Balandžio 8 d., 12 val., minint Yom HaShoah – Holokausto ir heroizmo atminimo dieną, Panerių memoriale vyks simbolinė Holokausto aukų pagerbimo akcija. Laikantis visų saugumo reikalavimų, Lietuvos žydų bendruomenės atstovai, diplomatai ir likę gyvi Vilniaus geto kaliniai prie paminklų ir masinių žudynių duobių padės akmenukus ir gėlių, kantorius sukalbės Kadišą – maldą už mirusiuosius.
Visa Izraelio šalis 2 tylos minutėmis sustojo, pagerbė Holokausto aukas
Sirenos gaudžia, kai visas Izraelis sustoja, sustingsta prisimindamas Holokausto aukas. Viešasis gyvenimas sustoja dviem tylos minutėms, kurios skirtos 6 milijonų nužudytų žydų atminimo ceremonijai, tai vyksta dienos metu, pagerbiant nacių režimo aukas, persekiotus, kankintus ir nužudytus žydus.
Viešojo transporto autobusai ir automobiliai sustojo gatvėse ir keliuose, o pėstieji taip pat stovėjo nejudėdami, prisimindami nužudytuosius per nacių vykdytą genocidą.
Jeruzalės turguje sustoję žmonės.
Holokaustas išlieka esminis Izraelio kolektyvinės savimonės elementas. Žydų valstybė buvo įkurta 1948 metais, praėjus trejiems metams po Antrojo pasaulinio karo ir genocido pabaigos. Izraelis tapo prieglobsčiu žydams iš viso pasaulio; į jį persikėlė šimtai tūkstančių išgyvenusių Holokaustą ir praradusių namus bei artimuosius.
Yom HaShoah Izraelio Lietuvos žydų asociacija pagerbė Holokausto aukų atminimą
2021 m. balandžio 7 d. Izraelyje vyko valstybinė ceremonija Holokausto atminimo dienos proga.
Jad Vašeme visų Holokaustą išgyvenusiųjų žmonių vardu kalbėjo Izraelio Lietuvos žydų asociacijos valdybos narė Roza Bloch.
Nuotraukoje dešinėje – Izraelio Lietuvos žydų asociacijos pirmininkas Arie Ben-Ari Grodzensky.
1944 metų kovo 27 dieną Kauno gete atsitiko baisiausias įvykis – Vaikų akcija
Kauno žydų bendruomenė jau tris dešimtmečius paskutinėmis kovo mėnesio dienomis prisimena ir stengiasi kitiems priminti , kas įvyko Kauno gete 1944 m. kovo 27 d.
“Pamatėm autobusą. Iš jo sklido triukšminga muzika, kuri turėjo užgožti vaikų klyksmą, motinų maldavimus ir šunų lojimą. Girti, įsiaudrinę ukrainiečiai (ukrainiečių policininkai – vlasovininkai), mojuodami kirviais ir geležiniais strypais medžiojo vaikus ir pagyvenusius žmones iš jų slėptuvių. Visi žiaurumai baigėsi sulyg saulėlydžiu.
Grįžę iš priverstinių darbų tėvai rado nusiaubtą getą. Kaimynė seselė ant lentynos padėjo maišą su drabužiais, jame paslėpė savo trejų metų dukrelę. Ieškodamas vaikų vokiečių kareivis prakirto maišą rimbu, bet nieko nerado. Kirtis sukėlė dulkių debesis, kareivis išskubėjo iš kambario. Atrišusi maišą motina rado savo mergytę susirietusią su gilia žaizda nugaroje. Mama apsipylė ašaromis, bet mažoji, rodos, vardu Gita, pasakė: “Neverk, mamyte, man neskauda.” (iš knygos “Išgelbėti bulvių maišuose”, J. Corefo tėvo atsiminimai).
“1944 metų kovo 27 dieną gete atsitiko baisiausias įvykis per visą laiką. Kai mieste dirbančios brigados išėjo ir pačiame gete esančios dirbtuvės, kuriose dirbo apie du tūkstančius žmonių, buvo užrakintos, visomis jo gatvėmis pravažiavo automobiliai ir per garsiakalbius buvo paskelbta, kad kiekvienas, išėjęs iš namų, bus sušaudytas vietoje. Paskui prasidėjo klaiki akcija: atiminėjo vaikus.
