Žydų bendruomenių Lietuvoje atsikūrimo istorija

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (LŽB) eilinė ataskaitinė-rinkimų konferencija.  

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (LŽB) eilinė ataskaitinė-rinkimų konferencija.  

2019 m. gegužės 28 d. vyko Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (LŽB) eilinė ataskaitinė-rinkimų konferencija.

Konferencijoje, kuri yra aukščiausias LŽB valdymo organas, sprendimus priėmė didžioji dauguma (28 iš 31) LŽB asociacijos narių delegatų. Konferencijos metu buvo patvirtinta finansinė atskaitomybė už 2018 m., Konferencijos dalyviai supažino su nepriklausomo auditoriaus išvada. Itin aktyvi Bendruomenės 2018 metų veikla  įvertinta teigiamai, aptarti 2019-2020 veiklos lūkesčiai ir planai, artėjančių Vilniaus Gaono ir žydų istorijos metų koncepcinės gairės.

Nuotraukos Mildos Rūkaitės

Legendinę Nadeždą Dukstulskaitę prisimena jos mokiniai

Legendinę Nadeždą Dukstulskaitę prisimena jos mokiniai

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje lapkričio 15d. surengtą prisiminimų vakarą, skirtą pianistei, koncertmeisterei, legendinei pedagogei Nadeždai Dukstulskaitei (1912-1978) pradėjo Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos, muzikologas prof. habil. dr. Leonidas Melnikas, pats mokęsis pas N. Dukstulskaitę „Ąžuoliuko“ mokykloje.

Renginyje dalyvavo ir prisiminimais dalinosi, pianistas doc. Robertas Bekionis, “Ąžuolų” klubo Vyrų choras (meno vadovas prof. Povilas Gylys) prof. Silvija Sondeckienė, violončelininkas Valentinas Kaplunas, operos solistas tenoras Rafailas Karpis.


Praėjo 40 metų nuo legendinės pianistės mirties. Į Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Jašos Heifetzo salę paminėti šviesaus atminimo pedagogės, susirinko žydų bendruomenės nariai, profesionalūs muzikai ir buvę „Ąžuoliuko“ choro dainininkai, dabar jau „Ąžuolų“ chore dainuojantys, solidūs, garsūs įvairių profesijų vyrai, kurie uždainavo taip jautriai, tarsi jų būtų klausiusi pati mokytoja Nadežda Dukstulskaitė.

„Ąžuolų“ choro vadovas Povilas Gylys, dainavęs berniukų chore „Ąžuoliukas” ir gyvenime pasirinkęs choro dirigavimo specialybę, išaugęs iki žinomiausių Lietuvos choro meno vadovų, kelerius metus dirbo berniukų choro „Ąžuoliukas“ chormeisteriu ir dirigentu. Jis prisiminė tuos laikus, kai H.Perelšteinas ir N. Dukstulskaitė kūrė „Ąžuoliuką“. Pianistė akomponavo mažylių chorui. „Savo elegancija ir muzikavimu ji pakylėdavo vaikų dainavimą į aukštą lygį, – prisiminė P. Gylys. Ir dabar „Ąžuoliukas“ gyvuoja, o „ Ąžuolų“ choras jį remia kaip galėdamas“.

Lietuvos žydų bendruomenės atsikūrimo istorija. Pirmininkai.

1989 m. kovo 5 d. įvyko Lietuvos žydų kultūros draugijos steigiamasis susirinkimas,
jo metu išrinktas pirmasis bendruomenės Pirmininkas.

1989-1992 Grigorijus Kanovičius – rašytojas, Lietuvos Nacionalinės premijos laureatas, Jonavos garbės pilietis, Lietuvos žydų Bendruomenės Garbės pirmininkas.
Šiuo metu gyvena Izraelyje.
Teisininkas Dr. Simonas Alperavičius, Z”L,  bendruomenės Pirmininku buvo 1992-2013.

