Naujienos

Kėdainiuose ketinama pastatyti paminklą Vilniaus Gaonui

Kėdainių rajono vadovai paminklą Vilniaus Gaonui nusprendė pastatyti pabrėždami, kad šiame mieste būsimasis Vilniaus Gaonas (tuomet – dar paauglys žydų berniukas Elijas) ėjo mokslus pas vietos rabiną ir jau tuomet stebino savo išmintimi bei žiniomis. Sukurti skulptūrą patikėta skulptoriui Romualdui Kvintui, ji turėtų įamžinti berniuką Eliją.
Vilniuje veikia Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, šio asmens įamžinimui taip pat pastatytas paminklas-biustas senamiestyje, Sudervės žydų kapinėse Vilniuje yra jo kapas-mauzoliejus.

Skaityti plačiau
Schlissel challah

Schlissel challah

Kai kuriose žydų aškenazių bendruomenėse gyvuoja įdomi tradicija: pirmą penktadienį po Pesacho, o tai pirmas Šabas po Pesacho, kepti rakto formos chalą. Ši chala gali būti rakto formos arba su raktu pačioje chaloje, speciali chala yra vadinama “Schlissel Challah”,  schlissel – jidiš kalba – “raktas”. Tradicija  gyvuoja Lenkijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje.

Schlissel chala susijusi su Pesacho malda. Raktas primena  dangaus arba rojaus duris. Sakoma, kad per Pesachą viršutiniai dangaus vartai atsiveria, o po Pesacho jie užsidaro. Norėdami juos atidaryti, žydai įdeda raktą į Chalą.

Nuotraukose rakto formos chala kepta Beigelių krautuvėlėje specialiai pirmajam penktadieniui po Pesacho šventės.

Pakruojo medinėje sinagogoje atkuriamas unikalus interjeras!

Pakruojo medinėje sinagogoje atkuriamas unikalus interjeras!

EEE ir Norvegijos finansinio mechanizmo programos administratoriai kviečia kartu su Opus Optimum restauratoriais pasidairyti po seniausios Lietuvoje medinės Pakruojo sinagogos interjerą! Pagal išlikusias fotografijas atkuriama unikali, primityvizmo stiliaus XIX a. skliauto tapyba, restauruojami ir atkuriami popieriniai sienų apmušalai. Darbai artėja į pabaigą, netrukus bus atidarymas! Pakruojo sinagogos atgaivinimui skiriama EEE parama ir valstybės biudžeto lėšos pagal Kultūros ministerijos įgyvendinamą programą.

Daugiau apie projektą Pakruojo r. savivaldybės internetinėje svetainėje:
Pakruojo sinagogos interjero atkūrimas

 

Nutilęs Dieveniškių štetlas prabyla

Nutilęs Dieveniškių štetlas prabyla

Pokalbis su Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos direktore Ilona Šedienė

Autorė Ieva Elenbergienė

Ilona, papasakokite apie „savo“ žydus?

Šiandien Dieveniškėse jų gyvų nebėra. Kiek istorijos atgaivinsime, tiek ir turėsime. O istorija išlikusia medžiaga nelepina. Žinome tiek, kad Dieveniškių centras – vienas iš daugelio Lietuvos štetlų (jidiš kalba tai reiškia miestelį). Žydų istorijoje ne bet koks miestelis vadinamas štetlu – toks pavadinimas suteikiamas tam, kuriame žydų gyventojų dalis buvo tikrai didelė ir nuspalvino visą miestelio gyvenimą. Dauguma mūsiškių buvo amatininkai. Turėjo ir savo sinagogą, tik, kad nebūtų aukščiau už katalikų bažnyčią, ji stovėjo nuokalnėje…

Apie Dieveniškių štetlą išlikę kur kas mažiau duomenų, nei, pavyzdžiui, apie Eišiškių. Ieškantiesiems medžiagos, portale „Žydai Lietuvoje“ (zydai.lt) yra paaiškinta, kad visi štetlai Lietuvoje buvo daugiau ar mažiau panašūs. Gyvenimas virė pagal tam tikrą santvarką, tam tikru ritmu, daugmaž vienodai – pasiskaitykite apie kitus, bus ir jūsiškiame panašiai. Betgi visada norisi to autentiškumo… Atradome vietinių rinkėjų medžiagą, išsivertėme po gabaliuką žydų prisiminimų, ir kai šioks toks aiškesnis vaizdas susidėliojo – surengėme parodą apie Dieveniškių žydų gyvenimą, istoriją, dabartį.

