Mokslas, Istorija ir Kultūra – Page 84 – Lietuvos žydų bendruomene

Gyventojai kviečiami pasidalinti prisiminimais apie 1941 m. nužudytus žydus prie Švenčionėlių

Niekur iš Švenčionių apylinkių gyventojų, o ypač tų, kurie yra 1941 m. spalio mėnesį vykusių tragiškų įvykių liudytojai ar nužudytųjų giminaičiai, atminties nedings skaudūs prisiminimai.

Vokiečiams 1941 m. vasarą okupavus Naujuosius Švenčionis (taip vadinti Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto archyviniame fonde), tą lemtingą rudenį, spalio mėnesį, visi Švenčionių apskrityje gyvenę žydų tautybės asmenys (tarp kurių įvairių profesijų atstovai – gydytojai, valstybinio banko darbuotojai, rabinai ir daugelis kitų) buvo suvaryti į getą ir po kurio laiko sušaudyti. svencionys3

Kreiptis ir rašyti Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkui Moisejui Šapiro: moisa50@mail.ru

Masinis žydų sušaudymas prie Švenčionėlių

Švenčionių krašte masiniam žydų naikinimui vieta pasirinkta netoli Švenčionėlių, už Žeimenos upės plytinčiame Platumų kaimo pušyne. Ten dar buvo išlikę buvusio poligono barakai. 1941 m. rugpjūčio viduryje Švenčionių valsčių policijos viršininkams buvo išsiuntinėtas slaptas Švenčionių apskrities viršininko įsakymas dėl visų apskrities žydų suvarymo prie Švenčionėlių ir jų turto konfiskavimo. Žydams, suvarytiems į barakus, teko išgyventi juose apie savaitę laiko, patirti badą, šaltį, būnant visiškoje nežinioje dėl savo ateities. Barakai, kuriuose gyveno, buvo apsupti tvora, aplinkinės vietos užminuotos. Esant produktų trūkumui prasidėjo badas.

2017-01-012017-07-25

Skaityti plačiau

Lenkijos žydų atminties keliais. Kodėl prie kaimynų muziejų nuolat nutįsta eilės?

Ieva Šadzevičienė, Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centro vadovė

Šį rudenį keliavome į Lenkiją, norėdami pažinti kaimyninės šalies kultūrinį paveldą, pamatyti, kaip lenkai tvarkosi su žydų kultūriniu paveldu, Antrojo pasaulinio karo palikimu
Pasiekiame Markova gyvenvietėje įsikūrusį Ulmų šeimos vardo Žydus Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjusių lenkų muziejų. Jau šiame miestelyje gan simboliškai susiduriame su architekto Miroslavo Nizio vadovaujamos įmonės Nizio Design International kūryba. Įmonės sukurtas ekspozicijų dizainas tapo ne vieno istorinio muziejaus Lenkijoje vizitine kortele ir lydėjo mus lankant didžiausius muziejus Varšuvoje: Lenkijos žydų istorijos muziejų (POLIN) bei Varšuvos sukilimo muziejų. Ulmų šeimą Katalikų bažnyčia paskelbė Antrojo pasaulinio karo kankinių šeima, o Tautos atminimo institutas Izraelyje (Jad Vašem) jau 1955 m. šiai šeimai suteikė Pasaulio tautų teisuolių titulą. Antrojo pasaulinio karo metu Ulmai slėpė dvi žydų šeimas: Šalius ir Goldmanus. 1944 m. kovo 24 d. naktį liudytojų akivaizdoje vokiečių žandarmerija su mėlynaisiais policininkais (baltaraiščių atitikmuo Lenkijoje) brutaliai sušaudė šeimos tėvą Jozefą Ulmą, jo devintą mėnesį nėščią žmoną Viktoriją, šešis jų mažamečius vaikus ir aštuonis slepiamus žydus.

2017-01-012017-01-04

Skaityti plačiau

Šiemet minimos 125-osios garsaus poeto, litvako Osipo Mandelštamo gimimo metinės

Lapkričio mėnesį vykusiame LŽB Mini Limude, viena paskaitų buvo skirta garsaus poeto kūrybai. Paskaitą skaitė kaunietė poetė Elena Suodienė, išleidusi savo 16 poezijos knygų, apsigynusi mokslų daktaro laipsnį apie Marinos Cvetajevos poeziją, Europos menų ir literatūros instituto apdovanota „Auksinės plunksnos“ diplomu, dėsčiusi Vilniaus Universiteto Kauno humanitariniame fakultete iki 2000 metų. Dėstydama, parašė 3 poezijos knygas, po to tapo laisva menininke. Šiuo metu ji vadovauja Kauno Rusų susirinkimo klubui „Nadežda“. Elena Suodienė daug dėmesio skiria poeto O.Mandelštamo kūrybai ir jo biografijai, taip pat ji rašo poemą apie O.Mandelštamą.