Nuo 2013 metų Lietuvos žydų bendruomenei vadovauja advokatė Faina Kukliansky

Kauno žydų bendruomenės atstovai dalyvavo Prienų ir aplinkinių miestelių:Birštono, Stakliškių, Jiezno, Balbieriškio ir kt. žydų žudynių 76-ųjų metinių minėjime

Kauno žydų bendruomenės atstovai dalyvavo Prienų ir aplinkinių miestelių:Birštono, Stakliškių, Jiezno, Balbieriškio ir kt. žydų žudynių 76-ųjų metinių minėjime

Rugpjūčio 26 d. Kauno žydų bendruomenės atstovai dalyvavo Prienų ir aplinkinių miestelių (Birštono, Stakliškių, Jiezno, Balbieriškio ir kt.) žydų žudynių 76-ųjų metinių minėjime. Po gaivaus lietučio pasirodžiusi saulė nušviečia susirinkusiųjų veidus, liejasi liaunų mergaitės pirštų virkdomo akordeono garsai ir sunku patikėti, kad prieš 76-ius metus ši graži miško laukymė buvo pripildyta siaubo ir kančios. Apie protu nesuvokiamą žiaurumą, nacius ir jų vietinius talkininkus, nekaltas jų aukas, į nebūtį prievarta išėjusius savo kaimynus bei pareigą juos prisiminti jautriai kalbėjo šio reginio organizatoriai ir jų pagalbininkai: Prienų krašto muziejaus direktorė Lolita Batutienė, Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Visockas, Balbieriškio tolerancijos centro vadovas Rymantas Sidaravičius. Savo mintimis pasidalino ir padėką susirinkusiems į pagerbimo ceremoniją išreiškė KŽB pirmininkas Gercas Žakas. KŽB narė, buvusi Kauno geto kalinė Fruma Kučinskienė visiems priminė už širdies griebiančią vokiečių kompozitoriaus Edvino Geisto ir buvusios prieniškės pianistės Lydos Bagrianskytės meilės istoriją, jų bičiulius ir gelbėtojus – garsų Prienų gydytoją Juozą Brundzą ir kaunietį Františeką Vocelką. Minėjime dalyvavo ir geri KŽB bičiuliai – Balbieriškio pagrindinės mokyklos atstovai: direktorius Stasys Valančius, mokytoja Reda Valančienė ir jų mokiniai.

Amerikiečiai Kaune tikslina žydų kapavietes

Mokslininkų grupė Kaune skenuodama teritorijas tikslina masinių žydų kapaviečių vietas. Jų tikslas – liudininkų ir istorinių šaltinių nurodytose erdvėse nustatyti aiškias kapaviečių ribas.

Tyrėjų grupei vadovaujantis JAV Hartfordo universiteto profesorius archeologas Richardas Freundas Lietuvoje žinomas po pernai vykusių tyrimų Paneriuose. Mokslininkų teiginiai, kad skenuodami teritoriją jie aptiko tunelį, kurį Antrojo pasaulinio karo metais Vilniaus pašonėje esančiuose Paneriuose iškasė čia kalėję ir myriop pasmerkti žydai, sulaukė net tarptautinio dėmesio.

Šių metų amerikiečių mokslininkų vizito metu tyrimams pasirinktas Kaunas: IV, VII, IX fortai, žydų kapinės Radvilėnų plente. Profesoriaus delegacijoje įvairių sričių mokslininkai iš įvairių Amerikos universitetų.

“Fajerlech” kviečia į šventinį koncertą

fajerlech

Švęsdamas savo gyvavimo 45-etį, žydų dainų ir šokių ansamblis „Fajerlech“ kviečia visus į koncertą,vyksiantį gruodžio 18 d. (sekmadienį) 17 val. Vilniaus lenkų kultūros namuose (Naugarduko g. 76, Vilnius)!Koncerte išvysite žydiškus šokius, išgirsite dainas jidiš kalba ir pamatysite klezmer muzikantų grupę.

Ansamblį sudaro virš 40 narių, jauniausiajam „Fajerlech“ nariui –  vos penkeri metukai, vyriausiajam –  beveik septyniasdešimt.„Fajerlech“ savo pasirodymais džiugina ne tik daugelio Lietuvos miestų publiką, bet ir koncertavo įvairiose pasaulio šalyse – Izraelyje, Gruzijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Latvijoje, Estijoje, Graikijoje, Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje ir t.t.
Keičiasi laikai, tradicijos, dalyviai ir vadovai, tačiau ansamblyje „Fajerlech“ negęsta jidiš ugnelė, įžiebta dar 1971-aisiais.

