Naujienos

Kabalat Šabat su draugais per ZOOM platformą

Kabalat Šabat su draugais per ZOOM platformą

Pandemijos ir socialinio atstumo epochoje vaizdo ryšys vaidina didžiulį vaidmenį, kuris leidžia mums išlaikyti normalų gyvenimą ir nesijausti vienišiems. Praėjusį penktadienį Lietuvos žydų bendruomenės (litvakų) programos direktorės Žannos Skudovichene iniciatyva LŽB nariai buvo pakviesti kartu su istorijos žinovu Viljamu Žitkausku iš esmės švęsti Tu Bišvatą – Naujuosius medžių metus – ir pasiruošti iškilmingam Kabalat Šabat susitikimui.

Viljamo dėka sužinojome apie Tu Bišvat šventę, tradicijas ir istoriją, kodėl medžiai turi Naujuosius metus, kaip ši šventė švenčiama Izraelyje ir išeivijoje. Iš tikrųjų pajusti „Tu Bišvat“ aromatą ir skonį padėjo specialūs dovanų rinkiniai su šviežia ir kvapnia chala, džiovintais vaisiais, kurie yra tradiciniai šiai šventei ir vynuogių sultimis.

Virtualioje šventėje dalyvavo apie 20 šeimų! Kaip malonu vėl matyti draugus ir pažįstamus, didelius ir mažus, net kompiuterio ekrane! Ir labai ačiū visiems, organizavusiems šią šventę: jūsų dėka žiemos Šabo vakaras buvo džiaugsmingas, šviesus, šiltas ir skanus!

Holokaustą išgyvenusi kaunietė ryžosi pasidalinti prisiminimais: mama priėmė lemtingą sprendimą

Delfi. lt  Evelina Joteikaitė

Holokaustas  įvyko prieš 80 metų, tačiau ir šiandien pasigirsta raginimų nelikti abejingiems. „Tas pats gali atsitikti bet kokiai žmonių grupei, kuri tampa silpnesnė nei dominuojanti. Tylėti negalima – visom jėgom turim kovoti už žmogaus teises, prieš viešą antisemitizmą“, – yra sakiusi Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Frazė, kad „istorija linkusi kartotis“, šiurpuliu perbėga per Holokaustą išgyvenusiųjų sielą. Gyvi liudijimai, ne istorijos vadovėlis, – sakau įkalbinėdama Frumą Vitkinaitę-Kučinskienę papasakoti savo išgyvenimus.

„Jeigu tai gali būti reikšminga, turbūt turiu tai daryti, man 88-eri ant slenksčio“, – pasakojimą pradėjo F. Vitkinaitė-Kučinskienė.

Vidinis vaiko pasaulis persivertė

Aštuntieji gyvenimo metai kaunietei Frumai tapo lemtingais – kai prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, mergaitei tuo metu sukako aštuoneri. Ką reiškia karo metu būti vaiko kailyje – kaip matai pasaulį, koks jisai regisi tuo metu, kai persekioja tave ir tavo artimuosius, kokios mintys sukasi galvoje? F. Vitkinaitė-Kučinskienė sakė, kad su tragiškais įvykiais baigėsi ir jos vaikystė – nors iš išvaizdos atrodė kaip vaikas, tačiau vidinis pasaulis visiškai persivertė.

„Aštuonerių jau buvau baigusi lietuvių pradinės mokyklos pirmąją klasę, mokėjau daugiau kalbų – tai gelbėjo vėliau, kai slapsčiausi. Nuo 1941-ųjų liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. reikėjo visiems persikelti į Vilijampolę už spygliuotos vielos – jau tada mano vaikystė ir pradėjo užsibaigti. Kai reikėjo eiti į getą, vaiko psichologija jau buvo visiškai pasikeitusi“, – pasinėrė į prisiminimus F. Vitkinaitė-Kučinskienė.

Skaityti plačiau
Dalis istorikų bendruomenės atsiriboja nuo LGGRTC asmenų pareiškimų: nematome galimybių toliau bendradarbiauti

Dalis istorikų bendruomenės atsiriboja nuo LGGRTC asmenų pareiškimų: nematome galimybių toliau bendradarbiauti

LGGRTC vadovas Adas Jakubauskas

LRT.lt2021.02.01 

Virš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) toliau pakibę tamsūs debesys. Savaitgalį šios institucijos vadovo patarėjas Vidmantas Valiušaitis pastraukė iš užimamų pareigų po to, kai dalis centro mokslininkų atskleidė ir paviešino faktus, kad pasikeitus centro vadovybei tyrimai tampa ideologizuoti ir politizuoti. Pirmadienį dalis istorikų bendruomenės išplatino kreipimąsi Seimo pirmininkei, kuriame teigia, jog nemato galimybių bendradarbiauti su LGGRTC ir bendradarbiavimą nutraukia.

V.Vališaitis traukiasi iš LGGRTC.

„Matomos pastangos varžyti LGGRTC dirbančių tyrėjų laisvę, pajungti jų tyrimus menkai pagrįstų idėjų sklaidai, o pačią instituciją paversti primityviai suprantamo primityvaus karo citadele. Dėl to LGGRTC palieka arba yra atleidžiami aukštos kvalifikacijos specialistai, mažinamos šios institucijos galimybės kompetentingai atlikti jai patikėtas užduotis“, – rašoma išplatintame pranešime.