Iš namo į namą ėjo vokiečių policininkai, lydimi sužvėrėjusių “ukrainiečių”, kurie, norėdami išvengti belaisvių dalios, parsisamdė tarnauti vokiečiams budelių pagalbininkais. Visus vaikus iki dvylikos metų griebdavo ir mesdavo į sunkvežimį. Motinos buvo verčiamos pačios nešti mažylius prie sunkvežimių. Didžiuliai policijos šunys išuostinėjo butus, grindis, sandėliukus. Jie buvo išmokyti iš bet kur ištraukti pasislėpusius vaikus. Tas moteris, kurios nenorėjo atiduoti vaikų, kurios veržėsi prie sunkvežimių ir bandė iš ten paimti saviškius, partrenkdavo žemėn, kelias iš jų nušovė. Daug motinų norėjo mirti kartu su vaikais: “Jūs, kiaulės, dar turite padirbėti. Šitą šlamštą reikia pašalinti.”
Vaikus traukė iš lovų pusnuogius. Juos taip šiurkščiai svaidė į sunkvežimius, kad daugelį sunkiai sužalojo. Širdį vėrė nuo jų klyksmo, vyresnieji bandė bėgti. Žodžiais nenusakomo skausmo balsą užtrenkė griausminga radijo muzika. Pasaulis neregėjo tokio cinizmo.
Tuo pačiu metu griebė ir senus žmones. Nesirinkdami varė iš namų ir nedarbingus, ir sergančius.” (iš E. Holcmanienės atsiminimų knygos ‘Šitas vaikas turi gyventi”)
Prisiminėme ir pagerbėme, laikydamiesi apribojimų, negausiame karantininiame būrelyje, šios baisios akcijos, vadinamos Vaikų akcija, aukas.
“Akcija, kuriai vadovavo oberfiureris W. Fuchsas ir oberšarfiureris B. Kittelis, vykdyta tam, kad pertvarkant getą į koncentracijos stovyklą, joje turėjo būti kalinami tik darbingi žmonės, o vaikai ir seneliai turėjo būti likviduoti.” (A. Bubnys). Per vieną dieną iš Kauno geto buvo išvežta ir nužudyta apie 1700 vaikų ir senelių.
Vaikų, žuvusių Kauno gete, sąrašas, jame tik nedaugelis vardų. Jis buvo sudarytas, minint 70-ąsias Vaikų akcijos metines, remiantis informacija gauta iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus ir privačių asmenų.
Paneriuose – simbolinis Holokausto aukų pagerbimas
PRANEŠIMAS SPAUDAI
Vilnius, 2021 m. balandžio 7 d.
Paneriuose – simbolinis Holokausto aukų pagerbimas
Balandžio 8 d., 12 val., minint Yom HaShoah – Holokausto ir heroizmo atminimo dieną, Panerių memoriale vyks simbolinė Holokausto aukų pagerbimo akcija. Laikantis visų saugumo reikalavimų, Lietuvos žydų bendruomenės atstovai, diplomatai ir likę gyvi Vilniaus geto kaliniai prie paminklų ir masinių žudynių duobių padės akmenukus ir gėlių, kantorius sukalbės Kadišą – maldą už mirusiuosius.
„Tradiciškai šia proga vykdavo Gyvųjų maršas, atkartojantis pasmerktųjų mirti kelią nuo Panerių geležinkelio stoties iki Panerių memorialo, tačiau dėl pandeminės situacijos šiemet minėjimas nebus masinis. Susirenkame vos keli, kurie neša atsakomybę už Holokausto atminties išsaugojimą ir perdavimą ateities kartoms – juk šiemet sukanka 80 metų nuo Holokausto Lietuvoje pradžios. Su mumis šiandien yra ir tų baisių įvykių liudininkas – Kauno geto kalinys Dovydas Leibzonas“, – sako Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Istorinės Daugų sinagogos 3D rekonstrukcija entuziastų pajėgomis: „Ši mūsų kukli iniciatyva atsirado iš elementarios pagarbos istorijai”
Dauguose gyvuojantis kultūros klubas „Kitaip“ pristatė įspūdingą daugiškio Arno Dubros atliktą darbą – Daugų miesto žydų sinagogos 3D rekonstrukciją. Joje galima pamatyti, koks istorinis pastatas buvo nuo pastatymo iki sinagogos apgriovimo pokario metais ir pertvarkymo į Daugų kultūros namus sovietmečiu, t. y. į pastato su kolonomis, koks yra šiandien. Apie sumanymą ir tai, kaip jis buvo įgyvendintas vien entuziastų jėgomis, pasakoja klubo vadovas Robertas Ožalinskas.
