Naujienos

Sudervės žydų kapinėse bus prisimintos Holokausto aukos

Sudervės žydų kapinėse bus prisimintos Holokausto aukos

  

PRANEŠIMAS SPAUDAI

Vilnius, 2021 m. gegužės 6 d.

 Gegužės 7 d. 12 val. Sudervės žydų kapinėse Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky kartu su Lietuvoje reziduojančių užsienio šalių ambasadoriais pagerbs Holokausto aukas.

Bendruomenės nariai kartu su diplomatinio korpuso atstovais uždegs atminimo žvakes bei padės akmenukus prie paminklo Paneriuose nužudytiems vaikams bei mokytojams.

„Simboliškai pradedame minėti skaudžią sukaktį – 80 metų nuo Holokausto Lietuvoje pradžios. Pasirinkome aplankyti Sudervės žydų kapinėse esantį paminklą Antro pasaulinio karo metais Paneriuose nužudytiems mokytojams ir mokiniams – dauguma jų yra iš Vilniaus miesto, čia gimė, gyveno, mokėsi ir mokė. Čia ir mirė. Bet prieš aštuoniasdešimt metų jie dar buvo gyvi ir su viltimi žiūrėjo į ateitį. O po to prasidėjo tragedija“, – sako Faina Kukliansky.

Paminklas Paneriuose nužudytiems vaikams bei mokytojams skirtas pagerbti ir Icchoką Rudaševskį – dėl jo dienoraščio, rašyto Vilniaus gete, Lietuvos žydų bendruomenė kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, siūlydama šį istorinį dokumentą padovanoti visoms Lietuvos mokykloms. Pasak Fainos Kukliansky, Icchokas Rudaševskis, būdamas paaugliu, tapo žydų bendruomenę ištikusios tragedijos liudininku: „Karo metais rašytas dienoraštis – autentiškas pasakojimas, leidžiantis į istorinius įvykius pažvelgti paauglio akimis. Ši knyga turi atsiduri kiekvienoje mokykloje – juk skaitydami Anos Frank dienoraštį Lietuvos mokiniai turi pažinti ir jos bendraamžio istoriją, kuri vyko visai prie mūsų, Vilniuje.“ I. Rudaševskio dienoraštis nutrūksta 1943 metų pavasarį, kai jo šeimos slėptuvę atranda geto likvidatoriai. Šeimos likimas tragiškas – jie nužudomi Paneriuose. Po karo dienoraštį rado ir išsaugojo I. Rudaševskio pusseserė.

Nors I. Rudaševskis nužudytas Paneriuose, jam ir šimtams kitų mokinių, jų mokytojų bei ikimokyklinio amžiaus vaikų, paminklas pastatytas Sudervės žydų kapinėse, kur žydų bendruomenės mirusieji pradėti laidoti prieš II-ąjį pasaulinį karą. Nuo 1941 metų čia laidoti Vilniaus gete mirę žydai. „Mes pagerbiame nužudytus Lietuvos piliečius žydus kapinėse kurioms sklypą žydų bendruomenė įigijo dar prieš karą, nes neturime kito nacionalinio paminklo Holokausto aukoms. Pirmoji kapinėse palaidota geto kalinė – 17-metė Gita Perlova, nušauta, nes neprisisiuvo prie drabužių žydams karo metu privalomo geltonos medžiagos ženklo su Dovydo žvaigžde. Ją irgi pagerbiame“, – prisimena F. Kukliansky.

Ruošiantis minėjimui kapines žydų bendruomenei padėjo tvarkyti Lietuvos Šaulių Sąjungos Karaliaus Mindaugo šaulių 10-oji rinktinė. „Dėkojame jiems už pagalbą ir dėmesį. Lietuvos žydų žūtis nėra tik žydų tragedija, tai visos Lietuvos netektis, todėl labai svarbu, kad prie jų atminimo saugojimo prisideda skirtingi žmonės“, – sako F. Kukliansky.

