Naujienos

Kauno žydų bendruomenės naujienos

Pradėdama Naujuosius, 2018-uosius, metus, Kauno žydų bendruomenė prisimena gruodžio mėnesį ne tik kaip nuspalvintą šventinėmis nuotaikomis ir linksmybėmis, bet ir kaip turtingą renginių, organizuotų tiek pačios bendruomenės, tiek jos bičiulių ir partnerių.
Žaliakalnio žydų kapinėse paminėtos Lietuvos estrados pradininko, deja, labai anksti Anapilin išėjusio, Danieliaus Dolskio gimimo metinės, prisiminta jo gyvenimo istorija ir dainos, skambančios iki šių dienų.
Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje muziejuje pristatytas mokslinių straipsnių rinkinys „Holokaustas nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse: tyrimai ir atmintis”, išleistas 2017 m. lietuvių ir anglų kalbomis, bendradarbiaujant Kauno IX forto muziejui, Tarptautinei komisijai nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti ir Kauno žydų bendruomenei. Leidinio pagrindu tapo 2016 m. spalio 27–29 d. Kaune įvykusios tarptautinės mokslinės konferencijos „Lokalinė Holokausto raidos analizė nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse“ metu nagrinėti klausimai, jame publikuojami trylikos autorių, tarp kurių yra ir visuotinį pripažinimą pelnę Holokausto istorijos tyrėjai, mokslininkai iš Estijos, Izraelio, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Vokietijos, straipsniai. Platų probleminį tyrimų lauką apimantis mokslinių straipsnių rinkinys yra aktualus ne tik akademinei, bet ir plačiajai visuomenei: vyresniųjų klasių moksleiviams, studentams, taip pat visiems besidomintiems istorija ir istorinės atminties išsaugojimu.
Kauno valstybinėje filharmonijoje vyko puikus koncertas “Iš litvakų paveldo”, inicijuotas  keturių jaunų, bet jau gerai žinomų, vienų ryškiausių Lietuvos atlikėjų: smuikininkės Dalios Dėdinskaitės, violončelininko Gleb Pyšniak, pianisto Roberto Lozinskio (kauniečio, J. Naujalio gimnazijos auklėtinio) ir vibrafonininko Mariaus Šinkūno.  Muzikantai pristatė savo bendrą kūrinį – albumą “Aerograma”, kuriame skamba specialiai projektui sukurtas Anatolijaus Šenderovo kūrinys, taip pat Aaron Copland, Joseph Achron, George Gershwin , Benny Goodman, Jascha Heifetz, Viačeslavo Ganelino, Leopold Godowsky kūriniai – Lietuvos žydų muzikos deimantai, apimantys šimtą metų inspiracijos, kūrybinės energijos ir palaimos.

Sugiharos namai pakvietė į parodos Šiaurės Kasablanka: Kaunas 1939 – 1940 m. atidarymą, žymintį Sugiharos namų (Vaižganto g. 30, Kaunas) pastato renovacijos pabaigą. Parodoje pristatomi dramatiški Lietuvai ir pasauliui metai, dramatiškas Lietuvos valstybingumo praradimas, pasakojama apie pastangas rūpintis gausėjančiais karo pabėgėliais, Lietuvos vidaus ir užsienio politiką bei kontekstą, kuriame Lietuvos diplomatai užsienyje ir užsienio diplomatai Lietuvoje, visų pirma Nyderladų konsulas Janas Zwartendijkas ir Japonijos konsulas Čiunė Sugihara, 1940 m. vasarą iki paskutinio savo rezidavimo Lietuvoje momento išdavinėję “gyvybes vizas”.
Skaityti plačiau

Rašytojų klube Mindaugo Kvietkausko – poeto, literatūrologo, vertėjo pagerbimas

2018 m. sausio 6 d. 17.00 val. Rašytojų klube Rašytojų sąjungos premijos laureato Mindaugo Kvietkausko pagerbimo vakaras.

Mindaugas Kvietkauskas – poetas, literatūrologas, kritikas, vertėjas. VU Lietuvių literatūros katedros dėstytojas. Nuo 2008 m. – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius.
Nuo 2006 m. kasmet organizuoja literatūros studentų ir dėstytojų seminarą „Literatūros salos“, nuo 2008 m. – Klasikos skaitymus Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. M.Kvietkauskas studijavo judaiką (jidiš kalbą ir literatūrą) Oksfordo universiteto Hebrajų ir judaikos studijų centre. Jis išleido A.Suckeverio poezijos knygą, vertė ir kitų poetų kūrybą, rašiusių jidiš kalba.

