Parodos „YIVO Vilniuje. Legendos pradžia” atidarymas
Žydiškieji motyvai Kristinos Sabaliauskaitės kūryboje
Maloniai kviečiame į 24-ąjį susitikimą iš ciklo „Likimai“ su rašytoja, menotyros mokslų daktare Kristina Sabaliauskaite.Renginio moderatorius – mokytojais ir eseistas Vytautas Toleikis.
Renginys vyks:
Vasario 17 d. 18 val.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Pylimo g. 4, Jašos Heifetzo salėje (III a.)
Renginio sumanytoja ir vedėja – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė

Bernardinai.lt
Sergejus Kanovičius
R. Vanagaitės knyga iškėlė dar kelis nemalonius reiškinius. Nors ji lyg ir kalba apie aukas ir budelius, nei vieni, nei kiti daugumos tų, kurie tą knygą komentuoja ar aptarinėja – nedomina. Genocido centrą ir už jo stovinčius istorijos manipuliatorius domina centro neliečiamumo status quo, kuriam pastaruoju metu iškilo reali grėsmė, Žydų bendruomenę taip pat nelabai domina, nes pastarosios pirmininkė savanoriškai krinta ton pačion orkestro duobėn, kurioje jau meluodamas natas, groja Genocido centro simfoninis, šviesos riteriai dalyvauja su čekučiais entertainmento TV šou ir pastariesiems renka reitingo balus, kažkas kažką fone lemena apie Holokausto edukaciją. O tie žmonės, kuriuos prieš 75 metus sukišo po velėnomis, taip ir guli kaip gulėję. Dažniausiai neįvardyti, labai neretai apversti naudotais švirkštais, prezervatyvais ir bambaliais. Bevardžiai kaip ir jų budeliai. Pastaruosius pamėginus įvardyti kyla didžiausias triukšmas, vėl pradeda kvepėti visokiais „aš – tau, o tu – man“ sandėriais ir sanderėliais, po kurių staiga jau prokurorai turi tvirtinti seniausiai patvirtintą istoriniais faktais sąrašą tų, kurie sušaudė ar padėjo sušaudyti beveik visus iki vieno Lietuvos žydus.
Čia publikuojama Prof. habil. dr. Ritos Aleknaitės-Bieliauskienės pro memoria
Saulius Sondeckis, 1928 spalio 11 – 2016 vasario 3
Po sunkios ligos šią laikiną būtį paliko daugybe garbingų vardų paženklintas menininkas.

Išėjo žmogus, svajojęs apie Didžią Lietuvą. Didžią ne teritorija, o mintimi, polėkiu, kūryba. Išėjo žmogus, pats dešimtmečiais kūręs tokią Lietuvą. Išėjo Profesorius Saulius Sondeckis.
Tarpas nuo Herberto von Karajano gerų žodžių Sauliaus Sondeckio vadovautiems jauniesiems muzikantams iki mūsų kraštą visame pasaulyje garsinusio Lietuvos kamerinio orkestro apėmė ištisą Lietuvos kultūros renesanso epochą. Daugelis į Lietuvą atvykstančių užsienio meistrų čia ieškojo Profesoriaus Sondeckio, nes jis buvo savotiškas šio krašto talento simbolis. Be Profesoriaus nacionalinėje kultūroje liko spraga, tačiau ją šiandien užpildo šimtai Sauliaus Sondeckio mokinių.
Kartu išėjo žmogus, kuriam Lietuvoje dėl visko skaudėjo. Išauklėtas tėvo, stovėjusio prie Lietuvos socialdemokratijos ištakų, jis kvietė visus mus nenukreipti akių nuo žmogaus, pergyveno dėl socialdemokratinės minties tęstinumo Lietuvoje.
Atsisveikinant su Maestro, reiškiu nuoširdžią užuojautą šeimai, jo mokiniams ir artimiesiems, visai Lietuvos kultūros bendruomenei. Mūsų darbai Lietuvai ir kultūrai bus jo svajonių įgyvendinimas.