Istorikų bendruomenė pranešime pareiškia, jog „atsiriboja nuo neprofesionalių LGGRTC reprezentuojančių asmenų pareiškimų“, todėl nemato toliau galimybių bendradarbiauti.

Šį raštą, kuris pasirašytas Vilniau universiteto Istorijos fakulteto dekanės Loretos Skurvydaitės, Lietuvos istorijos instituto direktoriaus Alvydo Nikžentaičio, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktoriaus Vasilijaus Safronovo bei VDU Istorijos katedros vedėjo Mariaus Sirutavičiaus.

LRT.lt primena, kad LGGRTC darbuotojų kreipimesi teigta, kad kyla susirūpinimas dėl istorijos mokslo nuvertinimo kreipiant istorinius tyrimus ideologizacijos, politizacijos linkme. Pažymima, kad LGGRTC centro vadovybė skatina visuomenę užsiimti „istorijos gynyba“ ir „atminties karais“, taip pat viešai skelbia neatsakingus ir neobjektyvius pareiškimus bei interviu centro vardu.

Akcentuojama ir tai, kad Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento (GRTD) darbuotojai ir vadovai kviečiami tik į dalį pasitarimų, kuriuose svarstomi strateginiai planai ir kiti svarbūs centro veiklos klausimai.

Izraelio ir Amerikos pilietinių veiksmų aljansas ICAN pradeda švietimo kampaniją visiems 535 JAV kongreso nariams. Kampanijos tema susijusi su  Lietuvoje vykusio Holokausto iškraipymu ir neigimu

Izraelio ir Amerikos pilietinių veiksmų aljansas ICAN pradeda švietimo kampaniją visiems 535 JAV kongreso nariams. Kampanijos tema susijusi su  Lietuvoje vykusio Holokausto iškraipymu ir neigimu

Po Tarptautinės Holokausto atminimo dienos Izraelio ir Amerikos pilietinių veiksmų tinklas (ICAN) pradėjo švietimo kampaniją, siekdamas užtikrinti, kad visi 535 Jungtinių Valstijų kongreso nariai sužinotų apie vykstantį Holokausto revizionizmą, kuris vyksta Lietuvoje.

„Lietuvos Respublika vykdo cinišką, nesąžiningą ir moraliai bankrutavusią kampaniją apie Holokaustą, jį paneigdama ir iškraipydama. Faktai, pagrįsti neginčijamais įrodymais, kurie atskleidė, kad lietuviai masiškai vykdė Holokausto nusikaltimus “, – rašo ICAN generalinis direktorius Dillonas Hosieris.

„Lietuvos vyriausybė ne tik slepia Holokausto vykdytojų nusikalstamą istoriją, bet ir įžeidžia, suteikdama aukščiausią nacionalinę pagarbą tiems, kurie buvo žydų žudikai“, – rašo Hosier. „Jei Lietuvos vyriausybė gali meluoti apie didžiausią istorijos nusikaltimą, tai kyla klausimas: apie ką jie nemeluos?“

Trys atskiros progos: 2018 m. vasario 26 d.  Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) melagingai teigė, kad Jungtinių Valstijų kongresas ir Jungtinių Valstijų imigracijos ir naturalizacijos tarnyba (INS) „visiškai reabilitavo nuo baudžiamosios atsakomybės“ Juozą Ambrazeviëių-Brazaitį dėl žydų žudymo Lietuvoje. Atsakydama į vyresnių kongreso narių paklausimus ir prieštaravimus dėl šių melagingų teiginių, Lietuva atsakė, kad tie kongreso nariai buvo „tik politikai“ ir kad jų prieštaravimas neturi reikšmės.

ICAN iniciatyva šviesti kongresą apie Lietuvos įvykius, kuriuos siekiama paneigti ir iškraipyti tam tikrus faktus apie Holokaustą, kampanija bus pradėta kartu su Silvijos Foti parašytu pasakojimu. Jos leidinys „Nacių anūkė: kaip aš atradau savo senelį, kuris buvo karo nusikaltėlis“, bus pristatytas 2021 m. kovo 9 d.

Foti savo knygoje pasakoja istoriją, kaip ji sužinojo apie senelį, kurį Lietuvos vyriausybė gerbė kaip garsų karo didvyrį,- iš tikrųjų buvo nacių karo nusikaltėlis. ICAN planuoja išsiųsti kiekvienam Jungtinių Valstijų kongreso nariui šios knygos egzempliorių, kad būtų parodytas vienas  Lietuvos Holokausto iškraipymo kampanijos pavyzdys. ICAN taip pat skatins ir rems federalinius įstatymus, skirtus kovai su Lietuvos melu apie Holokaustą.

Skaityti plačiau
Valiušaitis traukiasi iš Genocido centro direktoriaus patarėjo pareigų

Valiušaitis traukiasi iš Genocido centro direktoriaus patarėjo pareigų

Pusšešto mėnesio Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) direktoriaus patarėjo pareigas ėjęs Vidmantas Valiušaitis pranešė, kad traukiasi iš jų po dalies centro darbuotojų išplatinto laiško.

Naujienų portalas lrt.lt pranešė, kad praėjusią savaitę dalis Genocido centro mokslininkų kreipėsi į įstaigos generalinį direktorių Adą Jakubauską ir Seimo vadovus, sakydami, kad pasikeitus centro vadovybei tyrimai tampa ideologizuoti ir politizuoti.