Bendruomenės nariams bilieto kaina 8 eur!
Bilietus galite įsigyti internetu – http://www.tiketa.lt/jubiliejinis_koncertas_fajerlech__45_75662

Marko Šagalo litografijos Raudondvario pilyje.

Marko Šagalo litografijos Raudondvario pilyje.

Ryškių spalvų didžiulės gėlių puokštės, skraidantys įsimylėjėliai, – tokie vaizdai žvelgia iš Marko Šagalo litografijų, eksponuojamų Raudondvario pilyje.

Pusšimtis garsiojo modernisto kūrinių Kauno rajono muziejuje kvies lankytojus iki Naujųjų metų. M.Šagalas (1887–1985) – ne tik žymus tapytojas ir akvarelininkas, bet ir grafikas, dizaineris, meninius vaizdus kūręs, remdamasis emocinėmis ir poetinėmis asociacijomis. Meno istorikai šį dailininką pristato kaip vieną garsiausių XX a. modernistų ir iškilų žydų menininką, kurio kūrybą veikė kelios meno srovės. Paryžiuje M.Šagalas išgyveno modernizmo aukso amžių, savo kūryboje jungdamas kubizmo, simbolizmo, fovizmo ir siurrealizmo idėjas. Tarsi per miglą iškylantys jo vaikystės gyvenimo Vitebske apmąstymai – žydiškosios temos atspindys. Apie jo kūrybą Pablo Picasso yra pasakęs: “Kai mirs Matisas, Šagalas bus vienintelis likęs dailininkas, suvokiantis, ką iš tiesų reiškia spalva.”

Knygos „Žydai Lietuvos žemėlapyje. Biržai“ pristatymas

Knygos „Žydai Lietuvos žemėlapyje. Biržai“ pristatymas

Lapkričio 13 d., kai Panevėžio m. žydų bendruomenė kartu su Margaritos Rimkevičaitės technologine mokykla surengė konferenciją visuomenės veikėjo, gydytojo Š. A. Mero 150-mečiui paminėti ir atidengė memorialinę lentą ant buvusios žydų ligoninės, Biržų pilies arsenalo salėje įvyko didžiulio leidinio – „Žydai Lietuvos žemėlapyje. Biržai“ – pristatymas, kuriame dalyvavo Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai Jurij Smirnov, Tamara Antanaitienė bei Panevėžio m. Saulėtekio progimnazijos mokytoja Asta Kurulytė ir Rožyno progimnazijos istorijos mokytoja, Tolerancijos centro vadovė Genutė Žilytė. Pakviestas į knygos pristatymą Biržuose, Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon į šventę atvyko anksčiau, nes norėjo pats aplankyti senąsias Biržų žydų kapines, uždegti žvakutę ant neseniai Anapilin iškeliavusio paskutinio Biržų žydo Šeftel Melamedo kapo, pasimelsti prie memorialo žuvusiems žydams Pakamponyse. Sveikindamas į renginį gausiai susirinkusius biržiečius ir svečius, ambasadorius priminė vieno žydų filosofo išmintį: „Kad žinotum, kur eini, turi žinoti, iš kur atėjai“.

Vaikų renginys Klaipėdos žydų bendruomenėje

Vaikų renginys Klaipėdos žydų bendruomenėje

Sekmadienį Klaipėdos žydų bendruomenėje vyko vaikų renginys “Izraelio valstybės” tema. Interaktyvaus renginio metu vaikai buvo supažindinti su geografiniu Izraelio žemėlapiu. Vaikai “keliavo” per visą Izraelį, sustodami istoriniuose miestuose bei turistų, jaunimo traukos objektuose, plačiau susipažindami su miesto gyvenimu. Buvo rodomas Izraelis iš viršaus per projektorių bei puikūs vaizdai virš Negyvosios jūros ir Jeruzalės. Nauji madrichai iš Vilniaus parodė savo sugebėjimus, kaip tinkamai bei įdomiai vesti pamokas bet kurio amžiaus vaikams. Renginiui baigiantis, visi šventė Havdalą  su vaišėmis.

