Ukmergės Kraštotyros muziejuje atidaryta M. Levi ir S. Bajer paroda “Tarpukario Lietuvos fotografų palikimas”.
Apie tarpukario fotografus MLevi ir Šimoną Bafer.
Atidaryta Lietuvos žydų gelbėtojų fotografijų paroda
Gegužės 29 d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky dalyvavo Maltos ordino surengtoje Žydų gelbėtojų fotografijų parodoje, kuri vainikavo bendrą bendruomenės ir maltiečių paramos Teisuoliams projektą. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vykusį parodos atidarymą savo dalyvavimu pagerbė ir J.E. Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Šiltai sutikta parodos herojų – tikrųjų Lietuvos dvasios šviesuolių, LŽB pirmininkė F.Kukliansky taip pat turėjo galimybę aptarti tolimesnį LŽB ir maltiečių bendradarbiavimą su naujuoju Maltos ordino ambasadoriumi J.E. Mag. Manfred L. Mautner Markhof.
Šalies vadovės globojama paroda, įamžinusi žydų gelbėtojus ir jų istorijas, keliaus per Lietuvą, kviesdama artimiau susipažinti su skaudžia istorijos dalimi ir pagerbti nepaprastus žmones, žiauriais karo metais su žydais besidalijusiais namais, duona ir viltimi išgyventi.
Prezidentės teigimu, Pasaulio teisuoliai, išgelbėję šimtus žydų, rizikavo viskuo. Tačiau ištiesdami ranką pasmerktiesiems jie gelbėjo patį žmogiškumą. Taip pat ir Lietuvos valstybės vardą bei tautos orumą.
Pasak šalies vadovės, žydų gelbėtojų istorijos tampa įkvėpimo šaltiniu šiandienos Lietuvos žmonių gyvenimuose – tokio požiūrio į artimą ir pasiaukojimo reikia kasdien.
Parodos atidaryme LŽB pirmininkė F. Kukliansky parodos atidaryme sakė, kad “Mūsų atmintis saugos amžinąjį Teisuolių paminklą, bet taip pat dedame pastangas praskaidrinti jų paskutines dienas, už tai Bendruomenės vardu nuoširdžiai dėkoju Maltos ordinui, su kuriuo bendromis pastangomis šį tikslą įgyvendinome. Šie drąsūs lietuviai mums dovanojo ateitį, todėl nesustosime – ieškosime būdu padėti ir šių šviesuolių palikuonims.
Džiaugiuosi, kad po 28 nepriklausomybės metų, Valstybingumo Šimtmečio proga, netrukus atminimo ženklas Pasaulio Tautų Teisuoliams papuoš ir vieną sostinės gatvių. Nuoširdžiai prašau ir viliuosi, kad Vilniaus geto sunaikinimo 75-mečio minėjimo dieną Lietuvoje pirmąkart viešintis Jo Šventenybė Popiežius Pranciškus pagerbtų šiuos nepaprastus vilties ir teisingumo liudytojus savo malda.”
Nuotraukos: Robertas Dačkus
Ar tu gali prisijungti prie žydų skautų judėjimo Lietuvoje ?
Kviečiame atgaivinti geriausias žydų skautijos tradicijas kartu!
Kviečiame visus 12 – 17 metų vaikus ir jų tėvelius prisijungti prie įdomaus susitikimo gegužės 30 dieną 15.30 val. LŽB Konferencijų salėje, Pylimo g.4.
Kviečiame į koncertą su JAV pianiste Golda Vainberg-Tatz
Birželio 7 d., ketvirtadienį, 19.00 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje (Vilniaus g. 30)
GOLDA VAINBERG-TATZ (fortepijonas, JAV/IZRAELIS)
Vilniaus m. sav. ŠV. KRISTOFORO KAMERINIS ORKESTRAS
Meno vadovas – MODESTAS BARKAUSKAS
Dirigentas – DONATAS KATKUS
Programoje:
Kviečiame į Kaune vyksiančią Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvių žydų karių pagerbimo ceremoniją
Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas ir Kauno žydų bendruomenė maloniai kviečia Jus į Lietuvos Nepriklausomybės kovose kovojusių žydų karių pagerbimo renginį, kuris vyks Kaune 2018 m. gegužės 30 d. (trečiadienį).
PROGRAMA
12 val. oficiali pagerbimo ceremonija prie pastato, kuriame tarpukariu veikė Žydų karių,
dalyvavusių kovose dėl Lietuvos Nepriklausomybės, sąjunga (A. Mapu g. 18).
Oficialios kalbos, tylos minutė, gėlių padėjimas, operos solisto Rafailo Karpio ir
saksofonisto Michailo Javičiaus muzikinė programa.
