Izraelio ir Lietuvos diplomatinių santykių 25-mečio proga sužaliuos ąžuoliukų giraitė IZRAELITA
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė maloniai kviečia prisijungti prie Izraelio Valstybės ambasados, LR Aplinkos ministerijos ir Vilniaus rajono savivaldybės iniciatyvos –
minint Izraelio ir Lietuvos diplomatinių santykių užmezgimo 25-metį kartu vykti į ąžuoliukų giraitės Izraelita sodinimo šventę!
Šventė vyks Vilniaus raj., netoli Rukainių.
Medelius sodinsime balandžio 21 d. 9.45 val. Išvykstame 8.55 val. nuo Pylimo g. 4
Dalyvių skaičiui ir automobilių statymui šalia renginio vietos taikomi apribojimai. Todėl norinčius vykti LŽB transportu, maloniai kviečiame registruotis
iki balandžio 16 d. el. p. info@lzb.lt; tel. +370 672 40942 (galite rašyti SMS nurodydami savo vardą ir pavardę). LŽB transportu galės vykti tik užsiregistravę dalyviai.
*Renginio dalyvių maloniai prašome pasirūpinti tinkama apranga bei avalyne.
Panevėžyje vyko koncertas, skirtas Velykoms ir Pesacho šventei
Balandžio 6 dieną Panevėžio m. žydų bendruomenė kartu su Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės – Bitės viešąja biblioteka, pasitinkant Velykas ir žydų Pesacho šventę, organizavo koncertą „Iš užmirštos knygos“. Bibliotekos kuluaruose koncertavo Lietuvoje žinomi artistai – Judita Leitaitė (mecosopranas), Borisas Trauba (smuikas) ir Rūta Mikelaitytė – Kašubienė (fortepijonas). Panevėžio m. meras Rytis Mykolas Račkauskas ir mero pavaduotojas Petras Luomanas iškilmingai paskelbė renginį atidarytu. Koncerto pradžioje skambėjo dainos, skirtos pavasariui, vėliau Judita Leitaitė atliko lietuvių liaudies dainas, o senąsias Vilniaus krašto žydų dainas – jidiš kalba. Koncerto pabaigoje skambėjo kompozitoriaus A.Šenderovo versija.
Sausakimša salė ūžė nuo aplodismentų. Artistai buvo prašomi pakartoti dar ir dar kartą. Atsidėkodami už nuostabų koncertą, klausytojai atlikėjams įteikė pavasarinių gėlių. Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman pasveikino visus susirinkusius su artėjančiomis šventėmis ir palinkėjo sveikatos, ramybės ir supratimo.
Ukmergės kraštotyros muziejuje – fotografijų paroda – „Mūsų Molėtų žydai“
Kovo 29 dieną Ukmergės rajono žydų bendruomenė dalyvavo knygos „Mūsų Molėtų žydai“ ir fotografijų parodos pristatyme. Knygą pristatė Molėtų krašto muziejaus direktorė Viktorija Kazlienė. Parodoje eksponuojamos senosios fotografijos surinktos iš Molėtų krašto muziejaus fondų, LMA Vrubleskių bibliotekos ir žmonių asmeninių albumų.
Paroda eksponuojama Ukmergės kraštotyros muziejuje kovo 24 – gegužės 1 dienomis.
Jakovo Bunkos Labdaros ir Paramos Fondas pradėjo 2017 atminties medžių sodinimo sezoną.
Štetlų atminties sodas yra Medsėdžių kaime, Platelių seniūnijoje, Plungės rajone, Nacionalinio Žemaitijos Parko teritorijoje.Kviečiame aplankyti!
Vilniaus Šolomo Aleichemo žydų ORT gimnazijoje ruošiamasi Sederiui
Nuotraukoje:. Rabinas Sh L. Izakson pasakoja vyresniųjų klasių moksleiviams apie Pesacho tradicijų svarbą.
