Naujienos

Izraelio studentai Kaune jaučiasi kaip namuose

Izraelio studentai Kaune jaučiasi kaip namuose

Jau gerą dešimtmetį Kaune veikia klubas, skirtas šiame mieste studijuojančiam Izraelio jaunimui. Miesto centre įsikūrusioje įstaigoje, pavadintoje Kauno žydų centru, šiuo metu nuolat lankosi apie 130 Lietuvos Sveikatos mokslų universitete besimokančių studentų, galimybę lankytis centre turi ir Lietuvos žydų tautybės studentai.
Centre veikia sinagoga, studentų klubas, košerinio maisto restoranas studentams, organizuojamos šventės ir įvairūs renginiai. Prieš Šavuot šventę planuojama atidaryti mikvą ištekėjusioms moterims. Centro veiklai vadovauja rabinas Moše Šeinfeld, o jo dešinioji ranka Aleks Minin, padeda jam organizuoti kasdienę veiklą ir įgyvendinti naujus sumanymus. Centro steigėjas, finansinis remėjas ir jo geroji dvasia – visų studentų labai gerbiamas Viljam Štern, kuris džiaugiasi ne tik tuo, kad studentai Kaune randa Izraelio salelę, savo antruosius namus, puoselėja žydišką dvasią, bet ir susipažįsta, susidraugauja ir net sukuria šeimas.
Kauno žydų bendruomenė jau ne vienerius metus gražiai bendradarbiauja su V. Šternu ir jo globojamu centru, yra partneriai kai kuriuose jo projektuose, centro atstovai dalyvauja bendruomenės organizuojamuose renginiuose, o kiekvieną penktadienį KŽB Šabato vakarienei dovanoja šviežutėles chalas ir šventinį pyragą.
Paneriai – preciziškai apgalvotas žudymo fabrikas

Paneriai – preciziškai apgalvotas žudymo fabrikas

Prieš trejus metus Panerių memoriale pradėti vykdyti ir tebevykdomi tyrimai, kurių metu 2015 metais buvo atrastos iki tol nežinomos dvi žudymo duobės bei nustatytas tikslesnis 86 hektarų Panerių memorialo teritorijos plotas, Lietuvos istorijos instituto Miestų tyrimo skyriaus vedėjo Sauliaus Sarcevičiaus teigimu, yra nauji ne tik Lietuvoje, bet ir pasauliniu Holokausto mastu.
„Paneriuose įkurta taip vadinama „bazė“ buvo ne šiaip masinių žudynių vieta, bet preciziškai, iki smulkmenų žmogaus apgalvotas ir realizuotas bei nuolat tobulintas žudymo fabrikas. Sveiku protu nesuvokiama šio mechanizmo veikla tiesiogine prasme įsispaudė į žemę ir šie pėdsakai fiksuoti reljefo rekonstrukcijos plane mums tampa gyvais tų nusikaltimų liudininkais, kuriais naciai taip stengėsi atsikratyti“, – trečiadienį pirmą kartą Lietuvoje vykusios Tarptautinio Holokausto atminties aljanso (IHRA) konferencijos metu sakė Lietuvos istorijos instituto mokslininkas.
1941–1944 metais Vilniaus ypatingasis būrys, pavaldus nacistinės Vokietijos saugumo tarnybai, dėl rasinių priežasčių Paneriuose nužudė 100 tūkst. Vilniaus ir Rytų Lietuvos gyventojų – daugiausia žydų. Vilniaus pakraštyje esantis Panerių memorialas sušaudytų aukų skaičiumi yra didžiausia Holokausto vieta Lietuvoje, plačiai žinoma tarptautiniu mastu.

