Po birželį įvykusio susitikimo tarp Lietuvos aklųjų sporto federacijos ir Izraelio ambasados Lietuvoje atstovų ambasada priėmė sprendimą globoti bei remti federacijos organizuojamą didžiausią šalies istorijoje neįgaliųjų sporto renginį – IBSA Europos golbolo (aklųjų riedulio) čempionatą, kuris vyks Kaune liepos 8-11 dienomis.

„Man visada rūpėjo žmonės, kurie, nepaisydami sunkumų, siekia geriausių rezultatų. Nuo savo darbo Lietuvoje pradžios aktyviai stebiu šalies aktualijas ir savo veiksmais siekiu konkrečių rezultatų. Pabendravęs su Lietuvos aklųjų sporto federacijos atstovais ir sužinojęs apie jų itin aukštus pasiekimus, pasiektus nepaisant įvairių kliūčių ir lėšų trūkumo, supratau, kad mūsų keliai nebeišsiskirs. Tikiu neišsemiamomis žmogaus galimybėmis, bet taip pat suprantu, kad kartais pagalba – ar tai būtų moralinis palaikymas, ar finansinis indėlis – yra būtini“, – teigė Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas (Amir Maimon).

Geros Valios Fondas birželio 30d, 16val. rengia spaudos konferenciją apie Geros Valios Fondo (GVF) veiklą. Konferencijoje pranešimus pateiks GVF pirmininkai: Faina Kukliansky – Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė ir Andrew Baker – Amerikos žydų tarptautinių reikalų direktorius. Konferencija vyks ,,Amberton” viešbutyje Vilniuje L.Stuokos-Gucevičiaus 1.

Viešoji įstaiga “Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas” buvo įsteigta 2011 m. pabaigoje po to, kai Lietuvos Respublikos vyriausybės iniciatyva buvo priimtas Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas.  Šį fondą įkūrė Lietuvos žydų paveldo fondas, bendradarbiaujant Lietuvos žydų bendruomenei ir Pasaulio žydų restitucijos organizacijai.Vadovaujantis priimtu įstatymu, numatyta iki 2023 metų iš valstybės biudžeto į Fondą pervesti 128 mln. litų kompensaciją, kuri bus skirta Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo projektams Lietuvoje finansuoti.

Birželio 27 dieną vykusios Šeduvos miesto šventės metu projektą „Dingęs Štetlas“ vykdantis Šeduvos Žydų Memorialinis Fondas dovanojo miesto Greitosios Medicinos Pagalbos Punktui pilnai įrengtą naują keturių varomų ratų greitosios pagalbos automobilį „Ford Transit“. Be šios dovanos Šeduvos Žydų Memorialinis Fondas parėmė Šeduvos ambulatoriją naujausia įranga – elektroninėmis svarstyklėmis kūdikiams sverti, kraujo tyrimų aparatu, kompiuterine technika. Bendra Šeduvos Fondo paramos suma Šeduvos ambulatorijai ir GMPP – beveik 150,000 eurų.

Pasak Radviliškio Greitosios pagalbos Centro direktorės Irenos Palionienės, jos žiniomis tai pirmas atvejas nepriklausomoje Lietuvoje, kai dovanojamas naujas taip šiuolaikiškai įrengtas greitosios pagalbos automobilis.

Šeduvos seniūnas Justinas Pranys išreiškė nuoširdžią padėka miesto gyventojų vardu: “džiaugiamės, kad rūpestis paveldu lydimas ir nuoširdžiu Šeduvos Žydų Memorialinio Fondo rūpesčiu mūsų gyventojų gerbūviu”.

Birželio 22 d. Joniškio rajono savivaldybės meras Gediminas Čepulis savivaldybėje priėmė svečius – Šeduvos žydų memorialinio fondo steigėją Sergėjų Kanovičių, šio fondo direktorių Joną H. Dovydaitį kartu su žydų tautos atstovais, kurie atvyko iš svečios šalies apžiūrėti kaip Joniškio krašte saugomas žydų palikimas, aplankyti kraštus, kuriuose gyveno protėviai.