>Skaitykite visą straipsnį 

#AtmintisAtsakomybeAteitis

Projektą remia:

evz

Kvietimas į spektaklį

Kvietimas į spektaklį

Skiriama Holokausto aukoms Lietuvoje prisiminti

Panevėžio m. žydų bendruomenė kviečia į asociacijos „Rokiškio teatras“ spektaklį

„Nutildytos Mūzos“

Spektaklis sukurtas pagal tikrus įvykius, remiantis jaunos žydaitės Matildos Olkinaitės dienoraščiu ir amžininkų atsiminimais.

Spektaklis vyks balandžio 21 d. Pradžia 17.30 val.

Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijoje Aukštaičių g. 1,

Su kvietimais spektaklis nemokamas

 

NUTILDYTOS MŪZOS

NUTILDYTOS MŪZOS

Asociacija „Rokiškio teatras“

 Režisierė Neringa Danienė

Asociacijos „Rokiškio teatras“ spektaklio „Nutildytos mūzos“ premjera įvyko tik lapkričio viduryje, tačiau jis jau spėjo susižerti visus įmanomus įvertinimus Lietuvos mėgėjų teatrų žanre. „Mūzos“ pateko į geriausių praėjusių metų Lietuvos mėgėjų teatrų spektaklių dešimtuką, buvo pakviestas į baigiamąjį apžiūros-šventės „Atspindžiai“ renginį, tapo geriausiu Šiauliuose vykusio festivalio „Pulsas“ spektakliu. Ką tik paaiškėjo, kad mėgėjų teatro sąjunga nominavo „Nutildytų mūzų“ kūrėjus net penkiose „Tegyvuoja teatras“ nominacijose: moksleivė Viktorija Krivickaitė nominuota kaip ryškiausia aktorė, spektaklis nominuotas kaip ryškiausia nacionalinės dramaturgijos interpretacija, Neringa Danienė – kaip ryškiausia režisierė, taip pat įvertinti scenografija ir  muzikinis apipavidalinimas. Kovo 25 d. Priekulėje vyksiančioje ceremonijoje paaiškės, kiek „Tegyvuoja teatras“ statulėlių – savotiškų Lietuvos mėgėjų teatro „Oskarų“ – pateks į rokiškėnų rankas.

Skaityti plačiau
Linksma Pesacho šventė Šiaulių apskrities žydų bendruomenėje

Linksma Pesacho šventė Šiaulių apskrities žydų bendruomenėje

Balandžio 15 d. Šiaulių apskrities žydų bendruomenė šventė Pesachą. Renginio dalyvius pasveikino bendruomenės pirmininkas Josifas Buršteinas. Šventėje dalyvavęs garbingas svečias, Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir  Maimon su žmona, papasakojo Pesacho šventės atsiradimo istoriją, kodėl jos metu valgoma maca.

Renginyje taip pat dalyvavo Markas Petuchauskas  – Lietuvos menotyrininkas, teatrologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras su žmona. Šventės metu skambėjo gyva žydiška muzika ir dainos, kurias dalyviams dovanojo Vadim Kamrazer. Vyravo puiki nuotaika. Linksma buvo ir mažiems, ir dideliems.

Dėkojame rėmėjams LŽB SPD ir  už galimybę organizuoti tokias gražias šventes. Daugiau nuotraukų, paspaudus “Skaityti  plačiau”.