Dalyvaus rašytojai Danutė Kalinauskaitė, Giedrė Kazlauskaitė, Mindaugas Kvietkauskas, vertėja, lietuvių literatūros tyrinėtoja dr. Beata Kalęba, knygos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė ir kiti.
Renginį ves Rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas.

Holokaustas Šeduvoje: blogis neįsivyrauja iš karto

              Donatas Puslys, Gediminas Šulcas

Pirmoje pokalbio su Šeduvos žydų memorialinio fondo vadovu Sergejumi Kanovičiumi dalyje kalbėjomės apie turtingą tarpukario Šeduvos žydų gyvenimą. Antroji pokalbio dalis perkelia mus į Antrojo pasaulinio karo metus, Holokaustą, kai štetlo pasaulis buvo sunaikintas. Tik pažinę buvusį gyvenimą, gebėsime suvokti šio žiauraus nusikaltimo mastus. Tik tada suvoksime šviesą tų žmonių, kurie padėjo ir gelbėjo savo artimą, ir tamsą tų, kurie dalyvavo pražudant savo kaimynus ir perimant jų turtą.

Kuriant laidą panaudoi kadrai iš kuriamo Sauliaus Beržinio ir Sergejaus Kanovičiaus dokumentinio filmo „Suakmenėjęs laikas“.

Skaityti plačiau
Sveikiname Borisą Nachumovą sulaukus 70-mečio!

Sveikiname Borisą Nachumovą sulaukus 70-mečio!

Borisas Nachumovas –  ilgametis žydų bendruomenės narys, žinomas inžinierius-architektas, vienas tvariosios, aplinką tausojančios statybos Lietuvoje, pradininkų.

Sveikindami su jubiliejiniu gimtadieniu, linkime Jums, Borisai, stiprios sveikatos, gerų kūrybinių idėjų ir ilgiausių metų!

Mazel Tov!

Knygos „Izraelis ir jo žmonės” pristatymas

Kviečiame į knygos „Izraelis ir jo žmonės” pristatymą kartu su autore Živile Juonyte!

Živilė Juonytė – Izraelio visuomenės ir politikos specialistė, straipsnių ir paskaitų apie Izraelį autorė, kurį laiką gyveno Izraelyje, su aukščiausiu pagyrimu baigė magistro studijas Jeruzalės Hebrajų universitete, savanoriavo Izraelio kariuomenėje pagal užsieniečiams skirtą programą.

 

Pristatymo metu kalbėsime apie šiltus prisiminimus ir įdomiausius, stebinančius ar įkvepiančius dalykus, kuriuos autorė aprašė savo knygoje apie Izraelį.

Pašnekesyje taip pat dalyvaus kelionių guru – agentūros „Jerulita” vadovas Daniel Gurevich, o autorė maloniai atsakys į susirinkusiųjų klausimus.

Renginio metu taip bus galima įsigyti knygą.

Susitikime jau sausio 11 d. 18 d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Heifetzo salėje (III a.)

Izraelis ir jo žmonės – knygos puslapis socialiniame tinkle „Facebook”.

Hebrajų kalbos kursai pažengusiems

 

Kviečiame į hebrajų kalbos kursus!
Kursų pradžia jau sausio 7 d.

Šiuo metu renkame pažengusių grupes:

2 lygio (pažengusių) pamokos vyks antradieniais 17.30 arba sekmadieniais 9.30 val.

3 lygio (dar labiau pažengusių) pamokos vyks sekmadieniais 11.15 val.

Kursus ves Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos hebrajų k. mokytoja metodininkė Ruth Reches.

Kursų kaina – 2 eurai už 2 akademines valandas.

Nepraleiskite puikios galimybės ir paskubėkite registruotis el. paštu:ruthreches@gmail.com

Aplankyta griūvanti Alantos sinagoga (papildyta)

Sausio 3 d. Izraelio ambasadorius Amir Maimon, JAV ambasadorė Anne Hall kartu su  Lietuvos žydų bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky, Užsienio reikalų viceministru Dariumi Skusevičiumi, Molėtų rajono meru Stasiu Žviniu ir Kultūros paveldo departamento atstovu Alfredu Jomantu vyko apžiūrėti išlikusios Alantos medinės sinagogos, kuri įtraukta į Kultūros vertybių registrą.  Visų apsilankiusių nuomone, pastatą reikėtų skubiai restauruoti kaip išlikusį žydų paveldą.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė yra Europos žydų kultūros ir paveldo išsaugojimo ir skatinimo asociacijos narė. Apžiūrėję sinagogą, svečiai Alantos seniūnijoje diskutavo apie jos išsaugojimą ir reikalingą skubų šio pastato restauravimą. Apie diskusiją rašoma Molėtų rajono savivaldybės tinklapyje:

