Sausio 28, sekmadienį 13val.
Emanuelis Levinas
Prof. Anna Jampolskaja
Pylimo g. 4, 306k (3 aukštas)
Prancūzų – žydų filosofas Emanuelis Levinas gimė 1906 m. sausio 12 d. Kaune – mirė 1995 m. gruodžio 25 d. Paryžiuje.
Pasaulio Gineso rekordų knygos rekordininko, komiksų kūrėjo Al Jaffee darbų paroda „Vaikystės nuotykiai Zarasuose“
Šios parodos iliustracijos yra Al Jaffee autoriniai darbai, įtraukti į Mary-Lou Weisman knygą ,,Pašėlęs Al Jaffee gyvenimas” (2010 m.). Pokalbio su savo biografe Mary-Lou Weisman metu Al save pavadino ,,atgaliniu imigrantu” – tuo metu, kada daugelis iš Lietuvos persikėlė į JAV, jis keliavo priešinga kryptimi. 1920 m. Savanos mieste buvo elektra, tualetai namuose, asfaltuotos gatvės, kino teatrai ir laikraščiai su kasdien leidžiamais karikatūriniais pasakojimais, vadinamais “comic strips” – komiškų piešinių serija. Tuo tarpu Zarasai nuo paskutiniųjų 19-tojo amžiaus metų buvo mažai pasikeitę. Vietiniams Zarasų vaikams Al buvo keistas pašalietis. Vyravo kalbų įvairovė – lietuvių, rusų, lenkų ir jidiš. Vis dėlto jis greitai prisitaikė prie gyvenimo Zarasuose. Vaikai susikūrė savų pramogų, ir visas miestas buvo jų ,,žaidimų aikštele”. Štai tokioje terpėje Al ir jo brolis Harry išsiaugino savo kūrybinius talentus. Lig šiol Al Zarasuose praleistus vaikystės metus vadina vienais iš laimingiausių savo gyvenime.
#WeRemember 2018
GYVENO KARTĄ AIZIKAS KANOVIČIUS
Aut. Sergejus Kanovičius
Rocha (Rocha-Samuraj) ir Dovydas Kanovičiai, Saliamono broliai – Mošė-Jankelis, Aizikas ir Motlas, sesuo Chava (Iš Sergejaus Kanovičiaus ir Lisos Abukrat-Kanovich asmeninių archhyvų)
Dangus buvo vaiskiai mėlynas. „Toks švarus, beveik kaip vanduo Jonavos namo kieme“, – pagalvojo Aizikas Kanovičius ir vėl užsimerkė. Iš dangaus mėlynės krito negausios snaigės. Tokios, kurias, atrodytų, galėtum suskaičiuoti. Kaip šeimos narius – snaigė Sara, snaigė Rosette, snaigė Josifas ir snaigė Bernardas – viena, dvi, trys, keturios, užsimerkęs skaičiavo Aizikas
– Greičiau, judinkitės, judinkitės, pirmyn, pirmyn, traukinys nelauks, – girdėjosi ataidintis įsakmūs balsai.
– Aizikai, Aizikai, kelkis, mums nedaug beliko – dar truputį –ir mes traukiny. Ir dar kiek – mes jau namie, Paryžiuje, – šnabždėjo prie draugo palinkęs, rankas nuo šalčio po pažastimis susikišęs Morisas-Moišė Zuskindas.
Aizikas mintimis nukeliavo į pirmuosius – gimtuosius namus – į Jonavą, Žvejų gatvę. Į 1920 metų gruodį, kai, peržengęs slenkstį, išdidžiai tarė:
– Tai štai, turiu pasą. Su paties burmistro Ramoškos parašu. Dabar jau galėsiu važiuoti.
– Kada? – paklausė tylenis Šloimė.
Žiemos stovykla AMEHAYE’ žydų bendruomenėje Vilniuje
LŽB pirmininkė Faina Kukliansky dėkoja Programų direktorei Žanai Skudovičienei ir visiems dirbusiems su vaikais už sumaniai organizuotą Žiemos stovyklą, kurioje vaikų atostogų poilsis buvo turiningas ir įdomus.
