Holokaustas

Mirė 110 m. sulaukusi vienuolė, Vilniuje padėjusi apsaugoti Abbą Kovnerį

Mirė 110 m. sulaukusi vienuolė, Vilniuje padėjusi apsaugoti Abbą Kovnerį

Šiomis dienomis Lenkijos spaudoje ne kartą buvo minimas dominikonės iš Krokuvos Cecilijos Marijos Roszak vardas. Ji mirė sulaukusi 110 metų amžiaus ir buvo seniausia ar bent viena iš seniausių vienuolių pasaulyje. Jos ilgo gyvenimo biografijoje vienas svarbiausių lsikotarpių yra minimi Vilniuje praleisti metai.

Krokuvos dominikonių portale primenama, kad 1908 kovo 25-ąją gimusi Cecilija į dominikonių ordiną stojo būdama 21 metų, po studijų prekybos mokykloje Poznanėje. 1934 metais ji davė amžinuosius įžadus.

1938 metais ji ir dar kelios seserys buvo pasiųstos į Vilnių, kurį tuo metu užėmė Lenkija. Jos apsigyveno ne mieste, o Naujosios Vilnios apylinkėse, turėjo penkių hektarų žemės ūkį ir medinį namelį su koplyčia. Netrukus įsižiebė ir visą Europą apėmė II Pasaulinis karas, o Lietuvoje viena kariuomenė keitė kitą. Seserų bendruomenei vadovavo Motina Anna Borkowska.

Vokiečių okupacijos metais prasidėjo masinės žydų žudynės. Tada sukrėstos seserys pasiūlė prieglobstį keliolikai žydų. Jos negalėjo jų slėpti nuolatos, tik suteikdavo laikiną prieglobstį. Vienuolių svetingumas sukūrė saugią salą žydams. Ir tuo pat metu mirtiną grėsmę pačioms seserims. Ne vien todėl, kad jie buvo žydai, bet ir todėl, kad priklausė pasipriešinimo judėjimui, kuris stengėsi sukurstyti sukilimą Vilniaus gete. 

Geto patirtys Avromo Suckeverio memuaruose

Danielė Ūselytė, Bernardinai.lt

Avromas Suckeveris (1913-2010) – vienas įžymiausių XX a. jidiš kalbos poetų, tiesiogiai išgyvenęs Holokaustą, kaip vienas iš kultūrinės rezistencijos lyderių, atsiminimuose[1] Iš Vilniaus geto[2] liudija autentiškas savo patirtis.

Šie tekstai parašyti iškart po tragiškų Antrojo pasaulinio karo įvykių ir 1946 m. buvo išleisti Maskvoje. Dėl šios priežasties toks memuarinis pasakojimas tampa istoriją liudijančiu šaltiniu, kuris išryškina autoriaus sąmonėje esančius vis dar gyvus įspūdžius. Netiesiogiai, per tam tikras situacijas, netgi ironizuojant, perteikiamos nuotaikos ir būsenos – neviltis, baimė, pažeminimas, tačiau ir begalinis noras išlikti, kovoti iki paskutinės gyvenimo akimirkos. Pasipriešinimas remiasi intensyvia kūryba ribinėje situacijoje, tikint jos galia įtvirtinti žmogiškąją egzistenciją ir tuo būdu yra grindžiamas istorinis naratyvas, kuriame skleidžiasi poezijos rašymo galimybės tragišku momentu.

Vandžiogaloje atidarytas memorialas Holokausto aukoms

Vandžiogaloje atidarytas memorialas Holokausto aukoms

Kauno rajono savivaldybės ir JAV gyvenančių litvakų pastangomis šalia senųjų Vandžiogalos kapinių pastatytas memorialas, skirtas čia 1941 metais nužudytiems žydams atminti. Lapkričio 8 d., 14 val., planuojamos memorialo atidarymo iškilmės, į kurias ketina atvykti Izraelio ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasadoriai, projektą finansiškai parėmusios kompanijos „Alex Lyon&Son” prezidentas Jackas Lyonas, Kultūros paveldo departamento, vietos bendruomenės atstovai. Kauno rajono savivaldybės, Vandžiogalos seniūno Vytauto Šniaukos ir vietos bendruomenės pastangomis litvakų kapinės buvo išvalytos nuo krūmokšnių, nugriauti paminklai atstatyti, į kapines nutiestas keliukas, miške įrengta nedidelė automobilių stovėjimo aikštelė.