Skaityti plačiau
Kauno žydų bendruomenė pagerbė istorinės asmenybės, L. L. Zamenhofo atminimą

Kauno žydų bendruomenė pagerbė istorinės asmenybės, L. L. Zamenhofo atminimą

L. Zamenhofo kapas Varšuvos žydų kapinėse, kuriose lankėsi ir KŽB nariai.
Kauno žydų bendruomenė paminėjo Liudviko Lazaro Zamenhofo 100-ąsias mirties metines. Pagerbėme žmogų, siekusį vienyti skirtingų tautų, rasių, tikėjimų žmones, įsitikinusį, kad pasaulyje gali būti daugiau taikos, tolerancijos ir tarpusavio supratimo, ir sukūrusį esperanto kalbą. Esperanto – Zamenhofo manymu, turėjo tapti tarptautine, antrąja kalba visiems pasaulio žmonėms, padėsiančia jiems susikalbėti ir palengvinti bendravimą. Beje, manoma, kad išmokus esperanto kalbą, tampa lengviau įsisavinti ir kitas užsienio kalbas. O kauniečiai didžiuojasi, kad jų miestas buvo svarbus ne tik asmeniškai pačiam L. L. Zamenhofui, bet ir esperanto kalbos plėtrai.
Daugiau apie autorių ir jo sukurtą kalbą galite paskaityti:
Zamenhofas ir Kaunas
LŽB senjorai, Socialinių programų globotiniai šventė Pesachą

LŽB senjorai, Socialinių programų globotiniai šventė Pesachą

Balandžio 7 d. vyriausieji Socialinio centro globotiniai šventė Pesachą. Susirinkusiuosius sveikino pirmininkė Faina Kukliansky, rabinas Shimshon Daniel Izaksonas, o mažieji darželio “Salvija” atlikėjai pradžiugino svečius nuotaikinga šventine programa.

Dėkojame LŽB SPD programų koordinatorei Žanai Skudovičienei ir komandai už puikiai organizuotą šventę ir sukurtą puikią renginio atmosferą.

 Daugiau nuotraukų:
Ukmergės rajono žydų bendruomenė linksmai atšventė Pesach šventę

Ukmergės rajono žydų bendruomenė linksmai atšventė Pesach šventę

Paskutinįjį šventei skirtą vakarą bendruomenės nariai susirinko kartu bendruomenėje paminėti Pesach šventės, kuri dar vadinama pavasario, laisvės, macų švente. Šventinės vakarienės metu ant stalo buvo paruošta Pesach šventės lėkštė „keara“, į kurią dedami vergovę primenantys patiekalai: karčiosios žolelės, virtas kiaušinis, krienai, apkeptas vištos sparnelis, salotos, riešutai.Bendruomenės nariai prisiminė šventės atsiradimo istoriją, buvo skaitomos maldos, klausomasi žydiškų melodijų. Visiems patiko skanios vaišės ir puiki draugija.

Skaityti plačiau
Romų kančių keliai

Romų kančių keliai

Istorikas Ilja Lempertas teigia: „nebuvo žydų holokausto, nebuvo čigonų holokausto. Holokaustas buvo vienas. Jis prasidėjo, kai dar prieš karą visos vienos valstybės jėgos buvo nukreiptos naikinti kitų tautybių žmones“.

Apie žydų holokaustą publikuota nemažai studijų ir atsiminimų, o romų holokausto temai skirta literatūra yra kur kas kuklesnė. Neabejotina, kad V. Beinortienės ir D. Tumasonytės iš koncentracijos stovyklose kalėjusių ir gyvų likusių romų artimųjų surinkta, nuotraukomis ir archyvų dokumentais iliustruota medžiaga turės išskirtinės vertės.

