Prieš aštuoniasdešimt metų, 1943 m. lapkričio 5-ąją Šiauliuose buvo įvykdytas vienas žiauriausių Holokausto nusikaltimų. Vadinamosios „vaikų akcijos“ metu iš žydų ypatingai žiauriai atimti 725 vaikai ir prekiniais vagonais išvežti į Osvencimo koncentracijos stovyklą, kur buvo nužudyti. Lietvos žydų (litvakų) bendruomenė, kartu su Šiaulių apskrities ir Šiaulių krašto žydų bendruomenėmis kviečia prisiminti ir pagerbti šio nusikaltimo aukas.

Programa:

12:00 nužudytų vaikų atminimą pagerbsime prie paminklinio akmens Trakų/Ežero gatvių sankryžoje, žyminčio Šiaulių žydų geto vartus.

12:30 pajudės eisena link Chaimo Frenkelio vilos.

13:00 nužudytų vaikų atminimo minėjimas Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai).

Minėjimo metu vyks Šiaulių apskrities žydų bendruomenės kartu su Izraelio Yad Vashem muziejumi specialiai šio tragiško įvykio 80-mečiui parengtos parodos atidarymas. Joje – Šiaulių gete „vaikų akcijos“ nužudytų vaikų nuotraukos, saugomos Izraelio Holokausto memorialo ekspozicijoje.

SVARBU: norinčius vykti į lapkričio 5 d. vyksiantį Šiaulių geto „vaikų akcijos” 80-ųjų metinių minėjimą prašome registruotis el. paštu info@lzb.lt

ATVYKUS Į ATMINTIES RENGINĮ ŠIAULIUOSE, AUTOMOBILIUS PRAŠOME STATYTI CH, FRENKELIO VILOS KIEME.

Šiek tiek istorijos

Iki Antrojo pasaulinio karo Šiauliuose gyveno daugiau kaip 8500 žydų. Karo pradžioje maždaug tūkstančiui pavyko pasitraukti į Rusijos gilumą, tačiau, vokiečiams įsiveržus į Šiaulius, mieste buvo apie 14 000 žydų, tarp jų pabėgėlių iš Lenkijos, Klaipėdos ir pietinės Lietuvos miestų bei miestelių. Netrukus baltaraiščiai pradėjo persekioti žydus. Visą savaitę nuo 1941 06 28 jie masiškai suiminėjo žydų tautybės vyrus, varė juos į kalėjimą, o vėliau sušaudė už 12 km nuo Šiaulių esančiame Luponių miške.

1941-ųjų liepą buvo įsteigtas Šiaulių getas. Tiksliau, du – į pirmąjį pateko fiziškai stiprūs ir darbui tinkami jauni ir nevedę asmenys, į antrąjį – specialistai (gydytojai, mechanikai ir kiti). Šiuose getuose buvo įkalinta daugiau kaip 5950 žmonių.

Šiaulių miesto žydai varomi į getą / Šiaulių apskrities archyvas

1943 m. rugsėjį Šiaulių getas iš civilinės vokiečių okupacinės valdžios perėjo SS pavaldumui ir tapo griežto režimo koncentracijos stovykla.

Kadangi koncentracijos stovykloje negalėjo būti nedarbingų kalinių, netrukus buvo nuspręsta atsikratyti vadinamųjų nenaudingųjų.

Lapkričio 5-ąją SS tarnyba, pagal numatytą planą pasitelkusi fašistams tarnaujančių vlasovininkų kuopą bei visą sukarintą personalą, palaukė, kol Šiaulių geto kaliniai išėjo į darbą, apsupo getą sustiprinta sargyba, nieko nebeįleisdami ir neišleisdami pro vartus. Pradėta visur ieškoti vaikų iki 13 metų.

Rastuosius vilko į mašinas ir grūdo nelyginant malkas, o nuvežus į stotį uždarė į prekinius vagonus. Kai kurie vaikai slėpėsi, bet juos suradę budeliai negailestingai vilko už kojų ir plaukų iš palovių, iš už spintų, mėtė nuo pastogių tarsi kokias šiukšles, luošino.

Buvęs geto policijos viršininkas Efroimas Gensas, norėdamas ar verčiamas parodyti pavyzdį, atsinešė savo mažametę dukrytę ir ją įstūmė į mašiną.

Tą šiurpią dieną Šiauliuose, Linkaičiuose, Zoknių aerodrome, Pavenčiuose ir Daugėliuose iš žydų buvo atimti 725 vaikai, o kartu išvežti 92 nedarbingi arba nedirbantys dėl ligos kaliniai. Prekiniais vagonais jie išgabenti į Osvencimą ir visi nužudyti.

Nenorėdami palikti vaikų baisioje kelionėje, kartu su jais savanoriškai išvyko geto tarybos narys Beras Kartūnas ir vaikų gydytojas Urijas Rozovskis.

1944 metais, Vokietijai pralaimint karą, buvo nuspręsta getą panaikinti. Kilo sumaištis – dalis kalinių nesėkmingai bandė bėgti. Tų pačių metų liepą Šiaulių getas buvo galutinai likviduotas, o jo kaliniai deportuoti į nacių koncentracijos stovyklas Dachau ir Štuthofe.

Išgyventi Holokaustą pavyko tik apie 500 Šiaulių žydų.

Šiaulių getas / Šiaulių apskrities archyvas