Abi Men Zet Zich 24!
1998 metais balandžio 26 d. Mašos Grodnikienės ir Dr. Simono Alperavičiaus iniciatyva buvo įkurtas senjorų klubas, vėliau gavęs pavadinimą „Abi men zet zich“
(pavadinimo autorius Milan Chersonskij). Sveikiname klubo narius ir koordinatorę Žana Skudovičienę! Mazal tov, bis 120!
Panevėžio moksleiviai susipažįsta su Žydų istorijos ir Holokausto tema.
2022 m. gegužės 3 d. Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos mokiniai su mokytojais dalyvavo edukacinėje pamokoje apie žydų istoriją ir Holokaustą Panevėžyje bei Panevėžio rajone.
Ši tema aktuali ne tik žydams bet ir lietuviams, vaikams ir suaugusiems.
Mokiniai iš Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos nedaug žinojo apie žydų istoriją. Jokiu būdu negalime kaltinti. Manytume, kad LR Švietimo ministerija daugiau valandų galėtų skirti šiai temai.
Pokalbis prasidėjo nuo Senojo Testamento – Toros, temų apie žydų istorijos faktus. Moksleiviams kilo daug klausimų. Gennady Kofman pasakojo apie Holokaustą, supažindino moksleivius su tragedija, kuri vyko Antrojo pasaulinio karo metu ne tik pasaulyje, bet ir Panevėžio mieste bei rajone. Kai kurie moksleiviai pirmą kartą išgirdo žodį Holokaustas, vyko diskusija, mokiniai uždavinėjo jiems įdomius klausimus.
Daugiau nei 20 metų Panevėžio m žydų bendruomenė organizuoja edukacines pamokas su Panevėžio miesto ir rajono moksleiviais. Šis darbas yra vienas iš pagrindinių mūsų tikslų, – pareiškė Gennady Kofman.
Renginys vyko laisvai, prie arbatos puodelio, prasidėjo diskusija, mokiniai ne tik atsakinėjo į klausimus, bet ir patys uždavė ne mažai klausimų. Su Panevėžio Mykolo Karkos pagrindine mokykla pasirašyta bendradarbiavimo – partnerystės sutartis. Mokiniai gavo dovanų Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės išleistą 2022-5782 žydų kalendorių ir tradicinę šventinę duoną – MACĄ
Holokausto aukų atminimo dienos minėjimą organizavo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.
„Holokausto tragedijos palikti randai yra giliai įsirėžę ne tik į žydų tautos atmintį. Tai yra ir negyjantys Lietuvos randai, kurių bėgantys metai nė kiek neapmažina. Tas košmaras anuomet vyko Lietuvos miestų gatvėse ir skveruose, priemiesčiuose ir pamiškėse“, – sakė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
„Šiandien privalome atviromis akimis žiūrėti į Holokausto tragediją ir konkrečiais veiksmais kovoti su dar atsirandančiomis antisemitizmo apraiškomis“, – teigė ji.
Pasak F. Kukliansky, išpuoliai prieš Panerių memorialą toleruojami nebus. Matome teršiamą nužudytų Lietuvos žydų atminimą. Netylėsime ir netoleruosime tokių veiksmų.
Balandį kelis kartus Panerių memoriale ant paminklo, kitur buvo išpiešti simboliai, siejami su Rusijos karo Ukrainoje palaikymu, – daugiausia raidės „V“ ir „Z“.
Netylėsime ir netoleruosime tokių veiksmų – istorija mus moko, kad tyla ir nuleistos galvos tik skatina nusikaltėlius eiti tolyn – to nebus“, – teigė F. Kukliansky.
Anot pranešimo, Holokausto aukų atminimo diena šiemet minima balandžio 27–28 dienomis. Jos metu kviečiama prisiminti nacių nusikaltėlių ir jų parankinių įvykdytus kraugeriškus kankinimus bei žudymus, įsisąmoninti Holokausto sukeltą skausmą ir netektis bei suvokti šiandieninių antisemitizmo apraiškų keliamą pavojų.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai Lietuvoje, dažnai padedami lietuvių kolaborantų, išžudė per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais yra pripažinti per 800 lietuvių. Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 5 tūkst. žydų.
Dramatiškus prieškario Klaipėdos prievartos emigrantų likimus tyrinėjanti istorikė iš Vokietijos Ruth Leiserowitz pristato I.Simonaitytės viešojoje bibliotekoje pristatys naujausią savo knygą “Žydai Klaipėdoje (Mėmelyje)”.