  „Mums visiems labai svarbu, kad istorija būtų atgaivinta, atkurtos visos istorijai reikšmingos ir svarbios vietos. Šiandien kalbame ne apie žydų, o apie Lietuvos paveldą. Tai jūsų istorija, tai yra mano istorija”, – sakė Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas.
„Pastaraisiais metais Lietuvos kultūros paveldo departamentas nuveikė didžiulį darbą inicijuodamas sinagogų, bažnyčių, kitų svarbių istorinių pastatų restauravimą. Tai – iš tiesų įspūdinga. Čia – vienas iš pastatų, kurio restauracijos laukiame, nes žinau, kad daug amerikiečių ieško kelių atgal į Lietuvą. Tai ir lietuvių, ir žydų išeiviai iš Lietuvos”, – susitikimo metu kalbėjo JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Hall.
Molėtų rajono savivaldybės meras Stasys Žvinys teigė, kad savivaldybė neturi lėšų sinagogai restauruoti, nors tai yra ir vienintelė išlikusi sinagoga visame rajone, o Izraelio amabasadorius prašo būti šios problemos sprendimo lyderiu. „Nors tai yra visų mūsų bendra atsakomybė, tačiau tenka apgailestauti, kad šiandien savivaldybė iš savo biudžeto tikrai negali skirti atitinkamų resursų būtent šios sinagogos atstatymui. Kiek bendruomenė išgali, tiek sinagoga yra prižiūrima”, – kalbėjo Molėtų rajono meras Stasys Žvinys.
„Net tokiu atveju, jeigu atsirastų pinigai šiai sinagogai tvarkyti, reikia užpildyti turinį šios sinagogos. Logiškai mąstant, sutvarkius pastatą, jeigu juo nesinaudoti, jeigu jį nešildyti, jeigu jį nepanaudoti kažkokiais tai tikslais, tai yra veltui išmesti pinigai”, – susitikimo metu sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Lietuvos žydų bendruomenė jau kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą ir pateikė paraišką Alantos sinagogos tvarkybos darbų finansavimui, tačiau paveldosaugininkai teigia, kad apleistų istorinių pastatų Lietuvoje yra daug daugiau, negu valstybė gali paremti, ir pinigai pirmiausia yra skiriami tiems objektams, kuriuose numatyta veikla bei yra aiški jų paskirtis.

Daugiau nuotraukų

Šeduvos žydai tarpukariu: Holivudo filmai, šokiai ir spalvinga kasdienybė

    Donatas Puslys, Gediminas Šulcas

Pradedame dviejų dalių pasakojimą apie Šeduvos žydus. Mūsų pašnekovas – publicistas, poetas Sergejus Kanovičius, kuris vadovauja Šeduvos žydų memorialiniam fondui. Būtent Šeduvoje po kurio laiko atsiras muziejus, pasakojantis dingusio štetlo istoriją. Ir tai nebus tik muziejus apie žydų gyvenimą Šeduvoje. Tai bus muziejus apie Lietuvos štetlus, kuriuose virė turtingas žydų bendruomenės gyvenimas. Pirmojoje pokalbio dalyje su S. Kanovičiumi kalbame apie tarpukario Šeduvą. Kuriant laidą panaudoti kadrai iš kuriamo Sauliaus Beržinio ir Sergejaus Kanovičiaus dokumentinio filmo „Suakmenėjęs laikas“.

Skaityti plačiau
Nuoširdžiai sveikiname Ilją Bereznicką su 70-uoju gimtadieniu!

Nuoširdžiai sveikiname Ilją Bereznicką su 70-uoju gimtadieniu!

Džiaugiamės ir didžiuojamės turėdami tokį aktyvų, sportišką, kūrybišką ir garbų žmogų savo bendruomenėje. Vilnietį Ilją Bereznicką drąsiai galime vadinti Lietuvos animacijos ir karikatūros pradidinku, puoselėtoju.

Vienas žinomiausių jo filmukų, Lietuvos animacijos klasika – „Baubas”.