Algirdas Butkevičius
Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas

lrytas.lt DAIVA ZIMBLIENĖ
Ukmergėje iš rankų į rankas keliauja ką tik išleista knyga „Ukmergės žydų bendruomenės istorija“. Į lietuvių ir anglų kalbomis surašytus beveik 500 knygos puslapių sugulė daug svarbių istorinių datų, įdomių faktų, dokumentų bei citatų apie Ukmergėje gyvenusius žydus.
„Aš nesu kūrėjas, o tik istorijos faktų rankiotojas – apie 15 metų kruopščiai rinkau ir kaupiau įvairius Ukmergės miesto bei rajono istorijos faktus.
Viename iš kompiuterio aplankų sparčiai ėmė daugėti medžiagos apie Ukmergės žydų bendruomenę. Ir tai visiškai dėsninga, kadangi žydai beveik kelis amžius buvo gausiausia tautinė bendrija Ukmergėje, galima teigti – dominuojanti“, – sakė knygos autorius, Ukmergės rajono savivaldybės Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotojas Julius Zareckas.
Pasak jo, naujoji knyga – tai antras, papildytas, daug solidesnis to paties pavadinimo knygos, pasirodžiusios 2008 metais, leidimas.

Praėjęsis savaitgalis buvo įdomus jaunimo klubams, kurie įgyvendina įvairias pogramas. Penktadienį klubas “Knafaim” ir didelis būrys paauglių su savo koordinatorium keliauvo į “Pramogų Areną” čiuožinėti. Pasak jaunimo programų koordinatoriaus Pavelo Guliakovo, „stengiamasi neatsiriboti nuo paprastų pramogų, kurių dėka galime gerai praleisti laiką, pabūti kartu ir pabendrauti“.
Sekmadienis buvo aktyviausia diena, kadangi jau nuo praėjusio savaitgalio, vėl sugrįžę po atostogų, smagiai dirba klubo “Ilan” nariai, o šis klubas surenka didelį vaikų nuo 7 iki 13 metų būrį ir jų madrichus, tad vyko informatyvūs ir įdomūs užsiėmimai, žaidimai ir žinoma, vaišės. Po tokios veiklos vaikai namo grįžta sotūs žiniomis, su geromis emocijomis ir prisiminimais.
Pavelas Guliakovas pasakoja, kad sekmadienį su keliais madrichais važiavo vesti pamokos į Kauno žydų bendruomenę, kur ,, šiek tiek pagyvinome Kauno žydų bendruomenės vaikų žinias apie žydų kultūrą ir istoriją. Malonu, kad sulaukėme dėmesio iš Kaune gyvenančių vaikų tėvelių, bei surinkome nemažai vaikų.”
Nuotraukos, paspaudus straipsnio pavadinimą.

AJC vykdomojo direktoriaus David Harris ir AJC delegacijos, kuri lankėsi Vilniuje sausio mėn. vardu, norėčiau dar kartą padėkoti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei ir asmeniškai Fainai Kukliansky už jūsų pagalbą ir svetingumą, parodytą mums vizito metu.
Norėjau jums pranešti, kad AJC svarsto galimybę įkurti Varšuvoje savo atstovybę, kuri galėtų tapti regioniniu centru ir mūsų darbui Baltijos šalyse. Mes įsivaizduojame, kad šio centro prioritetu bus geopolitika, nes šios pasaulio dalies svarba auga. Mūsų buvimas šalia, manome, padėtų stiprinti reikšmingą bendradarbiavimą su Lietuvos žydų bendruomene, be to tikimės, kad bus dar daugiau galimybių remti jūsų pastangas, jei jūs nuspręstumėt, jog to reikia. Mūsų, Amerikos žydų komiteto veiklos prioritetai – nuosekli veikla pasaulyje nesikeičia, mums šiuo metu rūpi: ES santykiai, transatlantiniai ryšiai, regioninio saugumo klausimai, ir nuolatinis nestabilumas Artimuosiuose Rytuose. Manome, kad naujos atstovybės sukūrimas galėtų tapti pirmuoju žingsniu, siekiant gilinti mūsų ryšius ir plėsti bendrus interesus. Mes sveikintume visas idėjas, nuomones ir pasiūlymus šiuo klausimu. Tikimės, kad ir ateityje tęsis mūsų nuolatinė partnerystė ir draugystė.