Leidinys skirtas 770-ajam miesto jubiliejui. Berlyno Humboldtų universiteto profesorė R.Leiserowitz neslepia sentimentų Klaipėdai, nes jos tėvas kilęs iš Klaipėdos krašto. Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo Ruth gana ilgai dirbo Klaipėdos universitete, taip pat ji – viena svarbiausių Th.Manno festivalio organizatorių Nidoje. I
Istorikės ieškojimams pradžią davė jos žydų kilmės uošvio, gimusio Šilutėje, tuomet vadintoje Heydekrug, likimas. Šeima 1923 m. pasitraukė iš Klaipėdos krašto, šią teritoriją prijungus prie Lietuvos. Ilgainiui istorikė apsisprendė ieškoti ir tyrinėti iš Klaipėdos priverstų išvykti žydų šeimų likimus. Moteris pripažino, kad jos tyrimai labai primena detektyvo darbą.
Klaipėdoje, anot istorikės, yra daugybė vietų, išlikusių pastatų, kuriuose gyveno ir dirbo klaipėdiečiai, istorinių aplinkybių priversti išvykti iš savo gimtojo miesto. Vieniems pasisekė įsitvirtinti kitur, kitų likimai susiklostė ne taip laimingai.
Klaipėdos 770-ajam jubiliejui dedikuotoje naujausioje gausiai iliustruotoje R.Leiserowitz knygoje “Žydai Klaipėdoje (Mėmelyje)” – daug lig šiol nematytų senų fotografijų. “Rašyti apie žydus, gyvenusius Klaipėdoje (Mėmelyje) iki Antrojo pasaulinio karo, nelengva, nes neliko nei Mėmelio žydų bendruomenės bibliotekos, nei archyvo”, – pratarmėje rašo autorė, kuri savo leidiniui naudojo išlikusius senų žydų šeimų albumus, kur kiekviena nuotrauka turi savo emocinį krūvį ir savo istoriją. Apie tai bus galima plačiau išgirsti rytoj 17 val. I.Simonaitytės bibliotekoje, kur naująją savo knygą pristatys pati R.Leiserowitz.
Po dvejų metų kovidinės pertraukos Kauno žydų bendruomenės nariai džiaugėsi vėl galėdami kartu švęsti vilties, laisvės ir atgimimo šventę.
Gercas Žakas – Kauno Žydų bendruomenei vadovauja nuo 2000 m. jis sugebėjo sutelkti daug žydų tautybės žmonių, per keliasdešimt ivairių bendruomenės kultūros projektų, per atvirus visuomenei renginius įvairiapusiškai atskleista Lietuvos žydų istorija, tautinis paveldas.
Kauno žydų bendruomenės 30-mečio proga jos ilgamečio pirmininko Gerco Žako veiklą Tautinių mažumų departamentas įvertino aukso garbės ženklu “Už nuopelnus”.
Garbingo 70-mečio proga Lietuvos žydų bendruomenė taip pat prisideda sveikinant ilgametį LFTA teisėją, viceprezidentą Gercą Žaką!
Geriau neskaičiuokime metų, tegul Jūsų dienos dar žydi! Iš džiaugsmo visi mes atrodom linksmai. Jaunystę, kuri jau praėjo, tegul anūkėliai palydi! Gražų jubiliejų svajonėmis apipinkit.
Jakovas – buves tremtinys, Vilniaus Religines bendruomenes Minjano dalyvis.
Sakoma, kad žmogaus gyvenimas matuojamas ne metais, o nuveiktais darbais. J. Mendelevskis gabus technokratas, kuriantis ir mąstantis, – padaręs daug naudingų, įsimintinų darbų, kuriais galima didžiuotis.
Širdy susikaupė išmintis ir patyrimas, ir nueitų kelių rimtis. Linkime, kad skubantys metai Jums atneštų, džiaugsmą, namų šilumą ir viltį.
Linkime gyventi iki 120!