13.30 val. diskusija tema „Lietuvos žydų indėlis Lietuvos Nepriklausomybės kovose“
Vytauto Didžiojo karo muziejuje (K. Donelaičio g. 64).
Beigelių krautuvėlė leidinys Nr.1/2018-2/5778
2018-05-28 LŽB Konferencijoje patvirtinta LŽB veiklos ir finansinė atskaitomybė, nepriklausomo auditoriaus išvada (Atnaujinta 2018-06-14)
2018 m. Gegužės 28 d. įvykusi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (LŽB) konferencija patvirtino bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky pateiktą veiklos ir finansinę ataskaitą, o Konferencijai pristatytoje nepriklausomo audito išvadoje LŽB finansinė veikla įvertina teigiamai.
„Džiaugiuosi, kad turiu palaikymą toliau tęsti Lietuvos žydams svarbią veiklą. Apčiuopiamas darbas turi būti dirbamas kasdien, o mitingai ir protestai ne visada atspindi geriausius siekius žydų bendruomenei. LŽB tikslu ir toliau išliks darbas kiekvienam Lietuvos žydui, nepriklausomai nuo jų politinių įsitikinimų ar pilietinių nuostatų. Bendruomenė visada buvo ir bus jų pusėje. Kviečiu visus, kam šie tikslai nesvetimi, susitelkti ir tarnauti mūsų bendruomenės interesams“, – pasibaigus konferencijai sakė Faina Kukliansky, LŽB pirmininkė.
Tuo tarpu Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas Konferencijos metu apgailestavo, jog dalis Lietuvos žydų bendruomenės narių atstovų skyrė lėšų ir laiko viešo protesto, kenkiančio žydų vardui, organizavimui, tačiau nepasinaudojo savo teise pareikšti nuomonės LŽB ataskaitinėje konferencijoje – joje nedalyvavo.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (LŽB) 2017 m. gavo 2,46 mln. eurų pajamų, 10,7 proc. daugiau nei ankstesniais metais.
Pagrindiniai LŽB pajamų šaltiniai buvo programų finansavimas iš Geros valios fondo, „Conference on Jewish Material Claims Against Germany“, „American Jewish Joint Distribution Committee ir kitų fondų“. „Claims Conference“ skiriamas lėšas Lietuvos žydams audituoja Vokietijos vyriausybė. GVF projektų įgyvendinimą kontroliuoja valstybės audito institucijos.
Panašiai, 10,3 proc., iki 2,4 mln. eurų, augo ir LŽB sąnaudos. Daugiau nei pusė bendruomenės išlaidų – 1,3 mln. eurų – skirta socialinių programų įgyvendinimui.
Bendruomenės administracinės sąnaudos siekė 0,38 mln. eurų, 16 proc. visų išlaidų. Kitos sąnaudos – 40 proc. visų – skirtos kitų žydų bendruomenės programų vykdymui: nuo kultūros paveldo objektų saugojimo ir visuomenės informavimo apie žydų kultūrą iki vaikams bei jaunimui skirtų programų ir paramos žydų gelbėtojams Antrojo pasaulinio karo metais.
Visa Lietuvos žydų bendruomenės 2017 m. veiklos ataskaita skelbiama čia.
2017 m. LŽB Socialinių programų departamentas suteikė įvairių socialinių paslaugų 1122 klientams – 969 senjorams ir 153 vaikams – iš 37 miestų ir regionų. Šimtai žydų senjorų gavo lankomosios priežiūros paslaugą, sunkiai besiverčiantiems bendruomenės nariams ir jaunoms šeimoms suteikta pagalba įsigyjant būtiniausius buities ir higienos reikmenis, buvo užtikrinamas pasiruošimas mokyklai ir šildymas žiemos metu. Virš 400 žmonių pasinaudojo bendruomenės teikiama parama maistui ir vaistams įsigyti.
Socialinė veikla bendruomenėje yra pagrindinė – iš 2017m. pabaigoje čia dirbusių 159 darbuotojų 120 buvo lankomosios slaugos darbuotojai.
Lietuvos žydų bendruomenė 2017 metais taip pat buvo aktyvi kultūros ir žydų paveldo puoselėjimo srityse. Keli tūkstančių žmonių dalyvavo LŽB renginiuose, religinėse šventėse, minėjimuose, o daugiausiai dalyvių sutraukė jubiliejinis Gyvųjų maršas skirtas Holokausto aukų atminimui.