I. Bereznickas taip pat visada buvo aktyvus žydų sporto ir kultūros puoselėtojas, Makabiadų dalyvis. 1982-1985 m. jis mokėsi Maskvos Aukštuosiuose režisūros kursuose ir įgijo animacinių filmų režisieriaus specialybę. 1985 m. pradėjo dirbti „Lietuvos kino studijoje“ animacinių filmų režisieriumi ir per savo darbo laikotarpį sukūrė – 10 animacinių filmų. Nuo 1993 m. dirbo animacinių filmų režisieriumi ir animatoriumi Norvegijoje, JAV, Izraelyje. Lietuvos dailės akademijoje įkūrė animacijos specialybę, parengė vadovėlį „Animacijos menas”.

Sveikindami su gimtadieniu linkime gyventi mažiausiai iki 120 – ties ir sukurti dar daugybę nuostabių darbų!

Mazel Tov!

Eilėraštis “Žydiškos gatvelės”

Eilėraštis “Žydiškos gatvelės”

Leibas Stockis [לייב סטאָצקי]

(Vilna,1902 – Vilnius, 1967)

Eilėraštis “Žydiškos gatvelės”

[יידישע געסלעך / idiše geslech ]
Skaito senas Vilniaus žydas Pinchos Fridberg

Tiems, kurie nesupranta jidiš kalbos, mes, Ruta Bloshtein ir Ilona Rūkiene, paruošėme eilėraščio pažodinį. Norime atkreipti dėmesį, kad vertimas atliktas ne iš eilėraščio originalo, kuris yra jidiš kalba, o iš rusiško pažodinio. Pastarąjį tiesiogiai iš jidiš kalbos sukūrė Polina Pailis ir Pinchos Fridberg.

Skaityti plačiau
JAV ambasadorė Anne Hall tęsia kelionę po Lietuvą, lankydama tvarkomas žydų gyventas ir žudynių vietas

JAV ambasadorė Anne Hall tęsia kelionę po Lietuvą, lankydama tvarkomas žydų gyventas ir žudynių vietas

2017-12-20 JAV  ambasadorė Lietuvoje Anne Hall atvyko į Šeduvą susitikti su Šeduvos žydų memorialinio fondo atstovais, apžiūrėti įgyvendinamą projektą „Dingęs štetlas“, kur investavus beveik 3 mln. eurų privačių lėšų buvo atkurtos Žvejų gatvėje esančios senosios Šeduvos miesto žydų kapinės. Kaip prisimena projekto autorius Sergejus Kanovičius, 1,3 ha dydžio kapinėse buvo galima pamatyti tik septynis dešimtmečius čia kerojusias usnis ir apsamanojusius, baigiančius sutrūnyti paminklus.

Skulptoriaus R.Kvinto paminklai iškilo  greta masinių žydų žudynių vietų. Šeduvos apylinkėse iš viso yra nustatytos trys žydų žudymo vietos per Holokaustą – Pakutenių ir Liaudiškių kaimuose.

Vienas pirmųjų Šeduvos žydų memorialinio fondo darbų buvo sutvarkyti tai, kas išliko kaip integrali štetlo dalis ir kas mena prarastą gyvenimą –  t. y. senųjų Šeduvos žydų kapinių restauracija. Apleistos, tankia, aukšta žole užžėlusios 1,3 ha ploto užimančios kapinės sutvarkytos 2014 m.

2017 m. Šeduvos žydų kapinių restauravimas buvo pastebėtas ir Europos sąjungos apdovanojimuose už kultūros paveldo išsaugojimą. Fondo atliktas darbas sulaukė atskiro paminėjimo kaip dėmesio vertas projektas. Tokiu būdu  atkreiptas dėmesys į žydų kapines kaip į svarbią kultūros ir istorijos dalį.

Kapinių restauravimo projektą parengė Algimanto Kančo studija.

Šeduvos žydų memorialinio fondo steigėjas Sergejus Kanovičius dažnai pabrėžia, kad ne tik stovėjimas prie duobių, kuriose nužudyta didelė dalis Lietuvos žydų, gali padėti įsisąmoninti mūsų piliečių tragediją. Visų pirmiausia reikia pamatyti žmones, kurie žuvo, sužinoti, kaip jie gyveno, ką pastatė, ką paliko. Šiuo metu intensyviai dirbama su Šeduvos žydų muziejaus architektūrinais sprendimais bei ekspozicijų kūrimu.