Aušvico mirties stovykloje grupė apsinuoginusių žmonių surengė protu nesuvokiamą akciją

Aušvico mirties stovykloje grupė apsinuoginusių žmonių surengė protu nesuvokiamą akciją

Prie buvusios Aušvico-Birkenau nacių koncentracijos stovyklos vartų penktadienį 14 vyrų ir moterų paskerdė avį ir nusimetė savo drabužius, pranešė Lenkijos muziejus. Po to maždaug 20-27 metų asmenys, kurių tapatybės, pilietybės ir motyvai nenustatyti, grandinėmis prisirakino prie stovyklos vartų su garsiuoju užrašu „Arbeit macht frei“ (Darbas išlaisvina), nurodoma pranešime. Pasak vietos žiniasklaidos, grupelė savo veiksmus filmavo iš skraidyklės. Netrukus įsikišo pietiniame Osvencimo mieste esančio muziejaus apsaugininkai. Policija pranešė, kad visi akcijos dalyviai buvo sulaikyti.

Klaipėdos žydų bendruomenė švenčia Purimą su jidiš dainomis

Klaipėdos žydų bendruomenė švenčia Purimą su jidiš dainomis

Tarptautinės laimės dienos išvakarėse kovo 22d. Klaipėdos žydų bendruomenė organizavo dainų vakarą Jidiš kalba laimingiems žmonėms. Vakaro svečiai buvo supažindinti su Purimo šventės, kuri buvo švenčiama tradicijomis, judaizmo auklėjimo ypatybėmis, kurios padeda žmonėms būti laimingais. Koncertinė programą paruošė ansamblis KLEZMASTERS, kuriam vadovauja Lev Sandiuk su soliste Alina Ivach. Dainų atlikimas padėjo perteikti ir pajausti kiekvienam dalyvavusiam laimės jausmą: nuo mažo iki didelio. Jas atliko ir visi norintys, gyvai dainuodami. Dainos skambėjo jidiš, hebrajų lietuvių, ukrainiečių, rusų, baltarusių, azerbaidženiečių kalbomis. Muzika vienija žmones. Solinis pasirodymas parengė Michail Blinkov, klarnetas su Aleksej Rozov, smuikas, solistai nepaliko nei vieno abejing klausytojo. Koncertas užsitęsė ir baigėsi vėlų vakarą. Savivaldybės atstovai ir Klaipėdos tautinių bendrijų atstovai dėkojo renginio organizatoriams ir „Geros Valio Fondui“ už gražų vakarą ir gautą emocinį laimės užtaisą.

Daugiau:

Arkadijaus Vinokuro knygos „Mes nežudėme“ pristatymas Šiaulių bibliotekoje

Arkadijaus Vinokuro knygos „Mes nežudėme“ pristatymas Šiaulių bibliotekoje

 

Kovo 23 d., ketvirtadienį, 17 val.Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka  kviečia į susitikimą su rašytoju, žurnalistu, aktoriumi Arkadijumi Vinokuru ir jo knygos „Mes nežudėme“, tiesiančios tiltą tarp dviejų tautų kenčiančių sielų, sutiktuves. Renginį moderuoja Branguolė Šimkūnienė.

Ši knyga ne apie nusikaltėlius, dalyvavusius naikinant bendrapiliečius žydus. Teigiu, kad lietuviai nėra žydšaudžių tauta ir vaikai neturi jaustis kalti dėl tėvų nusikaltimų. Knygoje susipažinsite su vaikais, anūkais, giminėmis tų, kurie žudė, konvojavo žudynių vietų link, plėšė. Deja, tarp nusikaltėlių buvo jų tėvai, dėdės, seneliai. Pašnekovai dalijasi skausmu, gėda ir neretai – meile savo tėvams, apie kurių nusikaltimus nieko nežinojo. Čia nerasite kaltinimų, priekaištų, nes kalbuosi su žmonėmis, kurie yra patys savo tėvų – nusikaltėlių – aukos. Knyga skirta tiltui tarp mūsų abiejų tautų iškankintų sielų tiesti“, – taip apie šį unikalų leidinį pasakoja jo autorius, prisistatantis kaip žydų kilmės bendrapilietis, kurio tetos, seneliai nužudyti.

Knygoje pateikti trisdešimt penki pokalbiai su žydų žudikų ar kitaip prisidėjusių prie genocido asmenų vaikais ir giminaičiais. Visi pokalbiai autentiški, autorius jų nekomentuoja. Prieš kiekvieną pokalbį pateikta duomenų iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylų apie nusikaltėlį ir jo padarytus nusikaltimus. Knygoje taip pat pateiktas sąrašas 360-ies žydų žudikų arba kitaip žydus persekiojusių asmenų.

