Rugsėjo 23-ąją, Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, Panevėžyje, Atminties skvere prie memorialo „Liūdinti žydų motina“, vyko iškilmingas minėjimas.

Susirinkusieji gėlėmis ir vainikais pagerbė Holokausto aukas, tylos minute prisiminė tragiškus įvykius, kai buvo žiauriai sunaikintos žydų bendruomenės Lietuvoje.

Minėjimą pradėjo Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman. Jis priminė, kad Holokausto metu Lietuvoje buvo nužudyta apie 200 tūkst. žydų – tai nutraukti gyvenimai, sugriautos šeimos, prarasti talentai, galėję praturtinti žmoniją naujais kūriniais, išradimais, religinėmis ar filosofinėmis įžvalgomis.Buvo perskaityta Kadiš malda.

„Minėdami šią Lietuvos istorijos tragediją turime nuolat prisiminti, kad kiekvieną gyvybę davė mums Dievas, ir niekas neturi teisės jos atimti. Lietuvos žmonės , šiandien kartu su žydų tauta, pagerbia šią datą. Du šimtai tūkstančių prarastų gyvenimų savo skaudžia istorija primena, kaip svarbu lemtingą akimirką išdrįsti stoti šviesos pusėje“, – sakė G. Kofmanas.

Holokausto aukos buvo pagerbtos tylos minute.

Panevėžio miesto vicemeras Daividas Labanavičius pabrėžė:

„Tai buvo tragedija, nusinešusi tūkstančius gyvybių ir atėmusi Panevėžiui žmones, kūrusius šį miestą – mokytojus, gydytojus, menininkus, verslininkus, kaimynus. Jų vardai išliko miesto gatvėse, jų darbai – istorijoje. Tebūna ši diena mums priminimas, kad laisvė ir taika nėra duotybė – tai atsakomybė, kurią turime saugoti.“

Panevėžio rajono savivaldybės vicemeras Rimantas Pranys kalbėjo apie masinių žudynių vietas ir kapus, kurie liudija žydų tautos tragediją ir primena neužmiršti skaudžių istorijos pamokų.

Pranešimą skaitė Panevėžio Rožyno bendruomenės pirmininkė Roma Širpelienė:

„Istorijos niekas negali paneigti ar uždengti… Liūdinti žydų motina, netekusi apie 95 proc. savo tautos – vaikų, atimtų ne dėl ligos ar nelaimės, bet dėl budelių keršto, neapykantos ir nepagarbos gyvybei – prašo taikos, ramybės, pagarbos ir susikalbėjimo tarp visų pasaulio tautų, rasių bei religijų.“

Į renginį atvykę svečiai – žydų , piliečiai iš Izraelio (Jeruzalės) Rafael Reuben, viešnia iš Brazilijos (San Paulo) Ilana Granaioviz ir iš Pietų Afrikos Respublikos atvykęs Ben Myers, Panevėžio krašte besidomintys savo giminės protėviais, dalijosi šeimų istorijomis ir skaudžiais prisiminimais.

Minėjime buvo paminėti ir žmonės antrojo pasaulinio karo metu gelbėje žydus ,nuo holokausto .

Gausiai susirinkę Panevėžio miesto gimnazijų mokiniai prie memorialo, pagal žydų papročius, padėjo simbolinius akmenėlius – ženklą, kad aukos nėra pamirštos.

Renginio pabaigoje pirmininkas padėkojo miesto ir rajono savivaldybių vicemerams, mokytojams ir moksleiviams, dalyvavusiems renginyje, skirtame Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos minėjimui. Kiekvienam gimnazijos atstovui jis įteikė žemėlapį „Lietuvos žydų gyvenamieji miestai ir miesteliai XIX a. pabaigoje“. Žemėlapį parengė Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje tirti. Taip pat buvo įteikti praėjusių metų žydų kalendoriai bei istorinės knygos apie žydų gyvenimą Panevėžyje, išleistos Panevėžio miesto žydų bendruomenės pastangomis. Moksleiviams buvo padovanoti ženkliukai su žydų simbolika.

Po minėjimo dalyviai vyko į Kurganavos mišką – didžiausią masinių žydų žudynių vietą Panevėžio rajone, kur palaidota per 8 tūkst. aukų. Vėliau aplankyti masiniai kapai Žaliojoje girioje prie Vilkapjūvių kaimo, kur ilsisi daugiau kaip 5 tūkst. žydų, taip pat prisiminta buvusi Panevėžio geto vieta, kur 1941 m. buvo nužudyta per 13 tūkst. žmonių.

Per Holokaustą Lietuvoje buvo sunaikinta apie 200 tūkst. žydų , lietuvos piliečių – net 92–94 proc. iki karo gyvenusios bendruomenės.