


Žiemos stovyklojei A Mechaye vyrauja puiki atmosfera, gera nuotaika, žinoma nuostabūs vaikai ir madrichų darbas. Antradienį, guodžio 29d. – stovyklos uždarymo vakaras.
Žiemos stovykla yra pats didžiausias ir atsakingiausias jaunimo programų renginys, kiekvienais metais sulaukiantis ne tik didelio dalyvių susidomėjimo, jam reikia ruoštis ilgai ir kruopščiai, prireikia nemažai organizacinių darbų. Šiais metais atsirado naujas pagalbinis organizacinis organas – prieš stovyklą buvo suburtas tėvų komitetas, kuris padėjo spręsti stovyklos tvarkos ir taisyklių klausimus, ypatingas dėmesys buvo skirtas būtent su tvarka ir vaikų drausme susijusioms problemoms spręsti.
Stovyklos vadovams gerai atlikti savo darbą padėjo jaunų, tačiau neįtikėtinai atsakingų ir talentingų koordinatorių, madrichų ir profesionalų komanda. Ypatingai smagu, kad visi (išskyrus vieną – Judaizmo koordinatorių) komandos dalyviai yra išaugę LŽB jaunimo programose ir kaip stovykloje, taip ir už jos ribų, sėkmingai dirba ne tik kaip madrichai bet ir kaip žydų muzikos, žydų šokių, meno dirbtuvių, filmų kūrimo profesionalai. Stovyklos programai vadovai sėmėsi įkėpimo Litvakų istorijoje. Siekdami litvakų istorinę atmintį ir žinias perduoti jaunąjai kartai, koordinatoriai ir madrichai programą kūrė, remdamiesi visam pasauliui žinomų religinių lyderių, kultūros, meno, mokslo ir kitų žymių litvakų pasiekimais. Šabą sutikome ypatingai jaukioje ir šeimyniškoje atmosferoje, pabaigę vakarą dainomis ir šokiais. Havdalos vakarą vainikavo saliutas ir gražios bei žiemiškos savaitės palinkėjimas. Vienas vakaras buvo skirtas visą žydų tautą ištikusiai tragedijai atminti – tai svarbi atminties ir mūsų graudžios išlikimo istorijos perdavimo akimirka. O šiandien, antradienį laukia talentingų vaikų pasirodymai bei paskutinis ir ypatingas stovyklos uždarymo vakaras.
Gaila, bet stovykla eina link pabaigos. Rytoj jau išvažiuojame namo, tačiau kaip ir po kiekvienos mūsų organizuojamos stovyklos, vaikai išvažiuos kupini žinių, emocijų bei atsiminimų. Džiaugiamės, kad turime puikią galimybę būti kartu, dirbti su vaikais, leisti smagiai laiką ir perduoti žinias jaunajai kartai. Tikimės, kad vasaros stovyklos sulauks nemažiau dėmesio, bei juose galėsime panaudoti sukauptas žinias ir patirtį.
Dėkojame stovyklos rėmėjams JOINT ir GVF.

BNS
Izraelio aukščiausioji teismo institucija antradienį paliko galioti nuosprendį, kuriuo buvęs ministras pirmininkas Ehudas Olmertas buvo pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo, todėl jis taps pirmuoju šalies ekspremjeru, kuriam teks atlikti laisvės atėmimo bausmę.
70-metis E.Olmertas, dirbęs premjero poste 2006–2009 metais, pernai gegužę buvo nuteistas kalėti šešerius metus pagal du atskirus kaltinimus dėl kyšių ėmimo.
Aukščiausiasis Teismas antradienį sutrumpino bausmę iki 1,5 metų ir išteisino pagal vieną kaltinimą, sakoma nutartyje, su kuria susipažino naujienų agentūra AFP.