Europos žydų kongreso ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės bendras pareiškimas

   

2017 m. Gruodžio 20 d. – Europos žydų kongresas ir Lietuvos žydų bendruomenė pripažįsta svarbų Lietuvos indėlį, kuriant teigiamą žydų gyvenimo aplinką ir išlaikant žydų tradicijų tęstinumą. Mes taip pat gerai vertiname Lietuvą už draugiškus santykius su Izraelio valstybe. Tai neabejotinai teigiamas pavyzdys daugeliui Europos valstybių.

Mes skatiname tolesnę pagarbią diskusiją dėl Lietuvos žydų tragedijos Holokausto metu tam, kad galėtume pripažinti istorinį teisingumą. Žmonės, bandantys vėl atversti tamsius Lietuvos kolaboravimo istorijos puslapius, kaip žinoma knygų autorė Rūta Vanagaitė, neturėtų būti puolami ar persekiojami, mūsų nuomone, jų pastangos turėtų būti vertinamos.

Gerbiame tokius Lietuvos istorikus kaip  antisemitizmo reiškinį Lietuvoje tyrusius ir Holokaustą Lietuvoje aprašiusius prof. Saulius Sužiedėlį, dr. Valentiną Brandišauską arba dr. Algimantą Kasparavičių, kuris daug kartų viešai kėlė klausimą, kalbėjo ir plačiai aprašė Lietuvių aktyvistų fronto vaidmenį, vykdant Holokaustą Lietuvoje. Tačiau iki šiol tokio turinio medžiagos trūksta Lietuvos vadovėliuose. Dėmesio taip pat nepakanka beveik septynis šimtmečius trukusiam didžiuliam žydų indėliui į Lietuvos visuomenės gyvenimą.

Pliuralistinėje visuomenėje žmonės, atvirai pasisakantys apie didžiausią Europos istorijos tragediją, neturėtų sulaukti jų teisių suvaržymo dėl neproporcingų prieš juos nukreiptų veiksmų.  Pasibaigus Chanukos šventei, kuri reiškia proto ir sielos pergalę prieš prievartą, ir prabėgus kelioms dienoms po Tarptautinės žmogaus teisių dienos minėjimo,  linkime visiems Lietuvos žmonėms laimingų ir taikių švenčių, raginame gerbti diskusijas, padedančias Lietuvos visuomenei suprasti ir susitaikyti su savo praeitimi.

LŽB Pirmininkė Faina Kukliansky dėl 2017-12-21 Vilniaus apylinkės teismo sprendimo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės atžvilgiu

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės atžvilgiu priimti du vienas kitam prieštaraujantys sprendimai tame pačiame teisme.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės teisinė forma yra asociacija – atitinkamai asociacijų veikimo principus ir būdus reglamentuoja LR Konstitucija ir LR Asociacijų įstatymas.  2017-12-21 Teismas priėmė sprendimą nesiremdamas nei įstatymo imperatyvu, užtikrinančiu visų asociacijos narių sprendžiamojo balso teisę ir lygiateisiškumą, nei Asociacijos įstatų nuostata, numatančia Tarybos veiksmų diskreciją.

Taip pat Teismas sprendimą grindė 2017-11-22 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl Asociacijų įstatymo 8 str. 4 d. pakeitimo projekto, o ne galiojančiu įstatymu. Nebuvo paisoma esminių teisės principų, todėl Lietuvos žydų bendruomenė artimiausiu metu ketina pasinaudoti savo teise skųsti šį Teismo sprendimą apeliacine tvarka.

Tuo pačiu 2017-12-21 Teismo sprendimas prieštarauja tame pačiame Vilniaus apylinkės teisme 2017 m. lapkričio 22 d. priimtam sprendimui, kuris nustatė, kad LŽB įstatų nuostata dėl skirtingo asociacijos narių balsų skaičiaus Konferencijoje  prieštarauja LR galiojančiai teisei ir buvo pripažinta negaliojančia.

Lietuvos žydų bendruomenės Taryba 2017-04-19 inicijavo ataskaitinę-rinkiminę konferenciją laikydamasi įstatymo raidės ir atitinkamai siekdama užtikrinti visų LŽB narių interesų lygiavertį atstovavimą. Tuo pat metu tenka tik apgailestauti, kad šiuo klausimu rasti sutarimo dialogo ir derybų būdu nepavyko ir teko eiti teisminiu keliu.