A. Vinokuras gauna nemažai laiškų iš skaitytojų. Kauno chirurgas parašė,kad kiekvienas lietuvis turėtų turėti šią knygą. Citata iš Facebooko laiško.

“Gerbiamas Arkadijau, į rankas paėmiau jūsų knygą “Mes Nežudėme”, perskaičiau vienu prisėdimu, negalėjau sustoti, kiekvieną raidę, paskendęs ašarose ir nenutrūkstamoje maldoje.  Neišdildomai sujaudintas ir sukrėstas iki širdies gelmių. Kažkas įvyko, ko iki šiandien dar negaliu suvokti. Rašau norėdamas jus pasveikinti su šia knyga, leiskite išreikšti nepaprastą dėkingumą už atliktą, nepakeliamo sudėtingumo darbą, už pilietiškumą, už Tiesą! Tiesa išlaisvina! Kelias į tikrą ramybę nekaltai nužudytiems… . Mano vertinimu, jūsų knyga – tai istorinis lūžio taškas, ta pradžia, kuri žymi perėjimą per tautos, o jei aš save priskiriu savo tautai tai reiškia, kad ir per mano tamsiausias nuodėmes – į taiką, į viltį taikai ateities kartose, viltį, kad tai niekada nepasikartos. Tai jau nėra tik knyga, tai jau visą permainantis Žodis. Man sunku išrašyti mintis, kuriomis noriu ir reiškiu jums pagarbą ir nuoširdų dėkingumą, kad jūsų darbo dėka šiandien įvyko pokytis ne tik manyje, bet ir mano pasaulyje, mano vaikuose ir dar negimusiuose, mano vaikų vaikuose. Gėriuosi ir esu įkvėptas jūsų drąsa ir tarnyste man ir mūsų su jumis, šaliai! Ačiū. Telaimina jus Dievas!”

 

Buvusi žydų biblioteka Vilniuje įtraukta į vertybių registrą

Buvusi žydų biblioteka Vilniuje įtraukta į vertybių registrą

Vilnius, kovo 22 d. (BNS). Buvusios žydų bibliotekos pastatas Vilniuje įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, jame ketinama įkurti Vilniaus geto memorialinį muziejų.

Kultūros paveldo departamento (KPD) teigimu, Žemaitijos gatvėje 4-uoju numeriu pažymėtam pastatui suteikta teisinė apsauga dėl jo archeologinių, architektūrinių ir istorinių vertingųjų savybių. Sprendimą priėmė Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba.

KPD direktorė Diana Varnaitė sako, kad buvusioje Vilniaus geto vietoje išlikęs pastatas, kuriame prieškariu veikė viešoji „Meficei Haskala“ biblioteka, o vėliau ─ Vilniaus geto biblioteka šiuo metu yra nenaudojamas, jis priklauso Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui.

„Jo iniciatyva pastate ateityje ketinama įkurti Holokausto Lietuvoje ir Vilniaus geto memorialinį muziejų, kuriame būtų eksponuojamas  gausus žydų kultūrinis paveldas ir holokausto istorija Lietuvoje. Minint žydų genocido dieną, kasmet ten skaitomos Holokausto aukų vardai ir pavardės“, ─ sako D.Varnaitė.

Žydų getas Vilniaus senamiestyje įkurtas nacių okupacijos metu, 1941-ųjų rugsėjo 6 dieną, tuo metu Vilniuje gyveno apie 57 tūkstančiai žydų. Per visą geto gyvenimo laikotarpį jame buvo uždaryta apie 50 tūkstančių žmonių. Vilniaus getas likviduotas iki 1943 metų rugsėjo 23-24 dienomis, iš 57 000 Vilniaus žydų, pasibaigus karui gyvi liko tik apie du tūkstančiai, didžioji dauguma jų nužudyti Vilniaus priemiestyje Paneriuose.