125-osios poeto Osipo Mandelštamo gimimo metinės mums dar kartą primena, kad jis yra vienas garsiausių pasaulio litvakų. Jis išlieka daugelio atmintyje genialiu poetu, kurį nukankino nežmoniškas Stalino režimo persekiojimas. E.Suodienė jį vadina poezijos kankiniu.

2016-12-302016-12-30

Skaityti plačiau

Įrodymas apie Didįjį Pabėgimą

Tunelio vieta Panerių miške.

“The New York Times” metams baigiantis, išrinko įsimintiniausius, daugiausiai dėmesio sulaukusius straipsnius mokslo srityje apie archeologijos, biologijos, fizikos pasiekimus. “The New York Times” paklausė savo žurnalistų, kokios jų praneštos naujienos buvo įsimintiniausios. Viena jų – apie pasmerktųjų pabėgimą iš Panerių miško.

Žydai priverstinių darbų metu turėjo iškasti tunelį Panerių miške, šalia Vilniaus.1943 metais naciai privertė 80 Lietuvos žydų atkasti nužudytųjų pūvančius kūnus, sumesti juos ant šakų krūvos ir sudeginti.

Tada jiems buvo įsakyta sumaišyti pelenus su smėliu ir palaidoti palaikus, kad niekas nežinotų apie Paneriuose įvykdytas žudynes, kur naciai nužudė daugiau nei 100.000 žmonių.

Kelis mėnesius vadinamasis Leichenkommando, arba “lavonų būrys”, iškasė tūkstančius kūnų iš masinių kapaviečių ir juos degino. Jie žinojo, kad po to, kai darbai baigsis, naciai juos taip pat sušaudys. Tuomet vyrai sugalvojo drąsų pabėgimo planą.

76 dienas kaliniai kasė tunelį, neturėdami jokių įrankių, tik savo rankas ir kelis surastus šaukštus. Balandžio 15, 1944m. tamsiausią Pesacho naktį, jie surengė savo pabėgimą 30,5 metrų ilgio tuneliu į netoliese esantį mišką. Triukšmas atkreipė nacių patrulio dėmesį, jis ėmė šaudyti į bėglius. Tik 12 iš 80 žmonių suspėjo pabėgti.

Iš pabėgusiųjų 11 išgyveno karą. Jų liudijimai buvo vienintelis įrodymas apie pabėgimą. 2016m. liepos mėnesį archeologai, naudodami šiuolaikines technologijas PBS NOVA, surado tunelį. Modernios technologijos padeda mokslininkams labai tiksliai nustatyti ieškomą vietą po žeme, dar nepradėjus kasinėjimų. Tokiu būdu archeologai išvydo visą pasmerktųjų pabėgimo kelią. Galiausiai, buvo surasti tikri fiziniai įrodymai, kurie atskleidė istoriją apie vieną didžiausių pabėgimų per Holokaustą. Po to atsirado įvykio liudininko, pabėgusio Mordechaijaus Zeidelio prisiminimai. Po pabėgimo iš Panerių jis grįžo išlaisvinti Vilniaus, miesto, kuriame jis kažkada gyveno: “Aš likau be šeimos, žinojau, kad aš sudeginau juos visus Paneriuose” ( tuomet jie vadinosi lenkiškai Ponary).

Nicholas St. Fleur. Vertė Ilona Rūkienė

2016-12-302017-01-02

Chanukos šventė Vilniaus Choralinėje sinagogoje 2016

Lietuvos žydų (litvakų) Chanukos šventė 2016 buvo nuoširdi, iškilminga, linksma su garbingais svečiais ir tikromis litvakų Chanukos vaišėmis: tradicinėmis spurgomis ir latkėmis (bulviniais) blynais. Vilniaus sinagogoje vyravo šilta ir gera, o klezmerių ansambliui „Rakija Klezmer orkestar“ užgrojus ausiai malonias žydiškas melodijas, šventiška nuotaika, kuri matėsi šypsenose ir plojimuose. Šventę pagerbė joje dalyvavęs Seimo pirmininkas V. Pranckietis, Izraelio ambasadorius A. Maimon, Lietuvos ambasadorius Izraelyje E.Bagdonas, JAV misijos pavaduotojas H.Solomonas. LŽB su įvykusiu didžiuoju Chanukos stebuklu sveikino pirmininkė Faina Kukliansky. Šių dienų stebuklu pirmininkė įvardijo tai, kad sinagogoje kartu su žydais švenčia ir lietuviai, groja žydų melodijas lietuviai ir kitų tautybių žmonės. Palaima švęsti savo tėvynėje kartu su žydų bendruomene.