Kaišiadorys pagerbė genialų kompozitorių, pianistą litvaką Leopoldą Godovskį
Nuotraukoje: L. Godovskis su A.Einšteinu ir A. Šionbergu.
Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą atkurti istorinį teisingumą ir dar sovietmečiu Pionierių vardu pavadintą Žaslių miestelio gatvę pervadinti žymiausio pasaulyje žasliečio, litvakų kilmės kompozitoriaus Leopoldo Godovskio garbei. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į Žaslių seniūnijos gyventojų uomonę, išreikštą internetinėje apklausoje. Nors apklausoje dalyvavę gyventojai galėjo balsuoti ir už kitų gatvių pervadinimą Leopoldo Godovskio vardu, tačiau daugiausia apklausos dalyvių pasirinko būtent Pionierių gatvę. Taigi, nuo šiol buvusi Pionierių gatvė bus vadinama nepaprasto talento kompozitoriaus Leopoldo Godovskio gatve.
JAV Prezidentas Joe Biden skelbia, kad Yom HaShoa – Holokausto atminimo dieną JAV solidarizuojasi su žydų tauta Amerikoje, Izraelyje ir visame pasaulyje, kad prisimintume ir apmąstytume Holokausto siaubą.
Suskaičiuota, kad šeši milijonai žydų žuvo kartu su milijonais kitų nekaltų aukų – romų, ir sintių, slavų, neįgaliųjų, LGBTQ asmenų ir kitų -, kuriuos sistemingai nužudė naciai ir jų bendrininkai vienoje žiauriausių ir žiauriausių kampanijų žmonijos istorijoje.
Mes gerbiame prisiminimus apie prarastus brangius gyvenimus, apmąstome nekompensuojamą mūsų žmonijos žaizdą, gedime už sužlugdytas, palūžusias ir išsibarsčiusias bendruomenes ir apkabiname tuos, kurie išgyveno Holokaustą – kai kurie iš jų tebėra su mumis ir šiandien, ir toliau įkūnija nepaprastą atsparumą. metų. Įrodę blogio gelmes, šie išgyvenusieji primena mums gyvybiškai svarbų susilaikymą: „niekada daugiau“. Holokausto istorija amžinai įsijungia į žmonijos istoriją, ir bendra visų žmonių pareiga yra užtikrinti, kad Šoa baisumai niekada nebūtų ištrinti iš mūsų kolektyvinės atminties.
Yom HaShoa Izraelyje minima balandžio 7d. 20val.
YOM HaShoa
2021 m. balandžio 7 d. 20 val. (Izraelio laiku) vyks valstybinė ceremonija Holokausto atminimo dienos proga. Jad Vašeme visų Holokaustą išgyvenusių žmonių vardu kalbės Izraelio Lietuvos žydų asociacijos valdybos narė Roza Bloch.
Ceremonija bus transliuojama visose Izraelio žiniasklaidos priemonėse ir 46 šalyse.
„Susipažinkime“. Žydai Lietuvoje: ar tikrai pažįstame šimtmečius šalyje gyvenančią tautą?
Nors žydai Lietuvoje gyvena ne vieną šimtmetį, iki šiol ne visi susimąstome, kiek jų istorijos ir kultūros paslapčių tyko Vilniuje. 15min tęsia pasakojimų ciklą „Susipažinkime“, kurio tikslas pažinti mūsų šalyje gyvenančias tautines mažumas. Tad kviečiame pažinti žydų bendruomenę Lietuvoje.
Lietuvos žydų kilmė
„Žydai gyveno Lietuvos teritorijoje iki tol, kol Lietuvos vardas buvo paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. Vėliau buvo paskelbtos privilegijos žydams įvairiuose miestuose LDK. Žydai gavo visaverčių šalies piliečių teises ir galėjo laisvai atlikti religinius ritualus, taip pat vykdyti įvairias prekybas ir kt. Masinį žydų atvykimą į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę išprovokavo daugybė žydų pogromų, apėmusių Vakarų Europos šalis tuo metu, kai siautė siaubinga maro epidemija“, – pasakoja G.Taicas.