Žemaitijos 4 250px-Vilna1

Vilniuje susitinka Holokausto tyrėjai

Vilniuje susitinka Holokausto tyrėjai

Vilnius, kovo 22 d. (BNS). Trečiadienį Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje prasideda konferencija „Masinių žudynių pradžia: 1941 m. vasaros-rudens žudynių vietų identifikavimas ir atminimas“. Konferencijoje dalyvauja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

IHRA3

Konferenciją organizuoja Tarptautinis Holokausto atminties aljansas (IHRA), kuris vienija 31 šalies vyriausybes, istorikus, švietėjus, muziejininkus ir kitus asmenis, dirbančius Holokausto tyrimų, švietimo ir atminimo srityse. Lietuva šio aljanso nare tapo 2003 metais, o tarptautinis IHRA renginys Vilniuje organizuojamas pirmą kartą, pranešė muziejus.

Dvi dienas truksianti konferencija, skirta žudynių vietų identifikavimui, pažymėjimui ir įamžinimui Baltijos šalyse, Baltarusijoje, Ukrainoje ir Rumunijoje, vyks Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre.

Konferencija suburs Holokausto tyrėjus, specialistus, vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovus iš Lietuvos ir dar keliolikos šalių – Baltarusijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Izraelio, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Moldovos, Nyderlandų, Prancūzijos, Rumunijos, Šveicarijos, Ukrainos ir Vokietijos. Konferencijos dalyviai dalinsis gerosiomis praktikomis, aptars masinių žudynių vietų tyrimo ir įamžinimo iššūkius ir galimus sprendimus, dalyvaus specializuotose dirbtuvėse.

Konferencijos metu Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus ir Lietuvos istorijos institutas pristatys naujausius tyrimus, atliktus Panerių masinių žudynių teritorijoje, renginio dalyviai turės galimybę aplankyti Panerių ir Naujanerių žudynių vietas.

1941 – 1944 metais Vokietija buvo okupavusi Lietuvą, šiuo laikotarpiu įvykdytas Holokaustas, vokiečiai ir jų kolaborantai lietuviai išžudė per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų.

Po Ramūno Karbauskio sparnu – žydus žeidžiantys tekstai

Po Ramūno Karbauskio sparnu – žydus žeidžiantys tekstai

Lzinios.lt

Leidinyje „Ūkininko patarėjas“, kurio daugiau kaip 30 proc. akcijų valdo „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, spausdinamuose rašiniuose keliamos abejonės dėl valstybės apdovanojimu pagerbtos buvusios geto kalinės ir sovietinės partizanės Fanios Brancovskajos veiklos žeidžia Lietuvos žydų bendruomenę. Seimo nario istoriko Arvydo Anušausko manymu, tokios publikacijos primena nacių propagandą ir prisideda prie tautinės nesantaikos kurstymo.
„Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) savo žodžius stengiasi grįsti faktais, dokumentais, šimtą kartų pasitikrinti, prieš kalbėdama. Tokie kaltinimai ir tokia retorika, kokia skelbiama „Ūkininko patarėjo“ tekstuose, mano supratimu, yra mažų mažiausiai neetiška“, – „Lietuvos žinioms“ sakė LŽB pirmininkė Faina Kukliansky.
Taip ji įvertino leidinyje „Ūkininko patarėjas“ publikuotus straipsnius, kuriuose keliamos abejonės F. Brancovskajos, šįmet Vasario 16-osios proga už nuopelnus Lietuvai ir mūsų šalies vardo garsinimą pasaulyje apdovanotos ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, veikla Antrojo pasaulinio karo metais. Keliose publikacijose tvirtinama, jog iš Vilniaus geto pabėgusi ir prie sovietinių partizanų prisidėjusi F. Brancovskaja yra tragiškų Kaniūkų kaimo gyventojų žudynių, įvykdytų 1944 metų sausį, dalyvė, nors, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) ekspertų tyrimų duomenimis, ji šioje akcijoje nedalyvavo.
Rėmėsi prielaidomis „Vasario 21 dieną „Ūkininko patarėjas“, pirmasis iš Lietuvos žiniasklaidos priemonių, pranešė visuomenei, kad prezidentūra, Vasario 16-osios proga „už nuopelnus Lietuvai“ užkabinusi „riterės“ kryžių sovietinei diversantei, Rytų Lietuvos Kaniūkų kaimą išžudžiusios žydų gaujos narei Faniai Brancovskajai, iš tiesų apdovanojo ir reabilitavo visus lietuvių tautos genocido vykdytojus“, – rašoma kovo 14 dieną publikuotame tekste.