Autorėms sutikus, pristatome ištraukas iš V. Beinortienės ir D. Tumasonytės knygos „Panevėžio romų kančių keliai 1941–1945 m. / Exploring the Untold Suffering of the Roma People of Panevėžys: 1941–1945“

Ištraukos iš Šiaulių universiteto doc. dr. Rolando Paulausko knygoje publikuoto straipsnio „Romų holokaustas: neskaityti romų istorijos puslapiai“:

Skaityti plačiau
Kauno žydų bendruomenė švenčia Pesachą su šokiais ir dainom

Kauno žydų bendruomenė švenčia Pesachą su šokiais ir dainom

Po pirmųjų dviejų daugiau susikaupimo ir rimties reikalaujančių Pesacho sederių Kauno žydų bendruomenės nariai susirinko šiek tiek triukšmingiau – su muzika ir šokiais – atšvęsti išsivadavimo, laisvės ir džiaugsmo šventės. Abejingų nepaliko ir gerą nuotaiką sukurti padėjo visų mėgstamos žydiškos melodijos, atliekamos svečių iš Vilniaus Michailo Filipovo ir Leonardo Zenkevičiaus.

Nuotraukos: spausti “Skaityti plačiau”. 

Skaityti plačiau

Balandžio 20 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius). Filme „Septynios šviesos“ – jaudinančios Holokaustą išgyvenusių moterų istorijos. Šešios žydės moterys, kurių nepalaužė karas, gyvenimas gete, koncentracijos stovyklos ir mirties maršai. Moterys, kurių vidinė stiprybė buvo galingesnė nei nacių karo mašina. Tai – Lietuvoje pirmą kartą rodomo dokumentinio filmo „Septynios šviesos“ herojės. Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus ir Čekijos Respublikos ambasada Vilniuje kviečia į artėjančiai Holokausto atminimo dienai – Yom HaShoah – skirtą filmo peržiūrą ir susitikimą su režisiere

 

Smagi LŽB Pesacho šventė

Smagi LŽB Pesacho šventė

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė linksmai kaip didelė draugiška šeima atšventė Pesachą.

Šventė vyko 2017 m. balandžio 15 d. viešbutyje „Radisson Blu Hotel Lietuva“. Skambėjo širdžiai malonios „Fajerlech“ ansamblio atliekamos žydų dainos,  buvo šilta nuo šypsenų ir geros nuotaikos.

Daugiau nuotraukų: 

Stebuklas Izraelyje? Krikščionės, musulmonės ir žydės – kartu

Daina „Motinų malda“ tampa jų himnu.

Neseniai įvykęs nedidelis stebuklas taip ir liko beveik nepastebėtas. Žiniasklaida visiškai ignoravo faktą, kad tūkstančiai žydžių, musulmonių ir krikščionių moterų kartu žygiavo per Izraelį, reikalaudamos taikos.

Šiomis dienomis kartu su Izraelio atlikėja Yael Deckelbaum jos įrašė dainą „Motinų malda“, kurioje trijų monastinių religijų atstovės, savo tikėjimo tėvu laikančios Abraomą, teigia, kad taika ne tik įmanoma, – ji yra pirmiausia ir svarbiausia pareiga.

Jas visas sujungia judėjimas, pavadintas „Moterys vykdo taiką“ („Women Wage Peace“), kuris kilo po pirmojo smurto proveržio tarp izraeliečių ir palestiniečių.

 

Skaityti plačiau
Iniciatyva „Grįžtanti atmintis – Recovering Memory“: Chemijos skyriaus studentas Chlaunė Meištovskis

Iniciatyva „Grįžtanti atmintis – Recovering Memory“: Chemijos skyriaus studentas Chlaunė Meištovskis

Lietuvos žinios, vu.naujienos.lt nuotraukos

Chlaunė Meištovskis – iš Vilkaviškio žydų šeimos kilęs Vilniaus universiteto studentas – greičiausiai taip ir būtų likęs niekam nežinomu, neturėjusiu galimybės baigti studijų ir Holokausto metu nužudytu dvidešimt dvejų metų jaunuoliu. Jis, atrodytų, dėl savo amžiaus nieko reikšmingesnio gyvenime, išskyrus sėkmingai besiklosčiusias chemijos studijas, taip ir nespėjo nuveikti. Tačiau šiandien jo sūnėno, izraeliečio medicinos profesoriaus Moshe‘s Lapidotho dėka mes apie jį žinome.  Turime išlikusią jo nuotrauką, įklijuotą gimnazijos baigimo atestate, žinome, kaip jam sekėsi studijuoti Vilniaus universitete, kad gyveno studentų bendrabutyje Tauro gatvėje ir kad dėjo pastangų gauti didesnę stipendiją. Domėtis šiuo studentu paskatino Vilniaus universiteto rektoratą 2016 m. vasarą pasiekęs jo sūnėno, niekada veikiausiai ir nemačiusio savo dėdės, prašymas įvertinti jo pašalinimo iš universiteto aplinkybes ir pagerbti jį kaip neteisėtai netekusį galimybės baigti studijų.