Balandžio 10d. žydai visame pasaulyje švęs vieną svarbiausių žydų švenčių – Pesachą. Vakare, po saulėlydžio kiekviena žydų bendruomenė ar šeima susirinks prie šventinio Pesacho Sederio stalo. Sederio vakaras yra gili tradicija, be kurios Pesacho šventė neįsivaizduojama, tradicija egzistuoja tiek pat, kiek ir pati žydų tauta. Tam tikra prasme, Pesachas – žydų tautos gimimo šventė. Sederis – ne tik sena tradicija, bet ir įsakymas.
Pirmadienį, balandžio 3d. Vilniaus Šolomo Aleichemo žydų ORT gimnazijoje vyko didysis Pesacho Sederis, kurį galima vadinti pasirengimu tikrajam Sederiui. Pasak rabino Šimšono Danielo Izaksono, Sederio vakarienė rengiama pirmą ir antrą Pesacho vakarą, daug šeimų su vaikais švenčia namuose, be to šiuo metu vaikams prasideda atostogas, todėl tikslinga paruošti mokinius Pesacho šventei, priminti, paaiškinti jiems protėvių tradicijas, kad jie geriau suprastų žydų tautos istoriją.
Sveikinimai Lidijai Kazminai 90-ojo jubiliejaus proga
Balandžio 4d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir bendruomenės kolektyvas pasveikino Vilniaus žydų bendruomenės bei Socialinių programų departamento dienos klubo narę Lidiją Kazminą, švenčiančią 90 metų jubiliejų. Jubiliatę sveikino ir geros sveikatos linkėjo visi, atėję pagerbti Lidijos.
Mazl tov!
KAUNO IX FORTO MUZIEJUS „UŽSIENIO ŠALIŲ PILIEČIAI ŽYDAI NUŽUDYTI KAUNO IX FORTE“
Ekspozicijos atidarymas 1939–1945 m. vykęs Antrasis pasaulinis karas tapo baisiausiu išgyvenimu žydų tautos istorijoje, kuomet jai iškilo realus fizinio sunaikinimo pavojus. XX a. modernioje Europos valstybėje gimė radikalios ir protu nesuvokiamos idėjos, kurių realizacija tapo daugiau nei šeši milijonai nutrauktų gyvybių ir dar daugiau dvasiškai suluošintų gyvenimų. Padaryta nepataisoma žala ne tik žydų tautos, bet ir viso pasaulio istorijai. Kauno IX fortas Antrojo pasaulinio karo metu buvo paverstas viena iš didžiausių masinių žudynių vietų nacistinės Vokietijos okupuotoje Lietuvoje. 1941–1944 m. laikotarpiu čia buvo žudomi Lietuvos ir iš kitų Europos valstybių atvežti žydų tautybės asmenys: Austrijos, Čekoslovakijos, Lenkijos, Sovietų Sąjungos, Prancūzijos, Vokietijos. 1941 m. lapkričio 25 d. IX forte buvo sušaudyta beveik 3 tūkst. iš Berlyno, Miuncheno ir Frankfurto prie Maino perkeltų žydų. Paskutinė žinoma masinė užsienio šalių piliečių naikinimo akcija IX forte įvykdyta 1944 m. gegužės mėn. Iš Dransy koncentracijos stovyklos Prancūzijoje į Rytų Europą buvo išsiųsti 878 žydai – dauguma jų išlaipinti Kauno geležinkelio stotyje, nugabenti į IX fortą ir sušaudyti. Siekiant įamžinti šių žmonių atminimą Kauno IX forto muziejus parengė naują interaktyvią ekspoziciją, skirtą užsienio šalių piliečiams žydams, nužudytiems IX forte. Bendradarbiaujant su Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centru ekspozicija buvo pritaikyta lankytojams su klausos negalia.
Romantinės komedijos apie Holokaustą režisierius: dar niekas taip nekalbėjo apie SS žudikus. Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“
Vokiečių režisierius Chrisas Krausas padarė tai, ko anksčiau nedrįso niekas – pastatė romantinę komediją apie Holokaustą. 15min jis pasakojo palietęs temas, kurios ilgą laiką, ypač tarp vokiečių, buvo tabu, taip pat pasiūlė naują požiūrį į tragiškus XX amžiaus istorijos įvykius.