Daugiau nuotraukų

2016-12-292016-12-30

Chanuka ir Toros šviesa

lzb.lt, Doc. dr. Aušra Pažėraitė Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro dėstytoja

Talmudas (Šabbat 21b) šios šventės ištakas pasakoja gana lakoniškai:

„Kislevo 25 – Chanukos dienos, kurių yra aštuonios, nėra raudų, per jas ir nepasninkaujama. Kada graikai įsiveržė į Šventyklą, jie suteršė visą alyvą Šventykloje, ir kai Hašmonėjų dinastija juos įveikė ir nugalėjo, patikrino [Šventyklą] ir rado tik vieną ąsotį alyvos, kuris buvo savo vietoje, ir buvo užantspauduotas Vyriausiojo kunigo antspaudu. Bet jame buvo alyvos [tiek, kad būtų gana] uždegti tik vieną dieną. Įvyko stebuklas su ja – nuo jos buvo uždegama aštuonias dienas. Kitais metais nustatė jas [tas dienas], kad būtų šventinės dienos šlovinimui (hallel) ir dėkojimui.“

Pasakojimas ne toks išplėtotas, kaip kad krikščioniškoje Biblijoje, kurioje galima rasti graikiškai rašytas dvi Makabiejų knygas. Jose plačiai pasakojama istorija žydų persekiojimo helenistinės Sirijos karaliaus Antiocho Epifano laikais, žydų sukilimas, vadovaujant broliams Makabiejams, ir jų pergalė.

2016-12-28

Skaityti plačiau

Pagarba tautinių bendruomenių paveldui – sėkmingos integracijos dėmuo

Prieš pat didžiąsias metų šventes Tautinių mažumų departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įvyko diskusija „Pagarba tautinių bendruomenių paveldui – sėkmingos integracijos dėmuo“. Apie paveldą kalbėjo ne tik profesionalai, kuriems patikėta rūpintis šiuo šalies turtu, bet ir tautinių bendruomenių, žiniasklaidos atstovai.

Pristatydama diskusijos temą, Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė dr. Vida Montvydaitė pažymėjo, kad paveldo tema suartina visas šalies bendruomenes ir bendrijas.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė diskusijoje akcentavo, kad Lietuvos kultūros paveldas atspindi valstybės tautines bendrijas ir jų istoriją Lietuvos valstybės raidos kontekste. „Mūsų valstybė yra labai turtinga bendrijomis, kurios sukūrė ženklus. Dažniausiai ir visų lengviausiai atpažįstami yra sakraliniai objektai“, – kalbėjo D. Varnaitė, paminėdama, kad daugeliui bendrijų yra svarbios istorinės amžinojo poilsio vietos, senosios kapinės.

2016-12-282016-12-28

Skaityti plačiau

LRT RADIJAS 2016-ųjų „Metų žmogaus“ vardą skiria prozininkui, dramaturgui bei režisieriui Mariui Ivaškevičiui. Jis įvertinamas už pilietinę iniciatyvą – Atminties maršą Molėtuose.

Šių metų gegužę dramaturgas M. Ivaškevičius viename naujienų portalų parašė didelio atgarsio sulaukusį komentarą, kuriuo gyventojus kvietė dalyvauti eisenoje, skirtoje atminti nužudytus Molėtų žydus. M. Ivaškevičius svarstė: ,,ar mūsų žydai eis vieni, ar šįkart mes būsim kartu su jais?“Svarstoma, kad tokia pilietinė iniciatyva ne vieną gyventoją paskatino pirmą kartą jautriau pažvelgti į tokią skaudžią istorinę praeitį. Rugpjūčio 29-ąją iki žydų žudynių vietos Molėtuose ėjo apie pusantro tūkstančio žmonių: ne tik žydų bendruomenės narių, bet ir molėtiškių, taip pat atvažiavusiųjų iš kitų miestų ir šalių. Taip buvo pagerbti daugiau nei 2000 prieš 75-erius metus nužudytų Molėtų žydų.

Molėtų žydų žudynių vietą aplankiusi ir tylos minute Holokausto aukų atminimą pagerbusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė pagal žydų tautos papročius masinės kapavietės vietoje padėjo atminties simbolį – akmenuką. Taip simboliškai buvo pradėtas Atminties maršas, kurį organizavo nužudytų žydų artimieji kartu su Lietuvos žydų bendruomene bei šalies visuomenininkais ir kultūros atstovais.

Nacių okupacijos laikotarpiu 1941 metų rugpjūčio 29 dieną Molėtuose išžudyta apie 2000 žydų tautybės žmonių. Tuo metu tai sudarė beveik du trečdalius visų miestelio gyventojų.

Šalies vadovės teigimu, labai svarbu, kad Atminties maršo idėja susilaukė tokio didelio visuomenės ir ypač jaunimo palaikymo. Pasak prezidentės, tai rodo, kad Lietuvos žmonės keičiasi, „atsikrato primityvių stereotipų, tampa atviri ir tolerantiški, puoselėja ir gina žmogiškąsias vertybes“.

LRT RADIJO „Metų žmogus“ renkamas 13-ąjį kartą, prezidentas Valdas Adamkus – pirmasis, kuriam buvo suteiktas toks vardas.

Daugiau informacijos

2016-12-272016-12-30

Po įstatymo korekcijos Lietuvos pilietybė suteikta keliems šimtams litvakų

pasas-lietuvos

Vilnius, gruodžio 25 d. (BNS). Įstatyme numačius platesnes galimybes atkurti Lietuvos pilietybę tarpukariu išvykusių žydų palikuonims, jau patvirtinti keli šimtai prašymų dėl pilietybės.

