Balandžio 1-ąją, nusileidus saulei, viso pasaulio žydų bendruomenė pradėjo švęsti svarbiausią šventę – Pesachą. Ši šventė susijusi su nepaprastu įvykiu, kai „Visagalis išvadavo savo mylimą tautą iš Egipto vergijos ir išvedė į Pažadėtąją žemę“. Pradedant 15-ąją Nisano mėnesio diena, ši pavasario šventė šiemet buvo švenčiama iki balandžio 9 d.

Pesach šventė Šiaulių krašto žydų bendruomenėje / ŠKŽB nuotr.

Šiais metais Šiaulių krašto žydų bendruomenė net tris dienas rinkosi kartu švęsti Pesach šventės. Balandžio 1 d. ir balandžio 2 d., nusileidus saulei, Chabad Liubavič centras Šiaulių krašto žydų bendruomenės narius pakvietė susiburti kartu pirmajam ir antrajam Pesach sederiams.
Pesacho pirmasis vakaras vadinamas pirmuoju sederiu. Tai viena svarbiausių ir prasmingiausių žydų tradicijų – ypatinga vakarienė, kurios metu prisimenamas žydų tautos išėjimas iš Egipto, išsilaisvinimas iš vergovės ir kelias į laisvę.

Pesach šventė Šiaulių krašto žydų bendruomenėje / ŠKŽB nuotr.

Sederis vyksta pagal nusistovėjusią tvarką, todėl jo pavadinimas hebrajų kalba ir reiškia „tvarka“. Vakaro centre – Hagada, knyga, iš kurios skaitomas pasakojimas apie Mozę, faraoną ir išėjimą iš Egipto. Tačiau tai nėra tik istorijos skaitymas. Kiekviena šeima kviečiama šį pasakojimą išgyventi tarsi pati būtų keliavusi iš vergovės į laisvę.

Pesach šventė Šiaulių krašto žydų bendruomenėje / ŠKŽB nuotr.

Ant stalo dedama ypatinga sederio lėkštė. Joje – simboliniai valgiai, kurių kiekvienas turi savo prasmę. Maca, nerauginta duona, primena skubų išvykimą iš Egipto, kai nebuvo laiko laukti, kol pakils tešla. Karčios žolelės simbolizuoja vergovės kartėlį. Saldus obuolių, riešutų ir vyno mišinys charosetas primena molį ir plytas, iš kurių vergai statė faraono miestus. Taip pat dedamas kiaušinis, simbolizuojantis gyvenimo tęstinumą ir gedulą, bei keptas kaulas, primenantis senovėje aukotą Pesacho avinėlį.
Svarbi sederio dalis – keturios vyno taurės. Jos geriamos skirtingais vakaro momentais ir simbolizuoja keturis Dievo pažadus apie išlaisvinimą Išėjimo knygoje: „išvesiu“, „išgelbėsiu“, „išvaduosiu“, „padarysiu“. „Aš išvedžiau jus iš Egipto; aš jus išgelbėjau; aš išvadavau jus iš nelaisvės; padariau jus savo tauta.“ Penktoji taurė paliekama pranašui Elijui. Daugelyje namų vakaro metu trumpam atidaromos durys – tai vilties, svetingumo ir tikėjimo geresne ateitimi ženklas.
Ypatingas vaidmuo tenka vaikams. Jie užduoda tradicinius „keturis klausimus“: kuo šis vakaras skiriasi nuo visų kitų vakarų? Taip skatinama ne tik klausyti, bet ir perduoti tradiciją iš kartos į kartą. Dažnai vaikai ieško ir paslėpto macos gabalėlio – afikomano, kurį suradus laukia mažas prizas.

Pesach šventė Šiaulių krašto žydų bendruomenėje / ŠKŽB nuotr.

Sederis tradiciškai baigiamas žodžiais „Kitais metais – Jeruzalėje“, tikintis greito Šventyklos atstatymo.
Pirmasis sederis nėra tik religinė apeiga ar šventinė vakarienė. Tai vakaras, kai šeima susėda prie vieno stalo, dalijasi prisiminimais, gieda dainas, kalba apie laisvę ir bendrystę. Todėl Pesacho pirmasis vakaras iki šiol išlieka gyvu pasakojimu apie atmintį, tapatybę ir viltį.
Antrasis Pesach sederio vakaras vyksta tik už Izraelio ribų gyvenančiose žydų bendruomenėse (diasporoje). Izraelyje sederis paprastai vyksta tik pirmąjį vakarą, o diasporoje – ir pirmąjį, ir antrąjį.
Antrasis sederis savo eiga labai panašus į pirmąjį:
• vėl skaitoma Hagada – pasakojimas apie žydų išėjimą iš Egipto;
• geriamos keturios taurės vyno;
• valgoma maca, karčiosios žolės ir kiti simboliniai valgiai;
• užduodami „keturi klausimai“ („Kodėl ši naktis kitokia už visas kitas?“), dažniausiai jauniausio dalyvio.
Tačiau antrasis vakaras dažnai turi kiek kitokią nuotaiką. Pirmasis sederis paprastai būna oficialesnis ir labiau orientuotas į tradicinį ritualą, o per antrąjį daugiau diskutuojama apie laisvės, vergovės ir tapatybės temas, dažniau giedamos ilgesnės dainos ir giesmės, pavyzdžiui, šeimos kartais skaito papildomus tekstus arba aptaria šiuolaikinius išlaisvinimo klausimus.
Svarbi tradicija – antrąjį vakarą pradedamas skaičiuoti Omero laikotarpis: tai 49 dienos nuo Pesach iki Šavuot šventės. Po vakarinės maldos sakoma: „Šiandien yra pirmoji Omero diena“ (jei tai pirmoji skaičiavimo naktis) arba atitinkamas dienos numeris. Tai žymi kelią nuo išėjimo iš Egipto iki Toros gavimo prie Sinajaus kalno.
Kaip ir pirmąjį Pesach vakarą, taip ir antrąjį Pesach vakarą ant sederio stalo dedama sederio lėkštė su simboliniais valgiais, kurių kiekvienas turi savo prasmę.
Žydų tradicijoje sakoma, kad antrąjį sederio vakarą istorija ne tik prisimenama, bet ir „perduodama toliau“ – todėl dažnai ypatingas dėmesys skiriamas vaikams, klausimams ir šeimos pasakojimams.

Pesach šventė Šiaulių krašto žydų bendruomenėje / ŠKŽB nuotr.

Antroji sederio naktis leidžia dar kartą patirti Pesach šventės dvasią ir gilintis į Išėjimo istoriją.
Balandžio 5 d., kai mūsų draugai krikščionys sėdo prie Velykų stalo, Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai dar kartą susirinko kartu paminėti Pesacho šventės.
Kaip ir dera per Pesachą, ant stalo netrūko tradicinių žydų patiekalų – vištienos kepenėlių, kapotos silkės, sultinio su maca kneidala bei macos.
Jaukią vakaro atmosferą kūrė mūsų bendruomenės narys Vadimas Kamrazeris, dovanojęs susirinkusiesiems skambias žydiškas melodijas.

Dalinamės užfiksuotomis šiltomis ir jaukiomis Pesach šventės akimirkomis.