„Kino pavasaryje“ pristatyta juosta „Vakarykštės gėlės“ pasakoja apie SS žudiko ir holokausto aukos palikuonių santykius. Abu veikėjai yra itin spalvingi: SS budelio anūkas Totila Blumenas (Larsas Eidingeris) yra cholerikas ir impotentas, o Aušvico aukos anūkė Zazė (Adèle Haenel) – impulsyvi ir ekscentriška, pakartotinai nusižudyti vis bandanti prancūzų studentė, pas Totilą atvažiuojanti atlikti praktikos.
Pranešimas spaudai: Kurkime strateginę žydų paveldo viziją, o ne disneilendą
Valstybinį Vilniaus Gaono žydų muziejų suglumino praėjusią savaitę spaudoje pasirodžiusi informacija apie valdžios institucijų ketinimus sostinėje steigti dar vieną žydų muziejų, užuot užtikrinus paramą jau vykdomiems projektams.
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, kurio padaliniai įsikūrę autentiškuose, glaudžiai su Vilniaus žydų istorija susijusiuose pastatuose, pastaruoju metu išgyvena intensyvų ir produktyvų laikotarpį. Čia vyksta aukščiausio lygio tarptautiniai renginiai, kaip kad Tarptautinio Holokausto atminties aljanso konferencija, surengta kovo 22-23 d., nuolat auga lankytojų skaičius. Istoriniuose pastatuose kuriamos naujos nuolatinės ekspozicijos: jau šį rudenį duris atvers litvako dailininko Samuelio Bako muziejus, netolimoje ateityje planuojama atidaryti Lietuvos žydų kultūros muziejų (Litvakų centrą) bei Holokausto Lietuvoje ir Vilniaus geto memorialinį muziejų, kuriuo domisi pasaulinės muziejininkų organizacijos, kaip kad ICOM.
Pastarasis muziejus bus įkurtas istoriniame pastate Žemaitijos g., praėjusį mėnesį įtrauktame į Kultūros vertybių registrą. Čia prieškariu veikė viešoji „Meficei Haskala“ biblioteka, vėliau – Vilniaus geto biblioteka, kurioje vykdavo kultūriniai renginiai, rinkdavosi geto pasipriešinimo organizacijos dalyviai. 1945 m. Holokaustą išgyvenę žydai čia įkūrė Žydų muziejų, vėliau uždarytą sovietinės valdžios. Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus istorinį bibliotekos pastatą ketina įveiklinti ir paskirti Holokausto edukacijai. Muziejui pasipildžius naujais padaliniais, bus sukurtas unikalus lankytojo kelias, leidžiantis pažinti žydišką Vilnių.
2017m. balandžio mėnesio jubiliatai
Vilniaus žydų bendruomenės ir Socialinių programų departamento nariai:
Jelizaveta Dobrovenskaja (1927 04 30)
Matvej Feigin (1932 04 28)
Lidija Kazmina (1927 04 01)
Jevgenija Kupina (1937 04 08)
Jevgenija Kuznecova (1937 04 03)
Ana Laužadienė (1937 04 17)
Ella Matiuchina (1937 04 10)
Leonid Rusak (1937 04 17)
Svetlana Sagaitienė (1967 04 22)
Genrichas Agranovskis (1937 04 16)
Emanuilis Moskovičius (1947 04 18)
LŽB Socialinių programų departamento klientams dalinami macai, 2017m.Vilnius
LŽB Socialinių programų departamento klientai macus galėjo atsiimti darbo dienomis nuo 2017m. kovo 21d. iki balandžio 4d. nuo 11.00 iki 15.00 val. I-ame aukšte. Visų veidai švyti, ar gali būti kitaip? Juk laukiam Pesacho su Jeruzalės macais!