Migracijos departamento duomenimis, birželį įsigaliojus pataisoms per trečiąjį šių metų ketvirtį iš viso Lietuvos pilietybė atkurta 223 žydų tautybės asmenims: 209-iems Izraelio ir 14-ai Pietų Afrikos Respublikos (PAR) piliečių, atmestų prašymų nebuvo. Nemaža dalis naujausių prašymų dar nagrinėjama, tačiau departamento atstovų teigimu, paskutinįjį metų ketvirtį tendencijos išlieka panašios: pilietybė turėtų būti atkurta dar per 200 asmenų.

Pilietybė atkurta 36 asmenims, kurie anksčiau buvo sulaukę neigiamo atsakymo. Iki įstatymo įsigaliojimo tiek patenkinamų, tiek ir atmetamų prašymų kasmet daugėjo: 2014-aisiais nepatenkinta dešimt, 2015-aisiais – 76, o šių metų pirmąjį pusmetį – 105 litvakų prašymai dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo. Atitinkamai 2014-aisiais pilietybė atkurta 528, 2015-aisiais – 602, bet šių metų pirmąjį pusmetį – jau tik 125 žydų tautybės asmenims.

„Jau metų pradžioje žinojome, kad bus kažkokie pakeitimai, tad buvome pristabdę potencialiai neigiamus sprendimus. Kai buvo priimtas naujas įstatymas, atnaujinome sustabdytus sprendimus, galbūt dėl to teigiamų sprendimų pagausėjo. Bet antplūdžio nėra“, – BNS sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Jos teigimu, yra trys pagrindinės priežastys, kodėl litvakų palikuonys siekia Lietuvos pilietybės. „Daliai tai yra simbolinis ryšys su Lietuva – nori atkurti, nori turėti, nori išlaikyti šaknis, daliai to reikia ir dėl praktinių priežasčių: jie nori čia grįžti, rūpi kapų tvarkymas, sinagogų atstatymas, jiems rūpi paveldas, kuris čia likęs, nori jį aplankyti (…). Lietuviškas pasas taip pat yra Europos Sąjungos pilietybė, tad yra galimybė ir atvykti į ES, lengviau keliauti“, – vardijo departamento vadovė.

Birželį įstatymas buvo tikslinamas dėl migracijos specialistų bei teismų pradėtos taikyti praktikos, kai litvakų prašoma pateikti įrodymų, jog tarpukario Lietuvoje jie ar jų protėviai buvo persekiojami. Todėl į įstatymą įrašytas ne tik pasitraukimas, bet ir išvykimas.

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai Lietuvoje, dažnai padedami lietuvių kolaborantų, išžudė 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų. Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais yra beveik 900 lietuvių.

2016-12-252016-12-26

Pirmoji chanukos žvakė uždegta Lietuvos žydų bendruomenėje

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės buveinės balkone pirmąją Chanukos žvakę uždegė Izraelio ambasadorius Amir Maimon ir bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Lauktos ceremonijos grožis ir reikšmė dar labiau jaudino, kai Chanukos giesmę giedojo Vilniaus Choralinės sinagogos kantorius Šmuelis Jatomas.

Gruodžio 24-osios vakare žydai pradeda švęsti Chanuką. Chanuka visuomet švenčiama ašuonias dienas, pradedant 25-ąja žiemos mėnesio kislevo diena. Šventės pavadinimas aiškinamas, atsižvelgiant į žodžio pirminę reikšmę, nurodančią inauguraciją, pašventimą, įsikūrimą.

Šie vyksmai susiję su Jeruzalės Šventyklos atšventinimu. Šventė pradedama, uždegant vaško ar alyvos žvakę ar žibintą, aštuonias dienas iš eilės uždegant papildomai po dar vieną žvakę. Talmudo išminčiai, nurodę švęsti šią šventę, pagrindiniu šių įvykių akcentu laikė ne karinę, o dvasinę pergalę – Šventyklos atšventinimą (iš čia ir šventės pavadinimas): Chanuka žydų tautai svarbi ne dėl vienos kariuomenės pergalės prieš kitą, bet tikėjimo – prieš prievartą, dvasinės šviesos – prieš priespaudos tamsą, judaizmo – prieš jo persekiotojus, monoteizmo – prieš pagonybę.

Talmude pasakojama legenda, jog išniekintoje Šventykloje buvo rastas vienintelis ąsotis su alyvų aliejumi Šventyklos žvakidei – menorai; šio aliejaus užteko aštuonioms dienoms, kol buvo atgabenta naujo. Legenda skelbia apie nenutrūkusį Dievo garbinimą ir dvasinę Jam ištikimos tautos pergalę. Chanukos, kuri dar vadinama „šviesos švente“ arba „ugnies švente“, ritualai pabrėžia būtent šį aspektą. Minint aštuonias dienas stebuklingai degusią Šventyklos menorą (chanukiją), lygiai tiek dienų švenčiama.

