Vasario 1 dieną, eidama 105-uosius metus, mirė advokatė, Šiaulių miesto Garbės pilietė Gražbylė Venclauskaitė (1912 – 2017). Ji gimė ir augo įžymioje ir ypatingoje šeimoje, kurioje kiekvienas iš jos narių, o ir visi drauge sutapo su istorijos vyksmu ir įaugo į Šiaulių miesto ir visos Lietuvos buvimą ir raidą kaip neatsiejama jos dalis. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė su giliu liūdesiu rašo šią užuojautą. Bendruomenė ruošėsi Gražbylės jubiliejaus sveikinimui, prisimindama jos šeimos gerus darbus, gelbėjant žydus ir lietuvius. Už drąsą gelbstint Holokausto aukas Izraelio valstybė suteikė Gražbylei Venclauskaitei Pasaulio tautų teisuolio apdovanojimą.

 G. Venc­laus­kai­tė bu­vo ta­pu­si Šiau­lių mies­to sim­bo­liu, op­ti­miz­mo, ašt­raus pro­to pa­vyz­džiu, tik­rą­ja mies­to le­gen­da. Šian­dien Šiau­lių mies­to ta­ry­ba spręs, ar G. Venc­laus­kai­tė am­ži­no­jo poil­sio ga­lės at­gul­ti ša­lia sa­vo tė­vo – pir­mo­jo Šiau­lių mies­to bur­mist­ro Ka­zi­mie­ro Venc­laus­kio.„Di­de­lė ne­tek­tis. Ji bu­vo mū­sų di­džiu­lė glo­bė­ja, me­ce­na­tė.

Apie kiekvieną iš Venclauskų šeimos narių galima ir reikia daug kalbėti ir rašyti, kiekvieno iš  jų ra savitas ir reikšmingas indėlis į Lietuvos kultūrą visais jos lygmenimis, o šiandien mes netekome Gražbylės, kurios asmenyje ir koncentruojasi visi šios šeimos darbai. Pragyventa sudėtinga epocha – dvi nepriklausomos Lietuvos, du pasauliniai karai, patirti pasiekimai ir nesėkmės, būta skaudžių netekčių, tačiau Tėvynės vizija buvo negęstantis kelrodis visuose Gražbylės ir jos artimųjų gyvenimo vingiuose. Tuose takuose kaip atspirties kelrodžiai iškyla Kazimiero Venclauskio, Stanislavos Jakševičiūtės-Venclauskienės, Danutės Venclauskaitės, Vydūno, Jono Šliūpo, Sondeckių ir eilės kitų vardai.

Ir užtenka vien paminėti jų šeimos gyvenamojo būsto – gražių puikių rūmų padovanojimą, atidavimą savo miestui, savo tautai, savo sunkioje kovoje atgimstančiai Tėvynei ypatingu tikslu – kad juose būtų saugoma praeities ženklai ir patirtis, o drauge būtų puoselėjamas dabarties ir ateities Lietuvos vardas ir gerovė. Ir galbūt ne tiek svarbu šio žingsnio materialinė milijoninė išraiška, svarbiausia šio žingsnio idėjinė reikšmė. Ir vistik turime pabrėžti, kad tai išskirtinis, unikalus veiksmas, faktas, neturintis analogų naujojoje Lietuvos istorijoje. Drauge šis žingsnis ne tik stebinantis, intriguojantis, gal net ne visiems suprantamas, bet drauge ir provokuojantis: o ką aš daviau savo atgimstančiai Tėvynei, kuo aš prisidėjau prie ašarų ir kraujo upeliais aplaistytos žemės atsigavimui?

Atsisveikiname su Šiaulių Garbės piliete Gražbyle Venclauskaite, kuri didvyriškai praėjo sunkius, dramatiškus išbandymus, kuri pratęsė ir dovanojo Šiauliams ir visai Lietuvai įmintus takus, ir ji pati jau tapo gyvuojančiu ir ateityje stiprėsiančiu tautiniu ir valstybiniu ženklu.

Prof. Vytenis Rimkus

Už ypatingus nuopelnus ir svarbų indėlį į  Šiaulių miesto mokslo, socialinį, kultūrinį ir visuomeninį gyvenimą  2000 m. kovo 9 d. Gražbylė Venclauskaitė buvo išrinkta pirmąja Šiaulių miesto garbės piliete. Kartu su seserimi Gražbylė Venclauskaitė padovanojo miestui neįkainojamą dovaną – Venclauskių šeimos rūmus, kuriuose įsikūrė Šiaulių ,,Aušros“ muziejus. 1995-aisiasis už drąsą gelbstint holokausto aukas Izraelio valstybė suteikė Gražbylei Venclauskaitei Pasaulio tautų teisuolio apdovanojimą.

Atsisveikinti su  Gražbyle Venclauskaite šiauliečiai ir miesto svečiai kviečiami Šiaulių gedulo namų (Tilžės g. 200) Didžiojoje salėje vasario 2 dieną nuo 10 iki 19 val. ir vasario 3 d. nuo 13 iki 15 val. Žinomos šiaulietės laidotuvės vyks vasario 3 d. 15 val.

Savo artimiesiems velionė išreiškė norą būti palaidota jos tėvo, taip pat miestui nusipelniusio advokato ir nepriklausomoje Lietuvoje pirmojo Šiaulių burmistro Kazimiero Venclauskio kapavietėje, senosiose Šiaulių kapinėse.

Tebūnie šviesus Gražbylės Venclauskaitės atminimas.

Apie ypatingą Venclauskių šeimą išleista (1991 m. pirmasis leidimas, 2009 m. – antrasis papildytas leidimas) memuarinės publicistikos knyga “Namuose ant Pasadnos ulyčios” (autorius rašytojas, publicistas, poetas Leonas Peleckis-Kaktavičius). Jos visą tekstą galima skaityti čia.