Pasak Vilniaus Gaono žydų muziejaus, LDK žydų bendruomenė nuo seniausių laikų buvo savita ir skirtinga. Kitaip nei kitos žydų bendruomenės. LDK žydai turėjo senas šaknis ir labai gilias religines tradicijas. Lietuvoje veikė garsios religinės mokyklos – ješyvos. Taip pat iš Lietuvos kilo daug žymių rabinų, kantorių, Talmudo žinovų.
Žydų bendruomenė – ne tik Vilniuje
Lietuvos žydų bendruomenė buvo beveik visiškai sunaikinta holokausto Lietuvoje ir Lenkijoje metu. Tačiau ir šiandien žydų bendruomenės atstovų galima rasti skirtinguose Lietuvos miestuose.
Žydų kultūros paveldas yra neatsiejama Lietuvos ir Kauno istorijos dalis. XX a. pradžioje žydai buvo viena gausiausių Kauno miesto bendruomenių, aktyviai dalyvavo miesto politiniame, kultūriniame ir socialiniame gyvenime, kūrė savo mokyklas, sinagogas, ligonines, vaikų namus. Šiandien žydų bendruomenių taip pat yra Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei kituose miestuose.
Pasak Lietuvos žydų bendrijos nario Viljamo Žitkausko, žydų bendruomenė yra glaudžiai bendradarbiaujanti.
Startuoja Samuelio Bako kūryba pagrįsta iniciatyva „Menas kuria toleranciją“
www.DELFI.lt
Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus ir EZCO kūrybinė agentūra pristato iniciatyvą „Menas kuria toleranciją“, įkvėptą dailininko Samuelio Bako kūrybos ir gyvenimo istorijos.
Iniciatyvos tikslas – pasitelkiant Vilniuje gimusio ir Holokaustą išgyvenusio Samuelio Bako meną, paskatinti atvirai, šiuolaikinėmis interaktyviomis priemonėmis diskutuoti tiek apie praeitį, tiek apie dabarties visuomenei jautrius klausimus, atrasti istorinius ženklus, tolerancijos svarbą“, – pranešime žiniasklaidai teigia Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktorė Kamilė Rupeikaitė.
Iniciatyva „Menas kuria toleranciją“ apjungia jau įgyvendintas fizines ir virtualias Samuelio Bako muziejaus veiklas bei ekspozicijų plėtrą. „Virtuali realybė tampa virtualybe, kurioje pastaraisiais mėnesiais teka mūsų gyvenimas, paženklintas ne tik apribojimų, bet ir atradimų.
Vienas jų – meną pažinti kviečiantis portalas www.menas.samuelisbakas.lt, besiremiantis Vilniuje prieš beveik 90 metų gimusio dailininko Samuelio Bako kūryba. Ši interaktyvi svetainė, pasitelkiant menininko naudojamas metaforas ir simbolius, kelia etinius klausimus ir skatina diskutuoti, kam reikalingas menas“, – pasakoja Samuelio Bako muziejaus vadovė Ieva Šadzevičienė.
Lietuvos regioninės žydų bendruomenės švenčia Pesach
SU PESACH ŠVENTE – VIENA SVARBIAUSIŲ JUDAIZMO RELIGINE METINE PAVASARIO ŠVENTE.
SVEIKINAME VISUS SU PESACH ŠVENTE. GRAŽAUS PASIBUVIMO IR ŠILTO PABENDRAVIMO ŠEIMOSE.
Tai aukojimo vakaras, įvykęs prieš pat Dievui išvaduojant izraelitus iš Egipto. Per Pesach valgoma nerauginta duona – maca. Pirmas, antras ir paskutinis vakarai pažymimi didele vakariene su griežtomis tradicijomis: šeimos galva skaito išėjimo knygos fragmentą, maldas, liturginių himnų rinkinį. Prieš valgį atliekamos rankų plovimo apeigos. Prieš sventės vakarienės pabaigą, pastatoma graži taurė su vynuogių sultimis ir paliekamos pravertos durys, tai „pranašo Elijo taurė“
Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman.
Visos Lietuvos žydų bendruomenės laiku gavo šventines siuntas su košeriniais macais. Šioje nuotraukoje macus priima Kauno žydai.