Kai tamsą nugali šviesa…

2016-12-252016-12-28

Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos vaikai švenčia Chanuką

Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja neformaliajam ugdymui Ela Pavinskienė papasakojo, kad moksleiviai saviraiškos būrelyje mokėsi daryti puošnias girliandas, kurias kabino žydų mokykloje. Prieš mėnesį apie Chanukos šventę, jos istoriją ir reikšmę mokytoja aiškino 1-5 klasių moksleiviams, ji pasakojo ir apie košerinį maistą, kuo jis skiriasi nuo Lietuvoje įprasto maisto. Moksleiviai mokėsi gaminti tradicines Chanukos spurgas.

E. Pavinskienė papasakojo, kad Chanukos proga 1-4 klasių moksleiviai parengė koncertą, kurį vedė trečiokai, o kiekviena klasė paruošė po dainą, šokį arba skaitovų pasirodymą. Visi šventės dalyviai gavo po spurgą ir atminimo dovanėlę. Moksleiviai rinkosi į koncertą su šventine apranga ir gera nuotaika. Chanukos proga surengtas gražiausios chanukijos konkursas, kurias kūrė vaikai, svarbiausia, kad jos turėjo būti tikros, t.y. su žvakutėmis ar lemputėmis, lipdytos, surinktos iš konstruktoriaus, ar suklijuotos. Dabar jos eksponuojamos mokyklos 2 aukšte ant palangių. Kiekviena klasė parengė ir savo šviesos šou su muzika, juk Chanuka yra šviesos šventė.

Visos klasės papuošė savo kabinetus su Chanukos simboliais, o penktadienį vaikai apsikeis dovanėlėmis. Dovanėlėje turi būti vienas iš Chanukos simbolių – spurga, žvakutė, aliejukas, ąsotėlis, vilkelis. Vaikų buvo paprašyta namuose drauge su tėvais pagaminti tradicinių spurgų, jų buvo prigaminta tiek daug skanių, gražių, kad teko surengti konkursą. Gimnazijos direktorius Miša Jakobas, ragaudamas spurgas, sakė, kad geresnių spurgų už jo vaikystėje mamos gamintas, niekas nesugeba pagaminti. Direktorius pasakoja, dar ir šiandien jaučia burnoje nepaprastų mamos varškinių spurgų skonį. Jis pats vaikystėje per Chanuką tėvų namuose labiausiai laukdavo tradicinio “Chanukach Gelt” ( jidiš Chanukos aukso), t.y. pinigėlių dovanos. Kad ir mažai jų gaudavo, bet tais laikais jie vaikui atrodė kaip tikras auksas.

2016-12-222016-12-23

Tomas Venclova: „Škirpa nusipelnė gatvės ne daugiau negu Paleckis“

Poetas, publicistas, vertėjas, šiuo metu JAV gyvenantis profesorius Tomas Venclova itin kritiškai vertina tai, kad Vilniuje vis dar yra tarpukario Lietuvos diplomato, pulkininko Kazio Škirpos vardu pavadinta alėja.
„Manau, kad Kazys Škirpa, pataikavęs Hitleriui ir bendradarbiavęs su gestapu, nusipelnė gatvės ne daugiau negu Justas Paleckis, pataikavęs Stalinui ir bendradarbiavęs su NKVD“, – teigė T.Venclova savo kalboje, kuri buvo paskelbta diskusijoje Vilniaus Rotušėje. „Argumentas, kad Škirpa buvo už nepriklausomybę, o Paleckis prieš, yra demagogiškas ir klaidingas. Abu jie bandė išsaugoti grynai formalią, bet ne faktišką nepriklausomybę totalitarinių režimų priežiūroje, ir abu ją pragaišino“, – konstatavo literatūros profesorius, vienas iš penkių Lietuvos Helsinkio grupės steigėjų.

2016-12-222016-12-22

Skaityti plačiau

Vilniaus kultūros centro žydų dainų ir šokių ansambliui FAJERLECH – 45-eri metai!

fajerlech-konc1

Ansamblio „Fajerlech“ 45 – erių metų sukakčiai skirtas koncertas gruodžio 18d. vyko pilnutėlėje salėje, dainomis ir šokiais buvo pagerbti ansamblio kūrėjai, kurių veidus žiūrovai matė dideliame ekrane, greta scenos. Visi nusipelnę ansambliui per ilgus jo gyvavimo metus buvo pagerbti aplodismentais ir šiltais prisiminimais. Į koncertą susirinko Lietuvos žydų bendruomenės nariai, atvykę ne tik iš Vilniaus, bet ir iš visų regioninių bendruomenių. Visiems buvo jaudinančiai malonu girdėti jidiš – tėvų ir protėvių kalbą bei senas geras žydiškas melodijas. Ne vienam ašaros akyse pasirodė, daugelis pagalvojo, kaip gerai, kad gyvuoja toks Lietuvos žydų dainų ir šokių ansamblis, gimtadienio proga įrašęs savo repertuaro antrąjį diską. Nuoširdūs plojimai už darbą, už pastangas išlaikyti brangų žydų kultūros paveldą lydėjo kiekvieną pasirodymą. Ansamblis unikalus tuo, kad jį sudaro įvairaus amžiaus mėgėjai ir profesionalai, jis jungia atsidavusius, laiką aukojančius vaikus ir suaugusius, žydų litvakų kultūrai.