Kontaktinis asmuo: Michail Segal, mob.tel. 8 650 75939,  el. paštas: michails@sc.lzb.lt

Šį savaitgalį Vilniaus centre – tarptautinė modernios Jeruzalės fotografijų paroda „Jerusalem as a City of Culture“

Šį savaitgalį Vilniaus centre – tarptautinė modernios Jeruzalės fotografijų paroda „Jerusalem as a City of Culture“

Šiais metais gegužės 9 – 10 dienomis Izraelyje yra minima Jeruzalės diena (hebr. Yom
Yerushalayim). Ta proga vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami pamatyti tarptautinę modernios Jeruzalės fotografijų parodą „Jerusalem as a City of Culture“ ( liet. „Jeruzalė – kultūros miestas“), kurią pristato Izraelio ambasada Lietuvoje, bendradarbiaudama su Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejumi.

Gegužės 6 – 9 dienomis nuo 21 val. vakaro iki aušros parodos projekciją bus galima
išvysti Vilniaus senamiesčio širdyje – ant Salomėjos Nėries gimnazijos sienos
Vilniaus gatvėje. Įspūdingo dydžio ekspoziciją sudaro menininkų iš įvairių pasaulio
šalių darbai, intymiais ir subtiliais kadrais atskleidžiantys Jeruzalės miesto žavesį ir
dvasią.

Paroda „Jerusalem as a City of Culture“, kuruojama Izraelio kūrėjo Adi Yekutieli, yra
projekto „My Jerusalem“ (liet. „Mano Jeruzalė“) dalis ir šiais metais bus pristatyta
įvairiuose pasaulio miestuose. Tarp daugybės eksponuojamų nuotraukų parodoje taip
pat bus galima pamatyti ir lietuvės Giedrės Mikalauskaitės fotografiją „Spiritual light
of Jerusalem“ (liet. „Dvasinė Jeruzalės šviesa“).

Projekto kuratorius Adi Yekutieli teigia, kad kiekvienoje fotografijoje galima įšvysti
jaudinančias ir verčiančias susimąstyti akimirkas. Nuotraukos liudija fotografų,
kūriniuose atskleidusių savo magiškas akimirkas Jeruzalėje, grožį, meilę ir aistrą.

„Jeruzalė – tai miestas su daugybe veidų ir nepaprastai turtingu kutūriniu gyvenimu.
Šis miestas – tarsi moderni kultūrų ir žmonių mozaika, branginama vaikų ir senjorų,
menininkų ir piligrimų. Džiaugiamės galėdami atskleisti šio miesto žavesį ir dvasią
Šiaurės Jeruzalės gyventojams ir miesto svečiams“, – kalba ambasadoriaus
pavaduotoja Adi Cohen-Hazanov.

Paroda pristatoma bendradarbiaujant su Jeruzalės plėtros tarnyba, Jeruzalės Jeruzalės
miesto savivaldybe, Jeruzalės ir paveldo ministerija bei Izraelio Užsienio reikalų
ministerija.

II pasaulinio karo aukų pagerbimo ceremonija Sudervės žydų kapinėse

II pasaulinio karo aukų pagerbimo ceremonija Sudervės žydų kapinėse

Laikantis visų saugumo reikalavimų gegužės 7 d. 12 val. Sudervės žydų kapinėse LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, Lietuvos žydų bendruomenės atstovai, diplomatai pagerbs II pasaulinio karo aukas padėdami gėlių prie geto aukų bei gete žuvusių vaikų paminklų.
Dėl griežtų saugumo reikalavimų ir ypač sudėtingos COVID–19 padėties Vilniuje renginys yra uždaras, oficiali iškilminga pagerbimo ceremonija nebus rengiama.
Ministras G. Landsbergis aplankė kuriamą Lietuvos žydų miestelių istorijos muziejų Šeduvoje

Ministras G. Landsbergis aplankė kuriamą Lietuvos žydų miestelių istorijos muziejų Šeduvoje

Gegužės 4 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis lankėsi Šeduvoje, kur aplankė kuriamą unikalų Lietuvos žydų miestelių (štetlų) istorijos muziejų.

„Būsimas šiuolaikinis muziejus Šeduvoje leis dar geriau atskleisti nepaprastai turtingą Lietuvos žydų istoriją ir paveldą tiek mums patiems, tiek pasauliui. Nuoširdžiai dėkoju projekto iniciatoriams ir vykdytojams”, – sakė ministras.