Demagoginis tango su sąžine

Demagoginis tango su sąžine

Arkadijus Vinokuras

V. Valiušaičio straipsnis „Melo voratinklyje – antinacistinė ir antisovietinė rezistencija“ skirtas sovietinio dezinformacijos meno analizei. Tikrai reikalinga tema. Bet ir vėl „įtraukiamas“ kpt. J. Noreika, ir vėl argumentuojama taip, lyg jokių dokumentų, rodančių J. Noreikos kolaboravimą su naciais, jo karininko priesaikos sulaužymą, jo artimą bendravimą su žydų žudikais neegzistuotų.

Deja, tie įrodymai egzistuoja, nori šito ar nenori V. Valiušaitis. Taigi, paneigiant patvirtintus faktus, nusižengiant moraliniams ir etiniams principams, humanistinėms vertybėms, siekiama demokratinei visuomenei primesti susitepusio didvyrio garbinimą. Taip sąmoningai ar ne reikalaujama pateisinti fašizmo bei nacizmo ideologiją. Tačiau šių ideologijų šlovinimą ar pateisinimą draudžia Lietuvos įstatymai.

Holokaustas prasidėjo Krištolinę naktį

Holokaustas prasidėjo Krištolinę naktį

Neapykanta žydams, kurią kurstė ir koordinavo Adolfo Hitlerio propagandistai, prieš 80 metų, 1938 m. lapkričio 9-os naktį inspiravo pogromą, kurį vadino “spontaniškomis antižydiškomis demonstracijomis”. Krištolinės nakties metu naciai siautėjo po Vokietijos Reichą, įskaitant Austriją ir neseniai prijungtą Sudetų kraštą Čekoslovakijoje. Jie plėšė namus, firmas ir sinagogas, nacių gaujos užpuolė žydų ligonines, vaikų namus ir pagyvenusių žmonių namus. Jie niokojo, degino, mušė, žudė. Naciai pavadino tą naktį Krištoline dėl žėrinčio stiklo šukių, pabirusių iš tūkstančių sudaužytų langų.

Miuncheno sinagoga po gaisro.

Toji teroro naktis tapo žudynių pradžia, teroras tęsėsi 7-erius Holokausto metus, nužudyti 6 milijonai žydų ir šimtai tūkstančių kitų tautybių žmonių, kurie buvo vadinami nepageidaujamais.

Per pogromą ir tuoj po jo nužudytas 91 žmogus, apie 20 tūkst. uždaryta į koncentracijos stovyklas, sugriauta 281 sinagoga ir apie 200 kitų pastatų, apiplėšta ir sunaikinta apie 7500 žydų parduotuvių. Po pogromo prasidėjo žiaurios žydų represijos: jiems uždėta 1 mlrd. markių kontribucija, nusavintos jų įmonės, uždrausta lankyti kultūros renginius, mokytis ne jiems skirtose mokyklose, apribotas susisiekimas.

Neužilgo, praėjus kiek daugiau nei 2 metams  didelio masto masinės žydų žudynės prasidėjo ir Lietuvoje. Iki 1941 metų ši šalis tokių žudynių nebuvo regėjusi, Lietuvoje įvykdytas Holokaustas. Pasak istoriko JAV Milersvilio universiteto istorijos profesoriaus emerito Sauliaus Sužiedėlio, tai pačios baisiausios masinės žudynės Lietuvos istorijoje. Per tris mėnesius išžudyta maždaug 140–150 tūkst. žmonių, po poros metų sunaikinta beveik visa žydų bendruomenė. Pasąmonėje egzistavęs antisemitizmas, ksenofobija  pasireiškė žiauriu negailestingu žudymu.

Žagarės geto mįslės

Žagarės geto mįslės

Evaldas Balčiūnas, bernardinai lt

Žagarės geto istorija trumpa, baisi, skaudi. Getas neturėjo formalių savivaldos organų. Todėl jo istoriją žymi žiaurūs žydų likimus lėmusių žmonių darbai ir „potvarkiai“. Ir užbaigia sovietų atliktų ekshumacijų aktai. Holokaustas sunaikino Žagarės žydų bendruomenę. 1941 metais Žagarės gete buvo apgyvendinti ne tik miesto, bet ir aplinkinių vietovių — Linkuvos, Pašvitinio, Žeimelio ir kitų — žydai. Žagarės Naryškino parke Šoa nusinešė apie 3000 gyvybių, o Vilkiaušio miške buvo sušaudyta apie 500 Žagarės ir aplinkinių vietovių žydų.