Vaikų žiemos stovykla vyko gruodžio 25-29 d. bendruomenėje ( Pylimo g. 4), ir tai buvo nuostabiausia savaitė – pilna vaikiško juoko ir žydiškos atmosferos, kelionių ir naujų įspūdžių. Nuo 8val. ryto ir iki 20val. bendruomenėje skambėjo vaikų balsai. Kiekvieną dieną gerai nusiteikę stovyklautojai dalyvaudavo įvairiuose edukaciniuose užsiėmimuose, ekskursijose, kelionėse. Jie važinėjosi kartingais, pabuvojo radijo studijoje ir patys galėjo dalyvauti tiesioginiame eteryje. Vaikai apsilankė kinoteatre, buvo nuvykę į alpakų, švelniavilnių gražuolių kupranugarinių gyvūnų fermą, dalyvavo kulinarinio paveldo edukaciniame užsiėmime, gamino ir kepė pyragėlius, po to visi kartu ragavo.
Žinomas smuikininkas Borisas Kirzneris organizavo žaidimą “Orkestro repeticija”. Vaikai atsinešė įvairius muzikinius instrumentus ir mokėsi jais groti drauge. Su tokiu puikiu pedagogu užsiėmimo pabaigoje didelis ką tik suburtas 30-ties vaikų orkestras jau sugebėjo pagroti muzikinį kūrinį, skirtą Šabatui.
Tradicijų pamokėlėje su rabinu Grigorijumi Abramovičiumi mokėsi Shabato maldų, klausėsi įdomių žydiškų istorijų.
Filmas, kuriame dar daugiau informacijos apie žydų keršto plano detales po Antrojo pasaulinio karo išnuodyti Vokietijos miestus
Abba Kovneris stovi Vilniaus geto kovotojų centre, kai kurie jų vėliau prisijungė prie būrio “Nakam”.
The Times of Israel, vertė Ilona Rūkienė
DB 4-asis TV kanalas rodys filmą, sakoma, seniai dingusias dokumentines juostas, kuriose pasakojama, kaip žydai kovotojai nusprendė atkeršyti už 6 milijonų žudynes.
Naujame dokumentiniame filme ketinama pasakoti apie niekada nerodytą Holokaustą išgyvenusių žydų keršto planą: po II pasaulinio karo nunuodyti šimtus tūkstančių vokiečių.
Filmas “Holokaustas: keršto sąmokslas” – apie Vilniaus geto kalinį, pasipriešinimo kovotoją ir poetą Abbą Kovnerį ir kitus kovotojus, naudojant A.Kovnerio prisiminimus, kuriuose išsamiai papasakota apie keršto planą.
Filmo juostos įrašytos 1985 m., kai Kovneris sunkiai sirgo vėžiu. Kovotojų būrys 1946 m. planavo užnuodyti vandentiekius keliuose Vokietijos miestuose, be to dar buvo antras planas – nužudyti tūkstančius SS kariškių, kuriuos amerikiečiai laikė įkalinę specialioje stovykloje.
Pasakojama, kad Kovneris atskleidė, kaip jo organizacija, pavadinta “Nakam” (hebrajų kalba – kerštas), įsiskverbė į Hamburgo, Niurnbergo, Frankfurto ir Miuncheno vandentiekius, kad arsenu užnuodytų vandenį.
„Kaunas 2022“ programos misija – atgaivinti ištrintą Kauno atmintį
Kauno diena, Nuotraukos Vilmanto Raupelio
Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje vykęs pirmasis programos renginys skirtas prieš Antrąjį pasaulinį karą buvusios didžiausios etninės grupės Kaune – žydų bendruomenės – atminties klausimams.
Didžiuodamiesi kauniečiai mėgsta pabrėžti, kad Kaunas – lietuviškiausias šalies miestas. Tačiau tai ne visai tiesa – iki pat XX a. antrosios pusės Kaunas buvo daugiakultūris ir tai buvo viena svarbiausių miesto bei jo gyventojų tapatybės dalių. “Kaunas 2022” programos “Atminties biuras” siekis – atgaivinti miesto istoriją ir paskatinti kauniečius prisiminti tai, kas jau užmiršta.
Izraelio ambasadoriaus Amiro Maimono teigimu, privalu suprasti, kad Kauno žydai buvo Lietuvos piliečiai, nuo seno gyvenę šioje šalyje, ją mylėję ir dirbę jai. Ambasadorius kalbėjo apie modernų žydų muziejų – patrauklų ir interaktyvų – tokį, kuris per atskirų žmonių istorijas papasakotų visos tautos istoriją”, – siūlė jis.