Šis privatus projektas yra remiamas iš Šeduvos kilusių žydų palikuonių įkurto fondo ir yra įgyvendinamas, bendradarbiaujant su Radviliškio rajono savivaldybe.

Ministras G. Landsbergis taip pat pagerbė Holokausto aukų atminimą, padėdamas gėlių Šeduvos žydų žudynių vietose.

Kartu su Ministru Šeduvoje lankėsi Seimo narė Dalia Asanavičiūtė ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Nuotraukų galerija: https://www.flickr.com/photos/mfa_lithuania/albums/72157719097637626

Adasą Skliutauskaitę sveikiname su 90 – mečio jubiliejumi!

Adasą Skliutauskaitę sveikiname su 90 – mečio jubiliejumi!

Šiandien pasveikinta Adasa Skliutauskaitė su 90-uoju jubiliejumi ir LŽB Pirmininkės vardu įteikta gėlių puokštė.

Šio gražaus ir ypatingo jubiliejaus proga  širdingai sveikiname tapytoją, grafikę, lėlininkę Adasą ir linkime daug gražių šiltų akimirkų kasdienybėje, puikių paveikslų, toliau žavėkit ypatinga nuotaika ir spalvomis. Tegul metų bėgimas, niekada nepakeičia akių ir širdies šilumos. Linkime ilgo ir šviesaus gyvenimo tako!

90-ties metų jubiliejus – tai laikas su šypsena švęsti Jūsų ligšiolinį gyvenimą ir žvelgti į ateitį; tai laikas apmąstyti tai, kiek daug pasiekėte, įveikėte ir patyrėte. Didžiuojamės Jumis.

Metai padovanojo Jums ne tik talentą, gyvenimiškąjį patyrimą ir išmintį, tikrai įrašė į širdį daug šviesių prisiminimų ir draugų. Būkit sveika ir laiminga!

Mazel Tov!

Linkime gyventi iki 120!

Padėka

Padėka

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky reiškia padėką už dalyvavimą talkoje, tvarkant Sudervės žydų kapines.

Lietuvos žydų bendruomenė ir Šolomo Aleichemo gimnazijos moksleiviai atsiliepė į kvietimą dalyvauti talkoje, tvarkyti Sudervės žydų kapines.

Dėkojame visiems, kurie Mamos dieną gegužės 2d. atėjo, dirbo, prasmingai praleido laiką ir atliko gerą darbą  (Sudervės kel. 28, Vilnius),

Nuoširdžiai ačiū.

Izraelyje gedulo diena, gedima dėl 45 aukų, žuvusių per grūstį Merone

Izraelyje gedulo diena, gedima dėl 45 aukų, žuvusių per grūstį Merone

The Times of Israel

Izraelio policijos komisaras Kobi Shabtai pirmas reagavo į nelaimę per „Lag B’Omer“ iškilmes Merono kalne, kai per panišką grūstį buvo prispausti ir žuvo 45 žmonės.

Izraelio policijos vadovas pažadėjo visapusiškai bendradarbiauti atlikdamas Merono katastrofos tyrimą.

Išreikšdamas gilią širdgėlą ir užuojautą žuvusiųjų šeimoms ir linkėdamas kuo greičiau pasveikti sužeistiesiems, K. Šabtai pasakė: „Aš netylėsiu, kol nebus išaiškintos aplinkybės, dėl kurių įvyko ši nelaimė. Mano vadovaujama Izraelio policija visapusiškai bendradarbiaus skaidriai vykdydama  tyrimą” – sakoma Šabtajaus pranešime.

Jis pridūrė: „Norėčiau išreikšti savo dėkingumą vadams ir visoms jėgoms, kurios per incidentą dirbo nenuilstamai ir darė viską, kad išsaugotų gyvybes“.

Penktadienio vakarą daugybė pranešimų Izraelio žiniasklaidos priemonėse nurodė, kad prieš šventes religinių įstatymų leidėjai darė didžiulį spaudimą, siekdami užtikrinti, kad nebūtų ribojamas dalyvių skaičius. Galiausiai renginyje dalyvavo apie 100 000 stačiatikių piligrimų; Sveikatos apsaugos ministerijos parengta sistema, aptarta su kitais vyriausybės pareigūnais, policija būtų apribojusi renginį iki 9000 dalyvių, tačiau tai nebuvo įgyvendinta.