Su geriausiais linkėjimais,
Sam Kliger
LIETUVOS ŽYDŲ (LITVAKŲ) BENDRUOMENĖ IR KLUBAS GESHER KVIEČIA Į ŠILTĄ IR JAUKIĄ ŠABATO IŠLYDĖJIMO VAKARIENĘ,
kuri vyks vasario 13 d. 18 00 val. Baltojoje salėje (Pylimo g. 4, I aukštas)
VIETŲ SKAIČIUS YRA RIBOTAS! Registracija ir staliukų rezervacija vyksta iki vasario 11 dienos.
El.paštu zanas@sc.lzb.lt
(Prašome nurodyti savo vardą, pavardę, o taip pat, norinčių dalyvauti kartu su Jumis, šeimos narių, ar draugų duomenis).
Papildoma informacija darbo dienomis nuo 10.00 iki 17.00 val. Tel.: +370 678 815 14.
2015 metais sukako 75 metai nuo įvykių, kai 1940 metų vasarą Japonijos konsulas Čijunė Sugihara Lietuvoje išdavinėjo tranzitines vizas žmonėms, daugiausia žydų pabėgėliams iš Lenkijos, bandžiusiems išsigelbėti nuo Europoje prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo. Ta proga Tarptautinė komisija inicijavo nacionalinį edukacinį projektą mokykloms „Kas buvo Čijunė Sugihara?“
Projekte 2015 m. rugsėjo – 2016 m. sausio mėnesiais aktyviai dalyvavo 12 mokyklų iš įvairių Lietuvos vietų, kuriose veikia Komisijos įsteigti Tolerancijos ugdymo centrai ir šių mokyklų bendruomenės daugiau dėmesio skiria istorinės atminties puoselėjimui. Moksleiviai domėjosi Čijunės Sugiharos asmenybe, jo gyvenimu ir veikla. Tuo pagrindu kūrė menines kompozicijas, pristatymus, vaidinimus, piešinių ir skulptūrų parodas. Baigiamajame nacionalinio edukacinio projekto renginyje visuomenei bus pristatytos įdomiausios projekto veiklos.
Vilnius, vasario 7 d. (BNS). Lietuvos žydų bendruomenė pasigenda Pasaulio tautų teisuoliams skirto įamžinimo Lietuvoje, Vilniaus valdžia kol kas konkrečių idėjų nesvarsto.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky teigiamai įvertino visuomenininkų pasiūlytą iniciatyvą statyti paminklą žydų gelbėtojams Izraelyje, bet mano, kad tokio įamžinimo pirmiausia reikėtų Vilniuje.
„O kodėl reikia Izraelyje statyti, o ne Lietuvoje? Ar Lietuvoje nereikia pagerbti gelbėtojų? Aš nežinau, galbūt per daug nebus, jei Izraelyje atsiras tokia skulptūra. Galvoju, kad yra išeivių iš Lietuvos, kurie liko gyvi, jei apskritai kas nors liko gelbėtojų dėka. Manau, kad žmonės neprieštaraus dėl šito. Bet gal reikėtų pirmiausia Lietuvoje susitvarkyti“, – BNS sakė F.Kukliansky.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius sutinka, kad pagerbiant žydų gelbėtojus, Lietuvoje reikėtų „labai daug pasistūmėti“ – jis atkreipė dėmesį, jog Izraelyje, Jad Vašem memoriale Pasaulio tautų teisuoliams iš Lietuvos yra pasodinti medžiai, tuo metu Vilniuje, naujos tarybos iniciatyva, pernai viena sostinės gatvių pavadinta ryškiausios lietuvių teisuolės Onos Šimaitės vardu. „Bet aš manau, kad reikės ir daugiau tokių ženklų, ypač, kai šiais laikais primenama, kad nemažai lietuvių prie žydų naikinimo prisidėjo. Reikia neužmiršti ir to, kad labai daug lietuvių ir žydus gelbėjo (…). Manau, kad Vilniuje irgi reikėtų įamžinimo“, – BNS tvirtino R.Šimašius, tačiau kol kas negalėjo atsakyti, ar savivaldybė prisidės prie to.