SVEIKINA KlAIPĖDOS ŽYDŲ BENDRUOMENĖS PIRMININKAS FELIKSAS PUZEMSKIS.
Mieli broliai, draugai ir tiesiog geri žmonės! Sveikinu jus su Pesah švente, šiandien mes visi kartu palikome Egiptą. „Seder“ metu mes išgyvename išsilaisvinimą iš vergijos, mokiname savo vaikus ir anūkus likti laisviems. Laisvė – nedaryti to, ko nori, laisvė – gyventi pagal kūrėjo įsakymus! Sėkmė ir pergalė tada visada bus su mumis, su Dievo pagalba mes išeisime ir iš koronaviruso. Visiems sveikatos, klestėjimo ir džiaugsmo!
PESACH ŠVENTĖ ŠIAULIŲ KRAŠTO ŽYDŲ BENDRUOMENĖJE
Kovo 27 d. žydų tauta visame pasaulyje pradėjo švęsti Pesach šventę, – tai pavasario šventė, susijusi su žydų išėjimu iš Egipto vergovės – pradedant 15-ąją Nisano mėnesio diena, šventė bus švenčiama visą savaitę iki balandžio 4 d. Dalinamės Šiaulių krašto žydų bendruomenės narių jaukiomis šventinės Pesach vakarienės akimirkomis savo namuose. Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai antrus metus iš eilės dėl karantino negali susirinkti visi kartu ir skambant žydiškoms melodijoms linksmai kartu atžymėti šią gražią pavasario šventę. Šiemet ir vėl kiekvienas švenčiame savo namuose.
Lietuvos žydų bendruomenė pasirūpino macų pristatymu visoms regioninėms bendruomenėms, o Šiaulių krašto žydų bendruomenės administracija pasirūpino, jog iki švenčių visiems bendruomenės nariams macų dėžutės būtų saugiai išdalintos arba pristatytos į namus.
Be to, pirmąją šventinę dieną visų Šiaulių krašto žydų bendruomenės narių stalus pasiekė šventinės Pesach vakarienės rinkiniai su tradiciniais žydiškais patiekalais: kapota silke (foršmaku), vištienos kepenėlių paštetu, vištienos vyniotiniu, vištienos sultiniu su macos kukuliais (maca kneidlach) bei imberlach. Už tai esame dėkingi restoranui „Žemaitis“ ir Geros valios fondui. Tad nors pandemija ir pakeitė mūsų tradiciją susėsti prie vieno bendro šventinio stalo, stengiamės išlaikyti šventinę dvasią Šiaulių krašto žydų bendruomenėje ir bent jau mintimis pabūti kartu prie bendro stalo.
LŽB pirmininkės sveikinimas PESACH proga
Tūkstantmetės žydų tautos tradicijos: kas turi būti ant Pesacho stalo
Kovo 27 d. prasideda Pesachas – pati svarbiausia žydų šventė, truksianti net aštuonias dienas. Tradiciškai šios šventės data nustatoma pagal mėnulio kalendorių ir švenčiama stojus pirmajai pilnačiai po pavasario lygiadienio. Šventės pavadinimas kilo nuo žodžio PESAH, reiškiančio „praėjo pro šalį“ ir primena istorinį žydų tautos, vedamos Mozės, išėjimą iš Egipto vergovės.
„Šios šventės simbolinė prasmė – kad iš Egipto išėjo ne atskiros žydų šeimos, o viena vieninga žydų tauta. Žydų tauta atsikrato vergovės ir išeina tam, kad pasiektų Pažadėtąją žemę ir ten pradėtų kurti savo valstybę“, – šventės reikšmę aiškina Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė.
Tūkstantmetės Pesacho tradicijos
Pasak žydų kultūros ir religijos žinovės Natalijos Cheifec, nors išėjimas iš Egipto vyko daugiau nei prieš 3300 metų, tačiau Pesacho tradicija per šimtmečius išliko beveik nepakitusi: aštuonių dienų šventės pagrindinis momentas yra sederis, vakaras, kai skaitoma Agada, meldžiamasi, sėdama prie Pesacho stalo ir valgoma iš kearos – tradicinės sederio lėkštės.