Pačiame pasiruošimo didžiosioms žiemos šventėms įkarštyje, 2015 m. gruodžio 22 dieną, Kauno įvairių tautų kultūrų centre vyko seminaras – susitikimas tautinių bendrijų atstovams su Tautinių mažumų departamento prie LRV Ryšių su tautinėmis bendrijomis skyriaus vedėja Rasa Paliukiene. Šis seminaras – susitikimas skirtas Kaune veikiančių tautinių bendrijų atstovams, kurie ruošiasi teikti paraiškas 2016 m. vyksiantiems projektams, skatinantiems tautinių mažumų kultūrą. Seminare aptartas visas pasirengimo projektui, jo įgyvendinimo ir atsiskaitymo procesas, detaliai išanalizuota projekto paraiškos forma, patikslinta, kaip ji turi būti pildoma, pateikta pavyzdžių ir atsakytą į susirinkusiųjų klausimus. Susitikime dalyvavo aštuonių Kaune veikiančių tautinių bendrijų atstovai, tarp jų ir Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas bei Kauno žydų bendruomenės administratorė Ieva Černevičiūtė. Tautinių mažumų departamento atstovai aktyviai skatino tautines bendrijas teikti projektų paraiškas iki 2016 m. sausio 05 d. ir įgyvendinti savo kūrybinius sumanymus, skirtus tautinių mažumų kultūros ir tradicijų sklaidai, tautinių mažumų vaikų ir jaunimo pilietiškumo skatinimui, tautinių mažumų kultūros paveldo ir jo kultūrinės vertės išsaugojimui bei tautinių mažumų šeštadieninių-sekmadieninių mokyklų veiklai.

Panevėžio m. žydų bendruomenė parengė knygelę „Nežudysi“. Joje surinkta informacija iš laikraščių „Išlaisvintas Panevėžietis“, išleistų pirmaisiais II Pasaulinio karo metais. Išsaugoti laikraščių straipsniai padėjo atkurti vaizdus apie visus tragiškus to meto Panevėžio žydų gyvenimo momentus. Pirmosiomis berželio dienomis buvo sudaryta nauja miesto administracija, kuriai vadovavo komendantas kartu su naciais, okupavusiais Lietuvą. Per labai trumpą laiką buvo sukurtas taip vadinamas žydų kvartalas, per kurį praėjo daugiau kaip 13000 žydų. Getas gyvavo tik 40 dienų. Visus jo gyventojus sušaudė taip greitai ir gudriai, kad iki šiol neįmanoma sudaryti pilnų nužudytųjų sąrašų.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, nesenai atšventusi Chanuką – judėjų šventę,
simbolizuojančią Pergalę ir Šviesos stebuklą, sveikina visus bendruomenės draugus ir partnerius
su Šv. Kalėdomis ir Naujaisiais Metais. Linkime Jums pačių geriausių šventinių įspūdžių!
Dėkojame už draugystę, pagalbą, idėjas, už neabejingumą Lietuvos žydų istorijai ir kultūrai.
Tikimės, kad būsime kartu ir ateinančiais 2016-aisiais metais.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky
LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky potvarkiu, įkurtas Socialinio centro veiklos globėjų visuomeninis komitetas. Komiteto tikslas – padėti priimti ir tvirtinti esminius jo sprendimus. Tai SC veiklos kriterijai, struktūra, biudžetas, naujos programos ir t.t.
Į komiteto sudėtį įėjo bendruomenės vadovai:F. Kukliansky, Maša Grodnik, gydytojai Ella Gurina (LŽB tarybos narys), Arkadijus Goldinas, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, Šiaulių žydų bendruomenės pirmininkas Josifas Buršteinas, Geto organizacijos atstovai: Rozeta Ramonienė, Gita Grinmanienė, JDC atstovai – Baltijos regionų direktorius Moni Beniosev ir Baltijos šalių Welfare direktorė Marina Astanovskaja.SC komitete atstovavo direktorius Simas Levin ir Michailas Segal. Posėdis vyko dalykiškai – įdomias idėjas pareiškė G.Žakas, M. Grodnikienė, M. Beniosev, gydytojai E.Gurina ir A. Goldinas.
Susitikimo rezultatus apibendrino F. Kukliansky ir pažadėjo atsižvelgti į komiteto pasiūlymus formuojant LŽB biudžetą 2016 m.Tokie komiteto posedžiai planuojami kartą per ketvirtį.

