Siunčiame lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės padėką už dalyvavimą Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose.Gražios dienos ir artėjančių šv. Velykų!
Kvietimas į filmą „Aidos paslaptys“
Izraelyje minimos Holokausto aukų atminimo dienos (Yom HaShoa) išvakarėse
Izraelio Valstybės ambasada Lietuvoje kviečia į vienintelę filmo „Aidos paslaptys“ peržiūrą, kuri vyks
balandžio 23 d., sekmadienį, 15.00 val. kino teatro “Pasaka” (Šv. Ignoto g. 4) didžiojoje salėje
Apie filmą:
IX forto muziejuje atidaryta nauja ekspozicija „Užsienio šalių piliečiai žydai nužudyti IX forte“
Kauno IX fortas Antrojo pasaulinio karo metu buvo paverstas viena didžiausių masinių žudynių vieta nacistinės Vokietijos okupuotoje Lietuvoje. 1941–1944 m. laikotarpiu čia buvo žudomi Lietuvos ir iš kitų Europos valstybių atvežti žydų tautybės asmenys: Austrijos, Čekoslovakijos, Lenkijos, Sovietų Sąjungos, Prancūzijos, Vokietijos. 1941 m. lapkričio 25 d. IX forte buvo sušaudyta beveik 3 tūkst. iš Berlyno, Miuncheno ir Frankfurto prie Maino perkeltų žydų. Paskutinė žinoma masinė užsienio šalių piliečių naikinimo akcija IX forte įvykdyta 1944 m. gegužės mėnesį. Iš Dransy koncentracijos stovyklos Prancūzijoje į Rytų Europą buvo išsiųsti 878 žydai – dauguma jų išlaipinti Kauno geležinkelio stotyje, nugabenti į IX fortą ir sušaudyti.
Prie ekspozicijos įrengimo reikšmingu finansiniu indėliu prisidėjo į Jungtines Amerikos Valstijas 1946 m. emigravęs Henris Kelenas*. Jis 2014 m. Kauno IX forto muziejui testamentu skyrė palikimo dalį – savo tėvų, brolio, sesers ir visos Kauno miesto žydų bendruomenės, pražuvusios Holokausto metu, atminimui. Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba. Kiti partneriai: Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakultetas, VDU teatras, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija. Ekspozicija yra papildyta virtualiu turiniu, su kuriuo galima susipažinti, naudojantis išmaniaisiais įrenginiais (išmaniaisiais telefonais, planšetėmis). Jų pagalba lankytojai gali susipažinti su vienos šeimos iš Vokietijos istorija. Bendradar
Seminaras apie žydų tautos tradicijas ir papročius
Trečią Pesach šventės dieną Panevėžio miesto žydų bendruomenėje apsilankė gausi svečių delegacija – 40 Panevėžio apskrities mokytojų. Mokytojai dalyvavo seminare, kurio metu jiems buvo pasakojama apie žydų tautos tradicijas, papročius bei gyvenimą.
Seminaro dalyviai išklausė Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininko Gennady Kofman pasakojimą apie bendruomenės veiklą per pastaruosius penkerius metus. Svečiams ne tik buvo papasakota apie vieną iš tradicinių žydų valgių – macą – bet ir pasiūlyta jo paragauti.
Seminarui pasibaigus mokytojai išreiškė nuoširdų susidomėjimą pateikta informacija ir tvirtino, jog sužinojo daug naujo apie vieną iš bendrą Lietuvos istoriją kūrusių tautų – žydus.
Panevėžio žydų bendruomenė švenčia Pesachą
Pesach – tai viena svarbiausių pavasario žydų šventė, kuri švenčiama visame pasaulyje, visose žydų bendruomenėse. Balandžio 10 dieną Panevėžio m. žydų bendruomenė kavinėje „Rojaus paukštė“ šventė Pesah pirmą sederį. Pesacho sederis nuo seno yra svarbiausia šventės dalis. Šventėje dalyvavo ir suaugusieji, ir vaikai, ir svečiai. Buvo papasakojama apie Pesacho šventės tradicijas, skaitoma Agada, bendruomenės moterys užžiebė žvakes. Ant stalo buvo visi tradiciniai šventės patiekalai, primenantys karčią žydų vergovę Egipte, sunkias klajones išsivadavus iš vergogovės. Duoną pakeitė macai – paplotėliai, kuriais žydai maitinosi Sinajaus dykumoje, kartūs žalumynaim kurie šiais laikais dedmis į sederio lėkštę, simbolizuoja patirtas kančias.