Nuotraukų galerija

Į žydų paveldą – europietišku žvilgsniu

Į žydų paveldą – europietišku žvilgsniu

Liepos pradžioje vykusiame Kėdainių rajono tarybos posėdyje buvo pritarta steigti Žydų kultūros paveldo kelio asociaciją.

Ją turėtų sudaryti ne tik kėdainiečiai, bet ir ukmergiškiai bei joniškiečiai.

Kėdainių rajono vadovai jau priėmė teigiamą sprendimą, dabar laukiama, kaip pasielgs likę du partneriai. Ukmergės ir Joniškio savivaldybių Tarybos turėtų posėdžiauti rugpjūčio mėnesį, tad tuomet ir tikimasi sprendimų.

Kai nutartys bus aiškios, bus pradedami asociacijos kūrimo darbai.

Mintis kurti Žydų kultūros paveldo kelio asociacija kilo gegužės pabaigoje Kėdainiuose surengus pasitarimą, kurį inicijavo Kultūros paveldo departamentas.

Laisvės kolona – vienam iš didžiųjų

Laisvės kolona – vienam iš didžiųjų

Vienijantis keturias tautas, trimis salvėmis palydėtas, taikai ir laisvei pašvęstas paminklas iš Kretingos kilusiam žydų tautybės Lenkijos ir Prancūzijos didvyriui Berekui Joselevičiui atidengtas mūsų šaliai simboliniu momentu – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse.

Pasak Kretingos rajono Garbės piliečio, profesoriaus, akademiko, Izraelio valstybės Garbės konsulo Lietuvoje Vlado Algirdo Bumelio, B. Joselevičius iškilmingai stojo šalia dviejų iškiliausių Kretingos istorinių asmenybių – miesto įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus ir tėvo Jurgio Ambrozijaus Pabrėžos – visus juos kretingiškiai garbingai įamžino ateinančioms kartoms.

Atidengti paminklą patikėta miesto šeimininkui – merui Juozui Mažeikai ir Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkui Feliksui Puzemskiui, dėkojusiam vietos istorijos entuziastui Romualdui Beniušiui, pirmajam iš praeities Kretingai prikėlusiam Bereko Joselevičiaus vardą.

Panevėžio žydų bendruomenės istorija

Panevėžio žydų bendruomenės istorija

Nuo XVII a. iki I –ojo pasaulinio karo. Panevėžio mieste žydai gyveno nuo XVII amžiaus. Jie kėlėsi iš Ukrainos ir Vakarų Europos ir pamažu kūrėsi Panevėžio mieste.

1766 metais Naujajame Panevėžyje žydų šeimos pastatė daug plytinių namų, kuriuose, gyveno 254 žydų tautybės asmenys. Tuo metu Panevėžyje ypač sustiprėjo amatų ir prekybos verslo vystimasis. Jie vertėsi smulkių prekių ir reikmenų gamyba, kalvyste, medžio apdirbimu. Panevėžio žydai vieni pirmųjų Lietuvoje ėmėsi bankininkystės. Jie atidarė kontoras, kurios skolino pinigus smulkiems ūkininkams.

1847 m. Panevėžyje gyveno 410 žydų šeimų, kurias sudarė 1447 asmenys. Jie vedė uždarą gyvenimo būdą, laikydamiesi torų nurodymų ir tradicijų. Žydų ir kitų tautybių asmenų santykiai buvo dalykiniai ir pakankamai geri.

Žydai stengėsi, kad visi jų vaikai išmoktų rašto, nepaisant, kokią padėtį užėmė jų tėvai visuomenėje. Todėl 1863 metais atidaroma pirmosios pakopos žydų mokykla. Joje dėstė 5 mokytojai ir mokėsi apie 60 berniukų. Kita dalis vaikų gavo išsilavinimą žydų maldos namuose. Tais pačiais metais  pradėjo veikti mergaičių dvasinė mokykla.