Susitikimas su Amerikos Hebrajų akademijos vadovu Glenn A. Drew

Susitikimas su Amerikos Hebrajų akademijos vadovu Glenn A. Drew

AmericanHebrewAcademyLogo

Vilniuje lankėsi  ir su LŽB pirmininke Faina Kukliansky susitiko Amerikos Hebrajų Akademijos – žydų koledžo vadovas. Amerikos Hebrajų akademija – vienintelis pasaulyje tarptautinis žydų koledžas su parengiamąja  internatine mokykla.

Glenn A. D Drew glaudžiai bendradarbiauja su dirbančia tarptautinio švietimo srityje, Baltijos Taryba. Jis  pirmą kartą apsilankė Vilniuje 2016 spalį. Neseniai perskaitęs apie Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkę ir jos  darbą žydų bendruomenėje,  Glenn A. Drew labai susidomėjo. Laiške pirmininkei Fainai Kukliansky jis rašė, kad dažnai keliauja po pasaulį, susitinka su žydų bendruomenėmis, kuriose lankydamasis, jis informuoja  apie galimybes žydams paaugliams studijuoti Amerikos Hebrajų akademijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Glenn A. Drew pageidavimu, susitikimas LŽB su F.Kukliansky įvyko, jame kalbėta apie galimybes paaugliams mokytis Amerikos Hebrajų akademijoje.

Frankfurto žydų bendruomenė taip pat laukia Pesacho šventės

Frankfurto žydų bendruomenė taip pat laukia Pesacho šventės

Šiomis dienomis  Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Socialinių programų departamento darbuotojai vieši Frankfurto žydų bendruomenėje. Remiant ERASMUS programai, šiais metais 10 centro darbuotojų mokysis iš didžiulę patirtį turinčių kolegų Vokietijoje, Prancūzijoje ir Lenkijoje, kaip plėsti paslaugų tinklą pagyvenusiems asmenims bei gerinti teikiamų socialinių paslaugų kokybę.

Frankfurte besimokančius priima ZWST – Zentralwohlfahrtsstelle der Juden in Deutschland partnerė – organizacija Vokietijoje. Tai viena stipriausių ir didžiausią patirtį turinti organizacija, dirbanti su pagyvenusiais žmonėmis. Pagrindiniai  jų klientai yra iš Rytų Europos emigravę žydai ir jų šeimos.  LŽB Socialinių programų departamentui svarbu susipažinti išsamiai su teikiamų paslaugų standartais, europietišku požiūriu ir kaip jį pritaikius, spendžiant gyventojų senėjimo problemas bendruomenėje.

Kviečiame pasižvalgyti po Frankfurto žydų bendruomenę, kuri yra antra pagal dydįVokietijoje ir jungia apie 8000 narių, iš kurių 60% yra pastaruoju metu atvykusieji iš Ukrainos, Rusijos ir kitų šalių. Bendruomenės nariai moka nario mokestį, kuris priklauso nuo gyventojų pajamų mokesčio. 

Macai VŽB nariams!

macai skelbimui

Gerbiamieji VŽB nariai,
Tęsiame praeitais metais pradėtą tradiciją – dovanojame kiekvienam VŽB nariui po 1 macų pakelį  (1 kg).
Jį kviečiame atsiimti Pylimo g. 4, 201 kab. Nuo 8.30 iki 16.30 val. darbo dienomis nuo kovo 22 d. iki kovo 28 d. imtinai.

Kovo 26 d. (sekmadienį) maloniai kviečiame atsiimti savo macų dėžutę nuo  11 iki 17 val. (201 kab.)
Prašome su savimi turėti tapatybę liudijantį dokumentą.