F.Kukliansky taip pat priminė, jog anksčiau svarstyta statyti memorialą Kaune, kurį būtų projektavęs žymus žydų kilmės JAV architektas Danielis Libeskindas, tačiau tai ir liko tik idėja.

Daugiau kaip 59 procentai Prancūzijos žmonių mano, kad žydų bendruomenės nariai yra bent iš dalies atsakingi už antisemitizmą – tokius skaičius rodo apklausa, kurią internetu atliko Fondation du Judaisme Français ir “Ipsos”. Per devynias dienas apklausti 1005 žmonės. Respondentų buvo klausiama, ar jie mano, kad žydai turėtų prisiimti dalį atsakomybės už antisemitizmą Prancūzijoje?
59 procentų apklaustųjų atsakė “taip”, trys procentai manė, kad jie smarkiai prisidėjo ir 14 proc teigė, kad jie prisidėjo “didele” dalimi. Daugiau nei pusė respondentų sakė, kad žydų tauta turi daug valdžios ir kad žydai – turtingesni už vidutinį Prancūzijos gyventojų sluoksnį. 13 procentų respondentų manė, kad Prancūzijoje yra daug žydų, nepaisant statistikos, kuri rodo, jog žydų bendruomenė sudaro iki vieno procento gyventojų.
Pranešimų skaičius apie antisemitinius nusikaltimus Prancūzijoje padidėjo daugiau nei dvigubai nuo 2014 iki 2015. Pasak žmogaus teises ginančių organizacijų, išpuoliai ir nusikaltimai rodo augantį smurtą.
Maždaug 8000 Prancūzijos žydų pernai emigravo į Izraelį, daug daugiau emigravo į Didžiąją Britaniją ir Kanadą.
Britanijos žydų tarybos viceprezidentas Richardas Verberis sako, kad toks reiškinys kelia nerimą, nes daugiau nei vienas iš 10 Prancūzijos žmonių mano, jog šalyje per daug žydų.”Liūdna realybė – suprantama, Prancūzijos piliečiai žydai apimti nerimo, juos supantis antisemitizmas perauga į kraštutinį smurtą – kai kurie žydai jau žuvo. Todėl daugelis nusprendžia, kad žydų gyvenimas Prancūzijoje nebegali būti gyvybingas. Jungtinėje Karalystėje Prancūzijos žydai buvo sutikti išskėstomis rankomis, taip juos pasitiko žydai – Britanijos piliečiai, du Prancūzijos rabinai ir kiti. Kai kuriose Britanijos žydų mokyklose atvykėliai prancūzakalbiai sudaro jau 50 procentų moksleivių. Žydų diasporos Europoje jaučia nerimą, nes tendencijos rodo augantį antisemitizmą. Šalių Vyriausybės ir plačioji visuomenė turėtų stiprinti savo įsipareigojimą remti žydų bendruomenes”.

Vasario 4 dieną duris atvėrė ir nauja košerinio maisto kavinė „Beigelių krautuvėlė“.
Čia pagal griežtas judėjų taisykles, prižiūrint rabinui bus gaminamas košerinis maistas, vietoje kepami įvairūs tradiciniai žydiški skanumynai, o svarbiausia – beigeliai – dideli riestainiai, su kuriais dalis vilniečių ir miesto svečių jau spėjo susipažinti.