Skaityti plačiau
Susitikimas su Maskvos J. Vachtangovo teatro aktoriais

Susitikimas su Maskvos J. Vachtangovo teatro aktoriais

Scena iš J. Vachtangovo teatro spektaklio “Nusišypsok mums, Viešpatie”

Gerbiamieji bendruomenės nariai ir draugai,

2017 m. balandžio 20 d. 11 val.  LŽB Jašos Heifetzo salėje (III a.) Jūs turėsite išskirtinę progą susitikti su Maskvos J. Vachtangovo teatro aktoriais,
vaidinančiais Rimo Tumino spektaklyje „NUSIŠYPSOK MUMS, VIEŠPATIE“, pastatyto Grigorijaus Kanovičiaus romanų motyvais.
„Mūsų spektaklio kelionės priežastis labai konkreti – gelbėti savo vaiką, padėti savo artimui. Priežastį visada suformuluosi, visada rasi.
Tačiau mums šiandien svarbiausia – žmogaus jėga, žmogaus potencija. Iš kur mums semtis tos jėgos ryžtis kelionei, o tai reiškia – viską keisti? Iš kur mumyse yra jėgų žygdarbiui? Juk žygdarbis šiandien – žmogaus pasiryžimas nelengvam darbui, jei, tiesa, jis neturi egoistinių paskatų, jei jį veda gražūs norai, kilnūs jausmai.“  – spektaklio NUSIŠYPSOK MUMS, VIEŠPATIE“režisierius Rimas Tuminas

Daugiau apie spektaklį: http://kultura.lrytas.lt/scena/j-vachtangovo-teatro-gastroles-lietuvoje-vytauto-sapranausko-atminimui.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy
Bilietai: http://www.bilietai.lt/lit/renginiai/teatras/jvachtangovo-teatras-nusisypsok-mumsviespatie-205800/

Kauno žydų bendruomenė bendradarbiauja su prancūzų rašytojais

Kauno žydų bendruomenė bendradarbiauja su prancūzų rašytojais

Nuotraukoje: J. Gregor prie paminklo “Lietūkio” garažo aukoms.
Kaune lankėsi prancūzų rašytojas Jean Gregor, šiuo metu kartu su savo tėvu rašantis knygą preliminariu pavadinimu “Tie žmonės – K. Jäger raporto istorija”. Graži bičiulystė su prancūzų autoriais užsimezgė Vokietijoje, Waldkirch miestelyje, kuriame šiemet vietos gyventojai vokiečiai pastatė paminklą, skirtą Holokausto aukų Lietuvoje atminimui. 
Knygos tikslas – sukurti portretus žmonių, kurie tapo kruvinų žydų žudynių Lietuvoje aukomis. Ieškodamas herojų savo kūriniui, Jean Gregor ir atvyko į Lietuvą. Kaune jis susitiko su KŽB narėmis, išgyvenusiomis Holokaustą. Buvusios Kauno geto kalinės Fruma Kučinskienė ir Feiga Koganskienė bei Dobrė Rozenbergienė, kuri patyrė ir Štuthofo bei kitų koncentracijos stovyklų siaubą, pasidalino su rašytoju ne tik asmeniniais baisiais išgyvenimais, bet ir šviesiais prieškario laikų atsiminimais, kurie ypatingai domino autorių, norintį rekonstruoti sugriautą žydų gyvenimą ir parodyti, kokių gražių, iškilių žmonių Lietuva neteko.
Skaityti plačiau