Žydų žudynes Žagarės baltaraiščiai pradėjo dar iki geto sukūrimo. Geriausiai žinomas įvykis – kai liepos mėnesį, sekmadienį, baltaraiščiai prie latvių kapinių sušaudė aštuonis žmones. Sovietai, norėdami pabrėžti aukų sovietiškumą, po karo – 1958 metais – rašytoje pažymoje mini jų pareigas.

Kviečiame dalyvauti Didžiosios akcijos aukų pagerbime

Kviečiame dalyvauti Didžiosios akcijos aukų pagerbime

2018 spalio 28 d. 12 val. IX forte Kauno žydų bendruomenė, uždegdama žvakes prisimins Kauno geto Didžiosios akcijos tragediją ir malda pagerbs Holokausto aukas.
Didžiausia Kauno geto gyventojų naikinimo akcija buvo įvykdyta 1941 m. spalio 28- 29 d.  „Didžiosios“ akcijos metu IX forte buvo nužudyta 10 tūkstančių žmonių, tarp jų – 4273 vaikai.

LŽB kviečia visuomenę išreikšti solidarumą su Holokausto aukomis

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę (LŽB) pasiekė žinia apie Vilniaus forumo organizuojamą piketą prieš neva juodinamą J. Noreikos atminimą.  Piketo dalyviai kviečiami prie Užsienio reikalų ministerijos rinktis nuo 11:30 val.

LŽB primena, kad “su žydų izoliavimu susijusių reikalų” tvarkytojui, Šiaulių geto organizatoriui Jonui Noreikai – Generolui Vėtrai atminimo lenta Vilniaus centre, ant Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato, galimai neteisėtai įrengta 1997 m., tuo tarpu paminklinis akmuo Pasaulio Tautų Teisuoliams sostinėje atidengtas tik šiemet. Manome, kad toks vertybinių prioritetų trūkumas nesuderinamas su nepriklausomos demokratinės teisinės valstybės dvasia.

Apmaudu, kad po 28-erių Nepriklausomybės metų, dalis Lietuvos visuomenės vis dar atsisako priimti ir pripažinti istorinius faktus ir ieškoti susitaikymo.

LŽB yra dėkinga už LR užsienio reikalų ministro poziciją J. Noreikos atminimo lentos pašalinimo klausimu ir skatina užsienio partneres žydų organizacijas išreikšti solidarumą.

Kviečiame visus sąmoningus Lietuvos piliečius atvykti prie LR  URM ir prisijungti prie alternatyvios LŽB akcijos – tapti 200 000 tūkstančių išžudytų Lietuvos žydų  balsu ir dar kartą perskaityti Šiaulių gete kalintų ir kankintų Lietuvos piliečių žydų vardus. Neleiskime, kad prie žydų naikinimo prisidėjusių asmenų išaukštinimas ir apologetika pamintų Holokausto aukų bei Lietuvos garbę gelbėjusių lietuvių – Pasaulio Tautų Teisuolių atminimą.

Negalinčius atvykti kviečiame pasirašyti peticiją už neatidėliotiną Jono Noreikos – nelegalios atminimo lentos nukabinimą nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato.

Švenčionyse paminėtos Holokausto aukos

Švenčionyse paminėtos Holokausto aukos

Spalio 7 d Lietuvos žydų bendruomenė kartu su švenčioniškiais pagerbė Švenčionių Holokausto aukų atminimą Švenčionių miesto parke prie “Menoros”. Po to visi susirinkusieji dalyvavo Holokausto aukų pagerbime žydų masinių žudynių vietoje – Švenčionėlių poligone (miške tarp Platumų kaimo ir Šalnaičio ežero), kur amžinam poilsiui atgulė 8 tūkst. žiauriai nužudytų visos Vilniaus apskrities žydų.

Atminimo ceremonija buvusio geto vietoje – prie „Menoros“ Švenčionių parke vyksta kasmet pirmąjį spalio trečiadienį.

Atmintis gyva ir niekas neužmiršta. Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkas Moisej Šapiro susitikimo metu stengėsi paminėti visus atvykusiuosius ir padėkoti jiems, o ypač – atvykusiems iš toli.