Kearoje visada bus 6 produktai: kauliukas, simbolizuojantis avį, paaukotą išeinant iš Egipto, karti daržovė (dažniausiai – salotos lapas) ir krienai, primenantys apie kartų, sunkų žydų tautos gyvenimą vergovėje Egipte, neutralaus skonio daržovė (dabar dažniausiai naudojama bulvė) – simbolis, kad Dievas iš anksto žinojo apie žydams teksiančius išbandymus, ir saldi tamsios spalvos masė, daroma iš obuolių, kriaušių ir datulių, simbolizuojanti perėjimą iš kartumo į saldumą, iš tragedijos – į laimę. Paskutinis produktas ant kearos – kiaušinis, kuris sederio metu mirkomas į sūrų vandenį. Pasak Natalijos Cheifec, sūrus vanduo reiškia ašaras, išlietas vergovėje, ir sūrią Raudonąją jūrą, kurią Mozės vedamiems žydams pavyko pereiti nesušlapus kojų.
Sėdint prie Pesacho stalo tradiciškai išgeriamos keturios taurės raudono vyno ar vynuogių sulčių, o vaikai suaugusiems užduota simbolinį klausimą: kuo ši naktis skiriasi nuo kitų? Atsakymas – ilgas pasakojimas apie Dievo ženklus ir stebuklingą išėjimą iš Egipto.
Macų gamybos paslaptis
Kitas tradicinis Pesacho patiekalas – macai. Macai – paprastas neraugintų miltų paplotėlis, kuris tradiciškai valgomas Pesacho šventės metu. Pasak Nataljos Cheifec šio kepinio receptas gimė atsitiktinai: „Žydų tauta iš Egipto išeiti turėjo skubiai, nebuvo laiko pasiruošti. Todėl duona, kurią moterys buvo iš vakaro užraugusios, nespėjo iškilti. Teko kepti ją ankščiau, nei paprastai – taip gavosi macai. Įdomus faktas – per Pesachą negalima valgyti ar namuose laikyti jokių raugo maisto produktų, todėl ruošiantis Pesachui kruopščiai tvarkomasi, kad kokioje namų kertėje neliktų nė gabalėlio raugintos duonos“.
Žydiškų patiekalų gaminimo receptas iš macų video pasakojime
Žydų bendruomenė macų pagamindavo ir suvalgydavo labai daug
Natalja Cheifec prisimena, kad gausi iki karo Lietuvoje gyvenusi žydų bendruomenė macų pagamindavo ir suvalgydavo labai daug, tačiau po karo macus kepė tik viena Vilniaus choralinėje sinagogoje išlikusi macų kepimo mašina. Šiandien macai kepami užsienyje ir vežami į Lietuvą.
Iš macų galima gaminti ir kitus patiekalus, kurie atsiduria ant tradicinio Pesacho stalo. Vienas jų – tradiciniai kukuliai Kneidlech, kurių receptu ir gamybos technologija dalinasi Faina Kukliansky ir Natalija Cheifec. Pasak tradicinę žydų virtuvę praktikuojančių moterų, šie kukuliai ypač skanūs su vištienos sultiniu. „Sakome, kad geras vištienos sultinys yra vaistas. Žinoma, dabar labiausiai reikia saugotis, tačiau susirgus stiprus ir skalsus sultinys tikrai nepakenks“, – sako F. Kukliansky.
RECEPTAI:
Kneidlech – macų kukuliai
500 g. macų miltų (arba sumaltų macų)
3 kiaušiniai
Druska
20 ml aliejaus
Žydiškas višienos sultinys
Košerinė višta
Morka
Svogūnas
Gabalėlis moliūgo
Poras
Cukinija
Gabalėlis saliero
Prieskoniai: krapai, druska, pipirai, lauro lapai
Visoms Lietuvos viešosioms bibliotekoms ir mokymo įstaigoms dovanojamos knygos
M. Rolnikaitė „Turiu papasakoti“, G. Šuras „Užrašai: Vilniaus geto kronika 1941-1944 m.“ Šios knygos dovanojamos visoms Lietuvos viešosioms bibliotekoms ir mokymo įstaigoms
Kai kalbiesi su nesančiaisiais šalia, tai vadinama Atmintimi. Todėl Mašos Rolnikaitės „Turiu papasakoti“ ir Grigorijaus Šuro „Užrašai: Vilniaus geto kronika 1941-1944 m.“ yra Atminties knygos. Ir Atminimo tų, kurie Holokausto ugnyje sudegė savo gyvenimo
pradžioje, pusiaukelėje.