Tai jau yra pralaimėjimas – ne organizacijos, o mūsų visų – žydų. Į viešumą iškilę  vidiniai nesutarimai niekam nesuteiks daugiau garbės, nesumažins antisemitizmo apraiškų, nepadės griauti stereotipų ir nesutelks jėgų prasmingam darbui bendruomenės narių labui. Apmaudu, kad nedidelė žydų bendruomenė yra skaldoma, kai galima būtų konsoliduoti pastangas aukštesnių tikslų siekimui – kovai su antisemitizmu, bendruomenės narių poreikių tenkinimui, žydų kultūros ir istorijos sklaidai, žydų paveldo išsaugojimui. 2017 m. lapkritį Lietuvos žydų bendruomenė yra siūliusi Vilniaus žydų bendruomenei užbaigti teisminius ginčus taikos sutartimi arba pasitelkiant mediaciją. Tokia galimybė nebus atmesta, tačiau kol kas Vilniaus žydų bendruomenė pasiūlymą ginčus spręsti derybų keliu ignoravo.

Lietuvos senjorų šachmatų čempionatas

Lietuvos žydų bendruomenėje   vyko atviras Lietuvos Senjorų šachmatų čempionatas, jį organizavo Elitinis šachmatų ir šaškių klubas „Rositsan ir Maccabi“ pagal susitarimą su Lietuvos šachmatų federacija. Turnyro direktorius Boris Rositsan.

Tokie čempionatai, kaip įprasta vyksta pagal amžiaus grupes. Taip buvo ir šį kartą: viena grupė 50+, kita grupė 65+, taip pat dalyvavo šachmatininkai be amžiaus limito. Turnyre žaidė 35 šachmatininkai. Žaista pagal šveicarų sistemą – 7 turus.

Pirmą vietą 50+ grupėje užėmė IM (tarptautinis meistras) Virginijus Dambrauskas. Antrą vietą šioje grupėje užėmė Sergej Jelanskij, trečią – Arvydas Baltrūnas.

CD meistras Borisas Rosicanas žaidė grupėje 65+, jis užėmė pirmą vietą, žaisdamas 50+ grupėje buvo antras. Senjorų čempionatuose B. Rosicanas pirmauja jau trečią kartą.

Raimondas Jasiūnas 65+ grupėje užėmė antrą vietą. Trečią –  Algimantas Undzėnas. Dauguma žaidusių yra Elitinio Makabi šachmatų klubo nariai.

Užuojauta, netekus Pasaulio Teisuolės Lilijanos Binkytės

Užuojauta, netekus Pasaulio Teisuolės Lilijanos Binkytės

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė su skausmu praneša, kad netekome Pasaulio Tautų Teisuolės Lilijanos Binkytės Mozūriūnienės. Gilią užuojautą reiškiame šeimai, dukrai Sofijai Ligijai Makutėnienei, visiems artimiesiems ir draugams. Binkių pavardė Kauno žydams primena didvyriškumą ir žmogiškumą, nes visa šeima Antrojo pasaulinio karo metu prisidėjo gelbėdama mirčiai pasmerktus žydus savo bute, kur slėpė žydus, ieškojo jiems slapstymosi vietų. Binkių namai vokiečių okupacijos metais neoficialiai buvo vadinami „žydų viešbučiu“.

9 Binkių šeimos nariai Jad Vašemo muziejaus pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais, iš jų visų gyva buvo likusi tik Lilijana Binkytė. Ji išėjo anapilin sulaukusi 93 metų.

Tegu bus šiai garsios Teisuolių šeimos dukrai lengva Lietuvos žemė.

Liūdesio ir skausmo valandą Sofiją Ligiją Makutėnienę ir jos artimuosius užjaučia Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Buvusių getų ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjunga

Seniausią Lietuvoje medinę Pakruojo sinagogą aplankė JAV ambasadorė Anne Hall

Seniausią Lietuvoje medinę Pakruojo sinagogą aplankė JAV ambasadorė Anne Hall

JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Hall kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke ir Panevžio bei Šiaulių žydų bendruomenių pirmininkais lankėsi restauruotoje Pakruojo medinėje sinagogoje. Seniausios Lietuvoje medinės Pakruojo sinagogos interjeras atkurtas pagal išlikusias fotografijas. Čia atkurta unikali, primityvizmo stiliaus XIX a. skliauto tapyba, restauruoti, atkurti popieriniai sienų apmušalai. Interjeras sulaukia ypatingo dėmesio savo dekoru ir primityvia tapyba. Maža graži medinė sinagoga tapo traukos objektu ne tik žydams, bet iš įvairių šalių atvykstantiems turistams bei Lietuvos gyventojams.

Skaityti plačiau