Gedėtojai neša Kanados dainininko Shragee Gestetner, mirusio per Lag BaOmer, kūną.

Pareigūnai, žinoję apie tyrimą, pasakojo, kad vyriausybės kabineto ministrai spaudė policiją leisti daugybei žmonių patekti į rabino Šimono Baro Yochai kapą, sakydami, kad jiems tai turi kompensuoti praėjusių metų draudimą susiburti dėl koronaviruso.

Nelaimė, prasidėjusi penktadienį 1 valandą ryto,  kai didžiulė minia ultraortodoksų piligrimų žingsniavo siauru taku, slidžia metaline grindų danga, kuri baigėsi laiptais. Žmonės ėmė slysti ir kristi, kiti krito ant jų kūnų, vyko nelaimingas  paniškas veržimasis.

„Naujienų pranešime sakoma, kad policija kaltę rodo į Religijos reikalų ministeriją, saugos inžinierių, kuris patvirtino šventės saugumo tvarką ir kuris, anot pranešimo, iš anksto patikrino taką, kuriame įvyko stichinis masinis veržimasis.

Ortodoksų Šas partijos vadovas Aryeh Deri prieš renginį išsiuntė oficialų prašymą saugumo ministrui Amirui Ohanai, prašydama, kad „visiems, norintiems atvykti į Meroną, turėtų būti leista tai padaryti. “

Ohanas, atsakingas už policiją, patvirtino prašymą, kad Merone nebūtų jokių dalyvių apribojimų, nepaisant sveikatos pareigūnų prašymų susirūpinti koronaviruso perdavimu ir užkrėtimu.

Neįvardyti šaltiniai Izraelio policijos Šiaurės apygardoje apkaltino Religijos reikalų ministerijos pareigūnus, ypač  inžinierius ir saugumo vadovą, kurie leido surengti šventę ir, kaip pranešama, asmeniškai apžiūrėjo taką, kuriame įvyko nelaimė.

Užuojauta Izraelio žmonėms

Užuojauta Izraelio žmonėms

2021-04-30
Reiškiame didžiausią užuojautą Izraeliui dėl daugybės tragedijos aukų Lag BaOmer atostogų metu. Užjaučiame ir dalijamės aukų artimųjų ir draugų sielvartu, linkime kuo greičiau pasveikti visoms aukoms.

Lietuvos žydų bendruomenė (litvakai)

Prezidentas pareiškė užuojautą dėl nelaimės Izraelyje

Prezidentas pareiškė užuojautą dėl nelaimės Izraelyje

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą Izraelio Prezidentui Reuvenui Rivlinui ir visiems šalies žmonėms dėl dešimtis gyvybių nusinešusios nelaimės.

„Esu sukrėstas žinios apie nelaimę Izraelyje. Savo ir visos Lietuvos žmonių vardu reiškiu nuoširdžią užuojautą aukų šeimoms ir artimiesiems bei visiems Jūsų šalies žmonėms. Šiuo sunkiu metu linkiu stiprybės ir susitelkimo“, – rašoma Prezidento užuojautoje.

Prezidento komunikacijos grupė
Balandžio 30d. žydai švenčia Lag Baomer laužų naktį

Balandžio 30d. žydai švenčia Lag Baomer laužų naktį

Kas yra „Lag BaOmer“?

Ši nedidelė šventė, žinoma kaip laužų, vestuvių ir vaikų plaukų kirpimo diena, kuri vyksta maždaug mėnesį po Pasacho.

Israeli tradition burns brightly in Riverdale | The Riverdale Press | riverdalepress.com

„Lag BaOmer“ yra nedidelė šventė, vykstanti 33-ąją Omero dieną, tarp Pesacho ir Šavuoto švenčių. Pagrindiniai „Lag BaOmer“ įvykiai yra žydų vestuvių rengimas (tai viena diena per Omerį, kai žydų įstatymai tai leidžia), tą dieną uždegami laužai, žmonės linksminasi gamtoje.

Yra keletas aiškinimų, kodėl žydai  švenčia „Lag BaOmer“. Tai trumpa pertrauka per susilaikymų ir apribojimų laikotarpį, kuomet leidžiama rengti vakarėlius, groti muziką, kelti vestuves, kirptis.