Nė vienas iš jose minimų žmonių nemirė natūraliai. Iš jų tą prigimtinę
žmogišką privilegiją atėmė.
Jie žuvo Antrojo pasaulinio karo metais tyliai, bet garsiai prabilo šalia jų buvusių
Mašos ir Grigorijaus lūpomis.
Jei sušalusios, pusnyje gulinčios iš Štuthofo koncentracijos stovyklos į mirtį varomos Mašos nebūtų radęs Raudonosios armijos kareivis, nebūtų buvę ir knygos: prie kūno slepiamą dienoraštį būtų palaidoję kartu su ja. Bet ji išliko ir aštuoniolika pasaulio kalbų papasakojo apie tai, ko žmonija negali leisti pasikartoti.
Grigorijus žuvo, bet Vilniaus geto žydų gelbėtoja Ona Šimaitė išsaugojo jo rankraštį. Jis irgi mums atveda ir palieka tuos, kurie atgimsta tik atmintyje.
Skaitydamas šias knygas, tu kalbiesi su milijonais nužudytųjų visoje Europoje.
Tai reiškia, jog turi Atmintį.
Mašos Rolnikaitės „Turiu papasakoti“,
Grigorijaus Šuro „Užrašai: Vilniaus geto kronika 1941-1944 m.“
visoms Lietuvos viešosioms bibliotekoms ir mokymo įstaigoms dovanoja
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė,
Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas,
Žydų bendruomenė „Vilnius – Lietuvos Jeruzalė“
Teksto autorius Eugenijus Bunka
PESACH šventė ir tradicijos su Natalja Cheifec
Kovo 24 d., Pesacho šventės išvakarėse, kviečiame jungtis į virtualų susitikimą su edukatore Natalija Cheifec bei sužinoti apie artėjančios didžiosios žydų metų šventės Pesach tradicijas!Prisijungimo nuoroda:
Meeting ID: 864 0851 9547
Passcode: 594110
„Kaip šitai buvo daroma in Vilne..”
Pinchos Fridberg, the only Jew left in the Lithuanian capital of Vilnius who was born in the city before the Nazis invaded in 1941. Brendan Hoffman for The New York Times
Prof. Pinchos Fridberg, <an alter vilner id> [senas Vilniuje gimęs ir augęs žydas]
– <Rebe>[kreipinys į rabiną], ar sugrįš laikai, kai žodžiai
<Vilne un idiš>[Vilnius ir jidiš] bus vėl neatsiejami?
– <Saidn nor mit Mošiach ineinem>
[Nebent kartu su Mesiju]
Įvadas
2015 m. tarptautiniame žurnale «Мы Здесь» („Mes esme Čia“ ) straipsnis «Как это делалось ин Вилнэ…» („Kaip šitai buvo daroma <in Vilne>…”) buvo tapes kertinė medžiaga №505 . Jį buvo perskaitę daugiau nei 7 tūkstančiai žmonių, gaudavau laiškų iš nepažįstamųjų.
2021 m. kovo 8 d. šį straipsnį persispausdino savo tinklalapyje didžiausias Lietuvos savaitraštis rusų kalba “Обзор” (Apžvalga).
Straipsnis susijęs su žydiškąja Vilniaus istorija.
Tikiuosi, jis taip pat sudomins tuos, kurie neskaito rusiškai.
„Kaip šitai buvo daroma <in Vilne>…”
Tvarkydamas savo archyvą, aptikau programėlę koncerto, skirto žydų saviveiklinių kolektyvų dešimtmečiui. Daugiau nei pusę kalendorinio amžiaus skaičiuoja ši programėlė. Manau, skaitytojui bus įdomu pamatyti , „kaip šitai buvo daroma <in Vilne>“. Programėlėje daugiau nei trisdešimt nuotraukų. Keletą jų pateikčiau. Manau, seniai yra metas joms atgyti interneto platybėse.
MACAI 2021 – pristatymo užsakymai internetu ir prekyba
Mieli bendruomenės nariai,
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė siekia savo bendruomenės nariams užtikrinti kaip tik įmanoma saugesnes macų įsigijimo sąlygas ir Vilniuje siūlo užsisakyti macus su pristatymu INTERNETU.