Darbuotojai taip pat išreiškė susirūpinimą, kad centre vyrauja įtemptas emocinis klimatas, o dėl vadovybės spaudimo darbą palieka patyrę istorikai. Kreipimesi akcentuojama, kad susirūpinimą kelia V. Valiušaičio paskyrimas generalinio direktoriaus vyresniuoju patarėju sukuriant jam naują pareigybę ir parašant naujus, specialiai šiam asmeniui pritaikytus pareiginius nuostatus, įvedant kvalifikacinį reikalavimą, nesusijusį su centro vykdoma veikla.

Skaityti plačiau
Prezidentas įvertino Rakučio pasisakymus Holokausto tema: tai apmaudus nesusipratimas

Prezidentas įvertino Rakučio pasisakymus Holokausto tema: tai apmaudus nesusipratimas

G. Jaruševičiūtė, ELTA 2021.01.29

Prezidentas Gitanas Nausėda neigiamai įvertino Seimo nario konservatoriaus Valdo Rakučio skandalingus pasisakymus Holokausto tema. Šalies vadovas apgailestauja, kad iš didelę politinę atsakomybę turinčių žmonių kartais pasigirsta tokie Holokausto aukų artimuosius skaudinantys pareiškimai.

„Iš tikrųjų apmaudus nesusipratimas, kuris pasigirdo tikrai tokią atmintiną dieną, kuomet visi dar kartą nusilenkėme ir atmintimi liekame prie aukų, kurias patyrė žydų tauta per Antrąjį pasaulinį karą. Ir gaila, kad iš pakankamai kompetentingų žmonių ir didelę politinę atsakomybę turinčių žmonių kartais girdime tokius pasvarstymus, kurie dar labiau skaudina aukų artimuosius, skaudina mūsų partnerius“, – prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.

Šalies vadovas viliasi, kad po V. Rakučio pareiškimų bus padarytos atitinkamos išvados.

„Tikiuosi, kad iš to bus padarytos išvados, kad šio žmogaus, konkrečiai pono V. Rakučio, nuomonė jokiu būdu nereiškia partijos, frakcijos arba Seimo nuomonės. Manau, kad buvo pateikta pakankamai komentarų, paneigimų iš partijos vadovo pusės, vis tik atsiprašome už šį nesusipratimą ir prašome – nedarykite iš to skubotų išvadų“, – sakė prezidentas.

Skaitykite visą pranešimą lrt.lt 

Dėl komentaro apie Holokaustą Rakutis traukiasi iš Seimo komisijos pirmininko pareigų

Dėl komentaro apie Holokaustą Rakutis traukiasi iš Seimo komisijos pirmininko pareigų

Delfi.lt

Dėl komentaro apie Holokaustą Rakutis traukiasi iš Seimo komisijos pirmininko pareigų  (475) BNS 2021 m. sausio 29 d. 09:41 aA Dėl neigiamų vertinimų sulaukusio komentaro apie Holokaustą iš Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininko pareigų traukiasi istorikas konservatorius Valdas Rakutis.

„Prašomas TS-LKD partijos ir frakcijos vadovybės, prisiimdamas politinę atsakomybę, nenorėdamas, kad dėl šio mano pareiškimo būtų apsunkinta labai svarbi Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos veikla bei sekdamas vakarietiška politine tradicija, apsisprendžiau žengti garbingą žingsnį ir pasitraukti iš šios komisijos pirmininko pareigų“, – penktadienį išplatintame pranešime sako Seimo narys. „Tikiuosi, kad šis žingsnis padės nuimti nereikalingas įtampas tiek šalies viduje, tiek užsienyje su mums svarbiais strateginiais partneriais bei leis tolesnei diskusijai plėtotis konstruktyvesne linkme“, – teigė jis.

Skaityti plačiau
Jūs vėl tylite, kaip dauguma tylėjo 1941 metais

Jūs vėl tylite, kaip dauguma tylėjo 1941 metais

Jūs vėl tylite, kaip dauguma tylėjo 1941 metais

Komentaras apie tylinčią valstybę ir kalbančius „rakučius“

Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė

 Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, o kartu ir dešimtys tūkstančių Lietuvos žydų, sugaudytų gatvėse, uždarytų getuose ar suvarytų prie duobių, ten nužudytų ir užkastų, dažnai visai netoli štetlų – taip žydai vadino miestelius, kuriuose šimtmečiais gyveno šalia lietuvių, vėl liko kalti. Lietuvos Respublikos Seimo narys V. Rakutis savo komentare nepasakė nieko naujo, tik pakartojo dešimtmečius besitęsiantį melagingą ir klaidinantį naratyvą: dėl 95 proc. Lietuvoje prieš Antrą pasaulinį karą gyvenusių žydų išžudymo kalti esame mes patys – žydai.

„Rakučių“ esu sutikusi daug – jie visi kartoja tą patį. Baisu, kad šiandien „rakučiai“ jau drąsiai kalba ir  Lietuvos Respublikos Seime, yra spausdinami ir cituojami viešojoje erdvėje, vėl ir vėl dėl Holokausto siaubo kaltinantys tuos, kurie  1941 metais savo kaimynų buvo palydimi į surinkimo punktus – sinagogas, o iš ten – į pamiškes ir žvyrduobes.

