  – pastatyti taikos tiltą tarp Lietuvos ir Japonijos. Jis domisi Lietuvos žydų istorija, o sužinojęs, kad mieste gyvuoja žydų bendruomenė, panoro joje apsilankyti. Vizito metu Susumu Nakagawa lydėjo dailės mokyklos mokytoja Loreta Januškienė.

Kadangi svečias, kaip ir visa jo šeima jau šešiolika metų yra krikščionių tikėjimo, tai natūralu, kad jam įdomus ir senasis testamentas, žydų istorija, tradicijos. Susitikimo metu prie puodelio arbatos Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman svečiui papasakojo Panevėžio miesto žydų istoriją, supažindino su archyviniais dokumentais bei bendruomenėje sukauptomis nuotraukomis. Susumu Nakagawa kilo daug klausimų, į kuriuos išsamiai atsakė Gennady Kofman. Pokalbio metu buvo paliesta Sugiharos tema, kada Japonijos konsulas Lietuvoje išdavė “Gyvenimo vizas”, kurios leido išsigelbėti daugiau nei tūkstančiui žydų nuo Holokausto. Susumu Nakagawa, kaip ir visi japonai tuo labai didžiuojasi.

Čikagoje pirmą kartą pristatyta Lietuvos žydų istorijos paroda

Čikagoje pirmą kartą pristatyta Lietuvos žydų istorijos paroda

urm.lt

Lapkričio 21 dieną Lietuvos generalinis konsulatas Čikagos kultūros centre atidarė išskirtinę parodą – „Vienas amžius iš septynių: Lietuva, Lite, Lita“. Parodoje apžvelgiama Lietuvos žydų istorija nuo jų atvykimo į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją XIV amžiuje iki žydų gyvenimo Lietuvoje šiandien.

Parodos kūrėjas Pranas Morkus ir dizainerė Viktorija Sideraitė Alon sugebėjo atvaizduoti išskirtines žydų santykių su vietos gyventojais detales, paminėjo ne vieną įstabų litvakų kilmės asmenį, tarp kurių ir visame pasaulyje žinomas Vilniaus Gaonas. Būtent jo dėka Vilnius buvo pradėtas vadinti „Lietuvos Jeruzale“.

„Jungtinėse Amerikos valstijose gyvena didelis skaičius žydų, kurių daugumos šaknys yra Lietuvoje ir kurie didžiuojasi galėdami vadinti save litvakais. Dainininkas, filmų kūrėjas Al Jonson, dainų autorius Bob Dylan, aktorius Harrison Ford, kompozitorius George Gershwin. Tai tik kelios garsių Amerikoje gyvenusių ar gyvenančių litvakų pavardės, kurių tėvai arba seneliai atvyko iš Lietuvos. Todėl simboliškai šią parodą norėjome pradėti Čikagos kultūros širdyje, taip parodydami, kad žydai buvo, yra ir visada bus svarbi Lietuvos istorijos dalis“, – sakė Lietuvos generalinis konsulas Čikagoje Mantvydas Bekešius.

Į renginį iš Lietuvos atvyko ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Savo kalboje F. Kukliansky pabrėžė, kad nors Lietuvos žydų bendruomenę sudaro tik 5000 žmonių, litvakai paliko ryškų pėdsaką mūsų šalies istorijoje bei kultūroje, o užbaigdama savo kalbą pakvietė ateinančiais metais visus apsilankyti Lietuvoje.

Parodą vainikavo garsių litvakų kompozitorių kūriniai, kuriuos specialiam projektui subūrė talentingas kvartetas iš Lietuvos: Dalia Dėdinskaitė (smuikas), Gleb Pyšniak (violončelė), Marius Šinkūnas (vibrafonas) ir Simona Zajančkauskaitė (fortepijonas).

Knygos „Holokaustas nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse: tyrimai ir atmintis“ pristatymas Panevėžyje

Knygos „Holokaustas nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse: tyrimai ir atmintis“ pristatymas Panevėžyje

2015 m. Kaune įvyko konferencija tema Holokaustas nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse: tyrimai ir atmintis. Šia tema pasisakė žymūs Lietuvos istorikai. Konferencijoje taip pat dalyvavo Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman.

2017 m. lapkričio 22 dieną Panevėžyje buvo pristatyta knyga „Holokaustas nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse: tyrimai ir atmintis“. Pristatyme dalyvavo Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai, svečiai iš Biržų, Kupiškio, Radviliškio.