Svečiams aprodytos Raudonoji ir Baltoji sinagogos, Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus muziejininkas Darius Vičas trumpai papasakojo žinomus istorinius faktus apie čia gyvenusius žydus, kurių, anot jo, prieš pirmąjį pasaulinį karą čia gyveno daugiau nei 2200. Taip pat pasakota apie sinagogų tvarkymo darbus, pasidžiaugta atremontuota Raudonąja sinagoga.

Skaitykite daugiau

Antrojo pasaulinio karo metais žydus Lietuvoje gelbėjusio Japonijos diplomato Chiunės Sugiharos veiklą siūloma įtraukti į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Pasaulio atminties registrą. „Jaotsu miestas praėjusią savaitę užpildė paraišką Japonijos nacionalinei komisijai UNESCO, kad ši pristatytų asmenų sąrašą, kuriems Ch.Sugihara išdavė vizas siekdamas gelbėti pabėgėlius humanitariniais ir filantropiniais pagrindais, įtraukti į UNESCO Pasaulio atminties registrą“, – teigiama Japonijos ambasados Lietuvoje atsiųstame komentare BNS. Atsakymą iš UNESCO Japonija tikisi gauti šių metų rugsėjį. Šios šalies diplomatų teigimu, esant teigiamam atsakymui, registre Ch.Sugiharos veikla turėtų atsirasti 2017 metais.

Ch.Sugihara Antrojo pasaulinio karo metais reziduodamas Kaune sugebėjo išgelbėti beveik 6 tūkst. litvakų. Japonijos diplomatas rizikuodamas ne tik karjera, bet savo šeimos narių gyvybėmis, išduodavo vizas, leidžiančias persekiojamiems litvakams saugiai nukeliauti į Japoniją. 1985 metais diplomatas buvo apdovanotas Pasaulio tautų teisuolio medaliu, kuriuo Izraelio valstybė pagerbia holokausto aukoms padėjusias iškilias asmenybes. Pasaulio atminties registras yra visuotinę vertę turinčių dokumentų, rankraščių, garso ir vaizdo, kitokios archyvinės medžiagos sąvadas.

BNS

© Lietuvos žinios

Šių metų gegužės 8 dieną visas civilizuotas pasaulis paminėjo Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 70-ąsias metines. Tarp jų buvo ir Lietuva. Šio karo aukas šalies vadovai pagerbė Panerių memoriale ir Antakalnio kapinėse, o Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo dar ir karo aukų pagerbimo iškilmėse Lenkijoje. Deja, apie karo aukų pagerbimą Kretingoje neteko girdėti. Ar tikrai savo rajone neturime ką pagerbti?

Nacistinės Vokietijos kariuomenė Kretingą užėmė jau pirmą karo dieną – 1941 m. birželio 22-ąją. Kartu su ja į Kretingą iš Vokietijos atvyko ir SD Tilžės ruožo agentas Pranas Jakys, iki 1940 metų liepos mėnesio čia dirbęs saugumo policijos viršininku. Gavęs didelius gestapo įgaliojimus, P. Jakys buvo paskirtas Kretingos saugumo policijos viršininku ir tapo pagrindinių žydų, sovietinių aktyvistų ir jam neįtikusių vietinių gyventojų areštų bei žudynių organizatoriumi Kretingos apskrityje. Jis kartu su savo pavaduotoju Gabrieliu Bražinsku ir Tilžės operatyvinio būrio gestapininkais 1941 m. birželio 25 d. Kvecių miškelyje surengė ir pirmąjį Kretingos sovietinių aktyvistų bei žydų tautybės vyrų „teismą“, kuris 215 žmonių čia pat „nuteisė“ ir sušaudė, o 35 iš jų buvo pasigailėta. Vėliau P. Jakys dalyvavo Veiviržėnų, Palangos ir kitų Kretingos apskrities miestelių žydų žudynėse, su savo sėbrais grobė jų pinigus ir turtą. Dalis pinigų buvo išleista degtinei pirkti ir žudikams vaišinti. Įprastai žmonių žudynėse dalyvaudavo lietuvių saugumo, kriminalinės, viešosios bei pagalbinės policijos pareigūnai.