Dar kartą sveikiname su gražia Pesacho švente, kuri vis dar tęsiasi ir linkime visiems Lietuvos žydams ramybės, taikos, santarvės, dvasingumo ir aukščiausiojo palaiminimo.
GYVŲJŲ MARŠAS 2017 -YOM HA SHOA MINĖJIMAS BALANDŽIO 26 D. 16 VAL.
2017 m. balandžio 26 d., 16 val., trečiadienį, Paneriuose pagerbsime Holokausto aukų atminimą.
Gyvųjų Maršas – simbolinė kelionė 70 000 pasmerktųjų mirčiai taku nuo Panerių geležinkelio stoties iki Panerių memorialo, Vilniuje rengiama jau 10-ąjį kartą.
Procesijos trukmė iki Panerių memorialo – 20 min. Bendra renginio trukmė – 1.15 val.
Kviečiame būti kartu visus, neabejingus Holokausto atminčiai.
Norėdami vykti LŽB transportu, maloniai prašome registruotis nurodydami savo vardą bei pavardę:
el. paštu: info@lzb.lt arba tel. +370 672 40942 (galite rašyti SMS su vardu ir pavarde bei prierašu „Gyvųjų Maršas“).
14.45 val. užsiregistravusių renginių dalyvių prie Pylimo g. 4 lauks autobusas.
Happy Greetings for Passover 2017 from the Israeli-Jewish Congress (IJC)
|
Padėkos vakaras Kauno žydų bendruomenėje
Jau daugiau nei dvidešimtį metų Kauno žydų bendruomenėje gyvuoja graži tradicija – pagerbti bendruomenės narius, aktyviausiai dalyvaujančius KŽB renginiuose, rodančius iniciatyvą ir norą padėti organizuojant įvairias veiklas. Susirinkusiuosius į vakaronę džiugino nuotaikingos ir lyriškos Živilės Povilaitytės, Arvydo Joffės, Michailo Javič ir Rolando Babraičio atliekamos melodijos, šiltas bendravimas ir šiame technologijų amžiuje vis dar vertingomis išliekančios dovanos – knygos. KŽB pirmininkas Gercas Žakas paragino visus ir toliau būti tokiais aktyviais ir entuziastingais bei susitikti kitais metais tuo pačiu laiku tokiame pat šauniame renginyje.
Renginį rėmė
Ar norėtumėte pasenti Frankfurto senjorų centre?
Kovo mėn. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės socialinio centro darbuotojai lankėsi Frankfurto žydų bendruomenėje ir kelias dienas praleido senjorų centre. Čia stebėjo slaugos specialistų darbą, domėjosi programomis pagyvenusiems žmonėms ir diskutavo, kodėl senjorams yra svarbu užsiimti ThaiChi praktika. Frankfurto centre, gyvenamų namų ir vilų kvartale prieš 5 metus pastatyti ir įkurti moderniausi namai, kur iš tikrųjų norėtųsi pasenti.
Pasižvalgykime po senjorų centrą Frankfurte.
VVGŽM Tolerancijos Centro sveikinimas
Kauno žydų bendruomenė sveikina su Pesacho švente
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina prof. habil. dr. Leonidą Melniką su 60-mečiu!
Balandžio 10 d. pianistas, vargonininkas, muzikologas prof. habil. dr. Leonidas Melnikas švenčia 60 metų jubiliejų. Ta proga Lietuvos Muzikos ir Teatro akademijoje Juozo Karoso salėje vyko kūrybinis Leonido Melniko vakaras „Su muzika ir knyga“, kuriame dalyvavo pats jubiliatas, taip pat – Borisas Traubas (smuikas), Valentinas Kaplūnas (violončelė), Genadijus Savkovas (akordeonas).
Nuotraukoje Prof. Leonidas Melnikas ir LŽB pirmininkė Faina Kukliansky
Lietuvos žydų bendruomenė pažįsta Leonidą Melniką kaip aktyvų muzikinių renginių, vykstančių bendruomenėje rengėją ir dalyvį, įdomų pasakotoją, malonų išsilavinusį Vilniaus inteligentą. Jis visados laukiamas žydų bendruomenėje, nes visi žino, jei dalyvaus Leonidas Melnikas, bus geras koncertas ir įdomus šiltas pokalbis. Jubiliejaus proga LŽB nuoširdžiai sveikina gerbiamą Leonidą Melniką ir linki geros sveikatos, kai branda ir išmintis šviesų kelią kloja ir aidi senos melodijos nauja, skambia gaida. Tegul jubiliejaus proga naujos viltys sužydės, o mūsų sveikinimo žodžiai sielą šiluma užlies. Mazel Tov!