Skaitykite daugiau

Kauno Žydų Bendruomenės naujienos

Kauno Žydų Bendruomenės naujienos

2014.08.28 Kauno Žydų Bendruomenė, puoselėdama ilgametes tradicijas ir pratęsdama šiais metais minimo Kauno Geto sunaikinimo 70-ųjų metinių paminėjimui skirtų renginių ciklą, aplankė IV-ojo forto prieigose įvykdytos inteligentų akcijos  ir Petrašiūnų žudynių  aukų atminimui skirtus monumentus.

Minėjime dalyvavo KŽB nariai, Lietuvos  Sąjūdžio Kauno skyriaus atstovai ir negausus būrelis miestelėnų.

Vilniaus žydų bendruomenė

Vilniaus žydų bendruomenė

Kontaktinė informacija

Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, tel.: (8 5) 2613 003 el. p. fainakukliansky@takas.lt

>>Vilniaus žydų bendruomenės Valdybos nariai

Vilniaus žydų bendruomenės veikla

>>Vilniaus žydų bendruomenės įstatai

Vilniaus žydų bendruomenė šiuo metu turi daugiau nei 1600 registruotų narių bei vykdo aktyvią veiklą, skirtą įvairaus amžiaus žmonėms – nuo vaikų iki garbaus amžiaus senjorų. Šiuo metu bendruomenėje veikia vaikų, jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių užimtumo klubai „Dubi“, „Ilan“, „Knafaim“, „Gešer“, „Lektoriumas“, aktyviai vykdoma švietėjiška, socialinė veikla, visuomeniniai projektai, švenčiamos šventės, rengiami visuomenei atviri koncertai, filmų peržiūros, kiti kultūriniai-edukaciniai renginiai.

Vilniaus žydų istorija

Anot miesto legendos, kunigaikštis Gediminas Vilnios miestą įkūrė apie 1320 m., ir pakvietė įvairių religijų bei skirtingų gebėjimų žmones, tarp jų žydus, idant visos tautos drauge sukurtų naują miestą.  Tačiau legenda lieka legenda, o rašytiniuose šaltiniuose Vilnius pirmą kartą paminėtas po 200 metų, XVI amžiuje.

Reikėtų nepamiršti, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, daugmaž atitinkanti teritoriją, kurią žydai vadina Lita (jidiš Líte), buvo daug didesnė negu šiandienos Lietuvos Respublika. Ją sudarė didžioji dalis arba visa Baltarusija ir Latvija, nemažos dabartinės Lenkijos rytinės dalies, rytų Ukrainos, Rusijos vakarinės dalies teritorijos.

1388 ir 1389 m. kunigaikštis Vytautas Didysis (taip pat Witold, Vitovt) savo dekretu Bresto žydams suteikė privilegiją – jie paskelbti laisvais žmonėmis, pavaldžiais, kaip ir bajorai, Didžiajam Kunigaikščiui. Žydams buvo suteiktos gyvybės, nuosavybės apsaugos teisės ir galimybės laisvai važinėti, prekiauti, užsiimti finansine veikla ir kt. Ypatinga tolerancija parodyta religijai – ne tik pripažinta teisė išpažinti savo tikėjimą, švęsti religines šventes, bet ir paskelbta sinagogų, kapų apsauga nuo bet kokio pasikėsinimo. Šis dekretas tebėra vienas žymiausių dokumentų, liudijančių viduramžių Europos toleranciją.

Ilgus šimtmečius didžiausi Lietuvos žydų centrai buvo Gardinas (Grdno) ir Brisk (dabar Hrodna ir Brest, abu dabartinėje Baltarusijos teritorijoje); jidiš kalba šie miestai buvo vadinami Haródne ir Brisk d’Líte – Lietuvos Brisk / Bresta. Vilnos pakilimas (jidiš Vílne, aškenazių hebrajų Vílno, šiuolaikine hebrajų Vílna) iš pradžių buvo lėtas.