Dalinamės atidarymo akimirkomis ir linkime geros savaitės!
Vasario 7d. sekmadienį 12 val. Pylimo g. 4, Jašos Heifetzo salėje (3 aukštas)
Dokumentinis filmas
Žydų laimė, Kibucas, Masada
V. Pozneris

lrytas.lt – pirmasis vasario 4d. popietę pateikė išsamų reportažą apie LŽB ,,Beigelių kavinės” atidarymą su nuotraukomis.
Kažkada Šiaurės Jeruzale vadintas Vilnius po truputį susigrąžina prarastąją kultūros dalį. Pernai Vilniuje oficialiai atidaryta pirmoji Izraelio ambasada Lietuvoje, o vasario 4 dieną duris atvėrė ir nauja košerinio maisto kavinė „Beigelių krautuvėlė“.
Čia pagal griežtas judėjų taisykles, prižiūrint rabinui bus gaminamas košerinis maistas, vietoje kepami įvairūs tradiciniai žydiški skanumynai, o svarbiausia – beigeliai– dideli plikyti riestainiai, su kuriais dalis vilniečių ir miesto svečių jau spėjo susipažinti.

bernardinai.lt
Donatas Puslys
Paskutinėje pokalbio su žymiu Izraelio rašytoju Amosu Ozu dalyje kalbėjomės apie naujausią jo romaną „Judas“. Šis romanas paliečia ir biblinę istoriją apie Jėzaus išdaviką Judą Iskarijotą. „Aš nuo labai jaunų dienų žinau, kad Naujajame Testamente Judas yra viso tūkstantmečio krikščioniško antisemitizmo šaltinis – visa istorija apie 30 sidabrinių, pats žymiausias pabučiavimas visoje istorijoje – išdaviko pabučiavimas, kuriuo jis pardavė savo mokytoją, Dievo sūnų. Manau, kad tai yra nuodinga istorija, bjauri istorija,“ – teigė A. Ozas.
Grįžkime nuo politikos prie literatūros. Naujausia Jūsų knyga vadinas „Judas“. Pradėsiu nuo labai paprasto, tačiau man aktualiausio klausimo – kada galime laukti angliško knygos vertimo, nes mačiau, kad olandų kalba ši knyga jau yra.
Angliškas vertimas turėtų pasirodyti rugsėjo mėnesį. Galbūt jau yra lietuviškas vertimas, apie kurį irgi nieko nežinau (juokiasi, red. past.). „Judas“ jau pasirodė ne tik olandiškai, tačiau ir itališkai, vokiškai, ispaniškai, lenkiškai. Žinau, kad Varšuvoje ši knyga pateko ir į bestselerių sąrašus.
Man įdomu yra pats procesas, kurio metu gimsta knyga. Nuo ko viskas prasideda? Ar pradžioje turite pasakojimo įsivaizdavimą ir veikėjai gimsta tam, kad perteiktų visą tą pasakojimą? O gal priešingai, pradžioje yra keli veikėjai, nuo kurių ir pradeda rutuliotis visa pasakojimo gija?
Negaliu kalbėti už kitus, viskas prasideda nuo veikėjų, o ne nuo siužeto, ne nuo kokių nors atskirų scenų, idėjų ar žinių. Su savimi nešiojuosi kelis veikėjus, kurie nė nežinau, iš kur ateina, nes nesiremiu realaus gyvenimo pavyzdžiais. Ilgą laiką gyvenu kartu su tais veikėjais, kol pagaliau pradedu rašyti. Siužetas gimsta, kai tie skirtingi veikėjai užmezga santykius mano galvoje.

Vasario 3d, eidamas 88-uosius, mirė dirigentas, orkestrų vadovas profesorius Saulius Sondeckis.