Holokausto aukų atminimą taip pat pagerbė J.E. p. Urszula Doroszewska – Lenkijos Respublikos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvos Respublikoje, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Vilniečių išeivių  asociacija Izraelyje „Beit Vilna“ su vadove Mickey Kantor.

Izraelio litvakų asociacija „Beit Vilna“ Paneriuose kasmet pagerbia Holokausto aukas

„Beit Vilna“ (Vilniaus namai) – litvakų asociacija, jungianti Vilniaus krašto žydus Izraelyje  nuo 1965m. Asociacijos tikslas,- sako asociacijos vadovė Mickey Kantor,- saugoti tėvų palikimą, palaikyti Izraelio litvakų ryšius su Lietuva. Jie vilniečiai. Asociacijos nariai lankosi Izraelio mokyklose, pasakoja, ką išgyveno  tėvų karta per Holokaustą. Jie saugo savo šaknis. Kai atvyksta į Vilnių, „Beit Vilna“ nariai eina į Panerius, dalyvauja Gyvųjų marše. Tai asociacijos narių tradicija pagerbti savo tėvų ir protėvių atminimą, nepamiršti, kas padaryta žydams Lietuvoje per Holokaustą, prisidėti  įamžinant Holokausto kartos atminimą. Šiemet jie atvyko su žydų dainų ansambliu ir drauge su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene surengė dainų vakarą, skirtą Vilniaus geto sunaikinimo 75-osios metinėms.  Mickey Kantor mama išgyveno Holokaustą, dabar dukra dažnai atvyksta į Vilnių ir jaučiasi kaip namuose. Senamiestyje, Didžiojoje gatvėje tebestovi namas, kuriame gyveno jos mama.

„Heroizmas prieš sunaikinimą. Liudijimai“

„Heroizmas prieš sunaikinimą. Liudijimai“

Spalio 4d. iš Izraelio atvykęs Nechamos Lifšicaitės vardo ansamblis pristatė kūrybinį vakarą, skirtą Holokausto aukų atminimui „Heroizmas prieš sunaikinimą. Liudijimai“

Vakaras skirtas žydų heroizmui Vilniaus gete ir šio geto sunaikinimo 75-osioms metinėms. Ištraukas iš knygų, žydų poetų eiles, geto dainas jidiš kalba publika sutiko plojimais. Vakaras vyko Vilniaus universiteto Teatro salėje. Scenos ekrane į lietuvių kalbą išverstos eilės, Abos Kovnerio atsišaukimas geto kaliniams nepasiduoti, priešintis ir kovoti.

Geto dainų žodžiai taip pat išversti į lietuvių kalbą, kurias atliko dainininkės jidiš kalba. Vakarą vedė aktorius Gintaras Mikalauskas.

Vakaro režisierė ir pastatymo vadovė, scenarijaus autorė, pianistė Regina Driker.

Mirė Kauno gete kalintas legendinis Lietuvos žydas, JAV karininkas Sidney Shachnow

Mirė Kauno gete kalintas legendinis Lietuvos žydas, JAV karininkas Sidney Shachnow

Mirė Holokaustą Lietuvoje išgyvenęs JAV karininkas, šios šalies kariuomenės specialiųjų pajėgų legenda vadintas generolas majoras Sidney Shachnow. Jis Antrojo pasaulinio karo metais trejus metus praleido Kauno gete, iš kurio spėjo pabėgti, ir vėliau išvyko į Ameriką, skelbia „The Fayetteville Observer“.

Šio Lietuvos žydo gyvenimas ir karjera JAV pajėgose – išties įspūdinga. Jis dusyk buvo nusiųstas į Vietnamo džiungles, o baigiantis Šaltajam karui Berlyne buvo aukščiausio rango JAV kariuomenės pareigūnas. S.Shachnow tiesiog garbina JAV Armijos specialiųjų pajėgų – „Žaliųjų berečių“ – bendruomenė. 83 metų veteranas mirė praėjusį penktadienį. 1934 metais gimęs Lietuvoje, S.Shachnow susidūrė su antisemitiniu persekiojimu, o prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir Lietuvą užėmus nacistinei Vokietijai, buvo uždarytas Kauno gete, kur dirbo įvairius sunkius darbus.