Nuotraukoje: iš kairės S. Dovidavičius, L.Venclauskas. G.Žakas
Kauno žydų bendruomenės pirmininko Gerco Žako nuomone, puikia vieta tokiam muziejui galėtų būti apleista Kauno chasidų sinagoga. Anot jo, kalbant apie Holokaustą, negalima pamiršti ir šio žiauraus laikotarpio didvyrių, tad šalia muziejaus būtų galima pastatyti ir paminklą lietuviams, gelbėjusiems žydus.
LŽB lektoriumas kviečia
Sekmadienį, sausio 21d. 13:00 val. kviečiame į lektoriumą, Pylimo g. 4, 306k (3 aukštas)
Tema: Jidiš kalba Niujorke. Prof. M.Krutikovo vaizdo paskaita.
DELFI jungiasi prie akcijos #MesPrisimename
Pagrindinis naujienų portalas DELFI jungiasi prie šiuo metu visame pasaulyje vykstančios akcijos #WeRemember (#MesPrisimename). Ši akcija skirta pagerbti Holokausto aukoms ir platinti žinią, kad tai negali pasikartoti nė vienai tautai, rasei ar socialinei žmonių grupei.
Ta proga penktadienį DELFI TV Gyvai svečiavosi Vilniaus geto kalinė, aktyvi Holokausto atminties įamžinimo puoselėtoja Fania Jocheles-Brancovskaja.
DELFI svečias – Fania Jocheles-Brancovskaja. Tiesiogiai
Penktadienį, 12 val., DELFI TV Gyvai svečiuosis Vilniaus geto kalinė, aktyvi Holokausto atminties įamžinimo puoselėtoja Fania Jocheles-Brancovskają. Praėjusiais metais šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė ją apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. Šiuo metu visame pasaulyje vyksta akcija #WeRemember, kuri skirta pagerbti Holokausto aukoms ir platinti žinią, kad tai negali pasikartoti. Nė vienai tautai, rasei ar socialinei žmonių grupei. Prie šios akcijos jungiasi ir pagrindinis naujienų portalas DELFI
Dvasinis Švat mėnesio darbas
tora.lt
Trečiadienį prasidėjo Švato mėnuo. „Roš chodeš” (mėnesio pradžia) pažymi pradžią žmogaus dvasiniame darbe. Tai reiškia „kryptį“, į kurią žmogus turėtų nukreipti savo sielą. Žinome, kad metuose yra 12 mėnesių, todėl kiekvieną mėnesį mes pradedame ir užbaigiame savitą dvasinio darbo ciklą.
Po to, kai (Izraelyje) gerai palijo, laikas pradėti megzti vaisius. Žmogaus „vaisiai“ – tai žmogaus darbai, teisuolio „vaisiai“ – geri darbai. Taip pat reikia žinoti, kad savo „vaisius“ žmogus turi megzti ant tvirto tikėjimo pagrindo, nes savo pasaulėžiūrą reikia statyti ant tvirtų pamatų – postulatų. Pats tvirčiausias pamatas –postulatas skelbiantis, kad yra Kūrėjas, kuris yra geras, mylintis mus ir norintis, kad mes Jį pamiltume. „Vaisiai“, kuriuos žmogus turi „užmegzti“ Švato mėnesį, turi būti ne „išoriniai“, bet „vidiniai“. Iš tikro „vaisiai“ mezgami iš gilesnio supratimo. Tik vidinės Toros mokymosi būdu galima atverti, pamatyti, t.y. „užmegzti“ tikrą „vaisių“.
AJC delegacijos vizitai Vilniuje, susitikimas su užsienio reikalų ministru L.Linkevičiumi
2018 m. Sausio 17 d. AJC vadovas ir delegacija baigė dviejų dienų vizitą Lietuvoje, – rašoma angliškame AJC pranešime.
AJC generalinio direktoriaus Davido Hario vadovaujama delegacija susitiko su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi, Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu, JAV ambasadore Anne Hall, Izraelio misijos vadovo pavaduotoja Efrat Hochstetler ir su AJC (Amerikos žydų komiteto) partnerės – Lietuvos žydų bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky. AJC visus susitikimus Vilniuje įvertino puikiai, – rašoma laiške, kurį gavo Lietuvos žydų bendruomenė.