Užsisakant internetu: 1 macų pakuotės (1 kg) kaina – 6 Eur ,
Pristatymo išlaidas dalinai dengia Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.
SĄLYGOS
- Pristatymas organizuojamas Vilniuje.
- Užsakymai priimami iki kovo 25 d.
UŽSAKYMAS IR APMOKĖJIMAS
Norint užsisakyti macą Jums tereikia:
Pildymo pavyzdys: Vardas Pavardė, Obuolių g. 1-11, Vilnius, 8 123 45678, vardas@gmail.com, 3 pak. Macų.
PRISTATYMAS
- raginame užsakymą atlikti kuo anksčiau, nes pristatymas gali trukti iki kelių dienų.
- atlikus mokėjimą iki kovo 25 d., su jumis susisieks koordinatorius dėl pristatymo detalių.
- užsakymas bus pristatytas iki kovo 27 d.
- prieš pristatant macas, kurjeris susisieks su jums iš anksto ir suderins dėl atvykimo laiko.
- atsiskaitymas grynais pinigais pristatymo metu NEGALIMAS.
KITOS SĄLYGOS
Mes pasiliekame teisę neįvykdyti užsakymo dėl šių priežąsčių:
- prekių likutis yra nepakankamas;
- neteisingai nurodyti kontaktiniai duomenys, neįmanoma susisiekti;
- informacija, kurią Jūs suvedėte yra klaidinanti, netiksli ar nepakankama;
- bus sugriežtintos karantino sąlygos ir pristatymo organizavimas taps neįmanomas.
Daugiau informacijos dėl macų užsakymo internetu: tel. 8 672 16 982, el. paštu: pesach2021@lzb.lt
Pesacho macų galima įsigyti gyvai Beigelių krautuvėlėje nuo kovo 15 d. iki kovo 26 d.
Darbo laikas: I-V nuo 10 val. iki 15 val.
1 kg Pesacho macų dėžutės kaina 5 Eur
Atsiskaitymas tik banko kortele.
Laukiame visų!
Pesach vakarienė – užsakymai internetu
Pirmą kartą ruošiame Pesach vakarienę!
Kviečiame užsisakyti ir laukti šventinės vakarienės be rūpesčių!
Rinkinys dviem asmenims, tačiau sukurtas taip, kad užteks ir vaikams.
Užsakymų laukiame iki kovo 24 dienos vakaro.
Užsakykite per nuorodą >> http://bit.ly/Pesach_užsakymai
Istorikai surengė protesto akciją – demonstravo nepasitenkinimą LGGRTC vadovu
lrytas.lt
„Darbo grupė penktadienį priėmė išvadas, kuriose Seimo valdybai siūlo kreiptis į Seimą dėl A. Jakubausko tinkamumo užimti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pareigas“, – BNS sakė darbo grupės vadovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Už tokią išvadą balsavo šeši darbo grupės nariai, vienas buvo prieš. Anot R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, visi suinteresuoti, kad LGGRTC būtų stiprus, veiktų sklandžiai ir atstovautų Lietuvos valstybės interesams. „(…) paaiškėjo, kad A. Jakubauskui nepavyksta užtikrinti sklandaus institucijos darbo.
Centro vadovui nepavyko spręsti iškilusių problemų konstruktyviai, pasirinktas veikimas tik padidino įtampą bei susipriešinimą jo vadovaujamame centre. Taip pat viešojoje erdvėje nuolat pasirodanti informacija apie situaciją centre, menkino šios įstaigos dalykinę reputaciją“, – teigė darbo grupės vadovė. Prieš darbo grupės išvadą balsavęs valstietis Jonas Jarutis pareiškė esą nusivylęs, kad nueita lengviausiu keliu.
Keliolika istorikų ir kitų mokslo sričių atstovų šiandien surengė protesto akciją prie Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro. Akcijos tikslas – parodyti paramą iš centro atleistai istorikei Mingailei Jurkutei. Ji irgi dalyvavo akcijoje. Mokslininkai norėję atkreipti dėmesį į centro vadovo Ado Jakubausko siekį varžyti žodžio ir mokslinių tyrimų laisvę.
Parlamento skiriamo valstybės institucijos vadovo atleidimą inicijuoti gali Seimo valdyba, komitetas arba penktadalis parlamentarų.