Lietuvos ambasados Japonijoje diplomatai ir darbuotojai liūdi kartu su Jumis ir tikisi, kad Ch. Sugiharos ir visų žydų gelbėtojų, Pasaulio Tautų Teisuolių pavyzdys sutelks pastangas, kad tai niekada daugiau nepasikartotų.Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei rašo Violeta GaižauskaitėĮgaliotoji ministrė.LR ambasada Japonijoje
Lietuviškų šaknų turintis karikatūristas Alas Jaffee: „Nekuriu nieko nešvankaus“
LRT “Kultūros savaitė”Pasaulyje vyksta daug beprotiškų dalykų, tad belieka atsirinkti įvykį ar reiškinį iš politikos, įžymybių pasaulio ir linksmintis, LRT radijui sakė lietuviškų šaknų turintis JAV gerai žinomas karikatūristas Alas Jaffee.
„Nemėgstu daryti nieko įžeidžiančio, pigaus, nešvankaus, susijusio su seksu. Tiesiog mėgstu pavaizduoti juokingas situacijas. Jei politikas pasako visišką nesąmonę, man tiesiog reikia ją šiek tiek pasukti kitu kampu ir paversti į juokingą karikatūrą“, – kalbėjo 95 metų menininkas, įrašytas į Guinnesso rekordų knygą kaip ilgiausiai pasaulyje dirbantis karikatūristas.
Tarptautinė Holokausto atminimo diena sausio 27d
Tūkstančiai “We remember – Mes atsimename” nuotraukų rodoma Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje kaip Pasaulio žydų kongreso kampanija, kurioje jau dalyvavo milijonai žmonių visame pasaulyje
Šios žmonių nuotraukos “Mes prisimename” Aušvice-Birkenau įrodo, kad Holokausto aukos nepamirštos. Ant milžiniško ekrano buvusioje nacių Vokietijos mirties stovykloje Aušvice-Birkenau nuo sausio 24d. iki 26d. 2017, pažymint Tarptautinę Holokausto atminimo dieną, nuotraukos rodomos visas tris dienas. Šalia Tarptautinio paminklo Birkenau demonstruojamos nuotraukos yra dalis socialinės žiniasklaidos kampanijos, kurią sumanė ir įgyvendino Pasaulio žydų kongresas. Kampanijos tikslas – skleisti informaciją apie Holokaustą.
“We Remember -Mes atsimenam” Kauno žydų bendruomenėje
Kauno žydų bendruomenė Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos išvakarėse pagerbė žuvusiųjų atminimą ir prisijungė prie tarptautinės kampanijos “We Remember”.
Kaune paminėtos Judelio Marko 120-osios gimimo metinės
Kauno žydų bendruomenės jidiš kalbos klubas prisiminė žymų pedagogą, jidiš kalbininką, visuomenės veikėją Judelį Marką (1897-1975). XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje jis dėstė Ukmergės žydų gimnazijoje, daug rašė pedagogikos klausimais, buvo vienas iš žydų tautos tarybos vadovų, redagavo laikraščius jidiš kalba. 1936 m. išvyko gyventi į JAV, nuo 1970 m. gyveno Izraelyje. J. Markas parašė jidiš kalbos gramatiką, publikavo mokslinius straipsnius, o svarbiausias jo veikalas – 12 tomų aiškinamasis jidiš kalbos žodynas.
Važiuoji į istorinį Lietuvos miestelį, o patenki į štetlą. Pasistengus – įmanoma!
Pradėdamas pasiruošimo Europos žydų kultūros dienai procesą, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos patvirtino šių metų renginių temą „Diaspora ir paveldas. Štetlas“. Tai sąmoningas, subrendęs ir aktualus pasirinkimas šaliai, kurioje iki XX a. ketvirto dešimtmečio pabaigos buvusios gausiausios tautinės bei konfesinės mažumos – žydų – gyvenimas šurmuliavo būtent štetluose!
Žodis „štetl“ prieš apytikriai tūkstantį metų Europoje susiformavusia jidiš kalba reiškia „miestelis“. Kai 70 m. e. metais buvo sugriauta Jeruzalės šventykla, žydai pasklido po pasaulį, pradėdami naują tautos gyvavimo etapą – gyvenimą diasporoje. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritorijoje nuo XIV a. II pusės įsikūrę žydai ir jų palikuonys vadinami litvakais. Jie – aškenazių, iš Vokietijos žemių Viduramžiais nuo persekiojimų bėgusių žydų, atšaka.