fajerlech-tortas

2016-12-212016-12-22

Skaityti plačiau

Nuo sausio vyks hebrajų k. kursai!

hebraju-kursai

Gerbiamieji bendruomenės nariai ir draugai,
Ilgai laukti hebrajų kalbos kursai netrukus vėl vyks Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje!
Kusai vyks sekmadieniais, pirmasis užsiėmimas – sausio 8 d. 9.30 val.
Kursus ves Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos hebrajų k. vyr. mokytoja Ruth Reches
Kursų kaina – 2 eurai už 2 akademines valandas. Pratybų knygos visiems besimokantiems!
Nepraleiskite puikios galimybės ir paskubėkite registruotis iki sausio 4 d. el. paštu:hebrewlietuva@gmail.com

2016-12-202016-12-20

Gerbiame ir puoselėjame savo Chanukos tradicijas

Lietuva yra litvakų (mitnagdų, žydų ortodoksų) tradicijų šaknis turinti valstybė. Mūsų bendruomenė yra tiesioginė daugiau nei 600 m. skaičiuojančios žydų istorijos paveldėtoja ir Vilniaus Gaono tradicijų tęsėja.

Jei Lietuvos žydų muziejus pasirinko Gaono vardą, tai suprantame kaip mitnagdų tradicijų gerbimą. O gal kam nors parūpo pavadinimą pakeisti? Gerbkime savo tradicijas ir Chanukos metu. Menorą degti miesto aikštėje yra Chabado tradicija, litvakai tokio Chanukos šventimo nepropaguoja, jie kviečia visus į vienintelę Vilniaus sinagogą.

“Elektros lemputės dažniausiai naudojamos Chabado chasidų statomose didžiulėse Chanukos žvakidėse centrinėse ar kitose svarbiose miestų aikštėse. Šią tradiciją, kaip teigia Chabado šaltiniai, pradėjo septintasis Chabado rebė, rabis Menahemas Mendelis Šnejersonas, kuris 1974 metais išleido nurodymą statyti Chanukos menoras viešose erdvėse, ir pirmoji tokia buvo pastatyta Filadelfijoje (JAV). Po to Chabado chasidai visame pasaulyje ėmėsi tokių akcijų” -, rašo gerai į judaizmo istoriją įsigilinusi, Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro dėstytoja, docentė dr. Aušra Pažėraitė.

2016-12-182016-12-22

Skaityti plačiau

„Radijo dokumentika“: Zarasų krašto žydus vienija meilė gimtinei ir tragiškas likimas

Sekmadienį 11.05 per LRT radiją. Kartojama antradienį “Ryto garsuose” po 9 valandos.

„Zarasai mano širdyje užima labai šiltą vietą. Ten praleidau tikriausiai svarbiausius savo vaikystės metus“, – prisiminimais dalijasi žinomas komiksų dailininkas iš JAV Al Jaffee. Jo motiną, galima sakyti, pražudė meilė gimtajam kraštui. Biografinėje knygoje apie karikatūristą Al Jaffe, daugybė jo pieštų iliustracijų, kuriose prisiminimai iš Zarasų.Iš Zarasų krašto pasitraukusių ar Holokaustą išgyvenusių žydų palikuonis neslepia nostalgijos Zarasų kraštui – ežerams, miškams ir lengvam, nerūpestingam gyvenimui. Tai vienija ir visuose miesteliuose kalbintus gyventojus, kurie patys kuria iniciatyvas primirštai istorijos daliai prisiminti.

Zarasai, Dusetos, Salakas, Antalieptė – visų šiuose miesteliuose gyvenusių žydų gyvenimas baigėsi Krakynės miške. Radijo Dokumentikoje žvilgsnis į visų šių, tarpusavyje susijusių, miestelių praeitį, ir kaip žydų bendruomenė prisimenama šiandien.

Vedėja Vita Ličytė

2016-12-172016-12-19

Netekome Dovo Levino, žydų istorijos tyrinėtojo

dov-levin

Gruodžio 3d. mirė Dovas Levinas, mokslininkas, žydų istorijos tyrinėtojas. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė liūdi dėl žinomo mokslininko netekties ir reiškia nuoširdžią užuojautą artimiesiems. Tebūnie šviesus Jo atminimas.