Mini Limmudas (vert. Konferencija) didelis edukacinis ir pramoginis žydų šeimų renginys. Trijų dienų programa su nakvyne ir pramogom viešbutyje kuriama tam, kad kiekvienas galėtų rasti kažką įdomaus ir svarbaus, gilintis į žydų istoriją, tradicijas, religiją ir Jidiš kultūrą, aktualijas. Šiemet jį organizavo Žana Skudovičienė. Dalyvių atsiliepimai geri, žmonės dėkoja ir reiškia pageidavimus kitą kartą pakviesti dar daugiau įdomių lektorių, o pati organizatorė sako, kad ne visus lektorius pavyko prisikviesti.
,,Man sunku pasakyti, kaip man sekėsi, todėl, kad organizatorės vaidmenyje buvau pirmą kartą. Anksčiau visuose Limmuduose, kuriuos organizuodavo Junona Berznitski, dalyvaudavau kaip renginio vedėja, turėdavau pasirūpinti savo drabužiais ir išvaizda, reikėjo sukurti scenarijų, parašyti tekstą. O dabar man buvo didelis iššūkis. Teko bendrauti su visais potencialiais lektoriais, kuriuos kviečiau dalyvauti, o kviečiau tik įdomius žmones. Visi pakviestieji sutiko dalyvauti, kiti norėjo dalyvauti, bet negalėjo, nes buvo jau susiplanavę laiką. Žmonės norėjo, kad atsivežtume žurnalistą Viktorą Topalerį, bet viską ribojo lėšos. Bendravom su Viktoru Šenderovičium, kuris negalėjo atvažiuoti, bet labai norėtų kitą kartą. Norėjau rasti daugiau judaizmo ir žydų istorijos žinovų, kviestume ir savus, nebūtinai ieškoti po visą pasaulį. Labai įdomią paskaitą skaitė Giedrius Jakubauskis. Dalyviai džiaugėsi, kad įvyko naujos Sauliaus Šaltenio knygos ,,Žydų Karalaitės dienoraštis“ pristatymas. Žmonės išpirko visas jo atvežtas į Limmudą knygas, galėjom dar daugiau paimti iš leidyklos.“

Visos nuotraukų galerijos peržiūrai spauskite “”..

Visos nuotraukų galerijos peržiūrai spauskite “”..

Visos nuotraukų galerijos peržiūrai spauskite “”..

| Brangieji, Sveikiname Jus su artėjančiomis šventėmis – linkime gerai pailsėti, atitrūkti nuo rūpesčių ir darbų, pabūti su savo artimiausiais, rasti laiko sau, prisiminti, kokie buvo praėję metai ir pagalvoti, ko tikitės iš ateinančių naujųjų.
Ačiū Jums, kad esate su mumis, kad domitės žmogaus teisėmis, kad palaikote ir įkvepiate mus vis naujiems darbams. Kviečiame kartu prisiminti įdomesnes žmogaus teisių 2015 metų akimirkas Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje.
|

Spaudos pranešimas
Niujorkas, gruodžio 20d. – Pasaulio Žydų Restitucijos organizacija (WJRO) sveikina Europos Sąjungos sprendimą keisti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (GDPR), įtraukiant konkretų priedą apie Holokaustą. ES bendrųjų duomenų apsaugos reglamente jis užtikrina priėjimą prie archyvų.Tai reiškia, kad Holokausto tyrimai nebus užblokuoti duomenų apsaugos reglamentu, o visi susiję archyvai, bus prieinami tyrinėtojams. Tikimasi, kad ES oficialiai priims iš dalies pakeistą tekstą kaip bendrus duomenų apsaugos teisės aktus 2016 m.