Svarbiausiąjį laužą uždega ant statinio stogo virš rabi Šimono bar Jochajaus kapo Meirono vietovėje, Aukštutinėje Galilėjoje.

Pagrindinė priežastis, kodėl rabi Šimono bar Jochajaus mirties metinės pažymimos tokia forma – tai dėl jam priskiriamos knygos „Zohar“ autorystės. Atverdama giliausią Toros turinį, ši knyga apšviečia Toros išmintį, kuri, karaliaus Šlomo žodžiais, pati yra šviesos šaltinis: „Priedermė – žvakė, o Tora – šviesa“. O pranašo Jeremijo lūpomis Visagalis sako: „Nes tokie mano žodžiai – jie kaip ugnis!“

Priimta tą dieną atsivežti į Meironą vaikus, kuriems sukako treji metai – amžius, kada vaikams pirmą kartą kerpami plaukai. Ir čia, ant rabi Šimono bar Jochajaus kapo atliekama „Chalake“ – vaikui kerpami plaukai, paliekant plaukų sruogas smilkiniuose.

Visas Izraelis per šią šventę paprastai kvepia kepsniais, nes visi  kepa mėsą, mėgaujasi šiltu vakaru, kol vaikai tempia ir meta viską kas dega į didelius laužus. Tradicinių LagBa Omer patiekalų nėra, bet susiklostė tradicija  valgyti kebabus, pitas, kepti baklažanus, gaminti baklažanų,  bulvių salotas, tahini padažą…

Organizuojamos sportinės varžybos vaikams, šaudymo iš lanko pramogos.

Deja Izraelio vyriausybė šiuo pandemijos laikotarpiu  paskelbė apribojimus –  Lag-Ba Omer šventės laikotarpiui uždrausta degti laužus net privačioje erdvėje

Vilniuje vėl pakvipo chala – atidaryta atnaujinta žydiško maisto kavinė “Beigelių krautuvėlė”

Vilniuje vėl pakvipo chala – atidaryta atnaujinta žydiško maisto kavinė “Beigelių krautuvėlė”

Šiandien duris ir vėl atvėrė atnaujinta žydiško maisto kavinė “Beigelių krautuvėlė”. Šiandien po atsinaujinimo buvo atidaryta žydiško maisto kavinė “Beigelių krautuvėlė”įsikūrusi Pylimo g. 4.  Kaip ir daugelis kavinių ar restoranų turėjusių užsidaryti karantino laikotarpiu kavinė, šį laikotarpį išnaudojo darbingai ir naudingai. “Matyt žydai nebūtų žydais, jei neieškotų ir nerastų išeities”, – sako Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. “Mes visą karantino laikotarpį kūrėme, remontavome, ir buvome atsidarę tik porai dienų – mūsų pagrindinėms šventėms, kad savo klientams pasiūlytume tradicinio žydų maisto, o jų pasiruošimas šventėms būtų lengvesnis” – sako pirmininkė.

Skaityti plačiau

Sveikiname Etą Gurvičiūtę su 101 gimtadieniu!!!

 

Brangioji Eta,

Sveikiname ir džiaugiamės Jūsų energija ir sveikata. Lietuvos žydų bendruomenė kasmet  linki Jums ne tik geros sveikatos, taip pat ir  tiek širdies šilumos, kiek jos atidavėt kitiems. Sulaukusi pernai  garbingiausio 100-mečio jubiliejaus, nuostabių sveikinimų visų vilniečių vardu, šiandien mus visus  žavite ir įkvepiate savo šypsena, nuoširdumu, šviesia atmintimi, neblėstančiu humoro jausmu. Esate mums pavyzdys!

Mazel Tov!

Linkime gyventi iki 120!

Graikija perima IHRA pirmininkavimą iš Vokietijos

Graikija perima IHRA pirmininkavimą iš Vokietijos

Graikija perima IHRA pirmininkavimą iš Vokietijos
“Bėgant metams, mūsų pareiga yra pasakoti šią istoriją. Saugoti atmintį, išmokti pamokas, niekada, niekada nepamiršti”, – savo vaizdo įraše IHRA perdavimo proga sakė ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis.