Po susitikimo su AJC užsienio reikalų ministras L. Linkevičius “Twitter” išreiškė savo padėką AJC kaip “pirmąją žydų organizaciją, kuri tvirtai remia Lietuvos kovą už laisvę”. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija taip pat paskelbė pranešimą spaudai apie susitikimas.
Be to, Užsienio reikalų ministerija paskelbė spaudos pranešimą apie susitikimą, kuriame gyrė AJC vaidmenį Lietuvos transformacijos procese iš sovietinės okupuotos šalies į laisvą tautą.
AJC delegacija turėjo galimybę susitikti vakarienėje su Seimo nariais, pareigūnais, žinomais Lietuvos lyderiais, ambasadore Anne Hall. Vakarienę organizavo Seimo narys Emanuelis Zingeris. Kai kurie vakarienės dalyviai pasirašė Lietuvoje paskelbtą atvirą laišką, kuriame išreiškė savo nepritarimą dėl netinkamo Lietuvos balsavimo, priimant JT rezoliuciją, kuria neteisėtu vadinamas JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine.
Susitikimo metu E. Zingeris kalbėjo, kad “AJC yra tikras Lietuvos draugas. Pirmoji Amerikos žydų organizacija, kuri pastoviai tvirtai rėmė Lietuvos narystę NATO ir Europos Sąjungoje, padėjo sukurti Geros valios fondą kartu su Lietuvos žydų bendruomene. AJC buvo ir tebėra pagrindinis mūsų partneris, kuriam dėkojame už nuolatines investicijas į mūsų sėkmę “, – kalbėjo E. Zingeris.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky kreipimasis dėl vykstančių teisminių ginčų žydų bendruomenėje
Noriu dar kartą kreiptis į mūsų Bendruomenę:
- Kaip žinote, teisminį bylinėjimąsi pradėjo žmonių grupė, vadinanti save “Vilniaus žydų bendruomene”.
- Į mūsų žodinius ir rašytinius siūlymus atsisakyti teisminių ginčų negavome jokio atsakymo.
- VŽB ieškinyje prieš LŽB yra priimtas sprendimas, kuris bus apskųstas apeliacine tvarka ir neabejojame, kad bus panaikintas.
- Kitame procese įsigaliojo teismo sprendimas, kuriuo LŽB įstatai pripažinti neteisėtais ir panaikintas punktas, leidžiantis formuoti atstovavimo kvotas rinkimų metu. Teismas dar kartą pabrėžė, kad įstatai turi atitikti įstatymą – vienas narys – vienas balsas. Tai liečia ne tik regioninių bendruomenių, bet visus asociacijų narius, ir reiškia, kad 2017 m. vykę bendruomenės rinkimai buvo organizuojami laikantis įstatymų. Šitas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir jo apskųsti negalima.
Taigi, kiekvienas Lietuvos žydas gali pats apsispręsti, kokios bendruomenės jis nori, bet, pirmiausia, kiekvienas turi žinoti tiesą. Vadovai ar bendruomenės nariai, kurie laukia ginčų pabaigos, kad nuspręstų, kurią pusę palaikyti, dar turės palaukti. Manau, kad šis apsisprendimas yra kiekvieno sąžinės reikalas.
Tuos, kurie skatina nesutarimus tarp žydų, provokuoja, rašo skundus, skleidžia gandus ir pliauškalus, kas jie bebūtų ir kokias pareigas beužimtų, prašau liautis. Jūs kenkiate visai Lietuvos žydų bendruomenei.
Kviečiu visus bendruomenės narius susitelkti tam, kas iš tiesų svarbu, o ne bevaisėms tarpusavio kovoms. Mūsų pagrindiniai darbai – išskirtinės Lietuvos žydų kultūros, istorinės atminties apie žydų istoriją Lietuvoje puoselėjimas ir rūpestis geresniu žydų gyvenimu šiandien. Tai galime padaryti tik būdami susitelkę.
L. Linkevičius susitiko su Amerikos žydų komiteto vadovu
urm.lt
„Lietuvos valstybės sukūrimas bei įtvirtinimas prieš 100 metų neįsivaizduojamas be žydų indėlio. Gerbiame žydų tradicijas ir puoselėjame žydų paveldą“, – sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, susitikęs su Amerikos žydų komiteto (AJC) vadovu Davidu Harrisu.