SVARBI INFORMACIJA:

  • 1 VŽB nariui-1 macų pakuotė dovanų,
  • VŽB nariams, kurie yra ir Socialinių programų departamento klientai, maca yra dalinama atskirai – http://www.lzb.lt/2017/03/17/32698/
  • Papildomą kiekį macų galite įsigyti „Beigelių krautuvėlėje“, 1kg – 3,5 eur
Purimas LŽB klubuose “Gešer” ir “Kaveret”

Purimas LŽB klubuose “Gešer” ir “Kaveret”

Purimas 2017 su ryškiomis kostiumų spalvomis, gera nuotaika ir kaukėmis, 20-ojo amžiaus 60-ųjų, 70-ųjų, 80-ųjų metų stiliumi tapo linksmiausia švente Lietuvos žydų bendruomenės “Gešer” ir “Kaveret” klubams. Purim – hebrajų kalba reiškia “burtus” .Šventės istoriją aprašyta Biblijoje, Esteros knygoje, kurioje pasakojama apie žydus nuo piktadario Hamano kėslų išgelbėjusį stebuklą kėslų.

Gesher 7

Kadangi smagus karnavalas vyko penktadienį, šventė prasidėjo Šabo sveikinimo ceremonija, su malda, kurią skaitė jauna klubo “Kaveret” pora – Viljamas ir Aleksandra.

Gesher 10

Vakaro šeimininkė – LŽB programų koordinatorė Žana Skudovičienė ir šventės vedėjas Michailas Frišmanas pasveikino visus dalyvius su linksmiausias žydų metų švente, surengė viktoriną, kuri buvo skirta Purimo tradicijoms ir istorijai.

Gesher 3

Purimas Ukmergės žydų bendruomenėje

Purimas Ukmergės žydų bendruomenėje

Kovo 19 dieną Ukmergės rajono žydų bendruomenė drauge smagiai šventė Purimo šventę. Purimas (hebr. burtai) – pavasario šventė, kurios metu švenčiamas žydų išgelbėjimas nuo mirties Babilone.UkmPur 3

UKM Purim

Prie gražaus šventinio stalo pasipuošusių karnavalinėmis kaukėmis bendruomenės narių rate buvo prisiminta šventės istorija aprašyta Biblijos Esteros knygoje.

Maca brei su špinatais

Maca brei su špinatais

Beigelių krautuvėlėje prasidėjus prekybai Maca ir Macos miltais norime pristatyti tradicinius žydiškus patiekalus iš šių produktų.

Maca brei – tai paprastas žydų aškenazių patiekalas, kurio pavadinimas jidiš kalba reiškia – kepta maca. Patieklas tiekiamas Pesach šventės pusryčiams.

Jums reikės: 

2 puodeliai verdančio vandens

5 kiaušiniai

6 vnt. Macos palotėliai

Lietuvos šachmatų lygoje – dramatiška atomazga

Lietuvos šachmatų lygoje – dramatiška atomazga

Savaitgalį Vilniuje baigėsi trečiasis Lietuvos šachmatų lygos (LŠL) etapas, kurio metu buvo sužaisti du turai ir išaiškėjo stipriausi Lietuvos klubai.

Po dviejų etapų (5 partijų) atrodė, kad intrigos nebus. Čempionate dominavo MRU ekipa, laimėjusi visus penkis mačus (10 taškų). Antroje vietoje rikiavosi „Gigant Chess“ iš Panevėžio (8 taškai), dar tašku atsiliko LSK „Makabi“ ir daugkartinis LŠL čempionas „Margiris“ iš Kauno. Šeštame ture lyderiai MRU 1,5:3,5 pralaimėjo LSK „Makabi“, o „Gigant Chess“ ir „Margiris“ pasidalino po tašką (2,5:2,5).

Prieš lemiamą partiją MRU vis dar buvo priekyje (10 taškų), tačiau ant kulnų jau lipo tiek LSK „Makabi“, tiek „Gigant Chess“ – abi komandos turėjo po 9 taškus.  Paskutiniame ture šachmatininkai ne tik žaidė savo partijas, bet ir žvalgėsi į konkurentus, mat situacija nuolat reikalavo skaičiavimų, kam ir kokio rezultato pakanka norint užimti aukštesnę vietą.