Leonidas Melnikas gimė 1957 m. balandžio 10 d. Vilniuje. 1964–1975 m. mokėsi M. K. Čiurlionio menų mokykloje, 1975–1980 m. studijavo Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) N. Rimskio-Korsakovo konservatorijoje (prof. M. Chalfino fortepijono ir prof. N. Oksentian vargonų klasėse, diplomas magna cum laude). 1982 m. baigė N. Rimskio-Korsakovo konservatorijos meno aspirantūrą, o 1983 m. ten pat – doktorantūrą. 1986–1987 m. tobulinosi Veimaro Franzo Liszto aukštojojoje muzikos mokykloje, 1993 m. – Miuncheno aukštojoje muzikos mokykloje, 1995 m. – Paryžiaus muzikos ir šokio konservatorijoje (Conservatoire national supérieur de musique et de dance de Paris) bei Guildhall muzikos ir dramos mokykloje Londone.
1984 m. apsigynė daktaro disertaciją, 1991 m. atlikta habilitacijos procedūra. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dėsto nuo 1983 m. 1989 m. suteiktas pedagoginis docento laipsnis, 1994 m. – profesoriaus. L. Melnikas dėsto fortepijoną, mokslo tiriamojo darbo pagrindus, vadovauja mokslo darbams. Nuo 1995 m. yra Bendrojo fortepijono katedros vedėjas.
2011 m. prof. L. Melnikas buvo išrinktas LMTA Senato pirmininku, 2016 m. perrinktas antrajai kadencijai.
L. Melnikas kaip pianistas koncertuoja Lietuvoje ir svetur, nuo 1993 m. yra trio „Musica camerata Baltica“ narys (drauge su smuikininku Borisu Traubu ir violončelininku Valentinu Kaplūnu). Yra gastroliavęs Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, JAV, Rusijoje, Latvijoje, Estijoje, kitose šalyse. Surengė rečitalių prestižinėse salėse: Leipcigo „Gewandhaus“, Berlyno „Konzerthaus“, Farnkfurto prie Maino „Alte Oper“, Sankt Peterburgo filharmonijos Didžioji salė, Maskvos konservatorijos Didžioji salė ir kt.
Tarp L. Melniko scenos partnerių – Tiuringijos simfoninis orkestras, Rostoko filharmonijos orkestras, Sankt Peterburgo kamerinis orkestras, Lietuvos kamerinis orkestras, Minsko kamerinis orkestras, solistai Virgilijus Noreika, Anu Kaal, Ruzana ir Karina Lisizian.
L. Melniko įgroti garso įrašai saugomi Lietuvos radijo fonduose; Lietuvoje, Rusijoje, JAV, Portugalijoje išleistos kompaktinės plokštelės.
L. Melnikas yra daugelio mokslinių publikacijų autorius. Parašė monografijas „C. Ph. E. Bachas ir Pabaltijys. Apie brolius Grotthussus“ (1997), „Экология музыкальной культуры“ („Muzikinės kultūros ekologija“, 2000), „Muzikos paveldas: epochų ir kultūrų sankirta“ (2007), „Lietuvos žydų muzikinio paveldo pėdsakais“ (2008).
L. Melnikas yra Lietuvos muzikų sąjungos Tarybos narys, Daugpilio universiteto anglų kalba leidžiamų periodinių mokslo darbų leidinių „Problems in Music Pedagogy“ bei „Music Science Today: the Permanent and the Changeable“ tarptautinių redakcinių kolegijų narys.
Daugpilio (Latvija) universitetas 2004 m. L. Melnikui suteikė Garbės daktaro vardą, 2007 m. L. Melnikas tapo „Auksinio disko“ premijos laureatu.
Šis Pesachas bus kitoks!
Susitinkame 2017 m. balandžio 11 d. 19:00 stilingoje ir jaukioje Beatos virtuvėje, pačioje Vilniaus širdyje, Gedimino prospekte. Šių metų Pesach šventės metu mes ne tik valgysime gardžią vakarienę, bet patys ją ir gaminsime! Į kulinarinę kelionę mus lydės Nida Degutienė – rašytoja, kulinarė, buvusio Lietuvos ambasadoriaus Izraelyje Dariaus Degučio žmona. Tai ir buvo katalizatorius, paskatinęs rašytoją persikelti gyventi į Izraelį.
Svečioje šalyje ji gyveno net 5-erius metus, kuriuos praleido studijuodama prestižiniame IDC Herzliya universitete, o laisvu metu tyrinėdama Izraelio kultūrą bei kulinariją.