S.Sondeckis gimė 1928 metų spalio 11 dieną Šiauliuose. 1948-1952 metais jis studijavo smuiką Lietuvos konservatorijoje pas profesorių Aleksandrą Livontą, vėliau smuiko studijas tęsė Maskvos konservatorijoje, kartu pas Igorį Markevičių studijavo dirigavimą. Kaip dirigentas S. Sondeckis pradėjo dirbti 1955 metais. Iš pradžių jis vadovavo M.K.Čiurlionio meno mokyklos moksleivių orkestrui. Mokyklos orkestro didžiausias laimėjimas – 1976 metų Herberto von Karajano jaunųjų orkestrų konkurse Berlyne gautas aukso medalis. 1960 metais maestro subūrė Lietuvos kamerinį orkestrą, su kuriuo koncertavo daugelyje pasaulio šalių ir vadovavo jam iki uždarymo 2004 metais. Jis taip pat yra vadovavęs Leningrado (dabartinio Sankt Peterburgo) valstybinio Ermitažo orkestrui, Lietuvos Baltijos kameriniam orkestrui, dirigavęs kameriniam orkestrui „Maskvos virtuozai“.
Profesorius yra apdovanotas Gedimino 5–ojo ir 1-ojo laipsnio ordinais, 1998 metais apdovanotas Vyriausybės premija, 1999 metais – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premija, 2000 metais paskelbtas Šiaulių miesto garbės piliečiu, 2002 metais S.Sondeckiui įteiktas Sausio 13-osios atminimo medalis, Estijos Marijos žemės kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinas, 2003 metais – pirmos klasės Austrijos garbės kryžius. S.Sondeckio vardas suteiktas Šiaulių menų gimnazijai (buvusiai Šiaulių konservatorijai).
Tebūnie šviesus dirigento Sauliaus Sondeckio atminimas.
Vilnius, vasario 2 d. (BNS). Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky siūlo, jog Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) turimą sąrašą asmenų, prisidėjusių prie žydų žudymo, perduotų įvertinti prokurorams.
LGGRTC vadovė Teresė Birutė Burauskaitė abejoja, ar toks tyrimas galėtų vykti bei mano, kad kreiptis į prokurorus turėtų ne centras, o Vyriausybė. „Mane tai (sąrašo paviešinimas) patenkintų, bet kaip į tai atsilieps šitų žmonių giminės, ar tai nebus jų teisių pažeidimas, jeigu jų kaltė nėra įrodyta? Aš perduočiau tokį sąrašą prokuratūrai – nusikaltimai neturi senaties, tegu atlieka tyrimą. Jau seniai šitą reikėjo padaryti“, – BNS sakė F.Kukliansky. „Aš galvoju, kad žmonės žinotų ne tik gelbėtojus, bet ir žudikų pavardes. Bet sąrašas gali būti publikuotas tik tada, kada šitų žmonių kaltė yra įrodyta. Tai turėtų būti taip, kaip leidžia įstatymas“, – pridūrė ji.

Vasario 4 d. duris atvers nauja košerinio maisto kavinė ”Beigelių krautuvėlė”. Kavinėje pagal judėjų taisykles bus gaminamas košerinis maistas, įvairūs tradiciniai saldumynai. ”Beigelių krautuvėlės” trauka – vietoje kepti beigeliai ir iš jų gaminami sumuštiniai. Laikantis itin griežtų tradicijų, gaminimas vyks prižiūrint rabinui, įsisavinus košerinio maisto gaminimo taisykles.
Beigelis – tradicinis Europos žydų, jidiš kultūros kulinarinis gaminys -,,baronka”, kuri iškepta gali būti pjaunama pusiau ir daromas sumuštinis. Knygoje “Jidiš džiaugsmai” pateikiama versija, jog beigelių receptas buvo sukurtas Krokuvoje 17 amž. pradžioje, tuomet juos kepdavo kaip dovaną gimdančiai moteriai. Rašoma, kad beigelis simbolizavo “gyvenimo ratą”, nes yra apvalios formos. Baigelių populiarumas greitai augo, jie plito po kitas šalis, kur gyveno jidiš kalbantys žydai, greitai juos pamėgo Amerikoje, kur dabar kepama maždaug 5 mln. beigelių per dieną!