Sako, kad į dienos šviesoje miestelių gatvėse einančias kolonas žydų vyrų, moterų ir vaikų tyliai žiūrėjo visi likę. Ir dabar situacija panaši – į „rakučių“ melą reakcijos nedaug. Dauguma tyli. Švelnūs bendrapartiečių pabarimai, keli nusistebėjimai ir pasvarstymai, kad „Rakutis suklydo“, nė iš tolo neprilygsta tiksliai, aštriai ir bekompromisei reakcijai, kurią parodė užsienio valstybių ambasados. Vokietijos, Izraelio ir JAV ambasadoriai buvo vieni pirmųjų, kurie viešai ir aiškiai pasmerkė Rakučio pasisakymą. Sureagavo ir Europos žydų kongresas, užsienyje gyvenančios bendruomenės. Lietuvos Respublikos Parlamento nario žodžiai nepraslydo pro akis nei vienoje Vakarų valstybėje – ten į tiesiogines arba užslėptas antisemitizmo ir istorijos iškraipymo apraiškas reaguojama be išsisukinėjimų ir kompromisų.

O Lietuvoje? Čia aktyviausiai reagavo portalų ir socialinių tinklų komentatoriai. Paskaitykite, gerbiamieji, ką rašo Lietuva. Šimtai „Rakučių“. Kokią atsvarą jiems pasiūlė Lietuvos vadovai, visuomenės lyderiai, politikai? Kiek dėmesio paneigti akivaizdų melą skyrė Lietuvos žiniasklaida? Keli proginiai straipsniai nublanko prieš kraupią realybę – Lietuvoje vis dar yra tokių, kurie tiki Rakučio naratyvu. Dar blogiau – čia labai nedaug tų, kurie atvirai ir drąsiai nori jam pasipriešinti, pasmerkti ir sugėdinti. Pagaliau – nuoširdžiai ir atvirai prisiminti tuos žmonės, tuos Lietuvos piliečius, kurie buvo nužudyti.

Skaityti plačiau
Holokausto aukų atminimo dienos kalboje, Seimo narys, Lietuvos įstatymų leidėjas sako, kad žydai ir komunistai dalinasi atsakomybe

Holokausto aukų atminimo dienos kalboje, Seimo narys, Lietuvos įstatymų leidėjas sako, kad žydai ir komunistai dalinasi atsakomybe

(JTA) – JAV ambasadorius Lietuvoje ėmėsi neįprasto veiksmo, peikė Seimo narį, vietinį įstatymų leidėją  Holokausto istorijos iškraipymu, kuris  apkaltino tuo žydus.

Praėjusių metų vasarį ambasadoriaus pareigas užėmęs Robertas Gilchristas
pasipiktino Seimo istorinės atminties komisijos pirmininko, konservatoriaus Valdo Rakučio kalba išsakyta trečiadieni, Tarptautinio Holokausto atminties diena.

“Tarp pačių žydų netrūko Holokausto vykdytojų, ypač geto savivaldose struktūrose”, – sakė Rakutis. „Turime garsiai įvardyti šiuos žmones ir stengtis, kad daugiau nebūtų tokių, kaip jie“.

Lietuvoje dirbantis JAV ambasadorius Robertas Gilchristas pateikė kaltinimą po trečiadienį pasisakiusio Lietuvos parlamento nario, Seimo istorinės atminties komisijos pirmininko Valdo Rakučio kalbos.

“Tarp pačių žydų netrūko Holokausto vykdytojų, ypač geto savivaldos struktūrose”, – kalbėjo Rakutis Tarptautinę Holokausto atminimo dieną. „Turime garsiai įvardyti šiuos žmones ir stengtis, kad daugiau nebūtų tokių, kaip jie“.

Rakutis taip pat teigė, kad du karo laikų veikėjai, kolaboravę su nacistine Vokietija – Kazys Škirpa ir Jonas Noreika – nebuvo kalti dėl to, kad daugiau nei 95% Lietuvos žydų buvo nužudyti, – žudė daugiausia vietos gyventojai ir dažnai tų dviejų lyderių pasekėjai.

Ri, kad Tarptautinę Holokausto atminimo dieną Seimo narys kartoja  Holokausto kolaborantų Lietuvoje sukurtus iškraipymus ir gėdingai siekia apkaltinti žydus, kad jie yra nusikaltėliai“, – oficialioje Twitterio JAV ambasados paskyroje parašė ambasadorius Gilchristas Vilniuje.

Simono Wiesenthalio centro Rytų Europos reikalų direktorius Efraimas Zuroffas pareiškime teigė: „Rakutis aiškiai parodė, kad jam visiškai netinka vadovauti Seimo nacionalinės atminties komitetui, nebent Lietuvos istorijos iškraipymai ir melas yra pagrindinis reikalavimas jo užimam postui. “

Žydų bendruomenės pirmininkė reikalauja pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Holokausto neigimo

Žydų bendruomenės pirmininkė reikalauja pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Holokausto neigimo

DELFI.lt

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, reaguodama į parlamentaro Valdo Rakučio komentarą Holokausto tema, reikalauja Generalinės prokuratūros pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Holokausto neigimo ir iškraipymo.

„Aš, atstovaudama Lietuvos žydų bendruomenę, reikalauju (…) generalinio prokuroro pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Holokausto neigimo ir iškraipymo.

Pabarimai mūsų netenkina. Mes, Lietuvos piliečiai, čia gyvenantys žydai, reikalaujame įstatymo viršenybės ir mūsų fundamentalių teisių gynybos. Galų gale, turėkite gėdos prieš tuos, kurių krauju yra permirkusi Lietuvos žemė“, – pranešime spaudai teigia F. Kukliansky.