Nidos Degutienės knyga „Izraelio skoniai.“ buvo pripažintageriausia pasaulio kulinarine knyga žydiškos virtuvės kategorijoje 2016 m. Beje, Nidos receptai yra vieni skaitomiausių internete ir turi daugiau nei 15 000 sekėjų www.nidosreceptai.lt Nidosreceptai.lt FB !
Su mumis kartu taip pat bus ir rabinas S. D. Izaksonas, kuris padės gilintis į tradicijas ir religinę šios šventės prasmę.
Registracija: http://apklausa.lt/f/pesach-
Su mumis kartu taip pat bus ir rabinas S. D. Izaksonas, kuris padės gilintis į tradicijas ir religinę šios šventės prasmę.
Registracija: http://apklausa.lt/f/pesach-seder-su-nida-degutiene-f8q5wh3/answers/new.fullpage
F. Nyčė ir Pesachas: kaip Exodus (žydų išėjimas iš Egipto vergijos) viską sugriovė
Andres Spokoiny 
Fridrichas Vilhelmas Nyčė (19 a. garsus vokiečių filosofas ir rašytojas) įsivaizdavo, kad egiptiečiai buvo blondinai. Atsiprašau: mano mintys lenkia viena kitą, bet pradėkime nuo pradžių:
Nepaisant žmonių šnekų, F. Nyčė nebuvo antisemitas. Priešingai, jis stojo prieš antisemitizmą, kuris šėlo Vokietijoje jo gyvenimo metais. Savo privačiuose laiškuose jis rašė, kad antisemitai, net ir jo rasistė sesuo, “turėtų būti nušauti.” (O jūs manėte, kad tik jūsų šeima turėjo problemų…)
Nyčė turėjo savo požiūrį į Pesachą, nors iš tikrųjų tai – jo problema, bet ji yra svarbi.
Akiniuotam filosofijos profesoriui žydai, su savo “vergų sukilimu iškreipė natūralią tvarką” ir sukūrė “vergų moralę”, kuri prieštaravo “valdovo moralei”, pastaroji buvo natūrali ir pageidautina pasaulio tvarka. Žydų išsivadavimas iš vergovės atvedė į “kolektyvinį žmogaus išsigimimą”. Būtent taip savo laiku suvokė Nyčė. Prancūzijos revoliucija, JAV revoliucija ir demokratija apskritai, Nyčei buvo tiesioginis žydų vergų pradėtos moralės revoliucijos rezultatas. Prigimtis – Nyčei yra galios taisyklė. Todėl šeimininkas – “valdovas” yra natūralus, reikalingas ir kilnus. Nyčė įsivaizdavo istorinius šeimininkus kaip raumeningus Šiaurės blondinus, net jei jie buvo graikai, romėnai, arba šiuo atveju – egiptiečiai. Nyčė – Tacito, Romos imperijos rašytojo, istoriko, politinio veikėjo, – pasekėjas, kuris teigė, kad tinkama pasaulio tvarka yra ta, kurioje “stiprūs daro tai, ką jie gali, o silpni kenčia, nes jiems privalu kentėti.” Žydai buvo kalti, nes apvertė šią logiką, kuri egzistavo iki jėgos nuvainikavimo kaip pagrindinė gėrio ir blogio ištaka, sukurta silpnesniojo moralei įtvirtinti.
Pesacho Sederis
Doc. dr. A.Pažėraitė
Pesachas – švenčiamas pavasarį, pradedant Nisano 15 diena (7 dienas Izraelyje, 8- diasporose). Pirmiausia šventė susijusi su izraelitų išvedimu iš Egipto, kuris kiekvieną kartą švenčiamas kaip asmeniškas išėjimas iš Egipto ir išsilaisvinimas iš vergovės. Toros autoritetai dažnai šį įvykį aiškina kaip tautos gimimo įvykį, kurį lydėjo „gimdymo skausmai“ – visi sukrečiantys įvykiai Egipte: 10 Egiptą ištikusių ženklų, makot, kurių paskutinis – avinėlio aukojimas, patepant jo krauju izraelitų namų durų staktas, kad pro juos praeitų mirties angelas, nieko namuose nepalietęs, – suteikė šiai šventei vieną iš vardų – pesach (nuo hebr. pasah, kuris reiškia aplenkti, praleisti, žr. Iš 12:23, ir nuo šio žodžio – pesach, būtent šiai šventei skirta avinėlio auka, kuri būdavo aukojama, kol stovėjo šventykla).
Kiti šventės vardai – hag ha-Macot („Macų (neraugintos duonos) šventė“ (Iš 23:15; Kun 23:6; Įst 16:16). R. Josefas Dovas Soloveičikas aiškino, kad žydų švenčių pavadinimai pirmiausia nurodo įsakus, susijusius su ta ar kita švente, o ne kokius nors pasakojimus ar dar nežinia ką.