Vilniaus universitetas kviečia į Atminties diplomų teikimo ceremoniją “Grįžtanti atmintis”
Kviečiame dalyvauti renginyje:
15.00 val. Vilniaus universiteto Atminties diplomų teikimo ceremonija – iniciatyva „Grįžtanti atmintis“ (VU Mažoji aula, Universiteto g. 3, Vilnius)
Žvelgiant į ateitį ir suvokiant šiandienos visuomenės lūkesčius, vertinant praeitį ir jaučiant atsakomybę už XX amžiaus prieškario bei pokario Lietuvoje ir konkrečiai Vilniaus universitete vykusius procesus ir priimtus sprendimus, Vilniaus universitetas pradeda moksliniu istoriniu tyrimu paremtą iniciatyvą Grįžtanti atmintis – Recovering Memory. Šia iniciatyva siekiama prisiminti ir pagerbti Vilniaus universiteto bendruomenės narius, studentus ir darbuotojus, kurie dėl permainingos Lietuvos istorijos, totalitarinių režimų veiksmų ar vietos žmonių kolaboravimo buvo pašalinti iš universiteto ir neteko galimybės baigti studijas bei įgyti išsilavinimą, tęsti mokslinius tyrimus, pedagoginę ar kitą su universitetu susijusią veiklą.
Iniciatyvos Grįžtanti atmintis – Recovering Memory tikslai:
JAV mirė legendinis rusų poetas J. Jevtušenka
BNS. Sovietų ir rusų poetas Jevgenijus Jevtušenka, kuris mirė šeštadienį, būdamas 84 metų amžiaus, savo tėvynėje ir užsienyje buvo gerbiamas už nonkonformizmą per „atšilimą“ po Stalino mirties, bet daugelį nuliūdino vėliau tapęs sovietų režimo stulpu.
„Babij Jaras“, emocingas, ne tik vokiškąjį, bet ir sovietinį antisemitizmą smerkiantis jo pasakojimas apie Ukrainos žydų žudynes netoli Kijevo 1941 metų rugsėjį, pelnė jam tarptautinį pripažinimą. Šią poemą jis skaitydavo per gastroles Sovietų Sąjungoje, dažnai – sausakimšuose futbolo stadionuose, pagal ją parašyta Dmitrjaus Šostakovičiaus muzika tapo jo 13-osios simfonijos dalimi.
Jo poemos „Zimos stotis“ (Stancija Zima, 1956) ir, visų pirma, „Babij Jaras“ (Babij Jar, 1961), išleistos iki jo 30-ojo gimtadienio, pavertė J.Jevtušenką sovietų liberalų didvyriu tuo trumpu meninio atvirumo periodu, kurį leido Staliną pakeitęs Nikita Chruščiovas.
Žiežmarių atnaujinamą sinagogą apžiūri AJC delegacijos nariai
Kaišiadorių meras V.Tomkus ir LŽB pirmininkė F.Kukliansky prie atnaujinamos Žiežmarių sinagogos 2017m. balandis.
Žiežmarių griūvanti medinė sinagoga atgimsta naujam gyvenimui. Holokausto metu ji paversta getu, į kurį buvo suvaryti ir uždaryti žydai, kuriuos vėliau sušaudė. Netoli sinagogos tebestovi daug išlikusių žydų namų, kurių savininkai nužudyti. Išlikusi medinė sinagoga yra vertingas paveldas, nors joje nebėra, kam melstis. Lietuvos žydų bendruomenė kreipėsi į Kaišiadorių merą ir tarybą dėl sinagogos atstatymo. Pasiūlymas iš pradžių nebuvo priimtas, taryba prieštaravo, reikėjo nemažai pastangų įtikinti, kad senoji sinagoga yra vertybė, kuria domėsis ne tik pasaulio žydai, į ją važiuos turistai, o miestelio žmonės naudosis ja savo reikmėms.
Kaišiadorių miesto taryba perėmė sinagogą 2015 m. panaudai ir kreipėsi į ES struktūrinius fondus dėl jos remonto. Valstybės biudžeto ir Geros valios fondo lėšomis buvo parengtas Žiežmarių sinagogos tvarkybos techninis projektas bei atlikti reikalingi tyrimai. Sutvarkius sinagogą, bus įamžintas Kaišiadoryse bei apylinkėse gyvenusių žydų atminimas, pastatas tarnaus šio krašto žmonių kultūrinėms reikmėms.
Sinagogos renovaciją apžiūri Lietuvoje viešinti Amerikos žydų komiteto delegacija.