Generalinė prokuratūra sako, jog galimybes pradėti tyrimą vertintų sulaukusi kreipimosi. „Šiuo metu toks kreipimasis dar nėra gautas, jei jis būtų gautas, jis būtų išnagrinėtas nustatyta tvarka ir būtų priimtas atitinkamas sprendimas“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė.

F. Kukliansky taip pat reikalauja Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininko V. Rakučio elgesį įvertinti Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje, o Švietimo, mokslo ir sporto bei Krašto apsaugos ministerijų – pradėti tyrimą, ar V. Rakutis tinka užimamoms profesoriaus pareigoms.

Skaityti plačiau
Tu Bishvat – Medžių šventė šiemet sausio 28 dieną

Tu Bishvat – Medžių šventė šiemet sausio 28 dieną

Žydintis migdolo medis Izraelyje

Tu Bishvat – hebrajų kala tariama: [tu biš švaat},  pažodžiui reiškia: 15-oji Shvat mėnesio diena. Tai žydų kalendoriaus mėnuo, kuris paprastai būna sausio ar vasario mėn. Ši šventė tai – „Naujieji medžių metai“, arba visų vaismedžių „gimtadienis“,  tarsi specialiai sukurtas šiuolaikiniams žydų gamtininkams ir aplinkosaugininkams bei visiems mylintiems sodinimą ir auginimą.

Senovės midraše (rabinų mokymas), kuris teigia: “Kai Dievas vedė Adomą po Edeno sodą, Aukščiausiasis tarė: „Pažvelk į mano darbus. Pažiūrėkite, kaip nuostabu! Jūsų labui aš juos sukūriau. Prižiūrėkite, kad nepažeistumėte mano pasaulio, nes jei tai padarysite, niekas po jūsų jo nebepataisys.”

Tu Bishvat senovės laikais buvo tik kalendoriaus data, padedanti žydų ūkininkams tiksliai nustatyti, kada jie sulaiks derliaus ir kada bus galima juo patiems džiaugtis, valgyti arba parduoti.

Kai XIX a. pabaigoje pirmieji sionistai pradėjo vykti į Izraelį, Tu Bishvat tapo švente kuri dar ir suteikia  progą švęsti savo medžių sodinimą, atkurti senovės Izraelio ekologiją ir skatinti žydus, grįžtančius į savo protėvių tėvynę, auginti sodus ir puoselėti miškus,  džiaugtis augalų žydėjimu.

Ruth apie senelių išgyventą Holokaustą: kiek yra istorijų, kaip mokytojai šaudė savo mokinius, o kunigas skambino varpais, kad nesigirdėtų šūvių

Ruth apie senelių išgyventą Holokaustą: kiek yra istorijų, kaip mokytojai šaudė savo mokinius, o kunigas skambino varpais, kad nesigirdėtų šūvių

Domantė Platūkytė, LRT.lt 2021.01  Ruth Reches / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Gyvenimas meškos oloje, egzekucijose dalyvaujantys bendraklasiai ir koncentracijos stovykla – tokia savo šeimos istorija su portalu LRT.lt dalijasi Ruth Reches. Jos senelė, sugrįžusi iš koncentracijos stovyklos, rado jau užimtus namus – naujieji šeimininkai teišnešė dubenį vandens ir leido pernakvoti šalia esančiame namelyje ant grindų. „To, kas įvyko Lietuvoje, apskritai negalima protu suvokti ir paaiškinti“, – sako R. Reches.

Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorės, psichologijos mokslų daktarės R. Reches interviu LRT.lt – apie senelių išgyventą Holokaustą, žmonių žiaurumą ir per karą išlaisvintus agresijos impulsus.

„Kai žmones žudo kaimynai, suolo draugai… Mano senelio mamą Alytuje nužudė jo brolio bendraklasiai. Kiek yra istorijų, kaip mokytojai šaudė savo mokinius, o miestelio kunigas skambino varpais, kad nesigirdėtų šūvių“, – pasakoja autorė R. Reches, išleidusi knygą „Holokaustą patyrusių asmenų tapatumo išgyvenimas“.

Autorė atvirauja, kad Holokausto išgyvenimai senelių nepaleido visą gyvenimą.

„Holokaustas paliko traumą senelių gyvenime todėl, kad aplinka, į kurią jie grįžo po karo, buvo ne palaikanti, bet traumuojanti. Grįžę į savo gimtuosius miestus, seneliai pamatė, kad jų namai atimti, o visuomenė nėra pasiruošusi jų priimti. Jie juto ne visuomenės palaikymą, bet pyktį dėl to, kad jiems pavyko išgyventi“, – LRT.lt sako R. Reches.

Sausio 27-ąją minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena.

– Prasidėjus karui, jūsų seneliai buvo dar vaikai. Senelė Klara su šeima buvo įkalinta gete, vėliau – koncentracijos stovykloje. Senelis Samuelis tuo metu buvo Palangoje ir, kaip esate sakiusi, netrukus jau valė nužudytų Palangos žydų namus bei likusias tuščias sinagogas. Papasakokite savo senelių istoriją.