Darbėniškė Estera Kverelytė – Lietuvos Ana Frank
Nuotraukoje:Kretinga apie 1940 m. Kretingos pranciškonų gimnazijos moksleivės (iš dešinės): pirma – Birutė Japertaitė, trečia – Estera Kverelytė.
lzinios.lt- R.Beniušis
Lietuva turi savo dar neatrastą A. Frank – Kretingos pranciškonų gimnazijos moksleivę darbėniškę Esterą Kverelytę, taip pat rašiusią ir po savo žūties palikusią nebaigtą dienoraštį. Tik skirtingai nuo A. Frank, jai likimas leido jį rašyti tik kelis nacių okupacijos mėnesius. Kas ji, E. Kverelytė – svajinga poetiškos sielos mergaitė, kurios vienintelė kaltė buvo tai, kad į šį pasaulį ji atėjo žydų šeimoje. Darbėnai – vienas iš daugelio nedidelių Lietuvos miestelių, kuriuose nuo seno gyvenę žydai sudarė nemažą gyventojų dalį. Čia 1924 ar 1925 metais Batios (1904–1941) ir Jošua (1898–1941) Kverelių šeimoje ir gimė jų pirmagimė dukra, pavadinta Esteros vardu. Jos tėvai vertėsi prekyba, turėjo savo parduotuvę, buvo vieni iš turtingesnių Darbėnų miestelio žydų.
Pasaulinė kampanija “We remember” – “Mes prisimenam”
Šioje nuotraukoje Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai, tarp jų nemažai išgyvenusiųjų Holokaustą.
Artėjant tarptautinei Holokausto dienai sausio 27d. Pasaulio žydų kongresas kviečia visus prisijungti prie didžiausios pasaulinės akcijos „We remember“- „Mes prisimenam“. Pasistenkint, kad jūsų bendruomenė ir jos lyderiai eitų į mokyklas, bažnyčias, sinagogas, jaunimo judėjimus ir kitas institucijas. Raginkite draugus, studentus, mokytojus, tikinčiuosius fotografuotis, laikant rankose užrašą “Mes prisimename” – “We Remember”, nuotraukas įkelkite tiesiai į “Facebook”, “Twitter” ir / ar Instagram , siųskite elektroniniu paštu :weremember@wjc.org
Kodėl dabar?
2017 mes turime prisiminti Holokaustą.
Kadangi iš mūsų tarpo pasitraukia vis daugiau jį išgyvenusiųjų…
Kadangi Holokausto neigimas nesilpsta,
Kadangi genocidas vis dar vyksta …
Ir todėl, kad labai svarbu šviesti ateinančias kartas.
Kartu mes norime priminti pasauliui apie viską, kas įvyko.
Izraelio prezidentas Reuvenas Rivlinas
A. Vinokuras: lietuviai nėra žydšaudžių tauta
LRT, Virginijus Savukynas, LRT TV„Istorijos detektyvai“,www.lrt.lt
Lietuviai nėra žydšaudžių tauta ir vaikai nekalti dėl tėvų nusikaltimų, sako žurnalistas, rašytojas, aktorius Arkadijus Vinokuras, kurio šeimą, kaip ir daugumą Lietuvos žydų, skaudžiai palietė Holokausto tragedija. Neseniai išleistoje knygoje „Mes nežudėme“ jis kalbasi su trisdešimt penkiais žydų žudikų ar kitaip žydus persekiojusių nusikaltėlių vaikais, anūkais, giminėmis.
„Mano knyga nėra skirta kaltinti, teisti. Aš norėjau kalbėtis su jais. Aš esu žydų kilmės bendrapilietis, kurio tetos, seneliai nužudyti. Aš manau, kad jie taip pat aukos – tie budelių vaikai ir anūkai. Jie yra savo tėvų nusikaltėlių aukos. Jie visi iki vieno pasmerkė žydų žudynes“, – interviu laidai „Istorijos detektyvai“ sako A. Vinokuras. – Pokalbį noriu pradėti nuo klausimo, ar Jūsų seneliai sušaudyti Lietuvoje?
– Mano tėvo mama ir dvi mano tetos. Tuo metu jos buvo mažos mergaitės. Kauno gete. 1944 m. per „vaikų akciją“.
– Jūs gimėte Lietuvoje? – Taip, Kaune. Gyvenau dvidešimt dvejus metus. – Ką jūsų tėvai
Užuojauta
Sausio 23d. mirė Galina Krivonosova, Vilniaus žydų bendruomenės
ir Socialinių programų departamento narė (1937 10 04 – 2017 01 23).
Liūdime ir nuoširdžiai užjaučiame artimuosius.