Iš Izraelio – knyga apie Kelmės žydus

Iš Izraelio – knyga apie Kelmės žydus

skrastas.lt   Regina Musneckienė                                                                   

 Ne­se­niai iš Iz­rae­lio grį­žu­si kel­miš­kė tau­to­dai­li­nin­kė Kor­ne­li­ja Lo­pe­tie­nė par­ve­žė Tel Avi­vo uni­ver­si­te­to iš­leis­tą kny­gą „Kel­me est ha­rut“ (“Kel­mė – nu­lauž­tas me­dis”), ku­rio­je pa­sa­ko­ja­ma apie prieš­ka­ry­je Kel­mė­je gy­ve­nu­sius žy­dus, jų vers­lus ir tra­giš­ką li­ki­mą. Kny­ga iš­leis­ta heb­ra­jų kal­ba. Ją pa­do­va­no­jo Ha­de­ros cent­ri­nė bib­lio­te­ka, ku­rio­je sa­va­no­riau­ja K. Lo­pe­tie­nės te­ta Do­ra. Kny­ga bus per­duo­ta Kel­mės J. Grai­čiū­no gim­na­zi­jai, ku­rio­je mo­kė­si ra­šy­to­jas Iccho­kas Me­ras.

Ke­lio­nės pas iš­si­gel­bė­ju­sią te­tą

Kel­miš­kė tau­to­dai­li­nin­kė Kor­ne­li­ja Lo­pe­tie­nė kas­met po po­rą kar­tų skren­da į Iz­rae­lį ap­lan­ky­ti sa­vo te­tos Do­ros Ša­py­ro. Vo­kie­čių oku­pa­ci­jos me­tais Ša­py­rų, Zil­ber­gų ir Ro­zin­fel­dų gi­mi­nė slaps­tė­si ne­to­li Kel­mės esan­čia­me Grau­žų kai­me. Di­de­lė žy­dų bend­ruo­me­nė vy­lė­si, jog miš­ke esan­čio­je ūki­nin­ko so­dy­bo­je na­ciai jų ne­ras.

Ro­zin­fel­dai gy­ve­no Kel­mės cent­re, na­me, ku­ria­me ta­ry­bi­niais me­tais įsi­kū­rė ka­ri­nis ko­mi­sa­ria­tas.

Ta­čiau vie­ną die­ną žy­dai bu­vo su­ras­ti ir miš­ke, na­mas bu­vo ap­sup­tas. Ja­me slaps­tę­si žmo­nės bu­vo iš­va­ry­ti į miš­ką ir su­šau­dy­ti. Tik dviem ma­žiems Ša­py­rų vai­kams Do­rai ir Juo­zu­kui pa­vy­ko iš­šok­ti pro tro­bos lan­gą ir pa­bėg­ti. Vai­kai šiaip ne taip atė­jo į Kel­mę. Čia slaps­tė­si baž­ny­čio­je ir pas ge­rus žmo­nes, kol su­lau­kė vo­kie­čių oku­pa­ci­jos pa­bai­gos.

K. Lo­pe­tie­nės tė­vas Juo­zas Ša­py­ro gy­ve­no ir mi­rė Lie­tu­vo­je, jo se­suo Do­ra šiuo me­tu gy­ve­na Iz­rae­ly­je.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Samuelio Bako muziejų

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Samuelio Bako muziejų, kuris taps dar vienu svarbiu ženklu, liudijančiu nepaprastą žydų tautos kultūrinį palikimą Lietuvai ir pasauliui.

S. Bakas buvo vaikas-genijus, tapyti pradėjęs dar kalėdamas Vilniaus gete ir vienas tų, kuriems per stebuklą pavyko išlikti gyviems. Jo istorija mus verčia susimąstyti apie Holokausto netekties mąstą ir kūrybos galią, nepavaldžią net karo padiktuotoms sąlygoms. Kartu Samuelio Bako menui skirtas muziejus, įamžinantis nepaprastą jo talentą, tikiu, jog taps įkvėpimu mūsų jaunimui – paskatins didžiuotis savo kultūra, ją saugoti ir branginti, kurti ir siekti savo tikslų.

Nuoširdžiai dėkoju Samueliui Bakui už skirtą susitikimą su LŽB jaunimu.
Pirmininkė Faina Kukliansky.