Generolo S.Shachnow autobiografinė knyga “Viltis ir Garbė”

Holokausto aukų minėjimas Švenčionyse spalio 7 d.

Spalio 7 d. (sekmadienį) kviečiame kartu atminti Švenčionių netektį – pagerbti Holokausto aukas.
11 val. – atminties renginys prie “Menoros” Švenčionių miesto parke.
12 val. – Holokausto aukų pagerbimas žydų masinių žudynių vietoje – Švenčionėlių poligone.
LŽB autobusas į minėjimo renginius išvyks 9 val. nuo Pylimo g. 4

Dr Marijos Krupoves dainos Vilniaus geto aukoms atminti

Dr Marijos Krupoves dainos Vilniaus geto aukoms atminti

LŽB  Jašos Heifetzo salėje rugsėjo 27-osios vakarą turėjome laimę klausytis Dr. Marijos Krupoves dainuojamų geto dainų jidiš kalba, fortepijonu grojo  Artūras Anusauskas,  Lietuvos džiazo pianistas, LMTA džiazo katedros vedėjas, profesorius. Koncertas buvo skirtas Vilniaus geto senaikinimo 75-osioms metinėms.

 Dr Marija Krupoves, dainininkė ir mokslininkė, folkloristė, jos vardas žinomas, koncertų laukiama daugelyje šalių. Dainuodama jidiš dainas, Krupoves pristato ir garsina pasauliui Vilnių ir žydų kultūrą. Dainininkės repertuare taip pat Vidurio ir Rytų Europos tautų dainos. Dainininkė moka daug kalbų, ji keliauja ieškodama dainų jidiš, lenkų, lietuvių, baltarusių, romų, karaimų, totorių ir kitomis kalbomis. Pati būdama daugiakalbė, dainuoja visą savo repertuarą originaliomis kalbomis.

Jidiš dainoms Lietuvoje ir pasaulyje dėmesys ypatingas, nes po Holokausto, kai buvo sunaikinta 90 procentų Lietuvos žydų bendruomenės, sumažėjo žydų, mokančių jidiš, tuo labiau dainuojančių šia kalba. Marjia Krupoves pristatoma garbingiausiuose pasaulio forumuose, ją išgarsino labiausiai Tel Avivas ir Niujorkas, šiuose miestuose yra  sukurti du dokumentiniai filmai su dainininkės atliekamomis Vilniaus geto dainomis.

Zapyškio žydų tragediją primins informaciniai stendai

Dviejose Kauno rajono Zapyškio miestelio vietose Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro ir savivaldybės pastangomis pastatyti informaciniai stendai, kuriuose glaustai pateikta nuo XVI a. čia gyvenusios ir 1941 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. sunaikintos žydų bendruomenės istorija. „Brainė Abramovičiūtė (17 m.), Benjaminas Zilbermanas (13 m.), Volfas Solskis (19 m.), Moišė Rachenas (46 m.), Giršas Engelmanas (40 m.)…“, – nužudytųjų vardus skaitė dvi Zapyškio pagrindinės mokyklos moksleivės. Tyloje nuskambėjo 178 vardai ir pavardės: 47 vyrų, 118 moterų ir 13 vaikų.

 

 

Kiek tau skauda, kad Lietuvoje išžudyti žydai?

Indrė Makaraitytė

Popiežius Lietuvoje viešėjo ir tą dieną, kai buvo minimas Vilniaus geto likvidavimo 75-metis. Beveik visose Lietuvoje pasakytose kalbose nors sakiniu Pranciškus priminė ne tik Holokaustą, bet ir getus. Ir meldėsi prie Vilniaus geto aukoms atminti skirto paminklo.

Didmiesčiuose iš getų kai kuriems pavyko išsigelbėti, tačiau mažesniųjų miestelių žydai buvo sunaikinti visi iki vieno. Nuo senelio iki paskutinio kūdikio. Štai kodėl getai Popiežiaus kalbose toks svarbus elementas – juk tai buvo žydų pabaigos pradžia.

Holokausto aukų minėjimas Panevėžyje

Holokausto aukų minėjimas Panevėžyje

Panevėžio m. žydų bendruomenėje rugsėjį vyko daug renginių: koncertai, šventės, žydų genocido minėjimas.