Profesorius Dovas Levinas buvo vienas žymiausių šiuolaikinių mokslininkų, tyrinėjusių Rytų Europos žydų bendruomenių istoriją. D. Levinas gimė Kaune (Kovno) 1925m. Vaikystėje gavo tradicinį žydų sionistų išsilavinimą, dalyvavo žydų jaunimo sionistiniame judėjime. Nacių okupacijos metu kalėjo Kauno gete kartu su savo šeima: tėvu Tzvi Hirshu Levinu ir mama Bluma Wigoder, bei su seserimis dvynėmis, – iš šeimos nė vienas neišgyveno, išskyrus Dovą. Kauno gete jis įstojo į pogrindinę organizaciją, siejusią viltis, atėjus laikui, pasipriešinti naciams, gelbėti žydus. 1943 m. jam pavyko pabėgti iš geto ir prisijungti prie partizanų, kovojusių prieš nacius. Atėjus sovietinei armijai, partizanai iš grupės Mirtis okupantams buvo perkelti į Vilnių. D. Levinas nutarė pasitraukti iš Lietuvos ir keliauti į Palestiną. 1945 m.m. Iš Vilniaus išvyko pėsčiomis į Jeruzalę.1945m. pabaigoje D. Levinas atvyko į Izraelį, kur dalyvavo valstybės įkūrimo ir nepriklausomybės kovose. Mokėsi Hebrajų universitete Jeruzalėje, gavo istorijos mokslų daktaro laipsnį, tęsė mokslus Čikagos universitete su Fulbraito stipendija, tapo Šiuolaikinio žydų hebrajų Universiteto Jeruzalėje, Harmano instituto, Žodinės istorijos skyriaus direktoriumi. Per 50 metų jis įrašė daugiau nei 610 interviu apie Baltijos šalių žydų istoriją Antrojo pasaulinio karo metu. D. Levinui vadovaujant, 1960-ųjų pradžioje buvo pradėtos Holokaustą išgyvenusių žmonių apklausos, (ypač tų, kurie buvo suaugę karo metu), gyvų liudininkų tuomet buvo žymiai didesnis skaičius nei dabar. Šie pokalbiai transkribuoti ir archyvuoti, jie išliko kaip pirmieji gyvųjų liudijimai apie patirtą siaubą. Įrašai, sukurti per pastaruosius 60 metų, skatino mokslininkus tyrinėti nacizmo padarinius ir žydų istoriją. Taigi, ši žodine vadinama kolekcija – karo nusikaltimų liudytojų gyvenimo istorijos, kurios įamžino Holokausto aukų tragediją. Sukaupti archyvai yra neįkainojami mokslininkams, tyrinėjantiems Holokausto padarinius. D. Levinas – žinomas Rytų Europos žydų ypač Baltijos šalių žydų istorijos tyrinėtojas, paskelbė 520 straipsnių ir išleido 16 knygų hebrajų ir anglų kalbomis: Lithuanian Jewry’s Armed Resistance to the Nazis 1941-1945 (1985); Baltic Jews under the Soviets (1994); The Lesser of Two Evils: 1939-1941 (1995) and The Litvaks: A Short History of the Jews in Lithuania (2000).

2016-12-17

Trijose Europos sostinėse bus pagerbtas menininko ir pedagogo Boriso Šaco atminimas

sacas-medal

Gruodžio 20 d. 17:30 val. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) bus atidaryta tarptautinė medalių paroda, skirta Boriso Šaco atminimui. Tokios pat parodos bus pristatytos Sofijoje ir Jeruzalėje, kur menininkas gyveno ir kūrė.

Boriso Šaco (1866-1932) kūrybinis kelias prasidėjo Lietuvoje: gimęs Varniuose, jis mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje. Vėliau B. Šacas dešimtmetį gyveno Bulgarijoje, kur kūrė ir dėstė Karališkojoje menų akademijoje, o sulaukęs keturiasdešimties išvyko į Jeruzalę. Čia 1906 m. jis įsteigė Becalel dailės mokyklą, šiandien veikiančią kaip Becalel dailės ir ir dizaino akademija.

2015 m. Izraelio Naujoji dailininkų kolegija „CAN“ kartu su Izraelio Meninio medalio asociacija inicijavo tarptautinį meninio medalio projektą, skirtą B. Šaco atminimui. Vykdant šį projektą Lietuvoje, Bulgarijoje ir Izraelyje buvo surengtos meno stovyklos, kuriose dalyvavo 38 dailininkai iš Lietuvos, Bulgarijos, Izraelio, Lenkijos ir Ukrainos, kūrę medalius B. Šaco asmenybei ir nuopelnams įamžinti.

2016-12-162016-12-16

Skaityti plačiau

Religinės ir pasaulietinės Chanukos šventės prasmės bei litvakų tradicijos

lzb.lt, Doc. dr. Aušra Pažėraitė Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro dėstytoja