2018-01-17 ministerijoje vykusio susitikimo metu, kuriame dalyvavo ir Lietuvos žydų bendruomenės vadovė Faina Kukliansky, aptarti transatlantiniai santykiai, Europos Sąjungos politika Artimuosiuose Rytuose, Lietuvos ir Izraelio valstybės santykiai, planai kartu su tautinėmis bendruomenėmis pasaulyje prasmingai pažymėti atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį. Užsienio reikalų ministras taip pat pabrėžė, kad Lietuva labai vertina Amerikos žydų komiteto ligšiolinę veiklą ir jos paramą demokratiniam Lietuvos vystymuisi. Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir diplomatinės atstovybės palaiko reguliarius kontaktus su JAV ir pasaulio žydų organizacijomis.
AJC aktyviai remia demokratines permainas Rytų ir Vidurio Europoje. Tai – pirmoji žydų organizacija, pasisakiusi už Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą ir NATO plėtrą. Šiemet sausio 13 dieną Amerikos žydų komitetas vėl priminė pasauliui, kad nors Lietuva ir sumokėjo didelę žmonių gyvybės ir sveikatos kainą, ji nutiesė kelią į laisvę ir sugriovė Sovietų Sąjungą.
Siekdama palaikyti intensyvesnius santykius su Baltijos ir Vyšegrado šalių vyriausybėmis bei šių šalių žydų bendruomenėmis AJC Varšuvoje 2017 metais įkūrė Rytų Europos būstinę.
Vilniaus Choralinėje sinagogoje prasidėjo 7 paskaitų ciklo seminaras
Vilniaus choralinėje sinagogoje sekmadienį įvyko pirmas seminaro „O, D-ve mano“ (tikėjimas ar žinojimas) užsiėmimas. Jame dalyvavo 40 klausytojų. Jie aktyviai diskutavo tema „Iš kur mes galime sužinoti – ar yra D-vas.“ Seminaro organizatorius ir moderatorius rabinas Sh. B. Krinsky temperamentingai ir jam būdingu humoru į diskusiją įtraukė daugumą seminaro dalyvių.
Pagrindiniai diskusijos klausimai buvo:
– Tikėjimas grindžiamas logika ar aklu tikėjimu?
– Kokio pobūdžio įrodymai patvirtina, kad D-vas yra?
– Kokie ateistų argumentai?
– Ar ateizmas logiškesnis nei tikėjimas?
Po užsiėmimo, dalyviai neskubėjo eiti į namus, diskutavo, bendravo, vaišinosi rebecen Dinos atneštais pyragais ir vaisiais.
Šiame seminare vyks 7 užsiėmimai. Sekančio (antrojo) užsiėmimo „Ar yra logiški įrodymai, kad D-vas egzistuoja?“ temos:
– Iš kur atsirado tikėjimas D-vu?
– Ar yra racionalūs liudijimai (įrodymai), kad D-vas egzistuoja?
– Ar logiškiau tikėti D-ieviškuoju Kūrėju ar kuo kitu?
Ateinantį sekmadienį (sausio 21 d. 16:30 v.) lauksime visų dalyvavusių ir naujų klausytojų. Tiek moterų, tiek vyrų. Visų, kas smalsūs ir nori pažinti supančio pasaulio esmę. Užsiėmimo trukmė – apie 1 v.
Apie Kauną, Sugiharą, Lietuvos ir Japonijos santykių praeitį ir ateitį
Bernardinai.lt Simonas Jazavita
Sekmadienį 2018 01 14d. Kaunas atsidūrė Japonijos spaudos dėmesio centre. Apie nedidelį Sugiharos muziejų Vaižganto gatvėje sužinojo ne tik Japonijos, bet ir Izraelio, JAV, Prancūzijos ir kitų šalių didžiųjų dienraščių skaitytojai. Lankydamasis Vidurio ir Rytų Europoje, Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe skyrė laiko apsilankyti ir muziejuje, menančiame 1939–1940 m. Kaune dirbusį diplomatą Chiune Sugihara, kuris būtent čia, tuometinėje Lietuvos laikinojoje sostinėje, išgelbėjo per 6000 žydų tautybės žmonių.