Soviemečiu Jakovas buvo paskirtas keturių gamyklų: Irkutsko, Jerevano, Vilniaus ir Odesos staklių gamyklų generaliniu konstruktoriumi. Jakovo technokrato galva buvo to verta. Jis projektavo stakles. J.Mendelevskis prisimena: ,,Aš – nepartinis žydas anais laikais tapau vadovu. Visa, ką aš gyvenime patyriau, neišnyko iš mano atminties, aš daug supratau, suvokiau, todėl likau nepartinis. Dalyvaudavau darbiniuose susitikimuose su garsiais Sovietų sąjungos mokslininkais, ministrais, gerai juos pažinojau. Gaminom stakles eksportui, o tai nebuvo paprasta. Prisimenu: sukonstravau stakles, pagaminau ir išsiunčiau į Vokietijos miestą Acheną, kuriame buvo Vakarų Vokietijos mokslinis staklių institutas. Jie priėmė stakles kaip tinkamas eksportui į Europą. Po to dirbom daugelį metų su garsia Maho firma, jos gaminamos staklės atliko veiksmus pačios be žmogaus. “Komunare” dirbau iki 2001 metų. Vilniaus “Komunaro” gamykla buvo taip pat labai aukšto lygio. Kartą atvyko JAV staklių gamintojų draugijos ryšių su Europa atstovas. Vaikščiojom su juo po Komunaro gamyklą. Jis pasakė, kad viskas, ką pamatė pasiekta per kelis dešimtmečius, o sugriauta per mėnesį.
Jau 20 ORT gimnazijos moksleivių ir 10 LŽB narių prisijungė prie šio projekto!
Tęsiame projektą „Stalo teniso sporto šakos vystymas Lietuvos žydų bendruomenėje“. LŽB nariai kviečiami atviroms treniruotėms su treneriu (tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems):
VII nemokami užsiėmimai suaugusiems 14:00-16:00 (LŽB III aukšto salėje)
I-V nemokami užsiėmimai suaugusiems 17:00-20:00 (S. Daukanto progimnazijos stalo teniso salėje)
I ir III būrelis pradinių klasių moksleiviams 15:00-16:00 (Š. Aleichemo ORT gimnazijos sporto salėje)
I ir III būrelis vyresnių klasių moksleiviams 16:00-17:00 (Š. Aleichemo ORT gimnazijos sporto salėje)
Rafael Gimelštein tel. 866283856
Neta Alon tel. 862957005
Buvusių getų ir koncentracijos stovyklų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad kad balandžio 21d., eidamas 84 metus po sunkios ligos mirė buvęs Kauno geto kalinys ISCHAKAS SEGALIS.
Gedime dėl netekties mūsų likimo draugo, nuoširdaus, teisingo, principingo žmogaus ir nuoširdžiai užjaučiame žmoną Terezą, sūnų Marką, Velionio artimuosius ir gimines linkėdami paguodos ir dvasios stiprybės išgyventi mylimo sutuoktinio, tėvelio, senelio netektį, kuris buvo labai artimas ir brangus.
Tebūnie Jam lengva Vilniaus žemelė. Mes gi dėkojame Jam, kad jis buvo mūsų kelyje.
Balandžio 28 d. Pasaulis minės Yom Hashoa – Holokaustų aukų atminimo dieną.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė maloniai kviečia visus į Holokausto aukų atminimo dienos (Yom Hashoah) minėjimą, skirtą pagerbti Holokausto aukas.
Minėjimas vyks balandžio 28 d., ketvirtadienį, 12 val., Panerių Memoriale (trukmė ~ 30 minučių).
Minėjimas yra rengiamas Lietuvos žydų bendruomenės iniciatyva.
Pageidaujantiems vykti užsakytu autobusu nuo Lietuvos žydų bendruomenės, Pylimo g. 4, būtina registracija telefonu 868506900 arba el.paštu office@lzb.lt
Geros valios fondo ir Lietuvos žydų bendruomenės valdybos narių
vardu reiškame nuoširdžią užuojautą dėl staigios pono Charleso Temelio mirties.
Užjaučiame velionio mamą, žmoną ir visą šeimą.
Pasaulio žydų restitucijos organizacija pranešė, kad Ponas Temelis neseniai buvo paskirtas tarnauti Geros valios fondui Investicijų komitete.
PESACH išvakarėse Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje vyko #KinderTiš vaikų kulinarinės dirbtuvės. Tema, žinoma, PESACH patiekalai ir tik iš macų. Juk žydai visus 8 rytus keps maca brei pusryčiams, maca kukulius pietums ir maca kugelį vakarienei.
MACA BREIMACŲ KUGELIS
Nuotrauka 2021 m. Arkadijus Šeinker 100 metų. Foto: Maja Tolsdorf
Balandžio 11 d. – nacių koncentracijos stovyklų kalinių paleidimo į laisvę diena. Vienas iš kruviniausių fašizmo simbolių buvo Štuthofo stovykla, įkurta Lenkijos teritorijoje. Štuthofo stovykla egzistavo nuo 1939 metų rugsėjo 2 d. iki 1945 metų gegužės 9 dienos.