LŽB pirmininkė Faina Kukliansky beigelius dažniausiai ragauja kelionėse po pasaulį ir mano, kad LŽB ,,Beigelių krautuvėlės“ kavinėje pasiseks juos iškepti tokius, kokie būdavo anksčiau ir dabar Lietuvoje yra – tikri tradiciniai žydiški. ,,Skaniausi beigeliai buvo vaikystėje ir jaunystėje, nes mes patys buvom jauni ir gražūs. Norėčiau, kad ir LŽB jaunimas sušuktų: kokie skanūs beigeliai! Žydų patiekalų receptus aš paveldėjau iš mamos, savaitgaliais gaminu tradicinius pietus: verdu sultinį iš naminės vištos, farširuoju žuvį“. Beigelius kepti dirbančiai advokatei laiko nepakanka, todėl juos pirks kavinėje.
Miša Jakobas, Šolomo Aleichemo žydų gimnazijos ORT direktorius prisimena vaikystę Telšiuose: ,,Niekada nebebus tokių beigelių, kokius valgiau vaikystėje kasdien. Karštus beigelius prisimenu. Tas kvapas, skanumas, traškumas, o kai užtepdavau sviestą, neapsakoma… Eidavau pirkti beigelių pas ponią Samsonienę kasdien ir švenčių dienomis. Karšti švieži – mmmm. Kol ateidavau namo, būtinai vieną suvalgydavau. Tik Niujorke radau tokius pat beigelius kaip gimtuosiuose Telšiuose būdavo 1956 m. Dingo viskas, pražuvo. Gerai, kad bando bendruomenėj kepti, tik viskas – ne tas. Tik improvizacija. Žydiška virtuvė kvepia, ji nuostabi, jos tokios nebebus niekada. ,,Nekabinkit man makaronų“,- vistiek bus nebe tas… Aš žinau, kokius produktus reikia naudoti, gaminant teiglech ir imberlech. Esu sužavėtas žydiška virtuve, ji kvepia, ji sultinga, dabar tokių kvapų nėra ir nebebus”.

Ilgiau nei pusę metų Lietuvos ir Vilniaus žydų bendruomenės (LŽB) oficialiai neturėjo savo rabino. LŽB ir Lietuvos žydų religinė bendruomenė (LŽRB) paskelbė atvirą konkursą. Norą jame dalyvauti pareiškė virš 30 garbių pasaulio rabinų – iš JAV, Vokietijos, Anglijos, Izraelio, Baltarusijos, Latvijos, Rusijos. LŽB ir LŽRB pirmininkai dėkingi visiems rabinams, norėjusiems dirbti ir padėti. Mes dėkojame už parodytą dėmesį Lietuvos judėjams ir jų garbingai praeičiai.
LŽB ir LŽRB kėlė savo reikalavimus, turėjo aiškią ir realią viziją.
Dalis kandidatų buvo pakviesti į Vilnių prisistatyti bendruomenei, reikliai ir atidžiai vyko pažintiniai pokalbiai. Susipažinus, kilo mintis pakviesti 2 rabinus, kurie gali įkurti rabinatą, papildyti vienas kitą ir pateikti platų, judėjams reikalingų paslaugų spektrą, – organizuoti edukacinę veiklą, įtraukti į sinagogos veiklą jaunimą, organizuoti kolel-Tora (Toros ir tradicijų mokymo seminarus), atidaryti sekmadieninę vaikų mokyklėlę, teikti kašruto paslaugas, atlikti brit-milia, chupos ritualą, civilinių aktų registraciją sinagogoje, įsteigti mikvę.
Į Vilniaus sinagogos rabinų pareigas pakviesti rabinai KALEV KRELIN ir SHIMSON DANIEL IZAKSON.