Dr Joelas Elkesas, vienas žinomiausių šizofrenijos gydymo kūrėjų, jo tėvas – litvakas Elkhananas Elkesas- garsus tarpukario Kauno gydytojas. Dr Joelas Elkesas paskelbė pirmąjį savo mokslinį tyrimą apie šizofrenijos gydymą, o dabar šis jo darbas dažnai vadinamas šiuolaikinės psichiatrijos pamatais. Jis aprašė visą smegenų veikimo sistemą ir dar, kaip smegenų chemija formuoja žmogaus elgesį. Elkesas tikėjo, kad šiuolaikinė psichiatrija sukuria natūralų tiltą tarp elgsenos mokslų ir medicinos, kaip visumos, įskaitant prevencinę mediciną. Dr Joelas Elkesas mirė spalio 30d. Sarasotoje, Floridoje. Jam buvo 101-eri.
Dr Elkesas, būdamas jaunas mokslininkas, sužinojo, kad Prancūzijos gydytojai pristatė naują antihistamininį vaistą, vadinamą chlorpromazinu. Šis vaistas turėjo raminantį poveikį žmonėms, sergantiems šizofrenija. Jis su žmona dr Charmian Elkes, abu dirbo Birmingemo universitete Anglijoje, išbandė šiuos vaistus kartu su placebo tabletėmis, skirdami jas sergantiems šizofrenija.
Tyrimo metu nei gydytojai, nei slaugytojai, nežinojo, kas gavo vaistus, o kas – placebą. 1954m. British Medical Journal paskelbė apie vaistus, tinkamus psichozės valdymui ir kitiems šizofrenijos simptomams gydyti. Be to J.Elkeso metodas, renkantis gydymą, kai vaistai bandomi su placebu, tapo standartu. Tuomet chlorpromazinas, žinomas plačiau Thorazine arba Amenazino pavadinimu, tapo pirmuoju vaistu psichozės simptomų gydymui. Tais metais buvo nutraukta, paplitusi JAV, lobotomijos praktika.
Pasibaigus edukacinei judaizmo konferencijai Mini Limmud 2015, noriu iš visos širdies padėkoti visiems remėjams, lektoriams, partneriams ir kolegoms už neįkainojamą pagalbą, gerus patarimus, ruošiant šią konferenciją.
Dėkoju:
European Jewish Fund
Geros valios fondui
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei
Fainai Kukliansky, Mašai Grodnikienei, Simui Levinui, J. E. Ambasadoriui Amir Maimon, Feliksui Puzemskiui, Gercui Žakui,Josifui Buršteinui, Junonai Berznitski, Irinai ir Arkadijui Goldinams, Larai Lempertienei,Julijai Lipšic,Artūrui Navickui, Monikai Antanaitytei, Laurui Saboniui, Michailui Segal, Irinai Frišman, Genei Nachumovienei, Rašelei Šeraitei, Dianai Paškovaitei, Irinai Slucker, Emanueliui Rykliui, Elinai Nolan, Uri Zer, Reginai Pats, Markui Babot, rabinui Kalev Krelin, rabinui Efraim Prijampolskiui, rebecen Devora Prijampolskij, Annai Keinan,Sauliui Šalteniui,Giedriui Jokūbauskui, Kamai Ginkui, Annai Avidan, Galinai ir Sergejui Libenšteinams, Jurijui Tabak, Daumantui Todesui, Eugenijui Bunkai, Alai Segal, Ruth Reches, Adelinai Nalivaikaitei, Alinai Azukaitis, Samueliui Garui, Valduis Liakui, Valentinui Solomiak, Pavel Guliakov ir visai šauniai Lietuvos žydų bendruomenės madrichų komandai, Kompanijai „West Express“ ir Avital Maizel, Nirai Koltun, Gdalij Reches, Dainai Vrubliauskienei, viešbučiui „Conti“ ir Semionui Ceitlinui, restoranui „Rishon“ ir Aleksandrui Arončikui, „Grimo akademijai“ ir Eglei Pališkienei, Margaritai Gurevičienei, „Vilnius Grand Resort“ viešbučiui, UAB „Ekskomisarų biuras“ .
Konferencijos Mini Limmud koordinatorė
Žana Skudovičienė
BNS
Izraelis ir Ankara pasiekė „supratimą“ dėl būtinybės normalizuoti santykius, pašlijusius nuo 2010 metais žydų valstybės pajėgų surengto reido Turkijos laive, plaukusiame į Gazos Ruožą, ketvirtadienį pranešė vienas Izraelio pareigūnas. Tame memorandume, parengtame per slaptą susitarimą Šveicarijoje, Izraelis raginamas sumokėti kompensacijas to reido aukų šeimoms, gražinti į darbą savo pasiuntinius ir pradėti derybas dėl dujų eksporto į Turkiją, sakė neįvardytas pareigūnas. Tuo tarpu Turkija nutrauks visas bylas dėl Izraelio veiksmų, taip pat uždraus atvykti į savo teritoriją ir ten veikti palestiniečių islamistų judėjimo „Hamas“ svarbiam veikėjui Salahui Aruri, pridūrė šaltinis. Izraelis seniai kaltina Turkiją leidžiant S.Aruri planuoti atakas iš jos teritorijos. Pasak izraeliečio pareigūno, Izraelio delegaciją tame susitikime sudarė būsimasis žvalgybos agentūros „Mossad“ vadovas Yossi Cohenas ir premjero Benjamino Netanyahu patikėtinis susitaikymo su Turkija reikalams Josephas Ciechanoveris, o Ankarai atstovavo Turkijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Feridunas Sinirlioglu.