Pirmieji savo mačą prieš Plungės „Bokštą“ rezultatu 3,5:1,5 laimėjo LSK „Makabi“, kurie šiuo rezultatu užsitikrino mažiausiai trečiąją vietą. Tai reiškė, kad „Gigant Chess“ mače prieš Rokiškio šachmatų klubą (RŠK) reikia laimėti mažiausiai 4:1 ir LSK „Makabi“ ekipa bus aplenkta. Panevėžiečiams nepavyko įgyvendinti šio uždavinio – pergalė 3,5:1,5.

Aukso likimas sprendėsi dviejų universitetų dvikovoje. Po beveik penkių valandų kovos 75 metų tarptautinis meistras Kęstutis Kaunas dramatiškai įveikė Andrių Brazdžionį ir KTU nugalėjo MRU 3:2. Šis rezultatas dėl geresnių papildomų rodiklių atnešė pergalę lygoje LSK „Makabi“ ekipai, „Gigant Chess“ liko antri, o MRU (10 taškų) tenkinosi trečiąja vieta. Dešimt taškų surinko ir KTU komanda, tačiau kauniečiai liko ketvirtoje vietoje.

#AtmintisAtsakomybeAteitis

#AtmintisAtsakomybeAteitis

Atmintis. Atsakomybė. Ateitis. Tai yra nuoseklūs laiptai, vedantys link realių teigiamų pokyčių visuomenėje. Demokratijos ir tolerancijos ateitis priklauso nuo atminties ir prisiimtos atsakomybės, leidžiančių žengti toliau.  Žingsnis į ateitį – apžvelgus, įvertinus ir pasirėmus geriausių iniciatyvų prieš diskriminaciją patirtimi – toks yra naujo, startuojančio projekto tikslas.

Startuoja projektas „Rekomendacijų dėl veiksmų kovojant su antisemitizmu ir romofobija Lietuvoje, paruošimas ir viešinimas“.

Projektą remia EVZ fondas (Vokietija). („Erinnerung, Verantwortung, Zukunft“ vok. – tai „Atmintis, Atsakomybė, Ateitis“ liet). Fondas remia sistemingus ir ilgalaikius tyrimus, analizuojančius romų ir žydų diskriminavimą bei marginalizaciją Europoje.

Tautinių mažumų departamente – įtraukianti kelionė po paveldo objektus

Tautinių mažumų departamente – įtraukianti kelionė po paveldo objektus

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kovo 16 dieną besidominčius paveldu sukvietė į multimedija plokštelės, skirtos Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų kilnojamojo ir nekilnojamojo kultūros paveldo objektams, pristatymą. Departamento iniciatyva išleistame diske – fotografo Kosto Šukevičiaus įamžinti Lietuvos tautinių bendruomenių paveldo objektai 3D panoraminėse nuotraukose. Šioje dalyje galima susipažinti su Lietuvos lenkų ir žydų bendruomenėmis susijusiu paveldu.

Renginyje dalyvavo ir savo mintimis apie tautinių bendruomenių paveldą, jo reikšmę ir dar neatskleistas galimybes dalinosi Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis, laikinai einanti Valstybinio turizmo departamento direktorės pareigas Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, žurnalistė, gidė, knygų apie Pietryčių Lietuvos kultūros objektus – Paulavos respubliką, Jašiūnų dvaro rūmus – sudarytoja ir bendraautorė Aurelija Arlauskienė, Lietuvos žydų bendruomenės atstovas paveldosaugai Martynas Užpelkis. Moderavo interneto portalo Bernardinai.lt vyr. redaktorius Donatas Puslys.

Prasideda macų dalybos!

LŽB logo paveiksliukas1Macai

LŽB Socialinių programų departamento (SD) klientų dėmesiui!
LŽB Socialinių programų departamento klientai MACUS gali atsiimti darbo dienomis nuo
2017 m. kovo 21 d. iki balandžio 4 d.nuo 11.00 iki 15.00 val. kompiuterinėje klasėje   I- ame aukšte. Jeigu turite,  pasiimkite kartu savo VŽB nario pažymėjimą!
PASTABA VŽB nariams, kurie nėra Socialinio departamento klientai, macai bus dalinami atskirai (vienam nariui- vienas pakelis macų dovanų).