– Mano senelis kilęs iš Veisiejų. Prasidėjus karui, seneliui buvo 11 metų. Tą 1941 m. vasarą mano senelis buvo vaikų stovykloje Palangoje. Jau pirmomis dienomis vaikus evakavo į Rusijos vaikų namus, išvežiojo po namus, o mano senelis nespėjo evakuotis ir liko su kitais žydų vaikais Palangoje, ten valė kareivines, sinagogas…

Tuo metu senelio tėvai apie savo sūnų nieko nežinojo. Senelio brolis pasakojo, kad tada kaimynai bandė bėgti, evakuotis į Rusijos gilumą, o kartu bėgti pasiūlė ir mano senelio šeimai – tėvams su broliu ir seserimi. Tačiau jie atsisakė, kadangi šeima ieškojo mano senelio Samuelio.

Nebuvo jokių ryšio priemonių, tad tik iš kalbų senelio mama sužinojo, kad jis pakliuvo į Kauno vaikų namus. Nuvažiavusi į Kauną, ji per stebuklą rado sūnų ir parsivežė namo.

Ruth Reches senelis Samuelis / R. Reches asmeninio archyvo nuotr.

Likus ketveriems metams iki karo, mano senelio šeima iš Panevėžio persikėlė gyventi į Alytų. (…) Šeima kėlėsi ten, kur vaikams buvo sudarytos sąlygos mokytis gerose lietuviškose mokyklose, nes jų ateitis buvo planuojama Lietuvos universitetuose.

Senelio tėvas buvo vaistininkas, Alytuje jis turėjo vaistinę. Tačiau, prasidėjus karui, kai senelis grįžo į namus, šeima nusprendė, kad jiems saugiau sugrįžti į Veisiejus, kur gyvena jų giminės ir geriau pažįstami žmonės, o pats miestelis mažas.

Su kitais sugavo ir senelio mamą – žmonės matė, kaip ją įsodina į sunkvežimį ir veža į Alytaus kalėjimą. Vėliau sušaudė. Taip, būdamas 11 metų, mano senelis neteko mamos.

Kurį laiką visi gyveno Veisiejuose, tačiau vieną dieną atėjęs miestelio policijos viršininkas pasakė, kad yra įsakymas visiems žydams sugrįžti į tą gyvenamąją vietą, kuri įrašyta jų dokumentuose. Tai reiškė, kad senelis su šeima turėjo grįžti į Alytų. Kadangi šeima to nenorėjo, senelio mama paklausė, ar tuo atveju, jei nuvyks į Alytų ir gaus leidimą, jų šeima galės likti Veisiejuose. Policininkas sutiko.

Senelio mama atsisveikino su šeima (tada dar nežinojo, kad paskutinį kartą) ir išvyko į Alytų. Vėliau iš pasakojimų ir kitų išgyvenusiųjų karo prisiminimų senelis sužinojo, kad kaip tik tą dieną, kai jo mama išvyko į Alytų, Alytuje gatvėje gaudė žydus. Su kitais sugavo ir jo mamą – žmonės matė, kaip ją įsodina į sunkvežimį ir veža į Alytaus kalėjimą. Vėliau sušaudė. Taip, būdamas 11 metų, mano senelis neteko mamos.

Po žmonos mirties senelio tėvas jautėsi sutrikęs. Jis suprato, kad tik nuo jo priklauso vaikų saugumas. Vietiniai gyventojai ėmė pasakoti, kad pradėjo šaudyti žydus. Niekas negalėjo tuo patikėti – galvojo, kad prieš žydus galėjo būti kokių nors represijų, nes ir anksčiau vykdavo pogromai, bet tuo, kad žydai šaudomi, niekas netikėjo.

Atėjo gandai, kad Leipalingyje žydus jau sušaudė, o kitas bus Veisiejų miestelis. Buvo ruduo, šalta, tačiau vakare senelio tėvas su vyresniu broliu nusprendė, kad reikia bėgti. Miestelis jau buvo apsuptas, tad iš miestelio pabėgo per parką. Jie buvo vienintelė šeima, kuri pabėgo ir išsigelbėjo.

Naktimis keliavo, o dieną slapstėsi miškuose. Nusprendė, kad bus saugiau, jei persikels per Nemuną ir pereis į Lenkijos pusę, kadangi tuo metu Lenkijoje represijų dar nebuvo. Pakeliui vieni žmonės padėdavo, kiti – ne, vieni bijojo, o kiti duodavo maisto, priimdavo nakvoti. Visiškai nepažįstamas žmogus pasisiūlė juos valtimi perkelti per Nemuną.

Taip senelis atsidūrė Gardine. Gardine niekas netikėjo, kai senelio šeima pasakojo, kad Lietuvoje žydus šaudo. Galiausiai jie nustojo pasakoti, nes žmonės pradėjo šnekėti, kad jie išprotėję. Apsistojo pas senelio tėvelio kolegę vaistininkę Liubą Švarc. Po kelių mėnesių ir Gardine vokiečiai įsteigė getą, jame atsidūrė ir senelio šeima.Sugrįžęs į Lietuvą, senelis su šeima apie dvejus metus slapstėsi miške – man senelis pasakojo, kad slėpėsi buvusioje meškos oloje.

Gete buvo labai sudėtingas laikotarpis, nebuvo maisto. Iš geto žmones pradėjo vežti į koncentracijos stovyklą. Galų gale Gardino getą likvidavo, likusius gyvus kalinius išvežė į Maidaneko mirties stovyklą. Senelio šeima vėl pabėgo, išvengė mirties ir grįžo į Lietuvą.

Sugrįžęs į Lietuvą, senelis su šeima apie dvejus metus slapstėsi miške – man senelis pasakojo, kad slėpėsi buvusioje meškos oloje, kažkur šalia Šventežerio kaimo. Naktimis eidavo pas aplinkinius žmones prašyti maisto. Taip buvo iki tol, kol baigėsi karas.