Šį kartą renginiuose, skirtuose žydų genocido aukų paminėjimui gausiai dalyvavo miesto gimnazistai ir moksleiviai: Panevėžio „Saulėtekio“ progimnazijos, J. Balčikonio, V. Žemkalnio, J. Miltinio gimnazijų ir M. Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokyklos mokytojai ir moksleiviai. Šios mokymo įstaigos yra Panevėžio žydų bendruomenės partneriai ir jau dešimt metų dalyvauja renginiuose, skirtuose Lietuvos žydų Holokausto istorijos nagrinėjimui.

Pirmame renginio etape viktorinos metu mokiniai parodė ypatingas istorijos žinias bei gilų susidomėjimą žydų tautos istorija bei tragišku jų likimą Antrojo pasaulinio karo metu. Tokiu būdu mokiniai gauna daugiau žinių apie toleranciją, sąžiningumą ir pagarbą kitoms Lietuvoje gyvenančioms mažumoms. Mokiniai pademonstravo puikias žinias apie žydų tautą ir jų tragišką likimą. Praėjo 75 metai nuo Vilniaus geto likvidavimo. Daugelis moksleivių pirmą kartą išgirdo apie Vilniaus, Kauno, Šiaulių Panevėžio ir kitų miestų geto likimus. Kiekvieną atsakymą į užduotus klausimus papildė savo žiniomis kitų mokyklų moksleiviai. Mokytojų dėka auga protinga ir tolerantiška jaunoji karta, kuri savo žinias perduoda draugams, artimiesiems.

Arkadijus Vinokuras. Jono Noreikos fronte nieko naujo

Arkadijus Vinokuras. Jono Noreikos fronte nieko naujo

Arkadijus Vinokuras

Gerbiamas profesorius Vytautas Landsbergis savo straipsnyje „Šis tas nauja dėl „Generolo Vėtros“, deja, nieko naujo nepasakė. Argumentacija, ginanti partizaną J. Noreiką (Generolas Vėtra) vis dar įprastai akla: J. Noreika nieko dėtas, jis žydų nežudė.

Pateikiama visa paklodė įrodymų. Tačiau prof. V. Landsbergis pateikia kaip naują seną mąstyseną neva netiesioginis, nors ir aktyvus, kolaboravimas su okupantu vykdant Lietuvos žydų genocidą – parkeriu už stalo – nepakankama priežastis deherojizuoti herojų. Jis, skaičiuodamas didvyrio J. Noreikos nuopelnus, gracingai peršoka per šį nemalonų faktą: „Buvęs karininkas; Birželio sukilimo dalyvis; Šiaulių apskrities viršininkas; Štuthofo hitlerinio lagerio kalinys“ ir t. t. Netiesiogiai? Kas tai?

Dėl Škirpos alėjos pavadinimo keitimo į „Vėliavos alėją“

Dėl Škirpos alėjos pavadinimo keitimo į „Vėliavos alėją“

Marko Adamo Haroldo atviras laiškas Vilniaus miesto administracijai dėl Škirpos alėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui Povilui Poderskiui, atsižvelgiant į Vilniaus miesto mero viešus pasisakymus K. Škirpos alėjos pervadinimo klausimu:

“…Sostinėje turime Kazio Škirpos alėją. Taip – šis žmogus buvo Lietuvos savanoris, su bendražygiais pirmasis iškėlęs vėliavą Gedimino pilies bokšte, bandęs atkovoti Lietuvos laisvę nuo sovietų 1941 metais. Tačiau tai ir žmogus, kuris aktyviai siūlėsi į pagalbą naciams žudant mūsų piliečius žydus, kuris leido garbingą sukilimą prieš sovietus sutepti nekaltų Lietuvos žmonių krauju.” – Meras Remigijus Šimašius

https://www.facebook.com/remigijus.simasius/posts/1126863310783335

“Viena vertus, K. Škirpa buvo pirmasis savanoris, iškėlęs trispalvę ant Gedimino pilies, kita vertus, jis ragino atsikratyti žydų. Aš nesu linkęs pritarti, kad tai pareiškę žmonės būtų pagerbiami jų vardu pavadinta gatve. Dėl to diskusija jau buvo, dabar lauksime tarybos sprendimo. Viliuosi, kad taryba išgirs argumentus ir bus priimtas protingas sprendimas.” – Meras Remigijus Šimašius

https://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/2017/11/18/news/remigijus-simasius-nori-nuversti-salomeja-neri-bet-ne-savo-rankomis-3555102/