Šitame pokalbyje telefonu JAV prezidentas D.Trumpas pakvietė Izraelio premjerą B.Netanyahu atvykti į Vašingtoną ir susitikti su juo vasarį
Galutinė vizito data bus nustatyta artimiausiomis dienomis. Likus kelioms valandoms iki lyderių pokalbio telefonu sekmadienį, kaip nurodoma pranešime, buvo „labai šiltas“, Izraelis suteikė leidimą statyti dar kelis šimtus žydų naujakurių namų Rytų Jeruzalėje. Tačiau potencialus planas aneksuoti didelę Vakarų Kranto žydų nausėdiją vienašališkai buvo atidėtas iki B.Netanyahu ir D.Trumpo susitikimo. „Abu lyderiai aptarė branduolinį susitarimą su Iranu, taikos procesą su palestiniečiais ir kitus klausimus“, – nurodė B.Netanyahu biuras. „Premjeras išreiškė savo norą artimai dirbti su prezidentu D.Trumpu, kad sukurtų bendrą viziją, kaip regione turėtų būti stiprinama taika ir saugumas“, – sakoma pranešime. Pokalbyje sekmadienį neakcentuoti ankstesni pareiškimai, apie Amerikos ambasados perkėlimą iš Tel Avivo į Jeruzalę. „Aptariant netgi šį klausimą esame tik pačiose pirminėse stadijose“, – naujienų agentūrai AFP sakė Baltųjų rūmų atstovas spaudai Seanas Spiceris. Jungtinės Valstijos, svarbiausios Izraelio sąjungininkės, kasmet šios šalies gynybai skiria 3 mlrd. dolerių per metus.
Šiuolaikinio šokio megėjus Kaune džiugino Kauno žydų bendruomenės narės Lizos Baliasnajos pasirodymas
Sausio 18 d. šokio edukacijos erdvėje AURA+ buvusi „Auros” šokėja Liza Baliasnaja pristatė konceptualaus šokio eskizą „Residual”. 2009-2011 m. L. Baliasnaja šoko Kauno šokio teatro „Aura” trupėje, vėliau išvyko į Olandiją, o pernai baigė prestižinę scenos menų bei choreografijos mokyklą P.A.R.T.S Belgijoje. Lizos studijas užsienyje parėmė ir Geros valios fondas.
L.Baliasnajos sukurtas ir atliekamas solinis darbas, pasak kūrėjos, gali būti vadinamas eskizu. Tačiau nereikėtų suklysti, galvojant, kad „Residual“ yra neužbaigtas. Tai greičiau kūrėjos noras atsikratyti nereikalingos įtampos, sukuriamos siekiant pristatyti tobulą kūrinio variantą. Pasirinkdama tokį formatą kūrėja tikisi suaktyvinti žiūrovo santykį su sceniniu vyksmu, paliekant erdvės naujoms idėjoms. Remiantis baleto „Silfidė“ libreto santykiu su egzofilosofija, Liza pristato raiškos įvairovę, nagrinėjančią šį santykį iš skirtingų perspektyvų. Kaip mes esame suvokiami iš nežmogiškų gyvybės formų perspektyvos? Kas būtent charakterizuoja žmogiškumą, žvelgiant į ją kitokios būtybės akimis?
Pareiškimas, kurį paskelbė savo naujienlaiškyje Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetas (CPJCE)
Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetas (CPJCE), yra Europos svarbiausias halachic (žydų įstatymų) viršenybės ir priežiūros autoritetas. Pareiškimas komiteto naujienlaiškyje paskelbtas 2016 gruodį.Jame rašoma, kad Lietuvoje keičiasi eilinių žmonių ir pareigūnų požiūris į žydų kapinių ir masinių žudynių vietas ir jų apsaugą.
“Mes manome, kad šių dienų įvykių kontekste, svarbu pabrėžti požiūrio transformaciją, prisiminus, ką mes Lietuvoje neseniai patyrėme po mūsų pastangų ir darbo, trukusio tiek daug metų, po raginimų, imtis veiksmų, siekiant apsaugoti žydų kapus Europoje. Lietuvoje jaučiamas esminis pokytis. Mes jį patyrėme Lietuvoje per pastarąjį mėnesį (kaip aprašyta išsamiai šiuo klausimu). Neįmanoma apibūdinti visko, kokius sunkumus ir kliūtis teko mums anksčiau pajusti, kiek būta užsispyrimo ir apgaulės, su tuo susidūrė mūsų atstovai ankstesniais metais, kai bandėm apsaugoti Lietuvos žydų kapinių ribas. Tuomet pasigedome ne tik užuojautos ir supratimo, mūsų pastangoms išsaugoti žydų kapines ir kapus, bet ir komiteto atstovai dažnai sulaukdavo pašaipų. Net ir supratus mūsų nuoširdų susirūpinimą kapinių klausimais, į komiteto skundus nebuvo rimtai atsižvelgta. Turėjome išklausyti įvairių išsisukinėjimų bei melo, užuot pamatę, kaip atsakingi asmenys imasi prasmingos veiklos. Girdėjome daug netiesos… Bet laimei, laikai pasikeitė.