Vien dėl Sugiharos istorijos Kaunas ir Lietuva tampa artima ir miela vieta japonams. Neatsitiktinai pasaulio spaudoje premjero Abe nuotraukos nuolat pastebimos būtent iš Kauno, nors prieš tai jis lankėsi ir Latvijoje bei Estijoje. Jei panaudotume tą istorinį ryšį, galėtume Japonijos dėmesį labiau patraukti į savo, o ne kitų kaimyninių valstybių pusę ir stiprinti tarpusavio ryšį.
Užuojauta
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia Arkadijų Vinokurą skausmo valandą, netekus mylimos mamos.
Kviečiame į Kaune vyksiantį Abraomo Mapu 210-ųjų gimimo metinių paminėjimo vakarą
Kauno žydų bendruomenė sausio 18 d. 17 val. kviečia į V. Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyriuje, A. Mapu g. 18, vyksiantį Abraomo Mapu 210-ųjų gimimo metinių paminėjimo vakarą „Abraomas Mapu – rašytojas, mokytojas, kaunietis“.
Renginyje dalyvaus Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempert, literatūrologė doktorantė. Goda Volbikaitė, VŠĮ „Ars et mundus“ vadovas, paminklo A. Mapu pastatymo iniciatorius Olegas Darčanovas, žydiškas melodijas atliks Makštučių šeimos muzikantai.
Paroda „Vienas amžius iš septynių: Lietuva, Lite, Lita“ sudomino Čikagos žydus
Lapkričio pabaigoje Lietuvos generalinis konsulatas Čikagos kultūros centre atidarė išskirtinę parodą – „Vienas amžius iš septynių: Lietuva, Lite, Lita“. Parodoje apžvelgiama Lietuvos žydų istorija nuo jų atvykimo į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją XIV amžiuje iki žydų gyvenimo Lietuvoje šiandien. Paroda dabar keliauja po Čikagą ir jos apylinkes.
Sausio 12 ji pristatyta Highland Park žydų bendruomenei.
Parodos kūrėjas Pranas Morkus sugebėjo atvaizduoti išskirtines žydų santykių su vietos gyventojais detales, paminėjo ne vieną įstabų litvakų kilmės asmenį, tarp kurių ir visame pasaulyje žinomas Vilniaus Gaonas. Būtent jo dėka Vilnius buvo pradėtas vadinti „Lietuvos Jeruzale“.
Sausio 15d. paroda atidaryta sinagogoje North Suburban Synagogue Beth El. Parodos lankytojai įkėlė nuotraukas į sinagogos Facebooką. Jas galite pamatyti ir LŽB tinklapyje.
„Jungtinėse Amerikos valstijose gyvena didelis skaičius žydų, kurių šaknys yra Lietuvoje ir kurie didžiuojasi galėdami vadinti save litvakais. Parodą parengė Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, parodos kuratorius Pranas Morkus, parodos dizainą kūrė dizaino studija JUDVI- Viktorija Sideraitė Alon ir Jūratė Juozėnienė.
Lietuvos generalinis konsulas Čikagoje Mantvydas Bekešius sako, kad paroda įrodo, jog žydai buvo, yra ir visada bus svarbi Lietuvos istorijos dalis.
Kaune tariamasi dėl tolesnių tvarkymo darbų masinėje kapavietėje Žaliakalnio žydų kapinėse
Kaune pradėtas restauruoti paminklas Holokausto aukoms masinėje kapavietėje Žaliakalnio žydų kapinėse. Pasitarti dėl tolesnės darbų eigos rinkosi Kauno žydų bendruomenės, Kauno miesto savivaldybės atstovai ir svečiai iš Vilniaus – LŽB vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas, paveldosaugininkas Martynas Užpelkis, architektė, muziejininkė Viktorija Sideraitė Alon. Po konstruktyvaus ir vaisingo pasitarimo vilniečiai aplankė Sugiharos namus, naują ekspoziciją “Šiaurės Kasablanka: Kaunas 1939 – 1940 m.” renovuotame antrajame aukšte, apie kurią jiems papasakojo Sugiharos namų direktorius Simonas Dovidavičius.
Sugiharos namuose taip pat veikia paroda, skirta Pasaulio tautų teisuoliui Švedijos diplomatui Raouliui Wallenbergui, Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjusiam apie 20 000 Vengrijos žydų gyvybių bei tęsiasi filmų apie jį peržiūra.
