Naujienos

Kauno žydai švenčia, o miesto centre dega Chanukijos žvakės

Kauno žydai švenčia, o miesto centre dega Chanukijos žvakės

Kaune, miesto centre,  uždegta paskutinė Chanukos žvakė, pabaigusi aštuonias dienas trukusį šviesų šventės maratoną. Šiemet kauniečiai degė žvakes ne tik savo namuose, bet ir turėjo ne vieną progą susiburti kartu, linksmintis, šokti, varžytis tradicinėje viktorinoje, klausytis nuotaikingos ir už širdies griebiančios žydų muzikos, iki soties pasivaišinti gardžiomis spurgomis ir bulviniais blynais, o susitikimo vietos buvo pačios įvairiausios: nuo prabanga tviskančios Kauno Rotušės, jaukios muzikinio klubo erdvės iki šeiminės bendruomenės aplinkos ir lauko palapinės. Savo talentu ir dainomis širdis skaidrino Rafailas Karpis ir Darius Mažintas bei pirmą kartą Kaune viešėjęs buvusių kauniečių ir rygiečių ansamblis su jauna vokaliste, savito balso savininke, kylančia žvaigžde Ania Judelson priešakyje.
Kartu su Kauno žydų bendruomenės nariais Chanuka šiais metais džiaugėsi nemažas būrys bendruomenės bičiulių, garbių visuomenės atstovų, valdžios vyrų ir aktyvių piliečių. Šventė baigėsi, tačiau jos šviesa ir šiluma liko viduje visam tamsiajam žiemos metui.


LRT TV laidoje “Savaitė” pokalbis apie Užsienio reikalų ministro L.Linkevičiaus iniciatyva Briuselyje įvykusį susitikimą su Izraelio premjeru B. Netanjahu ir LŽB pozicija dėl santykių su Izraeliu

Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus iniciatyva gruodžio 11d. Briuselyje įvyko neformalus ES užsienio reikalų ministrų susitikimas su Izraelio ministru pirmininku Benjamin Netanjahu. Tai pirmas Izraelio Premjero susitikimas su ES institucijų vadovais ir valstybių narių ministrais po 22 metų pertraukos. JAV Prezidento D. Trumpo sprendimas pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine ir su tuo susijusios įtampos suvaldymo klausimai dar labiau sureikšmino šį susitikimą.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky džiaugiasi, kad tokių gerų Lietuvos ir Izraelio santykių nebūta per visą atkurtos Nepriklausomybės laikotarpį.

Žiūrėkite LRT TV laidą “Savaitė” Mediatekoje

(Pokalbis apie Izraelį  nuo 23 minutės)

Profesorius Dr. Adolfas Bolotinas apie kvantinę fiziką, restituciją ir Lietuvos žydų bendruomenę

 lzb.lt

 Profesorius Adolfas Bolotinas – gerbiamas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės narys, buvęs Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas. Jis – fizikos matematikos mokslų daktaras, profesorius, Respublikinės premijos laureatas ir Nusipelnęs Lietuvos dėstytojas, Izraelio ir Niujorko Mokslų akademijų narys. Adolfui Bolotinui 92 metai. Didesnė gyvenimo dalis susijusi su Vilniaus universitetu. Aspirantūra, kandidato,  vėliau ir teorinės ir kvantinės fizikos daktaro  disertacijos apsigynimas. Daugiau nei 250 mokslinių straipsnių ir 20 mokslo daktarų,  kuriuos “išaugino” profesorius Bolotinas. Du vaikai, kuriuos užaugino kartu su žmona. Draugų, kolegų Lietuvos mokslo bendruomenės pagarba.

Kalbamės su  Adolfu Bolotinu apie žydų bendruomenę ir jo gyvenimą. Profesorius gavo gerą žinią.

– Netrukus Amerikoj turi pasirodyti mano knyga, išversta į anglų kalbą. Esu parašęs studentams vadovėlį, kaip reikia spręsti kvantinės mechanikos uždavinius, ne tik apie teoriją, bet ir ką daryti praktiškai, su pavyzdžiais. Paraginau vieną buvusį savo studentą, kuris dabar gyvena JAV, kad išverstų. Vertimas buvo išsiųstas į  nepažįstamą leidyklą, ji iškart atsakė: „Prašom, mes išleisim per metus, jei norit dar papildykit“. Netrukus turi pasirodyti knyga Solution of Certain Problems in Quantum Mechanics by Adolf Bolotin.

Leidykla man sumokėjo pinigus, ne aš mokėjau, kad išleistų. Jie sudarė sutartį, sumokėjo honorarą puikiomis sąlygomis.

Su žmona pragyvenom 71-erius metus iki jos mirties.  Esu našlys, dukra kartu gyvena.  Man nieko netrūksta, esu gerai aprūpintas, pensiją gaunu nemažą, niekuo nesiskundžiu. Dabar pajutau, kad jau sunku automobilį taisyti, nors turiu geras rankas, mėgstu padirbėti, nes universitetą baigiau kaip fizikas eksperimentatorius, po to perėjau į teorinę fiziką.

Profesoriau, Jus matome Lietuvos žydų bendruomenėje, išėjęs į pensiją čia dažniau lankotės. Prisimenate, kaip Jūs atėjote į bendruomenę, kokia buvo pradžia ?

Chanuka Panevėžio Rožyno progimnazijoje

 

Daugiau nei dešimt metų Panevėžio miesto žydų bendruomenė, praveda edukacinį darbą ir pati dalyvauja Rožyno progimnazijos renginiuose su tolerancijos centro vadove Genutė Žilytė. Šį kartą susitikimas buvo skirtas Chanukos šventei.

Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman kartu su istorike, tolerancijos centro vadove susirinkusiems mokiniams papasakojo apie judėjų kovą prieš Sirijos graikus ir paaiškino istorinių įvykių esmę. Pastovus edukacinis darbas duoda puikius rezultatus mokinių švietime apie žydų tautos istoriją, kurią svarbu žinoti ir šiandien. Mokiniai uždavė daug ir įvairių klausimų, į kuriuos atsakant buvo būtina paaiškinti kas yra „Makabi“, kokios dar buvo žydų organizacijos iki karo su tokiu pat pavadinimu.

Vyresnių klasių mokiniai kartu su savo mokytojais paruošė alyvų aliejuje keptus patiekalus: bulvinius blynus (latkes), spurgas. Renginio pabaigoje Rožyno progimnazijos direktorė Aida Adiklienė nuoširdžiai padėkojo šventėje dalyvavusiems progimnazijos moksleiviams, tolerancijos centro vadovei Genutei Žilytei ir visiems renginio dalyviams už tolerancinį požiūrį žydams.

Delegacijos iš Izraelio viešnagė Panevėžyje

Delegacijos iš Izraelio viešnagė Panevėžyje

Chanukos šventės šeštą dieną Panevėžio miesto žydų bendruomenę aplankė svečiai iš Izraelio, Netivoto miesto. Kartu su rabinu Pinchu Koenu jie uždegė Chanukos žvakes. Apie 20 žmonių delegacija susitelkė maldai, dievo garbinimui, dainavo Chanukos dainas. Visus juos vienija tikėjimas Aukščiausiuoju ir gilinimasis į Talmudą.

Svečiai susipažino su Panevėžio žydų gyvenimu, ypatingą dėmesį skirdami religinei veiklai bei Panevėžio žydų rabinams: A. A. Grozbuh, N. Kagan, J. Š. Kahaneman, M. N. Mihel, M. Brener, kurie paliko ryškų žydų tautos pėdsaką Lietuvoje.

Chanukos  šventė Panevėžio miesto žydų bendruomenėje

Chanukos šventė Panevėžio miesto žydų bendruomenėje

Panevėžio miesto žydų bendruomenė pirmą kartą Chanukos šventėje suteikė teisę dalyvavusiems šventėje vaikams uždegti žvakes.

Susirinkusius bendruomenės narius pirmininkas Gennady Kofman pasveikino su Chanukos švente, perskaitė sveikinimus, atsiųstus Panevėžio bendruomenei iš viso pasaulio,  taip pat Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky sveikinimą. Vėliau buvo išklausytas Izraelio prezidento J.E. Reuveno Rivlino sveikinimas visiems Pasaulyje gyvenantiems žydams.

Pagal tradicijas, prieš uždegdami žvakes visi išklausė skaitomą maldą „Šlovinimas ir palaiminimas už stebuklus”. Dalyvavusiems priminta istorija apie Chanukos šventę.  Tai žydų pergalė prieš graikų ir sirų užkariautojus ir Jeruzalės šventyklos išlaisvinimas. Kadaise  priešai sugriovė Jeruzalės šventyklą ir išniekino aliejų, skirtą šventyklos aliejinei lempai uždegti. Nugalėję priešus žydai grįžo į šią šventyklą ir rado tik vieną indą tinkamos naudoti alyvos. Stebuklingai jos užteko ne vienai, o aštuonioms dienoms. Tai ir yra Chanukos stebuklas, atspindintis šviesos pergalę prieš tamsą ir žymintis ne jėgos, o dvasios laimėjimą.

Prezidento rūmuose pirmą kartą įžiebiama Chanukos žvakė

Prezidento rūmuose pirmą kartą įžiebiama Chanukos žvakė

Sekmadienį Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų Kolonų salėje pirmą kartą įžiebta 6-oji Chanukos žvakė. Chanukijos uždegimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, ministrai, politikai, Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky ir  regioninių žydų bendruomenių pirmininkais, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininku arkivyskupu Gintaru Grušu, Vilniaus sinagogos rabinu Šolomui Ber Krynskiu.

Šventiniame vakare pristatyta Chanukos istorija, skambėjo  tenoro Rafailo Karpio ir Dariaus Mažinto koncertas  su dainomis jidiš kalba, taip pat atliktas kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo kūrinys „Iš užmirštos knygos…”.

Renginį organizavo Izraelio ambasada.

Kaune veikia paroda „Aš neturėjau kito pasirinkimo“, skirta Švedijos diplomatui Raoliui Wallenbergui

Sugiharos namuose Kaune veikia Švedijos instituto parengta paroda „Aš neturėjau kito pasirinkimo“, skirta architektui, verslininkui, Švedijos diplomatui Raoliui Wallenbergui, kuris 1944 m. Budapešte Vengrijos žydams išdavinėjo Švedijos vyriausybės patvirtintus pasus, liudijančius, kad šio paso turėtojas yra Švedijos gyventojas. 1944 metais būdamas 32-iejų metų Raoulis Wallenbergas atvyko į Budapeštą vykdyti gyvybiškai svarbios misijos. Naudodamas netradicinius ir neįprastus metodus per 6 mėnesius Raoulis Wallenbergas ivykdo savo misiją ir taip tampa žmogumi, išgelbėjusiu daugiausia žydų gyvybių Antrojo pasaulinio karo metais. Karo pabaigoje liko gyvų apie 120 000 Vengrijos žydų, iš kurių apie 20 000 išgelbėjo švedų diplomatas. Deja, 1945 metų sausio 17-ąją R. Wallenbergas tampa Sovietų Sąjungos politiniu kaliniu. 
Raimundo Kaminsko nuotraukose akimirkos iš parodos atidarymo, kuriame dalyvavo diplomatinio korpuso (Švedijos, Vengrijos, Nyderlandų, Japonijos ambasadoriai, Izraelio ambasadoriaus pavaduotoja), miesto valdžios, visuomeninių organizacijų, akademinės bei Kauno žydų bendruomenės atstovai.

Kauno Rotušėje pirmą kartą Lietuvos žydų istorijoje buvo įžiebtos Chanukijos žvakės

Šventiškai pasipuošusioje Kauno baltąja gulbe ir miesto širdimi vadinamoje Rotušėje pirmą kartą Lietuvos žydų istorijoje buvo įžiebtos Chanukijos žvakės, kurias uždegė Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, o malda palydėjo Kauno chasidų sinagogos pirmininkas Iseris Šreibergas. Izraelio ambasados, bendradarbiaujant su Kauno žydų bendruomene ir Kauno miesto savivaldybe, sukviesti Chanuką šventė KŽB nariai ir gausus jaunimo bei garbingų svečių būrys. Malonu buvo matyti ilgamečius bendruomenės bičiulius, miesto valdžios, Katalikų bažnyčios atstovus, žmones, besirūpinančius litvakų paveldo išsaugojimu, istoriniais tyrinėjimais, lietuvių ir žydų santykių puoselėjimu. Izraelio ambasadoriaus pavaduotoja Efrat Hochstetler pasveikino visus susirinkusiuosius ir pasidžiaugė atgimstančia litvakų kultūra, vis stiprėjančia Izraelio ir Lietuvos valstybių draugyste. Vakaro metu širdis šilumos pripildė nuostabios tenoro Rafailo Karpio bei pianisto Dariaus Mažinto atliekamos jausmingos ir linksmos dainos jidiš kalba, o skrandžius pamalonino spurgos – tradicinis Chanukos skanėstas Izraelyje, ten vadinamos “suvganijot”. Todėl Izraelio ambasados iniciatyva Chanukai keptos spurgos Lietuvoje pavadintos “spurganiyot”. Nuo šiol ir Kauno žydai siūlo  vartoti žodį “spurganiyot”.
Nuotraukos iš Izraelio ambasados Facebooko

Naujas TV dokumentinių pasakojimų ciklas „Kauno žydų pėdsakais“ kviečia pažinti ir suvokti

 

Nuotraukos iš KAVB Kaunistikos skyriaus archyvo.

Šį savaitgalį INIT EKSTRA TV kanalu kviečiame žiūrėti naują dokumentinį pasakojimą  bendru pavadinimu „Kauno žydų pėdsakais“. Šeštadienį, gruodžio 16 dieną 17:00val.- pasakojimo  apie religiją pirmoji dalis. Drauge su ekspertais – dr. Larisa Lempertiene, dr. Marija Rupeikiene, dr. Aušrele Kristina Pažėraite, gide Asia Gutermanaite, kolekcininku Michailu Duškesu ir kitais , kalbėsime apie Kauno  žydų bendruomenę iki Holokausto.  Ieškodami sąvasties, arba to, kas yra asmens tapatybės sudedamosios dalys ir kaip jos formuojasi ar transformuojasi laiko ir erdvės mikrokosmose, mūsų  atveju Kaune, pabandysime keliauti tais pėdsakais, kurie išliko mieste, puoselėjant  atmintį  ir prisimenant  tradicijas.   Sekmadienį, gruodžio 17 dieną, 17:00 pakviesime pirmąjam pokalbiui apie švietimą. Vilniaus Universiteto docentas  dr. Saulius Kaubrys,  LNB Judaikos tyrimų centro vadovė   Larisa Lempertienė,  LSIM rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus vedėja, muziejininkė Gabija Mackevičiūtė ir lektorė, žydų kultūros tyrinėtoja, gidė  Asia Gutermanaitė  pasakos apie švietimą, kone  labiausiai išplėtota žydų kultūros sritį tarpukario Lietuvoje.  Ciklo scenarijaus autorius ir režisierius Sigitas Valadka sako, kad pirmieji du pusvalandiniai filmai – tik pradžia, autoriai planuoja ateityje tyrinėjimus tęsti ir jais dalintis su visuomene.

Ciklo kūrybinė grupė: Eglė Bendikaitė, Vaida Girčė, Sigitas Valadka, Rytis Meškauskas, Paulius Šlamiškis, Kęstutis Druškevičius.

Projektą  iš dalies finansavo Geros valios fondas. 

———————————————

Istorikas Vygantas Vareikis: Lietuviškas antisemitizmas nėra ideologija

manoteisės.lt Izabelė Švaraitė

Pradėti vertėtų nuo to, jog antraštė anaiptol nereiškia, kad Lietuvoje nėra prieš žydus nusiteikusių žmonių. Tiek dabar, tiek praeityje neapykantos pavyzdžių apstu, tačiau, kaip teigia Klaipėdos universiteto profesorius, istorikas Vygantas Vareikis, antisemitinės nuostatos šalyje formavosi dėl religijos ir kaimyninių valstybių įtakos, nežinojimo ar tiesiog praktinių ekonominių sumetimų. Priešingai nei Vokietijoje, Austrijoje ar Lenkijoje, jos niekada nebuvo sąmoningai sukonstruota politinė doktrina.

Žydų ir lietuvių santykius tyrinėjantis prof. V. Vareikis sako, kad religinis priešiškumas – antijudaizmas – Lietuvoje pradėjo plisti suintensyvėjus Katalikų Bažnyčios ideologijos sklaidai tarp bajorų. Pirmasis Vilniaus universiteto rektorius, jėzuitas Petras Skarga rašė apie žydus vartodamas Šv. Povilo tezes, esą jie – tauta, nepažinusi Kristaus ir žudžiusi savo pranašus. Tačiau, pagal to meto suvokimą, į tikrąjį tikėjimą žydai galėjo grįžti apsikrikštiję. Jie nebuvo pagrindinis katalikų taikinys. „Konvertacija visada buvo priimtina, o vienu metu, pagal Lenkijos-Lietuvos valstybės teisę, į krikščionybę atsivertęs žydas netgi gaudavo bajoro statusą“, – pasakoja profesorius. Liaudyje buvo šiek tiek kitaip – plito įsitikinimai, kad žydai stengiasi apgauti krikščionis.

Prie masinių žydų kapaviečių siūloma skelbti ir aukų, ir budelių pavardes

Prie masinių žydų kapaviečių siūloma skelbti ir aukų, ir budelių pavardes

Nuotraukoje:Tarptautinė mokslininkų komanda tyrinėja Kaune masinių žydų žudynių ir kapaviečių vietas

Gruodžio 14 d. (BNS). Prie masinių žydų kapaviečių Lietuvoje siūloma įrengti stendus, kuriuose būtų skelbiamos ir nužudytųjų pavardės, ir kuo išsamesnė informacija apie egzekucijos vykdytojus.

Iniciatyvą ketvirtadienį Seime pristatęs Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša sako, kad šią idėją dar prieš metus iškėlė Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, ją jau kurį laiką puoselėja ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), tačiau tam reikėtų padidinti centro finansavimą.

„Padaryti nėra lengva, nes nėra išsamių tyrinėjimų, negalima kiekvienoje vietoje tiksliai pasakyti, kas yra palaidota. Taip, yra tokie tyrinėjimai, yra dalis medžiagos, tačiau norint apeiti visą Lietuvą, pastatyti tokius stendus, kokį matote Leipalingyje, kaip pavyzdiniame, kaip memorialui, kuris turi pasklisti po visą Lietuvą, medžiagos neužtenka. Todėl akivaizdu, kad reikės finansuoti genocido centro veiklą, reikės lėšų ir mes jas surasime“, – teigė E. Jovaiša.

Kviečiame į Jaunimo ir studentų Chanuką!


Viena iš Chanukos tradicijų – chanukijos žvakių degimas prie lango, tam, kad žvakių skleidžiama šviesa  –  būtų matoma ir praeiviams.

Būtent todėl vieną iš paskutinių Chanukos vakarų kviečiame pasitikti netradicinėje vietoje – restorane Panama Food Garden.
(Daugiau apie restoraną)

Chanukijas degsime, vakarieniausime bei magišką vakarą sutiksime restorane – šiltnamyje iš kurio sklindanti mūsų chanukijų šviesa užlies visą restorano sodelį.

Būtent dėl to ir kviečiame Jus atsinešti savo chanukijas!

Vakaro metu komandose suksim dreidel ir bandysime išlošti šaunius prizus. Taip pat klausysimės talentingų mūsų draugų atliekamų kūrinių, bei turėsime progą susipažinti su naujais žmonėmis arba susitikti su senai matytais bei pasiilgtai bičiuliais.

Registracija: Registracija į renginį:
(Informacija apie apmokėjimą yra atsiunčiama užsiregistravus)

Renginio kaina 9 Eur (darant pavedimą) iki gruodžio 15 d.
Renginio kaina 15 Eur (darant pavedimą) nuo 15 d. Iki 18 d.

Iki susitikimo!

Dmitrijus Kanovičius dovanoja LŽB 250 Grigorijaus Kanovičiaus rinktinių raštų knygų

Dmitrijus Kanovičius dovanoja LŽB 250 Grigorijaus Kanovičiaus rinktinių raštų knygų

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė džiaugiasi ir dėkoja už vertingą dovaną – Grigorijaus Kanovičiaus talentu, jautriomis stygomis rašytas  knygas, kurias skaito visi, ne tik žydai, nes jose – tikros Lietuvos gyvenimo istorijos, sušildytos nuoširdžia nostalgija. Šios knygos tarsi gyvi paveikslai, kuriuose mūsų tėvų praeities vaizdai, dabar tik prisiminimai su spalvomis, žodžiais, šypsena ir skausmu.  Šiandien jos – aktualus paminklas visiems išnykusiems žydams… Mums svarbu, kad visa Grigorijaus Kanovičiaus kūryba – atminties lobynas, kur jie amžinai gyvi savo „štetluose“, dabar jau ištuštėjusiuose miesteliuose. Teisingai sakoma, kad žydai gyvens net tada, kai nebus tų, kurie juos atsimena. Didžiuojamės, kad Grigorijaus Kanovičiaus kūrybos dėka, Lietuva turi vertingą žydų gyvenimo sagą, kurioje mūsų protėviai nuo XVIII amžiaus iki mūsų dienų.

Anapilin išėjo litvakiško judaizmo lyderis rabinas Aaronas Šteinmanas

Anapilin išėjo litvakiško judaizmo lyderis rabinas Aaronas Šteinmanas

Rabinas Aaronas Šteinmanas mirė 2017 gruodžio 12 d. Jis buvo  garsus ortodoksų rabinas, didžiausias įstatymų leidimo ir dvasinis autoritetas litvakiško judaizmo pasekėjų tarpe. Jam buvo 104 metai.

А. Šteinmanas gimė 1913 metais Brest – Litovsko mieste. Per Antrąjį pasaulinį karą   jis pabėgo į Šveicariją, kur pradėjo dėstyti  ješivoje.

1955 m. Panevėžio jėšivos rabinas Kaanmanas paragino rabiną Šteinmaną vadovauti Izraelyje įkurtai “Panevėžio ješivai jauniems”, kurios vadovu išbuvo iki gyvenimo  pabaigos. Jis taip pat atidarė naujas ješivas “Gaonas Jakovas” ir “Orchot Tora”.

Rabino mokiniai išleido savo mokytojo parašytų Toros it Talmudo komentarų rinktinę.

Nuo 1988 m. rabinas A. Šteinmanas buvo partijos “Degel ha Tora” Toros išminčių Tarybos narys, partijos “Degel ha Tora” vadovu.

2001 m. rabinas buvo pripažintas vienu iš litvakiško judaizmo lyderiu, o 2012 m. rabinas Šteinmanas tapo partijos Degel ha Tora vadovu.

Pagal žurnalo “Forbes” vertinimą, 2012 metais rabinas Šteinmanas užėmė 3 vietą tarp įtakingiausių Izraelio rabinų. Tūkstančiai žmonių gruodžio 12 dieną, užtvindydami gatves, susirinko į jo laidotuves.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje įžiebta pirmoji Chanukos žvakė – akimirkos

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė švenčia Chanuką. Antradienio pavakarę skirtingose Lietuvos vietose sužibo pirmosios Chanukijų žvakės ir iškilmingai prasidėjo vieną svarbiausių žydų metų švenčių Chanuka. Vilniaus choralinėje sinagogoje pirmąją žvakę uždegė Rabinas Sholomas Ber Krinsky.

Chanukija buvo įžiebta ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pastato balkone, pirmąją žvakę įžiebė Vilniaus choralinės sinagogos kantorius Šmuelis Jatomas dalyvaujant Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės senjorams.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė švenčia Chanuką

Antradienio pavakarę skirtingose Lietuvos vietose sužibo pirmosios Chanukijų žvakės ir iškilmingai prasidėjo vieną svarbiausių žydų metų švenčių Chanuka. Šiemet šviesos ir stebuklo švente vadinama Chanuka –  prasidėjo antradienį (gruodžio 12 d.) nusileidus saulei ir tęsis aštuonias dienas.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę pasiekė sveikinimai iš Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, Vilniaus miesto savivaldybės ir mero Remigijaus Šimašiaus. 

Kauno, Ukmergės, Šiaulių, Panevėžio žydų bendruomenės taip pat atsiuntė šiltus ir jaukius sveikinimus –  vieni kitiems linkėdami šviesos, sėkmės ir šilumos Chanukos proga. 

Mokėkime džiaugtis  ir švęsdami prisiminkime, kokį stebuklą Chanuka mums visiems reiškia. ” – sveikinimu dalijosi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirminininkė Faina Kukliansky.

Vilniaus sinagogoje – bendruomenės nariai ir garbūs svečiai kartu pasitiko Chanuką

Vienos didžiausių Chanukijos įžiebimo ceremonijų tradiciškai vyko Vilniaus Choralinėje sinagogoje, kurioje paminėti šios judėjams svarbios šventės – rinkosi bendruomenės nariai ir garbūs svečiai: Airijos ambasadorius Lietuvoje David Noonan, JAV ambasadorė Anne Hall, Lenkijos ambasadorė Uršulė Doroževska, Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas, Vilniaus  vyskupas Arūnas Poniškaitis, Nepriklausomybės akto signataras profesorius Vytautas Landsbergis.

Koncertuoja grupė – Rakija Klezmer Orkestar

„Aš labai džiaugiuosi, kad kasmet vis daugiau ir daugiau žmonių ateina švęsti Chanukos į sinagogą. Šiemet susirinko pilna salė – gerų žmonių ir šviesių svečių, kurie atėjo čia sutikti mums labai svarbios šventės kartu ” – gyvuojančiomis tradicijomis džiaugėsi Vilniaus religinės žydų bendruomenės vadovas Simas Levinas.

Pirmoji Chanukos žvakė sinagogoje 

Susikaupę maldai ir įžiebę pirmąją žvakę – šventės švečiai klausėsi išraiškingos žydiškos muzikos, kurią atliko jaunuolių grupė Rakija Klezmer Orkestar.

Chanukija įžiebta ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje

Chanukija taip pat buvo įžiebta ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pastato balkone, todėl visą šventės laikotarpį bus gerai matoma ir savo šviesa šildys miesto gyventojus ir jo svečius.

Chanukijos įžiebimas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje

Chanuka švenčiama visoje Lietuvoje

Kauno žydų bendruomenė taip pat ruošiasi visą savaitę truksiančiam Chanukos renginių maratonui.
Sveikinimas iš Kauno žydų bendruomenės


„Kaip ir kasmet – šiemet numatytą daugybė šventinių renginių ir minėjimų. Nuostabu, kad mūsų bendruomenė kiekvienais metais aktyviai tęsia tradicijas ir švenčia šventes kartu” – sakė Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas.

„Sveikinu visus pasaulio žydus ir jų draugus su švente, kuri žymi dvasios stiprybės pergalę prieš jėgos kultą.” – šventinį sveikinimą siuntė Kauno chasidų sinagogos religinė bendruomenės pirmininkas Iseris Šreibergas.

Chanukos šventė neaplenkia ir kitų Lietuvos miestų – Chanukijos sužimba ir Ukmergėje, Šiauliuose, Panevėžyje, Švenčionyse.

Chanukijos uždegimas Ukmergėje

Žvakių uždegimo simbolis – pati svarbiausia šventės dalis

Chanukijos įžiebimo simbolis yra pati svarbiausia  šventės dalis. Chanukos istorija pasakoja, kad atkovotoje šventykloje buvo likęs tik vienas šventinto aliejaus indas ir jo galėjo užtekti tik vienai dienai menoros šviesos. Bet įvyko stebuklas ir menora degė visas aštuonias dienas, kol buvo pagamintas naujas aliejus. Tai ir yra Chanukos stebuklas,  atspindintis šviesos pergalę prieš tamsą ir žymintis būtent ne jėgos, o dvasios pergalę prieš kultūrinę, etninę ar religinę priespaudą.

Šventė žymi II a. pr. m. e. vykusį judėjų sukilimą ir Jeruzalės šventyklos išlaisvinimą iš Seleukidų imperijos priespaudos. Judėjai sukilo neapsikentę religinio, kultūrinio, ekonominio persekiojimo ir vedami didvyrių Makabiejų išlaisvino išniekintą šventyklą ir uždegė specialią žvakidę-menorą.

Chanukija tradiciškai įžiebta ir V. Kudirkos aikštėje

Vinco Kudirkos aikštėje susirinkusi žydų bendruomenė kartu su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi  uždegė Didžiąją Chanukiją. Šventinėje ceremonijoje dalyvavo žydų religinės bendruomenės „Chassidie Chabad Lubavitch“ Rabinas Sholomas Ber Krinsky, Vilniaus religinės bendruomenės pirmininkas Shmuelis Levinas, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir kt.

Renginio metu Vilniaus merui taip pat buvo įteiktas simbolinis žydų bendruomenės apdovanojimas „Jeruzalės ranka“.

Daugiau nuotraukų iš šventinių renginių:

Profesorius Vytautas Landsbergis ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Pirmininkė Faina Kukliansky

Premjeras sveikina Lietuvos žydų bendruomenę su Chanukos švente

Premjeras Saulius Skvernelis pasveikino Lietuvos žydų bendruomenę, kuri  šiandien įžiebia pirmąsias Chanukos žvakes ir kviečia visus geros valios  žmones į ilgametes tradicijas turinčią šventę.

„Nuoširdžiai sveikinu visą Lietuvos žydų bendruomenę su prasidedančia šviesos ir tikėjimo švente.  Chanuka suteikia puikias galimybes prisiminti senąsias tradicijas ir puoselėti pamatines vertybes. Sveikintina, kad  ši yra graži Lietuvos žydų bendruomenės šventė susilaukia vis didesnio visuomenės dėmesio“,- teigia Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

  Artėjančių švenčių proga premjeras padėkojo Lietuvos žydų bendruomenei už dalykišką bendradarbiavimą su Vyriausybe, kitomis institucijomis konstruktyviai sprendžiant bendruomenei aktualius klausimus.

„Galime tik pasidžiaugti restauruojamais žydų kultūros paveldo objektais, atgyjančiomis  sinagogomis. Šiandien visoje valstybėje šie pastatai naudojami Lietuvos žmonių kultūriniams ir švietimo poreikiams. Registruojamos ir tvarkomos žydų kapinės, puoselėjama žydų kultūra, atgaivinamos senosios tradicijos. Visa tai leidžia drąsiai  teigti,  jog mūsų bendradarbiavimas ateityje tik intensyvės ir bendromis pastangomis nuveiksime daug svarbių darbų“, –  teigia Vyriausybės vadovas S.Skvernelis.