VilnaVilnaXVII amžiuje miestas tapo itin garsus dėl tradicinio žydų Talmudo mokslo, o jo vadovai dėjo daug pastangų, kad Vilnius taptų vienu „pagrindinių žydų miestų“. Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje, Lenkijos karalystėje, ir po 1569 metų, kai pasirašius Liublino uniją buvo sukurta Lenkijos-Lietuvos valstybė,  žydų savivalda, priklausiusi krašto tarybai, buvo labai svarbi Rytų Europoje kuriant žydų „aukso amžių“. Tačiau prireikė daugelio metų, kol 1652 m. Vilna tapo vienu pagrindinių Lietuvos žydų miestų. Praėjus mažiau nei dešimtmečiui, 1661 m., Vilna tapo Lietuvos žydų kultūrine sostine. Jau XVII amžiaus pirmojoje pusėje Vilniuje buvo 40 žymių rabinų, nors žydų tada tegyveno apie 2500. Šabtajus Hakohenas, Mozė Rivkesas, Aaronas Samuelis Koidanoveris ir kiti dar gerokai iki Vilniaus Gaono pelnė Vilniui išminčių miesto vardą. Apogėjų pasiekė  XVIII amžiuje, kai jame gyveno ir dirbo Vilniaus Gaonas (Elijah ben Shlomo Zalman, Eylióhu ben Shloyme-Zalmen, 1720–1797). Vilnius tapo neginčijama žydiškumo sostine. Vilniaus Gaono santūrumas, gebėjimas atsiriboti nuo kasdienybės triukšmo ir skubėjimo, religiniai mokymai ir raštai, atkaklumas ir asketiškas gyvenimo būdas – visi šie bruožai vėliau tapo litvakus, ypač Vilnos litvakus, charakterizuojančiomis savybėmis.

Švenčionių žydų bendruomenė

 Švenčionių žydų bendruomenė įregistravo savo veiklą 2013 m. pabaigoje.

LŽB  tinklapiui bendruomenę pristato jos pirmininkas Moisiejus Šapiro

   Švenčionių bendruomenė dabar vienija žydus, gyvenančius ne tik Švenčionyse, bet ir Nemenčinėje, Pabradėje ir Arnionyse. Nors Švenčionėliuose neliko nė vieno žydo, kasmet visa bendruomenė suvažiuoja į Švenčionėlius paminėti netekties – 8 tūkstančių per Holokaustą ten sušaudytų žydų. ,,Čia mūsų ašaros, mūsų protėviai sušaudyti, ir mano močiutė ir mano diedukas. Kasmet pirmąjį spalio sekmadienį renkamės iš visų miestų: Vilniaus,  Kauno, Panevėžio, o iš Izraelio valstybės atskrenda iš šių vietų kilusieji, kad aplankytų  mums brangią gedulingą vietą“,-pasakoja žydų bendruomenės pirmininkas Moisiejus Šapiro.

Švenčionyse gimęs Moisiejus, visų darugų vadinamas Miša, dabar gyvena Pabradėje. Jis – pensininkas, bet  tebedirba socialiniu darbuotoju ir kirpėju su neįgaliais vaikais Pabradės Vaikų globos namuose. Ten jis jau 38-erius metus, didžiausią darbo stažą turintis Vaikų globos namų darbuotojas.

Moisiejus Šapiro:

Mano tėvas buvo kirpėjas ir aš tapau plataus profilio kirpėju, juo dirbau Vilniaus ir Pabradės kirpyklose. Dabar vadovauju mūsų mažai žydų bendruomenei, kurioje yra 28 nariai. Aš ir mokytoja Galina Kozlova esame vyriausi nariai. Švenčionyse gyvena mūsų gerbiamas Moisiejus Preisas – Dachau ir Osvencimo koncentracijos stovyklų buvęs kalinys, kurį mes vadiname paskutiniu mohikanu. Mums padeda Lietuvos žydų bendruomenė ne tik dėmėsiu, bet maisto kortelėm senjorams ir jaunoms šeimoms. Vaikai dalyvauja kultūrinėse programose. Per didžiąsias žydų šventes atvažiuojam į Vilnių, į bendruomenės renginius. Aš pats žadu susitvarkyti šiemet savo namus taip, kad Švenčionių bendruomenės nariai galėtų pas mane rinktis bent jau per šventes.