Graikijos ministro pirmininko pavaduotojas, užsienio reikalų ministras bei švietimo ir religijos reikalų ministras pritarė, pabrėždami tvirtą Graikijos įsipareigojimą vykdyti IHRA misiją.

Skaityti plačiau
Šiemet sukanka 175 metai nuo Sero Mozės Montefiore apsilankymo Vilniuje

Šiemet sukanka 175 metai nuo Sero Mozės Montefiore apsilankymo Vilniuje

Geršonas Taicas

Seras Mozė Montefiore (1784 – 1885) labai gerbiamas tiek gimtojoje Anglijoje, tiek užsienyje. Iki šiol jo vardas vis dar minimas žmonių tarpe su susižavėjimu ir meile. XIX amžiaus žydams jis buvo žinomas  kaip „gynėjas“.

Seras Mozė Montefiore buvo žymus karalienės Viktorijos laikų žydų veikejas. Jis buvo labai turtingas žmogus ir didžiąją savo ilgo gyvenimo dalį skyrė tarnaudamas žydams, tiek Britanijoje, tiek visame pasaulyje.

Jis buvo turtingas ir galėjo pats pasirinkti, ką daryti. 1840 m. jam pavyko misija Egipte, Aleksandrijoje, kur išgelbėjo Damaske ritualine žmogžudyste ir krikščionių kraujo naudojimu apkaltintus žydus. Tai jam sustiprino norą padėti ir kitiems persekiojamiems žydams visame pasaulyje. Kitas punktas, jo manymu, buvo Rusija, nauji žydų sėslumo ir aprangos įstatymai. Jis susitiko su Rusijos caru, ir kai kurie įstatymai buvo pakeisti žydų naudai. Įstatymai dėl tradicinės žydų aprangos panaikinimo nebuvo pakeisti, bet ir pats Montefiorė jiems nepritarė, nešiojo Londono šerifo uniformą. Buvo parengtos tikslios taisyklės kaip žydams rengtis, kad nesiskirtų nuo kitų gyventojų.

Pagal Polinos Vengerovos memuarus:

„Garbingiausi Vilniaus žydų bendruomenės nariai su rabinu ir miesto pamokslininku priešakyje vyko susitikti su svečiais, o minios paprastų žydų susirinko laukti M. Montefiore prie įvažiavimo į Vilniaus priemiestį Šnipiškes … M. Montefiorės niekas nekvietė, jis pats atvyko ir buvo iki ašarų sujaudintas priėmimo nuoširdumu. Taigi, Montefiore į Vilnių įžengė tarp žmonių galvų jūros, virš kurios jis sėdėjo vežime su pora keliautojų – minia tarsi ant savo pečių kėlė brangius svečius. Policijai labai sunkiai sekėsi palaikyti tvarką gatvėse, važiuojant Montifiore, ir ypač apsaugoti jį nuo neturtingų visų tautybių ir amžiaus žmonių antplūdžio, aplankytose įstaigose, prieglaudose ir mokyklose. Jį apgulė minios maldininkų ir prašytojų per kelias viešnagės dienas jis skirstė milžiniškas pinigų sumas  vargšams…”

Skaityti plačiau

Sukurtas filmas apie Nacionalinės premijos laureatę Ridikaitę ir žydų kultūrą: bandžiau bent pamatyti dangų jų akimis

LRT.lt

Lietuvos kultūros institutas ir Šiuolaikinio meno centras pristato naują videoapybraižą „Žydų Vilnius dailininkės Eglės Ridikaitės kūryboje“, rašoma LKI pranešime žiniasklaidai.

Miko Žukausko režisuotas pasakojimas kviečia pažvelgti į Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Eglės Ridikaitės kūrybą ir į jos meninį būdą atverti sudėtingas temas. Tapybos ciklas „Mes svečiuose“, vaizduojantis archeologų atidengtus Vilniaus Didžiosios sinagogos ir pačios menininkės apčiuoptus sunaikintos šventovės erdvės fragmentus, yra vienas iš retų atvejų, kai Lietuvos šiuolaikiniame mene imamasi žydų istorinės atminties ir paveldo temos.