Premjeras Saulius Skvernelis susitiko su Amerikos žydų komiteto atstovais
Amerikos žydų komiteto (AJC) vizitas Lietuvoje susijęs su AJC tarptautinio biuro Lenkijoje atidarymu. Kovo 27d. Varšuvoje atidarytas AJC Rytų ir Vidurio Europos biuras yra penktasis Europoje, jis skirtas ryšiams su septyniomis Europos šalimis: Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Slovakija. Šia proga ir rengiamas vizitas Baltijos ir kitose Europos šalyse.
Po biuro atidarymo AJC delegacija 3 dienas viešėjo Lietuvoje, lankėsi Lietuvos žydų (livakų) bendruomenėje (LŽB), kur drauge pasitiko Šabą. Lietuvoje viešėjusios delegacijos nemažai narių ,didžiuodamiesi sakė, esantys litvakais, kurie norėtų palaikyti ryšius su Lietuva. AJC ir L_B sieja lne tik draugiški ryšiai, bet ir asocojuota veiklos sutartis.
AJC veiklos prioritetai – remti regiono gerus santykius su Izraeliu ir Jungtinėmis Valstijomis, nes šie ryšiai laikomi esminiu dalyku, užtikrinančiu geopolitinį saugumą žydams.
Organizacija jau seniai yra tvirtai įsipareigojusi gilinti ryšius, kurie paremti Europos ir Jungtinių Valstijų vertybėmis bei interesais; Europos integracija laikoma labiausiai ambicingu ir sėkmingu taikos projektu šiuolaikinės istorijos procese.
MICHAELAS ORENAS „Didžiausias Izraelio diplomatijos iššūkis – Europa“ veidas.lt
Izraelio politikos vilkas, Benjamino Netanyahu viceministras diplomatiniams klausimams, buvęs Izraelio ambasadorius JAV Michaelas Orenas laikomas vienu iš dešimties, o kai kurių – net vienu iš penkių pačių įtakingiausių žydų pasaulyje. „Veido“ skaitytojams pateikiame jo požiūrį į didžiausius Izraelio iššūkius, grėsmes ir laimėjimus.
Rima JANUŽYTĖ
– Jūs gana kritiškas Europos atžvilgiu. Kokie jūsų didžiausi priekaištai šiam žemynui, tiksliau, jo politikams?
– Izraelis išgyvena savo užsienio politikos revoliuciją. Aš į viską žvelgiu iš istorinės perspektyvos. Ne tik dėl to, kad esu istorikas, bet ir dėl to, kad daug ką mačiau savo akimis. Buvau labai jaunas, kai buvo pasirašyta taika su Egiptu. Tada mes nepalaikėme santykių su Saudo Arabija, beveik neturėjome santykių su Afrika. Jokių ryšių su Kinija, Indija. Neturėjome strateginių santykių ir nepalaikėme draugystės su JAV. Mes turėjome tam tikrų santykių su sovietų bloku, įskaitant Lietuvą. Nuo to laiko viskas radikaliai pasikeitė. Dabar santykiai su Kinija – artimi, štai mūsų premjeras ką tik vyko į Kiniją su didžiausia visų laikų verslo delegacija. Indija dabar yra artima partnerė. Su Rusija – sudėtinga, bet prie jos dar grįšiu.
Kvietimas į Pesacho sederį Vilniaus sinagogoje
Gerbiamieji bendruomenės nariai,
Balandžio 10 d. 21 val.
maloniai kviečiame Jus į košerinį Pesacho sederį Vilniaus sinagogoje,
kaina – 7 eurai,
pakvietimus galima įsigyti: sinagogoje darbo dienomis nuo 9 iki 13 val.
Bilietų skaičius ribotas – nusipirkti juos galite iki balandžio 5 d.
Norinčius pasimelsti, maloniai kviečiame į vakarinę maldą balandžio 10 d. sinagogoje, kuri prasidės 20 val.
AJC žydų organizacija remia žydų istorijos muziejaus idėją Vilniuje
Vilnius, kovo 31 d. (BNS). Amerikos žydų komitetas remia idėją įsteigti Lietuvos žydų istorijos muziejų Vilniuje, sako organizacijos atstovas Samas Kligeris (Semas Kligeris).