Todėl visiškas nesusipratimas, kai krikščionys šią šventę vadina „žydų velykomis“. Dar daugiau, šis žodis ateina iš netgi iki-krikščioniškos lietuviškos pavasario šventės, tai kokia galėtų būti jos sąsaja su šia švente?
Pesacho šventė, kaip matom, susijusi su įsakais aukoti avinėlį ir valgyti macą septynias dienas. Aukojimas turėdavo būti atliekamas išvakarėse, Nisano 14 d., ir valgomas kartu su maca ir maroru (karčiomis žolėmis), dėkojant Dievui už išgelbėjimą nuo dešimtojo Egiptą ištikusio ženklo („makat bechorot“, „pirmagimių ištikimas“). Šventyklą sugriovus avinėliai nebėra aukojami. Macos valgomos, prisimenant išvedimą iš Egipto, kai nebuvo laiko raugti tešlos.
Klaipėdos žydų bendruomenė ruošiasi Pesacho šventei
Žydų bendruomenės visame pasaulyje ruošiasi švęsti vieną svarbiausių žydų švenčių – Pesachą. Ne išimtis ir Lietuvos žydų bendruomenės. Štai kaip rengiasi šventei Klaipėdos žydų bendruomenė.
Pristatytas Vilniaus sinagogų žemėlapis
„Kai mes kalbame apie žydų kultūrinį paveldą, mes neturime omenyje svetimos tautos, kuri gyveno nutolusi nuo visko ir vieną dieną nusprendė išsikelti. Mes kalbame apie tai, kas buvo Lietuvoje, apie lietuvių tautos paveldą, ne tik žydų“, – sakė Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas. Penktadienį ambasadoriaus rezidencijoje vyko Vilniaus sinagogų žemėlapio pristatymas, kurio vienas iš tikslų – parodyti, kad žydų ir lietuvių tautų istorijos yra neatsiejamos.
Iš 135 sinagogų liko tik 1 veikianti Iš viso žemėlapyje pažymėtos net 135 sinagogų vietos, kurios veikė iki Antrojo pasaulinio karo. Daugiausia žydų maldos namų būta sostinės senamiestyje, aplink Didžiąją Vilniaus sinagogą Žydų bei aplinkinėse – Vokiečių, Gaono, Stiklių – gatvėse. Ten galima suskaičiuoti daugiau nei 30 sinagogų, bet šiandien nė vienas iš šių pastatų neišliko: sinagogos buvo sugriautos, vietoje jų pastatyti kiti pastatai arba pertvarkytos erdvės.
Kvietimas į Pesacho Sederį visai šeimai!
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina
Pesacho šventės proga
Ir kviečia Jus į Pesacho Sederį visai šeimai!
Šventė vyks 2017 m. balandžio 15 d. 17.00 val.
Viešbutyje „Radisson Blu Hotel Lietuva“ (Konstitucijos g. 20, Vilnius)
Bilieto kaina 12 eur.
Papildoma informacija ir bilietai nuo balandžio 4 iki 12 dienos:
Tel. 867881514 Žana Skudovičienė, 865952604 Julija Lipšic
LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky sveikinimas Pesacho šventės proga
“Pesachas – puikus metas padėkoti Aukščiausiajam už tai, jog prieš daugelį metų ir žydai išsilaisvino iš vergijos, padėkoti už tai, ką turime dabar, kartu tai metas pagalvoti apie ateitį.
Geriau nelaukti, kol manai pabirs iš dangaus, o patiems padirbėti.Tai turėtų daryti visi bendruomenės žydai. Tardama žodį “bendruomenė”, naudoju jį plačiąja prasme. Visada sakiau, kad mūsų bendruomenės sąvoka platesnė už narystę. Tačiau pastaruoju metu lyg kažko surežisuoti (o scenarijus, deja, gana klišinis) į bendruomenę ėmė plūsti nematyti neregėti nariai. Nemanėme, kad Vilniuje tiek žydų. Kadangi Vilniaus bendruomenės nariai gauna po nemokamą pakelį macų, – jų gali net pritrūkti.
Labai tikimės iš naujųjų narių ne tik būti aktyviems rinkimų į Vilniaus bendruomenės pirmininko postą metu, bet ir kasdieninėje veikloje. Kaip sakydavo mano senelė “niekas per nosį neįlenda”. Reikia užsidirbti, o ne laukti ištiesta ar pakelta ranka stebuklo, kuris gali ir nepasikartoti.
Linkiu visiems gražios Pesacho šventės!