Gruodžio 17d. Vilniaus rotušėje – kasmetinė iškilminga ceremonija, kurios metu įteikti garbingiausi sostinės apdovanojimai – šv. Kristoforo statulėlės. Už nuopelnus menui, švietimui, aplinkos apsaugai, sveikatos apsaugai, mokslui ir kt. jas į savo rankas perėmė dešimt vilniečių. Apdovanojimus įteikė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius Apdovanojimų šv. Kristoforo statulėlėmis komiteto narys, architektas, Vilniaus garbės pilietis Algirdas Kaušpėdas pradėdamas ceremoniją sakė, kad iš viso gautos 55 sostinei nusipelniusių asmenų kandidatūros. Po trijų posėdžių paaiškėjo laureatai.
„Komitetas įdėmiai apsvarstė kiekvieną kandidatūrą ir diskutavo tol, kol pasiektas visuotinis sutarimas. Stengėmės apimti daug sričių, bet neskyrėme ten, kur neradome tikrai vertų kandidatų“, – apie apdovanojimus kalbėjo A.Kaušpėdas.
Tarp apdovanotųjų šiemet – fotografas Algimantas Kunčius, kompozitorius, muzikantas Kipras Mašanauskas, Vilniaus Šolom Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas, Lietuvos kalinių globos draugijos steigėja Milda Bliumenzonienė, aplinkosaugininkas Pranas Baltrėnas, architektas Gintaras Čaikauskas, gydytojas kardiologas Pranas Šerpytis, mokslininkas Virginijus Šikšnys, verslininkas Robertas Dargis, Naujų idėjų kamerinio orkestro NIKO meno vadovas Gediminas Gelgotas
Žemaitiškai žydiškas humoras
Vilniaus Šalomo Aleichemo gimnazijos direktoriusMiša Jakobas šiemet rugsėjo 1-ąją šventė svarbią šventę – jo vadovaujama mokykla pagaliau oficialiai įsikūrė sutvarkytose patalpose Žvėryne. Direktorius daug prisidėjo prie Vilniaus daugiataučio švietimo ir kultūros plėtros, tačiau pastarieji jo metai buvo skirti savo gimnazijai, kuri tapo viena gražiausių miesto mokyklų.
„Iš kur gavau? Nusipirkau. Kiek mokėjai? Nesakysiu, – žemaitiškai pasakė direktorius, prieš tai išreiškęs viltį, kad jo žydiškas humoras bus suprastas. – Kada parduosi? Niekada, niekas tiek pinigų neturi. Kaip atšvęsi? Nusipirksiu butelį limonado.“
Skaityti plačiau: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/sv-kristoforo-statuleles-uz-istikimybe-kilnia-sirdi-ir-nuopelnus-56-556695

Kauno žinomumas tolimojoje Japonijoje auga kaip ant mielių. Gruodžio pradžioje tekančios saulės šalyje įvyko filmo apie Čijunę Sugiharą „Persona non grata“ premjera. Filmas apie antrojo pasaulinio karo metais žydų gyvybes Kaune gelbėjusį vicekonsulą sulaukė milžiniško pasisekimo. Pasak Lietuvos ambasadoriaus Japonijoje Egidijaus Meilūno, šiuo metu filmas rodomas daugiau nei 300 Japonijos kino teatrų ir pagal populiarumą nusileidžia tik kino juostai apie Džeimsą Bondą. Kino teatruose ir masinio susibūrimo vietose taip pat dalinami lankstinukai apie Kauną. Šiuo metu Japonijoje tikras sujudimas. Įvairiose televizijose vyksta daugybė laidų, skirtų šiam filmui, kuriose minima Lietuva ir Kaunas, rodomi Kauno vaizdai. „Kaunas šiuo metu labai stipriai reklamuojamas“, – pabrėžė E. Meilūnas
Daugiau skaitykite: © Lietuvos žinios
| Protmūšis – intelektualus ir linksmas žaidimas, kurio metu dalyviai varžosi, kas greičiau ir teisingiau atsakys į vedėjo užduotus klausimus. Protmūšį ves mūsų mylimas Rachmilas Garberis! Žadame įdomius klausimus, gerą kompaniją ir puikius prizus. Kiekvienas dalyvis registruojasi individualiai, komandos bus formuojamos renginio metu, todėl kviečiame visus prisijungti. Dėl kalbos taip pat galite nesijaudinti, nes klausimai bus vizualūs ir muzikiniai, o jei kas nesupras – komandos draugai tikrai galės padėti bei išversti.Laikas: 18:00 Gruodžio 20d. Vieta: Lietuvos žydų bendruomenė, Pylimo g. 4 Rgistracija: amit.belaite@gmail.com |