Chanukos šventė, švenčiama aštuonias dienas, pradedant Kislevo mėnesio 25 diena, yra iš tų švenčių, kurią švęsti nebuvo tiesiogiai nurodyta Toroje. Suprantama, nes šventė ateina iš vėlesnių laikų, nei Toros dovanojimas. Šventės pavadinimas aiškinamas, atsižvelgiant į žodžio pirminę reikšmę, nurodančią inauguraciją, pašventimą, įsikūrimą, ir šie vyksmai susiję su Jeruzalės Šventyklos atšventinimu. Šventė pradedama, uždegant vaško ar alyvos žvakę ar žibintą, aštuonias dienas iš eilės uždegant papildomai po dar vieną žvakę. Talmude (traktate Šabbat 21b-22a), rašoma, kad viena iš I amžiaus išminčių mokyklų, „Šamajaus namai“ prisilaikė nuomonės, kad reikia pradžioje uždegti visas aštuonias, ir po to po vieną mažinti. Bet kitos mokyklos, „Hillelio namų“ (Beit Hillel) nuomone, kuri tapo taisykle, kurios prisilaikoma iki šiol, pirmą dieną turi būti uždegamas vienas žibintas (ar žvakė), antrą – du, ir t.t., iki aštuonių, nes, kaip paaiškino Rabis Bar Hana, prisimindamas, ką sakė Rabis Johananas šiuo klausimu: „Hillelio namų samprotavimas yra toks, kad mes turime augti šventume, o ne mažėti“ (B.T. Šabbat 22a). Šviesos kasdien turi daugėti. Daugelio autoritetų nuomone, uždegama turi būti tai, kas dega savaime ribotą laiką, ir turi „degalų užtaiso“ tiek, kad jis baigtųsi praėjus bent 30 minučių po „nakties pradžios“. Todėl tam netinka elektros lemputės. Ir nors kai kas leidžia jomis naudotis, jei nėra kitos galimybės, tačiau jas uždegant nėra sakomas specialus palaiminimas.

2016-12-152016-12-21

Skaityti plačiau

Irenos Veisaitės asmeninė istorija suteikia galimybę pažvelgti į keturias XX amžiaus epochas

bernardinai.lt

Siūlome ištrauką iš ką tik pasirodžiusios istoriko Aurimo Švedo pokalbių knygos „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ (leidykla „Aukso žuvys“), kurioje pateikiami pokalbiai su germaniste, teatrologe, ilgamete „Atviros Lietuvos fondo“ pirmininke Ireną Veisaite, jos gyvenimo istorija bei laiko apmąstymai.Gruodžio 15d. Vilniaus paveikslų galerijoje įvyko šios knygos pristatymas. Susitikime dalyvavo knygos autorius A. Švedas, pati I. Veisaitė, taip pat – gerai šią asmenybę pažįstantys ir apie jos gyvenimo nuopelnus bei įtaką Lietuvos kultūrai pasisakę žmonės.

„Irenos Veisaitės asmeninė istorija suteikia galimybę pažvelgti į keturias XX amžiaus epochas: tarpukarį, pirmosios sovietinės ir nacių okupacijų laiką, sovietmetį ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo bei įtvirtinimo metus. Šios knygos herojės gyvenimo pasakojimas padeda interpretuoti minėtas epochas ir tiesti tiltus per jas skiriančias nesusikalbėjimo ir nesupratimo prarajas. Tad mums kalbantis aš ne tik užduodavau klausimą, kaip buvo iš tikrųjų, bet ir nuolat ieškojau galimybių svarstyti, ką, kaip ir kodėl mes atsimename“, – knygos įžangoje rašo A. Švedas.

Jūsų gyvenimas tiesiog prisodrintas įvairiausių įvykių ir ribinių patirčių. Ar niekada nekilo mintis sėsti prie stalo ir kai ką užfiksuoti popieriuje?

Aišku, kad kilo. Be to, kitų buvau raginama tai daryti, tačiau tiesiog negalėjau ir nenorėjau leistis į atsiminimus dėl labai įvairių priežasčių. Grįždamas į praeitį turi į ją įsijausti, o tai yra nepakeliama. Gyvenu su šarvais. Kad suprastumėte, ką reiškia ši metafora, papasakosiu vieną atsitikimą. Kai su dviem savo buvusiom studentėm, dabar jau labai artimomis draugėmis Audra Žukaityte ir Reda Pabarčiene nuėjome žiūrėti Andrzejaus Wajdos filmo „Didžioji savaitė“ [1995], jos iš kino salės išėjo ašarodamos, o aš ekrane pasakojamą sukrečiančią istoriją apie žydės likimą Antrojo pasaulinio karo metais Varšuvoje priėmiau visai ramiai. Žinoma, man pačiai kilo klausimas dėl savo reakcijos: „Kas čia darosi?“ Tada ir supratau labai aiškiai – gyvenu su šarvais.

Kita priežastis, dėl ko niekada nerašiau atsiminimų ir niekuomet nenorėjau to daryti, susijusi su mano gyvenimo būdu, o gal ir charakteriu.Visuomet gyvenau dvasiškai aktyviai dabartyje ir dėl šios priežasties tiesiog nebeturėdavau laiko praeičiai. Visą laiką reikėjo apie kažką galvoti, rašyti, dirbti, dalyvauti. Labai daug širdies ir laiko pareikalavo dėstymas, kurį suvokiau kaip savotišką misiją.

2016-12-152016-12-15

Skaityti plačiau

LRT radijas atsigręžia į pamirštą Lietuvos žydų praeitį. Galite klausyti laidos įrašą