Skaityti plačiau

#MesPrisimename. Lietuvos žydų bendruomenė dėkoja visiems, kurie Tarptautinę Holokausto dieną prisimena ir pagerbia nužudytų aukų atminimą

 

Šiauliai jungiasi prie pasaulinės atminimo akcijos 2021-01-27

Šiaulių miesto savivaldybė jungiasi prie Pasaulio žydų kongreso inicijuotos pasaulinės akcijos #Mes prisimename – #We remember“. Prie akmens, kuris žymi Šiaulių geto vartų vietą, uždegtos žvakutės. Šiaulių miesto vadovai kviečia ir kitus šiauliečius bent mintyse pagerbti holokausto aukų atminimą.

Minit tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, prie Šiaulių geto vartus žyminčio paminklinio akmens Šiaulių miesto savivaldybė  mero pavaduotojas Egidijus Elijošius su kitais Savivaldybės atstovais uždegė atminimo žvakeles. Šiaulių miesto savivaldybė  prisijungė prie istorinės atminties iniciatyvos #MesPrisimename – #We remember.

Holokaustas palietė daugybę Lietuvos šeimų, vien žuvusiųjų Lietuvos piliečių – žydų skaičiuojama beveik 200 tūkstančių. Tai gera proga prisiminti ir tuos, kurie padėjo ir gelbėjo žydus nuo įkalinimo ir mirties. Tokie žmonės yra nusipelnę Izraelio valstybės pagarbos ir yra apdovanoti Pasaulio tautų teisuolių atminimo medaliais ir raštais. Pasaulio tautų teisuolių Lietuvoje yra apie tūkstantį.

Šiauliuose kaip tik nomatoma įgyvendinti istorinės atminties projektą – prie Vilniaus ir Ežero gatvių sankirtos įrengti Pasaulio teisuolių skverą. Skvero meniniuose akcentuose bus įprasmintas Šiaulių regiono Pasaulio teisuolių atminimas.

Kinijos ambasada Lietuvoje

Konferencija Panevėžyje

Panevėžys mini Tarptautinę Holokausto dieną

„Per Holokaustą buvo sunaikintas trečdalis žydų ir begalė žmonių iš kitų kitų tautinių mažumų. Holokausto minėjimas išliks kaip perspėjimas  žmonijai apie neapykantos, fanatizmo, rasizmo ir išankstinių nuostatų pavojų“, – sakoma JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje.

Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena  yra ne tik pagarbos išgyvenusiems ženklas ir pagarba Holokausto aukų atminimui, bet ir raginimas veikti. Tai įkvepia valstybes, JT nares dalyvauti kovojant su antisemitizmu ir rasizmu, kurti švietimo programas, kad ateityje tokie žiaurumai nepasikartotų.

Šiuo sunkiu laikotarpiu, kai siautėja Covid-19 ir mūsų šalyjė paskelbtas karantinas, nepavyko organizuoti masinių mitingų, kurie vykdavo kiekvienais metais Panevėžyje.
Bet kiekvienas Panevėžio žydų bendruomenės narys nori prisijiungti prie šios datos minėjimo, bendruomenės valdyba nutare  organizuoti renginį nuotolinių būdų per programa ZOOM, virtualioje erdvėje dalyvauti, padėti  gėles ir vainikus prie paminklo Holokausto aukoms ir memorialinės lentos.

Šiaulių apskrities žydų bendruomenėje sausio 27 d.-Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną-beveik 80 metų skausmo daugelyje žydų šeimų

Šiaulių apskrities žydų bendruomenėje sausio 27 d.-Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną-beveik 80 metų skausmo daugelyje žydų šeimų

Sausio 27 d.-Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena-beveik 80 metų skausmo daugelyje žydų šeimų. Žuvo beveik 200 tūkstančių Lietuvos piliečių- žydų: moterų, vyrų, vaikų. Su jų žūtimi nutruko daugybė gyvenimo grandžių: neužaugo vaikai, negimę jų anūkai, neišsipildė tūkstančių žmonių svajonės ir siekiai.

Mums tai yra neeilinė diena. Lietuvos žydai užaugo jausdami tragedijos pasekmes, žmonės buvo išrauti su šaknimis iš savo tradicijų, kultūros, kalbos. Buvo naikinamos žydų kapinės, sinagogos.

Išaugo karta, kuri negali nustatyti savo žydų-litvakų tapatybės. Tarybiniais laikais Holokaustą išgyvenę žydai buvo priversti gyventi jiems primestą gyvenimą. Gyveno nešiodami širdyse begalinį netekties skausmą. Net masinių žudynių vietose buvo rašoma: „čia buvo nužudyti tarybiniai piliečiai“. Lyg buvo maža fiziškai sunaikinti žydus, juk žmogus miršta tada, kai apie ji niekas neprisimena.

Bet dar skaudžiau, kad laisvoje nepriklausomoje Lietuvoje vis atsiranda bandymai perrašyti istoriją – yra heroizuojami „didvyriai“, kurie tiesiogiai dalyvavo žydų naikinime.

Yra žmonių, manančių, kad mūsų atmintis yra pernelyg jautri… Mes manome, kad tai yra mūsų privalumas – žmogus be praeities neturi ateities. Visuomenėje turi atsirasti suvokimas, kad Holokaustas yra ne tik žydų tragedija, bet visos Lietuvos tragedija. Taip manančių žmonių vis daugėja.