„Mes manome, kad tai yra svarbi iniciatyva ir su Vyriausybės pagalba ji gali būti įgyvendinta. Mes prieš kelias dienas lankėmės muziejuje Varšuvoje, jis yra labai įspūdingas, yra daugybė muziejų Europoje (…). Tad tai būtų gera pradžia, gera žydų-lietuvių santykių tąsa, jei toks muziejus būtų įkurtas Lietuvos sostinėje“, – per spaudos konferenciją Vilniuje penktadienį sakė komiteto vadovas Rusijos reikalams. Jis pabrėžė, kad penktadienį vykusiame susitikime Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas taip pat išreiškė paramą šiai idėjai.
Komiteto valdytojų tarybos vadovė Harrieta P.Schleifer (Harieta P.Šlaifer) pabrėžė, kad muziejus turėtų susitelkti ne į Holokaustą, o į turtingą Lietuvos žydų istorijos paveldą. „Turėtų būti susitelkta į istoriją nuo pat pradžių, per dabartį ir (projektuojant – BNS) į ateitį, o ne tiesiog skiriant dėmesį Holokaustui. Nes Lietuvos istorija, be šių nelaimingų įvykių, yra išties turtinga“, – teigė ji.
Idėją kurti Žydų istorijos muziejų buvusiuose Vilniaus kongresų ir sporto rūmuose ketvirtadienį pristatė Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir premjeras Saulius Skvernelis. Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad muziejus turėtų koncentruotis į 600 metų siekiančią žydų istoriją Lietuvoje, o ne į skaudžius Holokausto įvykius. Jis sakė, kad tam teks koreguoti jau parengtą rekonstrukcijos projektą.
R.Šimašius ir S.Skvernelis sutarė: šalia Sporto rūmų turėtų būti žydų istorijos muziejus
Vilnius, kovo 30 d. (BNS). Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad svarstoma keisti Vilniaus kongresų ir sporto rūmų projektą bei pritaikyti pastatą žydų istorijos muziejui ir konferencijoms. Buvusios Vyriausybės inicijuotame projekte buvo svarstoma ir galimybė čia rengti koncertus bei kitus kultūrinius renginius.
Greta Vilniaus kongresų ir sporto rūmų, kuriuos atnaujinti ketina Vyriausybė, Vilniaus meras Remigijus Šimašius siūlo įrengti Lietuvos žydų istorijos muziejų. „Vyriausybė, manau, teisingai padarė, kad sustabdė neskaidriai vykdytą pirkimą, pradėtą dar anksčiau. Bet ten neabejotinai turi būti konferencijų centras. Mes tik aptarėme, kad labai būtų prasminga, jei šalia konferencijų centro ar iš dalies integruotas į konferencijų centrą būtų Lietuvos žydų istorijos muziejus. Tikėtina, kad idėja gali būti puikiai realizuota ir tapti traukos centru. Sutarėme, kad idėją toliau vystysime. Džiugu, kad ir mano, ir premjero nuomonės sutampa dėl to“, – BNS po susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu ketvirtadienį sakė sostinės meras.
„Ten turėtų būti ir konferencijoms galimybė rengti. Dabar yra konceptas – konferencijų ir koncertų salė, tai (turėtų būti – BNS) konferencijos ir muziejus“, – žurnalistams Seime sakė S.Skvernelis.
Vyriausybės vadovas ketvirtadienį Sporto rūmų projektą aptarė su Vilniaus meru. Jis sako palaikantis idėją, jog čia būtų įkurtas ir Lietuvos žydų istorijos muziejus. Dėl svarstomų pakeitimų, anot premjero, teks koreguoti dabartinį Sporto rūmų atnaujinimo projektą.
„Tai būtų, matyt, daugiau nei 600 metų (žydų – BNS) istorijos buvimo Lietuvoje muziejus, tikrai nereikėtų orientuotis į labai segmentiškus, skaudžius įvykius. Tai turėtų būti ne Holokausto muziejus. Manau, kad tai turi būti interaktyvus, modernus, patrauklus centras, kuris galėtų tikrai traukti turistus. Negaliu sakyti, kad analogiškai, bet tokia koncepcija yra Varšuvoje“, – pasakojo S.Skvernelis.