Ne tik dabartinė Lietuvos Vyriausybė, pagrindiniai vadovai mus priima ir atsižvelgia į CPJCE prašymus, rimtai ir pagarbiai juos svarsto, net ministerijų departamentai, susiję su ekonomikos, transporto, vidaus reikalais – visi rodo didelį dėmesį žydų kapinių apsaugai. Pastaruoju metu Lietuvos institucijos kreipėsi pagalbos į CPJCE dėl siūlymo plėsti geležinkelio bėgius, kurie galbūt pažeistų žydų masinių žudynių aukų kapavietę. Atsakingi asmenys patikino CPJCE, nenorintys sutrikdyti kapavietės ir siekiantys įsitikinti, kad darbai jokiu būdu nepakenks, todėl paprašė CPJCE atvykti bei nustatyti tikslią kapų vietą”.
Nacionalinė konferencija mokyklų bendruomenėms „Istorijas pasakoja daiktai“, skiriama Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai prisiminti
2017 m sausio 27 d. Balbieriškis, Balbieriškio pagrindinė mokykla, Klevų g. 10
Konferencijos programa
„Radijo dokumentika”: dingusio Vilkaviškio pėdsakais
Nuotraukoje: buvusi Vilkaviškio sinagoga
“Radijo dokumentika” – sausio 22d. sekmadienį. Klausykitės per LRT radiją 11.05 val. Kartojama antradienį, sausio 24d. po 9val. žinių “Ryto garsų” laidoje.
„Vilkaviškis – tik vardas Vilkaviškis, nieko bendro su buvusiu Vilkaviškiu jis neturi“, – sako Feiga Koganskienė, kuri iki pat Antrojo Pasaulinio karo gyveno šiame Suvalkijos mieste. Po karo sugrįžusi į gimtąjį miestą, moteris jo nebepažino, neberado ir savo giminaičių bei draugų žydų.
Nuotraukoje tarpukariu buvusi moderni Vilkaviškio žydų gimnazija, o dabar miesto savivaldybė.
Prieš Antrąjį Pasaulinį karą buvęs vienas kultūriškai ir tautiškai margiausių miestelių, dabar Vilkaviškis – bene lietuviškiausias visoje šalyje. Šiandien tik nedidelė dalis žmonių prisimena tarpukario Vilkaviškį, tik vienas kitas ryžtasi tyrinėti miestelio žydų istoriją. Dingusio Vilkaviškio pėdsakais „Radijo dokumentikos“ laidoje eisime kartu su vilkaviškiečiais, kuriems anuometis Vilkaviškis ne tik išblukę istorijos faktai.
Tbilisyje atidaryta paroda „Lietuvos žydai už geležinės užtvaros“
Tbilisyje esančiame Davido Baazovo vardo Gruzijos žydų istorijos muziejuje sausio 18 dieną atidaryta paroda „Lietuvos žydai už geležinės užtvaros“, pasakojanti apie žydų bendruomenę Lietuvoje pirmosios sovietinės okupacijos
metais. Sukrečianti, istoriškai informatyvi fotografijų ir istorinių dokumentų paroda sukvietė Gruzijos žydų bendruomenę, diplomatinio korpuso atstovus, istorijos mylėtojus.
Parodą atidarė Lietuvos ambasadorius Gruzijoje Giedrius Puodžiūnas ir Tbilisio žydų bendruomenės pirmininkas Džamletas Chuchašvilis. Atidaryme kalbėjo Gruzijos kultūros ministras, susitaikymo ir pilietinės lygybės ministrė, Izraelio ambasadorius.
Susitikimas-diskusija su Dr. Antony Polonsky sausio 26 d. 18 val.
Nacionalinėje filharmonijoje – Panerių oratorijos premjera
2017 m. sausio 25 d. 18 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje įvyks Panerių oratorijos premjera. Naujojo muzikos kūrinio kompozitorius Max Fedorov. Vienos dalies oratoriją atliks Maciej Nerkowski (baritonas, Lenkija), Palenkės operos ir filharmonijos choras (Balstogė, Lenkija), Kauno miesto simfoninis orkestras. Diriguos Martynas Staškus.
Muzikos charakteris atspindės kelerius metus vykdytas beginklių žmonių žudynes okupuotame Vilniuje Antrojo pasaulinio karo metu. „Oratorijos motyvas – asmens, kuris Panerių miške atėmė daugybę žmonių gyvybių, išpažintis. Egzekutorius daugelį metų tylėjo, ir galiausiai ryžosi parodyti krauju suteptas rankas“ – sako premjeros prodiuseris Edvardas Trusevičius.
Oratorija – lenkų kalba. Koncerto metu tekstas bus verčiamas į lietuvių ir anglų kalbas.