   Mūsų laukia svarbus darbas- senųjų Švenčionių žydų kapinių restauravimas. Rėmėjai jau padėjo restauruoti Švenčionėlių žydų kapines. Pastaruoju metu kasmet sulaukiame daug svečių, kurie iš viso pasaulio suvažiuoja aplankyti protėvių kapų. Pernai amerikiečiai studentai ir jų profesorius atvyko tvarkyti kapinių savo jėgom.

   Anksčiau Švenčionių rajono žmonės bijodavo pasakyti, kur buvo šaudomi žydai, kur jų palaikai guli. Tik dabar žmonės išdrįsta papasakoti, ką jie žino, kas ir kur slėpė žydus, kas išdavė ir sušaudė. Dabar mes renkame istorijas drauge su muziejumi ir ketiname pažymėti visas žydų žudynių vietas. Visai neseniai ir aš gavau ilgą laišką, kuriame aprašyta, pas ką slėpėsi žydai, kas jiems padėdavo, juos gelbėjo. Renkame tokias istorijas, kurias pasakoja gelbėtojų vaikai, tikriname faktus, siekiame fiksuoti kuo daugiau Holokausto atsiminimų. Pernai lankiausi Izraelyje Jad Vašemo muziejuje, pats mačiau įamžintą gelbėtojų atminimą.

   Švenčionių getas buvo ten, kur dabar yra įrengtas miesto parkas. Prieš trejus metus žymus Švenčionių drožėjas Juozapas Jakštas išdrožė naują menorą iš ąžuolo, kuri pastatyta ir pašventinta miesto parke, nes senoji, kurią drožė ir padovanojo miestui beveik prieš 30  metų pradėjo irti. Menora saugo 8 tūkstančių per Holokaustą nužudytų nekaltų žydų atminimą. Juos į žudynių vietą Švenčionėliuose varė iš 22 mažų aplinkinių miestelių (štetlų) . Man svarbu, kad mums šventos sušaudymo vietos būtų ramios.

   Apie svarbiausius naujosios Švenčionių žydų bendruomenės darbus ir rūpesčius pasakojo bendruomenės pirmininkas Moisiejus Šapiro.

Klaipėdos žydų bendruomenė

Kontaktinė informacija Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliks Pozemskij, tel. 865021335 el. paštas felix.ultima@gmail.com

Klaipėdos žydų bendruomenės veikla Šiuo metu Klaipėdos žydų bendruomenė vienija daugiau kaip 200 žmonių. Bendruomenė organizuoja judėjiškas šventes, mini žydų tautai reikšmingas datas, vykdo kultūros programas, organizuoja sekmadienines mokyklas vaikams, laisvalaikio užsiėmimus vyresnio amžiaus žmonėms, teikia ir skirsto labdarą: pinigus, paslaugas ir materialines vertybes.

Klaipėdos žydų istorija

Nuo XV a. iki XX a. pr.

Mėmelyje žydai pasirodė maždaug XV a., nors pirmame dokumente jie paminėti 1567 m. Apie abu šiuos dokumentus galima kalbėti su didele išlyga – 1567 m. balandžio 20 dieną Prūsijos didysis hercogas Albrechtas visiems žydams skyrė 21 dienos terminą išvykti iš miesto ir niekada į jį negrįžti. Draudimas galiojo iki XVII a. vidurio. Tačiau ir jį panaikinus žydų buvimą Mėmelio krašte griežtai ribojo laikas ir erdvė.

Tik 1662 m. vienam konkrečiam prekeiviui žydui buvo dovanota teisė apsigyventi mieste – Brandenburgo kurfiursto Fridricho Vilhelmo valia. Jis buvo suinteresuotas stiprinti prekybos ryšius su Memeliu. Pirmuoju žydu klaipėdiečiu tapo Mošė Jakobsonas jaunesnysis. Tačiau po kelerių metų už pernelyg aktyvų spekuliavimą druska jis buvo išsiųstas iš miesto kartu su visais vaikais ir namiškiais.

Šiaulių žydų bendruomenė

Kontaktinė informacija Šiaulių žydų bendruomenė, tel. 8 (41) 426796 el. p. sazb@splius.lt , Višinskio g. 24, Šiauliai.