Ona Šimaitė – pirmoji lietuvė Pasaulio tautų teisuolė, gyvenusi tautos himno dvasia

Ona Šimaitė – pirmoji lietuvė Pasaulio tautų teisuolė, gyvenusi tautos himno dvasia

Onos Šimaitės prisiminimų ir Rimanto Stankevičiaus knygos “Gyvenusi tautos himno dvasia” ištraukos.

Vardas tapęs Legenda.

 

Ona Šimaitė:

,,Aš buvau per daug arti žydų jų didžiosios nelaimės metu, kad nepareikščiau savo nusistebėjimo jų nepalaužiamu didvyriškumu ir moraliniu tvirtumu savo tautos mirties akivaizdoje už spygliuotos geto tvoros. Galima sakyti, kad bet kuri tauta fiziškai ir morališkai būtų palaužta, jei tektų išgyventi tai, ką išgyveno kiekvienas žydas. Žydai gete buvo didvyriai patys to neįtardami.

Tuo baisiu žydams ( ir visiems sąžiningiems žmonėms) tuo metu aš dažnai galvodavau, kad po viso to, ką žydų tauta pergyveno, daug kam atsivers akys ir apie neapykantą žydams mes sužinosime archyvuose ir muziejuose.

Bet aš stipriai klydau.

Tik nedidelė dalis nežydų prisimena baisius būdus, kuriais hitlerininkai sunaikino tūkstančius žydų, kaip buvo žudomi žydų vaikai, moterys, seniai.

Ir gėda tiems, kurie užmiršo, kieno rankomis tai padaryta, kas išgelbėjo žydų gyvybes.“

Knygos apie O. Šimaitę autorius R. Stankevičius rašo, kad O. Šimaitė yra vienintelė lietuvė moteris, taip plačiai žinoma daugelyje pasaulio valstybių iš gausybės įvairiomis kalbomis išleistų knygų, enciklopedijų, vadovėlių kaip atlikusi kilnius darbus gelbstint Vilniaus žydus nacių okupacijos metais.

Šimaitė gimė 1894m. sausio 6d. Akmenėje. Dirbdama Vilniaus universiteto bibliotekininke, 1940 m. gruodžio 2d. rašė, kad mokėsi pradžios mokykloje Rygoje, vėliau lankė gimnaziją, pedagogikos kursus. Gerai mokanti lietuvių, rusų, lenkų kalbas, taip pat vokiečių, latvių, prancūzų kalbas. Šimaitė apie save rašė, neturinti jokio nekilnojamojo turto ar įmonės.

Po karo laisvame pasaulyje gyvenantys lietuviai anksti pradėjo rašyti apie O. Šimaitę. Ji buvo kaip ta vėliava, kuria nekartą bandyta gintis, kai lietuviai būdavo puolami dėl žydų žudynių Lietuvoje.

Apie Šimaitę rašė Izraelyje gyvenantis istorikas Dovas Levinas: ,,Baisiausiu laiku-1941m. rudenį ir karo pabaigoje atsirado keli šimtai dorų ir sąžiningų lietuvių, kurie nepaisant pavojaus gelbėjo žydus. Viena šių garbingų lietuvių – Ona Šimaitė , kurios vardas pagarsėjo visame pasaulyje ir padėjo šiek tiek lietuvių tautos kaltę pateikti pagal Tautos himno žodžius: ,,Tegul tavo vaikai eina vien takais dorybės“.

 

Onos Šimaitės prisiminimai:

1941 rugsėjo 1d. buvo išklijuotas įsakymas netik apie kolektyvinę žydų atsakomybę, bet ir apie tai, jog jie patys privalo atiduoti pinigus, brangenybes, kailius, tekstilės gaminius ir t.t. Žydai privalėjo nešioti specialius ,,skiriamuosius“ ženklus, patys turėjo nueiti į policiją ir pažiūrėti jų pavyzdžius. Vilniuje šie ženklai buvo keičiami keletą kartų. Iš pradžių ant krūtinės reikėjo nešioti baltą lopą, kurio viduryje didelė J raidė. Vėliau reikėjo rištis baltą raištį ant rankovės su juodu apskritimu irJ raide. Po to – geltona Dovydo žvaigždė iš priekio ir iš nugaros.

Skaityti plačiau

Lietuvos žydų bendruomenė kviečia į virtualią diskusiją apie Holokausto atmintį: „Kai nebelieka gyvų liudininkų“

 

Minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sausio 27 d., trečiadienį, 14 val. organizuoja virtualią diskusiją „Kai nebelieka gyvų Holokausto liudininkų – privalomieji minėjimai ir atmintis visuomenėje“, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Holokausto liudininkų, kurie gali aktyviai dalyvauti šviečiant visuomenę apie Holokausto siaubą, lieka vis mažiau. Mirus paskutiniams įvykių amžininkams, visa atsakomybė išsaugoti visuomenės atmintį pereis jaunesnėms kartoms. Holokausto atmintis neturi tapti tik istorijos pamoka, kur svarbiausia – datos, vardai, vietos. Tai turi būti amžina žmogiškumo, moralės, vertybių pamoka, kuri turi sujaudinti ne tik protą, bet ir širdį“, – sako diskusijos iniciatorė ir viena iš dalyvių Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

STEBĖKITE GYVAI , pradžia 14 val.
Skaityti plačiau