Kūriniai paskatino tarptautinę diskusiją

Balandžio 28 d. įvyksiančią trumpametražio pasakojimo premjerą lydės tarptautinė diskusija „Žydų Vilniuje ir kitur: šiuolaikinis menas ir istorinė atmintis“. Renginio dalyvius – architektūros prof. Amnoną Bar Orą ir menininką Dorą Zleką Levy`į (Izraelis), Vilniaus muziejaus vadovę dr. Rasą Antanavičiūtę ir meno istorikę prof. Adachiarą Zevi (Italija) – kalbins kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje, architektūros istorikė dr. Ūla Tornau.

Skaityti plačiau
Džiugi žinia – atnaujintos “Beigelių krautuvėlės” atidarymas jau balandžio 29 dieną!

Džiugi žinia – atnaujintos “Beigelių krautuvėlės” atidarymas jau balandžio 29 dieną!

“Beigelių krautuvėlės” atidarymas balandžio 29 dieną!

Duris atversime nuo 11.30 val., tad lauksime jūsų užsukant kavos ir pietų. 

Užsukti tikrai verta, nes visus vaišinsime pasitikimo gėrimais ir stebinsime naujienomis:

  • Atnaujintas interjeras;
  • Atnaujintas maisto meniu;
  • Virsime kavą iš “Crooked nose & Coffee stories” skrudintojų;
  • Pasiūlysime ne tik Espresso būdu ruoštą kavą, bet ir filtrinės kavos įrankiais;
  • Pasitiksime su jūsų pamėgtais desertais, chala ir beigeliais.

Užsukti tikrai verta!

Tiesa, nors laikantis karantino suvaržymų, viduje valgyti ir gerti dar nebus galima, tačiau mielai kviesime prisėsti prie lauko staliukų.

Iki pasimatymo balandžio 29 dieną 11.30 val.

Minime Hiršo Gliko – žydų poeto ir partizano, sukūrusio Vilniaus geto himną, gimtadienį

Minime Hiršo Gliko – žydų poeto ir partizano, sukūrusio Vilniaus geto himną, gimtadienį

Hirsch Glick – Hiršas Glikas – žydų poetas ir partizanas gimė 1922 m. balandžio 24d. Vilniuje. Paauglystėje jis pradėjo rašyti jidiš poeziją ir tapo jaunųjų žydų poetų grupės „Yungvald“ įkūrėju.

Gimęs vargingoje Glikų šeimoje dėl finansinių sunkumų 1938 m. jis buvo priverstas nutraukti mokymąsi mokykloje ir pradėjo  dirbti pardavėju, po to darbininku kartono gamykloje. Nuo 1935 m. Jis jis jau kūrė eiles hebrajų kalba, tačiau literatūrinės grupės „Jung Vilne“ įtakotas, perėjo į jidiš kalbą. 1940–1941 m. Jo eilėraščiai buvo paskelbti laikraštyje „Vilner Emes“, Vilniaus žurnale „Shtraln“ ( Spinduliai “) ir Kauno„ Naye Blater “(„ Nauji puslapiai “). Su grupe bendraamžių jis įkūrė žurnalą „Jungvald“.

1941 m.  prasidėjus karui  Glikas pateko į Vilniaus getą. Ten jis aktyviai dalyvavo pogrindžio (Jungtinės partizanų organizacijos) veikloje ir toliau rašė eilėraščius. Gete 1942 m. Glikas parašė savo garsiausią dainą „Zog nit keinmol“ (Niekada nesakyk), kuri tapo žydų partizanų  himnu.

Kai 1943 m. spalio mėn. getas buvo likviduotas, Glikas bandė pabėgti, buvo sugautas ir išsiųstas į Gottfieldo stovyklą Estijoje. 1944 m. Vasarą jis pabėgo iš lagerio, tikėtina, buvo sugautas ir nužudytas.

Žydų partizanų  ir Vilniaus geto himnas

Tik niekad nesakyk, kad prieš akis

Tau plyti paskutinis tavo kelias

Ir kad diena skaisti – į švino debesį nugrimzta. 

Artyn lauktoji mūsų valanda,

Ir žingsniai muša būgną: mes jau čia.

Žinok, prašvis aušra ir mes atgimsim.

O žodžiai, parašyti mūs krauju,

Didysis bus slaptažodis dienų naujų.