Šiaulių žydų bendruomenės veikla Šiuo metu Šiaulių žydų bendruomenėje yra apie 200 žmonių. Bendruomenė aktyviai bendrauja tarpusavyje, švenčia žydiškas šventes, mini žydų tautai reikšmingas datas, vykdo kultūros programas, bendradarbiauja su Šiaulių universitetu, teikia ir skirsto socialinę paramą.

Šiaulių žydų istorija
Pirmasis žydų bendruomenės apsigyvenimas Šiauliuose minimas XVII a. pab., tačiau tik 1701 m. kunigaikštis Jokūbas Liudvikas Šiauliuose leido žydams legaliai gyventi ir kurti savo bendruomenę.

Iš pradžių žydai sudarė nedidelę gyventojų dalį, tačiau situacija keitėsi ir pamažu vis daugiau prekybinių ir strategiškai svarbių objektų ėmė valdyti žydų tautos atstovai.

Istoriškai itin reikšmingas buvo 1831 m. įvykęs Tautinio išsivadavimo judėjimas, kuris turėjo didelės reikšmės ir Šiaulių krašto žydams. Sunkiose kautynėse, kurios vyko miesto priemiesčiuose tarp lenkų maištininkų ir Rusijos armijos nukentėjo ir miesto gyventojai žydai. Įsitvirtinę mieste sukilėliai nusavino žydų nuosavybę, turtus ir pakorė keletą žydų, įtartų ryšiais su rusais. Po šio judėjimo situacija pagerėjo – siekdama susilpninti lenkų įtaką, rusų valdžia leido žydams dalyvauti savivaldybės rinkimuose.

Ukmergės žydų bendruomenė

Kontaktinė informacija

Ukmergės žydų bendruomenės pirmininkas Arturas Taicas, tel. 861007961 el. paštas jewish_ukmerge@mail.lt

Ukmergės žydų bendruomenės veikla

Ukmergės žydų bendruomenės veikla Šiuo metu Ukmergės žydų bendruomenėje yra apie 200 žmonių. Bendruomenė aktyviai bendrauja tarpusavyje, švenčia žydiškas šventes, mini žydų tautai reikšmingas datas, rūpinasi žydų tautai nusipelniusių asmenų ir vietų atminimo įamžinimu, vykdo kultūros programas, tvarko veikiančias žydų kapines, teikia ir skirsto socialinę paramą.

Ukmergės žydų istorija

Centrinė Vilkmergės gatvė

Centrinė Vilkmergės gatvė

Nuo XIII a. iki XX a. pr.

Ukmergės miestas, anksčiau vadintas Vilkmergė arba Vilkomir, minimas nuo XIII a. Miestas vystėsi kaip svarbus prekybos ir administracijos centras iki 1700–1701 m. Šiaurės karo. 1654–1667 m. karo metu, 1656 m. Ukmergę buvo užėmę švedai. Miestas smarkiai nukentėjo; karo padarytus nuostolius rodo ir pasikeitusi miesto gyventojų nacionalinė sudėtis. Manoma, kad būtent po švedų karų Ukmergėje ėmė kurtis ir plėstis žydų bendruomenė, tačiau ši data nurodoma skirtingai: pasak vienų šaltinių, jau 1665 m. Ukmergėje gyveno 622 žydai, jiems buvo leista statyti Sinagogą ir suteiktas plotas kapinėms; remiantis Lietuvos archyvine medžiaga, teigiama, kad 1674 m. mieste paminėtas pirmas žydas krautuvininkas, o apie 1685 m. jau minimas kahalas ir sinagoga, kuri, kaip ir dauguma to meto miesto pastatų, buvusi medinė, tačiau 1851 m. perstatyta į mūrinę.

Kauno žydų bendruomenė

Kontaktinė informacija

Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Žakas Gercas, tel. 8686 54585 el. paštaskzb@pub.vdu.lt 

Kauno žydų bendruomenės veikla

Kauno žydų bendruomenės Sukot šventė

Kauno žydų bendruomenės Sukot šventėŠiuo metu Kauno žydų bendruomenė vienija daugiau kaip 400 žmonių. Bendruomenė vykdo aktyvią veiklą: