Kviečiame į hebrajų kalbos kursus!
Kursų pradžia jau sausio 7 d.
Šiuo metu renkame pažengusių grupes:
2 lygio (pažengusių) pamokos vyks antradieniais 17.30 arba sekmadieniais 9.30 val.
3 lygio (dar labiau pažengusių) pamokos vyks sekmadieniais 11.15 val.
Kursus ves Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos hebrajų k. mokytoja metodininkė Ruth Reches.
Kursų kaina – 2 eurai už 2 akademines valandas.
Nepraleiskite puikios galimybės ir paskubėkite registruotis el. paštu:ruthreches@gmail.com
Sausio 3 d. Izraelio ambasadorius Amir Maimon, JAV ambasadorė Anne Hall kartu su Lietuvos žydų bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky, Užsienio reikalų viceministru Dariumi Skusevičiumi, Molėtų rajono meru Stasiu Žviniu ir Kultūros paveldo departamento atstovu Alfredu Jomantu vyko apžiūrėti išlikusios Alantos medinės sinagogos, kuri įtraukta į Kultūros vertybių registrą. Visų apsilankiusių nuomone, pastatą reikėtų skubiai restauruoti kaip išlikusį žydų paveldą.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė yra Europos žydų kultūros ir paveldo išsaugojimo ir skatinimo asociacijos narė. Apžiūrėję sinagogą, svečiai Alantos seniūnijoje diskutavo apie jos išsaugojimą ir reikalingą skubų šio pastato restauravimą. Apie diskusiją rašoma Molėtų rajono savivaldybės tinklapyje:
„Mums visiems labai svarbu, kad istorija būtų atgaivinta, atkurtos visos istorijai reikšmingos ir svarbios vietos. Šiandien kalbame ne apie žydų, o apie Lietuvos paveldą. Tai jūsų istorija, tai yra mano istorija”, – sakė Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas.
„Pastaraisiais metais Lietuvos kultūros paveldo departamentas nuveikė didžiulį darbą inicijuodamas sinagogų, bažnyčių, kitų svarbių istorinių pastatų restauravimą. Tai – iš tiesų įspūdinga. Čia – vienas iš pastatų, kurio restauracijos laukiame, nes žinau, kad daug amerikiečių ieško kelių atgal į Lietuvą. Tai ir lietuvių, ir žydų išeiviai iš Lietuvos”, – susitikimo metu kalbėjo JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Hall.
Molėtų rajono savivaldybės meras Stasys Žvinys teigė, kad savivaldybė neturi lėšų sinagogai restauruoti, nors tai yra ir vienintelė išlikusi sinagoga visame rajone, o Izraelio amabasadorius prašo būti šios problemos sprendimo lyderiu. „Nors tai yra visų mūsų bendra atsakomybė, tačiau tenka apgailestauti, kad šiandien savivaldybė iš savo biudžeto tikrai negali skirti atitinkamų resursų būtent šios sinagogos atstatymui. Kiek bendruomenė išgali, tiek sinagoga yra prižiūrima”, – kalbėjo Molėtų rajono meras Stasys Žvinys.
„Net tokiu atveju, jeigu atsirastų pinigai šiai sinagogai tvarkyti, reikia užpildyti turinį šios sinagogos. Logiškai mąstant, sutvarkius pastatą, jeigu juo nesinaudoti, jeigu jį nešildyti, jeigu jį nepanaudoti kažkokiais tai tikslais, tai yra veltui išmesti pinigai”, – susitikimo metu sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Lietuvos žydų bendruomenė jau kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą ir pateikė paraišką Alantos sinagogos tvarkybos darbų finansavimui, tačiau paveldosaugininkai teigia, kad apleistų istorinių pastatų Lietuvoje yra daug daugiau, negu valstybė gali paremti, ir pinigai pirmiausia yra skiriami tiems objektams, kuriuose numatyta veikla bei yra aiški jų paskirtis.
Donatas Puslys, Gediminas Šulcas
Pradedame dviejų dalių pasakojimą apie Šeduvos žydus. Mūsų pašnekovas – publicistas, poetas Sergejus Kanovičius, kuris vadovauja Šeduvos žydų memorialiniam fondui. Būtent Šeduvoje po kurio laiko atsiras muziejus, pasakojantis dingusio štetlo istoriją. Ir tai nebus tik muziejus apie žydų gyvenimą Šeduvoje. Tai bus muziejus apie Lietuvos štetlus, kuriuose virė turtingas žydų bendruomenės gyvenimas. Pirmojoje pokalbio dalyje su S. Kanovičiumi kalbame apie tarpukario Šeduvą. Kuriant laidą panaudoti kadrai iš kuriamo Sauliaus Beržinio ir Sergejaus Kanovičiaus dokumentinio filmo „Suakmenėjęs laikas“.
Sausio 7d. sekmadienį 13 val. Lektoriume vyks psichologo Dimos Kuniskio paskaita:
“Laimė. Psichinės ir fizinės asmens būsenos sąveika”.
Pylimo g. 4, 306k (3 aukštas)
Kviečiame atvykti šiandien 13 val. į Konferencijų salę susitikti su Italijos architektu Dr. Guido Morpurgo, kuris yra vienas Italijos žydų Holokausto memorialo Milane projekto autorių.
Džiaugiamės ir didžiuojamės turėdami tokį aktyvų, sportišką, kūrybišką ir garbų žmogų savo bendruomenėje. Vilnietį Ilją Bereznicką drąsiai galime vadinti Lietuvos animacijos ir karikatūros pradidinku, puoselėtoju.
I. Bereznickas taip pat visada buvo aktyvus žydų sporto ir kultūros puoselėtojas, Makabiadų dalyvis. 1982-1985 m. jis mokėsi Maskvos Aukštuosiuose režisūros kursuose ir įgijo animacinių filmų režisieriaus specialybę. 1985 m. pradėjo dirbti „Lietuvos kino studijoje“ animacinių filmų režisieriumi ir per savo darbo laikotarpį sukūrė – 10 animacinių filmų. Nuo 1993 m. dirbo animacinių filmų režisieriumi ir animatoriumi Norvegijoje, JAV, Izraelyje. Lietuvos dailės akademijoje įkūrė animacijos specialybę, parengė vadovėlį „Animacijos menas”.
Sveikindami su gimtadieniu linkime gyventi mažiausiai iki 120 – ties ir sukurti dar daugybę nuostabių darbų!
Mazel Tov!
Tiems, kurie nesupranta jidiš kalbos, mes, Ruta Bloshtein ir Ilona Rūkiene, paruošėme eilėraščio pažodinį. Norime atkreipti dėmesį, kad vertimas atliktas ne iš eilėraščio originalo, kuris yra jidiš kalba, o iš rusiško pažodinio. Pastarąjį tiesiogiai iš jidiš kalbos sukūrė Polina Pailis ir Pinchos Fridberg.
Dėkojame Jums už Jūsų laiką, praleistą kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene.
Linkime, kad artėjančius metus papuoštų geri, gražūs ir prasmingi darbai!
Būkime kartu ir 2018-aisiais!
2017-12-20 JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Hall atvyko į Šeduvą susitikti su Šeduvos žydų memorialinio fondo atstovais, apžiūrėti įgyvendinamą projektą „Dingęs štetlas“, kur investavus beveik 3 mln. eurų privačių lėšų buvo atkurtos Žvejų gatvėje esančios senosios Šeduvos miesto žydų kapinės. Kaip prisimena projekto autorius Sergejus Kanovičius, 1,3 ha dydžio kapinėse buvo galima pamatyti tik septynis dešimtmečius čia kerojusias usnis ir apsamanojusius, baigiančius sutrūnyti paminklus.
Skulptoriaus R.Kvinto paminklai iškilo greta masinių žydų žudynių vietų. Šeduvos apylinkėse iš viso yra nustatytos trys žydų žudymo vietos per Holokaustą – Pakutenių ir Liaudiškių kaimuose.
Vienas pirmųjų Šeduvos žydų memorialinio fondo darbų buvo sutvarkyti tai, kas išliko kaip integrali štetlo dalis ir kas mena prarastą gyvenimą – t. y. senųjų Šeduvos žydų kapinių restauracija. Apleistos, tankia, aukšta žole užžėlusios 1,3 ha ploto užimančios kapinės sutvarkytos 2014 m.
2017 m. Šeduvos žydų kapinių restauravimas buvo pastebėtas ir Europos sąjungos apdovanojimuose už kultūros paveldo išsaugojimą. Fondo atliktas darbas sulaukė atskiro paminėjimo kaip dėmesio vertas projektas. Tokiu būdu atkreiptas dėmesys į žydų kapines kaip į svarbią kultūros ir istorijos dalį.
Kapinių restauravimo projektą parengė Algimanto Kančo studija.
Šeduvos žydų memorialinio fondo steigėjas Sergejus Kanovičius dažnai pabrėžia, kad ne tik stovėjimas prie duobių, kuriose nužudyta didelė dalis Lietuvos žydų, gali padėti įsisąmoninti mūsų piliečių tragediją. Visų pirmiausia reikia pamatyti žmones, kurie žuvo, sužinoti, kaip jie gyveno, ką pastatė, ką paliko. Šiuo metu intensyviai dirbama su Šeduvos žydų muziejaus architektūrinais sprendimais bei ekspozicijų kūrimu.
2017 m. Gruodžio 20 d. – Europos žydų kongresas ir Lietuvos žydų bendruomenė pripažįsta svarbų Lietuvos indėlį, kuriant teigiamą žydų gyvenimo aplinką ir išlaikant žydų tradicijų tęstinumą. Mes taip pat gerai vertiname Lietuvą už draugiškus santykius su Izraelio valstybe. Tai neabejotinai teigiamas pavyzdys daugeliui Europos valstybių.
Mes skatiname tolesnę pagarbią diskusiją dėl Lietuvos žydų tragedijos Holokausto metu tam, kad galėtume pripažinti istorinį teisingumą. Žmonės, bandantys vėl atversti tamsius Lietuvos kolaboravimo istorijos puslapius, kaip žinoma knygų autorė Rūta Vanagaitė, neturėtų būti puolami ar persekiojami, mūsų nuomone, jų pastangos turėtų būti vertinamos.
Gerbiame tokius Lietuvos istorikus kaip antisemitizmo reiškinį Lietuvoje tyrusius ir Holokaustą Lietuvoje aprašiusius prof. Saulius Sužiedėlį, dr. Valentiną Brandišauską arba dr. Algimantą Kasparavičių, kuris
Pliuralistinėje visuomenėje žmonės, atvirai pasisakantys apie didžiausią Europos istorijos tragediją, neturėtų sulaukti jų teisių suvaržymo dėl
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės atžvilgiu priimti du vienas kitam prieštaraujantys sprendimai tame pačiame teisme.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės teisinė forma yra asociacija – atitinkamai asociacijų veikimo principus ir būdus reglamentuoja LR Konstitucija ir LR Asociacijų įstatymas. 2017-12-21 Teismas priėmė sprendimą nesiremdamas nei įstatymo imperatyvu, užtikrinančiu visų asociacijos narių sprendžiamojo balso teisę ir lygiateisiškumą, nei Asociacijos įstatų nuostata, numatančia Tarybos veiksmų diskreciją.
Taip pat Teismas sprendimą grindė 2017-11-22 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl Asociacijų įstatymo 8 str. 4 d. pakeitimo projekto, o ne galiojančiu įstatymu. Nebuvo paisoma esminių teisės principų, todėl Lietuvos žydų bendruomenė artimiausiu metu ketina pasinaudoti savo teise skųsti šį Teismo sprendimą apeliacine tvarka.
Tuo pačiu 2017-12-21 Teismo sprendimas prieštarauja tame pačiame Vilniaus apylinkės teisme 2017 m. lapkričio 22 d. priimtam sprendimui, kuris nustatė, kad LŽB įstatų nuostata dėl skirtingo asociacijos narių balsų skaičiaus Konferencijoje prieštarauja LR galiojančiai teisei ir buvo pripažinta negaliojančia.
Lietuvos žydų bendruomenės Taryba 2017-04-19 inicijavo ataskaitinę-rinkiminę konferenciją laikydamasi įstatymo raidės ir atitinkamai siekdama užtikrinti visų LŽB narių interesų lygiavertį atstovavimą. Tuo pat metu tenka tik apgailestauti, kad šiuo klausimu rasti sutarimo dialogo ir derybų būdu nepavyko ir teko eiti teisminiu keliu.
Tai jau yra pralaimėjimas – ne organizacijos, o mūsų visų – žydų. Į viešumą iškilę vidiniai nesutarimai niekam nesuteiks daugiau garbės, nesumažins antisemitizmo apraiškų, nepadės griauti stereotipų ir nesutelks jėgų prasmingam darbui bendruomenės narių labui. Apmaudu, kad nedidelė žydų bendruomenė yra skaldoma, kai galima būtų konsoliduoti pastangas aukštesnių tikslų siekimui – kovai su antisemitizmu, bendruomenės narių poreikių tenkinimui, žydų kultūros ir istorijos sklaidai, žydų paveldo išsaugojimui. 2017 m. lapkritį Lietuvos žydų bendruomenė yra siūliusi Vilniaus žydų bendruomenei užbaigti teisminius ginčus taikos sutartimi arba pasitelkiant mediaciją. Tokia galimybė nebus atmesta, tačiau kol kas Vilniaus žydų bendruomenė pasiūlymą ginčus spręsti derybų keliu ignoravo.
Lietuvos žydų bendruomenėje vyko atviras Lietuvos Senjorų šachmatų čempionatas, jį organizavo Elitinis šachmatų ir šaškių klubas „Rositsan ir Maccabi“ pagal susitarimą su Lietuvos šachmatų federacija. Turnyro direktorius Boris Rositsan.
Tokie čempionatai, kaip įprasta vyksta pagal amžiaus grupes. Taip buvo ir šį kartą: viena grupė 50+, kita grupė 65+, taip pat dalyvavo šachmatininkai be amžiaus limito. Turnyre žaidė 35 šachmatininkai. Žaista pagal šveicarų sistemą – 7 turus.
Pirmą vietą 50+ grupėje užėmė IM (tarptautinis meistras) Virginijus Dambrauskas. Antrą vietą šioje grupėje užėmė Sergej Jelanskij, trečią – Arvydas Baltrūnas.
CD meistras Borisas Rosicanas žaidė grupėje 65+, jis užėmė pirmą vietą, žaisdamas 50+ grupėje buvo antras. Senjorų čempionatuose B. Rosicanas pirmauja jau trečią kartą.
Raimondas Jasiūnas 65+ grupėje užėmė antrą vietą. Trečią – Algimantas Undzėnas. Dauguma žaidusių yra Elitinio Makabi šachmatų klubo nariai.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė su skausmu praneša, kad netekome Pasaulio Tautų Teisuolės Lilijanos Binkytės Mozūriūnienės. Gilią užuojautą reiškiame šeimai, dukrai Sofijai Ligijai Makutėnienei, visiems artimiesiems ir draugams. Binkių pavardė Kauno žydams primena didvyriškumą ir žmogiškumą, nes visa šeima Antrojo pasaulinio karo metu prisidėjo gelbėdama mirčiai pasmerktus žydus savo bute, kur slėpė žydus, ieškojo jiems slapstymosi vietų. Binkių namai vokiečių okupacijos metais neoficialiai buvo vadinami „žydų viešbučiu“.
9 Binkių šeimos nariai Jad Vašemo muziejaus pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais, iš jų visų gyva buvo likusi tik Lilijana Binkytė. Ji išėjo anapilin sulaukusi 93 metų.
Tegu bus šiai garsios Teisuolių šeimos dukrai lengva Lietuvos žemė.
Liūdesio ir skausmo valandą Sofiją Ligiją Makutėnienę ir jos artimuosius užjaučia Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Buvusių getų ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjunga
JAV ambasadorė Lietuvoje Seniausios Lietuvoje medinės Pakruojo sinagogos interjeras atkurtas pagal išlikusias fotografijas. Čia atkurta unikali, primityvizmo stiliaus XIX a. skliauto tapyba, restauruoti, atkurti popieriniai sienų apmušalai. Interjeras sulaukia ypatingo dėmesio savo dekoru ir primityvia tapyba. Maža graži medinė sinagoga tapo traukos objektu ne tik žydams, bet iš įvairių šalių atvykstantiems turistams bei Lietuvos gyventojams.
Štai ir baigėsi 8-ni šventiniai vakarai. Paskutinį Chanukos vakarą drauge susirinko apie 100 Klaipėdos žydų bendruomenės narių.
Susirinkusiuosius pasveikino bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis, kuris uždegė “šameš” žvakę. Po to aštuonias žvakes uždegė “Šalom jeladim” sekmadieninės mokyklos vaikai.
Štai ir baigėsi 8-ni šventiniai vakarai. Paskutinį Chanukos vakarą susirinko visi kartu apie 100 Klaipėdos žydų bendruomenės narių.
Maldą skaitė sinagogos seniūnas Jevgenij Sakin. Šventiniame koncerte dalyvavo švečiai iš Rygos ir Kaliningrado. Didelio susidomėjimo sulaukė savamokslis muzikantas – Aleksandr, kuris groja visais instrumentais. Taip pat pasirodymą paruošė bendruomenės narių vaikai, kurių pasirodymas visus sujaudino, dainas dainavo Karina Stoliarskaja ir Evelina Daichovskaja. Vaišės buvo su spurgom ir “Chanuka gelt”.
Lietuvninkų aikštėje visas dienas bendruomenės nariai su miestiečiais dalinosi Chanukos šviesa ir šiluma.Septintąją šventės dieną žvakių uždegimo ceremonijoje dalyvavo Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir rabinas Šolom Ber Krinsky.
Renginio rėmėjas: Geros valios fondas 
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (toliau – LŽB) praneša, jog Vilniaus apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu pripažino negaliojančiu Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės įstatų 7.1 punktą dėl regioninių bendruomenių proporcinio atstovavimo LŽB konferencijoje.
Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog kiekvienas asociacijos narys, nepriklausomai nuo vienijamų asmenų skaičiaus, visuotiniame narių susirinkime (Konferencijoje) turi po vieną balsą, taip užtikrinant visų asociacijos narių lygiateisiškumą ir sprendžiamojo balso teisę.
Įžvelgusi prieštaravimą tarp įstatymo ir įstatų, Lietuvos žydų bendruomenės Taryba, siekdama užtikrinti būsimos LŽB Konferencijos teisėtumą ir skaidrumą, jau 2017 m. balandžio 19 posėdyje balsų dauguma priėmė sprendimą į ataskaitinę-rinkiminę LŽB Konferenciją deleguoti po 1 kiekvienos LŽB asociacijos narės atstovą.
Atsižvelgiant 2017 m. lapkričio 22 d. į Teismo sprendimą, artimiausioje Konferencijoje bus siekiama iškelti klausimą dėl būtinųjų įstatų pataisų priėmimo.
Bendruomenė paštu gavo Pasaulio Tautų Teisuolių šventinį sveikinimą :
Nuoširdžiai sveikiname su artėjančiomis šventėmis, tegu snaigių vaiskumo būna kupinos Jūsų dienos. Tegu sėkmė ir ištvermė lydi Jūsų dienas. Daug stiprybės ir ištvermės. Nuoširdus ačiū už atjautą ir supratingumą,
Elvyra Čyžauskienė ir Regina Kežienė