Taip pat prisidėta prie žydų masinių žudynių vietų ir žydų kapinių priežiūros, 7 paminklų ir atminimo lentų įrengimo. Kartu su Vilniaus miesto savivaldybe rengiamasi kitiems paveldo projektams – paminklo Pasaulio Tautų Teisuoliams statymui, Vilniaus Didžiosios sinagogos vietos bei sunaikintų Šnipiškių ir Užupio žydų kapinių įamžinimui.
Skleidžiant istorinę atmintį apie žydų gyvenimą Lietuvoje organizuoti leidybos projektai. Pernai LŽB parengė leidybai unikalų Vilniaus geto berniuko Icchoko Rudaševskio dienoraštį ir gavo Lauryno Ivinskio premiją už anksčiau išleistą geriausią metų kalendorių, skirtą Pasaulio Teisuoliams, gelbėjusiems Lietuvos žydus Holokausto metu. 2017 m. išleistas naujas kalendorius, skirtas architektūriniam žydų paveldui, senosioms sinagogoms. Taip pat 2017 m. bendruomenės pastangomis išleistas pašto ženklas, simbolizuojantis ilgametę litvakų ir lietuvių istorinę sąveiką.
LŽB dialogas su LR Vyriausybe išliko konstruktyvus – buvo parengti sprendimai dėl vieningos antisemitizmo sąvokos taikymo šalyje. Prioritetu išliko žydų paveldo objektų apsauga šalyje. Tam suburta aukščiausio lygio tarptautinių ekspertų darbo grupė, kuri sieks tinkamo žydų paveldo Lietuvoje pagerbimo ir prasmingo sugrąžinimo gyvenimui.
Darbą tęsia LŽB įkurta „Beigelių krautuvėlė“. Vienintelė košerinė Vilniuje kavinė atlieka socialinio, kultūrinio ir edukacinio centro funkciją bei pristato žydų kulinarinį paveldą vilniečiams.
Audituotai LŽB 2017 m. veiklos ir finansinei ataskaitai buvo pritarta bendruomenės konferencijoje, kuri yra aukščiausias organizacijos valdymo organas. Eilinę konferenciją kartą metuose šaukia ir organizuoja LŽB taryba. Vadovaujantis LŽB įstatais, konferencijoje dalyvauja ir balsuoja LŽB tikrieji nariai – juridiniai asmenys, kurių veikla susijusi su žydų kultūra, švietimu, religija, tradicija, mokslu, sportu ir kt. LŽB tikrieji nariai yra ir visos teritorinės (regioninės) žydų bendruomenės. Per pastaruosius metus LŽB palaikymą išreiškė ir prie bendruomenės veiklos prisijungė 3 naujos žydų organizacijos, tarp jų – ir didžiausia litvakus Izraelyje vienijanti asociacija.
Papildomos informacijos prašome kreiptis:
Renaldas Vaisbrodas, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vykdantysis direktorius
Tel. +370 672 16114, el. paštas renaldas@lzb.lt
Kviečiame susipažinti su Konferencijoje patvirtintais dokumentais:
Faina Kukliansky. Žydai Lietuvoje išgyvena vertybinį išbandymą
Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė, www.DELFI.lt 2018 m. gegužės 28 d.
Žydai, kaip ir bet kuri kita tauta, nėra vienalytė. Žydai Lietuvoje turi kone 700 metų istoriją, o jos metu būta visko – pakilimų ir nuosmukių, o Holokausto padariniai Lietuvoje buvo itin skausmingi, po fizinio bandymo susidoroti su žydų tauta sekė dvasiškai žlugdanti sovietinė okupacija.
Dažnai manęs klausia, žydai juk tokie vieningi, o kodėl Lietuvoje kitaip? Lietuvoje nėra kitaip, susiskaldymas tarp pasaulietinėse ar religinėse žydų bendruomenėse egzistuoja tiek Izraelyje, tiek visame pasaulyje. Žydų tautos turtas yra mūsų įvairovė, mūsų išmintis, mūsų tikėjimas, mūsų gebėjimas išlikti žydais.
Didžiuojuosi savo tauta. Deja, visko nutinka ir žydų bendruomenėje. Gaila, bet „išbandymą pinigais“ išlaikėme pusėtinai. Viena vertus, turime puikiai veikiantį, tik konsensusu sprendimus priimantį ir kompensaciją už žydų religinės bendruomenės turtą skirstantį Geros valio fondą, kuris jau daug metų yra tikrinamas LR Valstybės kontrolės, aukščiausios audito institucijos, ir kas kartą gauna teigiamą įvertinimą. Kita vertus, turime ambicingų bendruomenės narių, kurie mano, kad jie gali geriausiai, skaidriausiai ir pageidautina vienasmeniškai. Teigia, kad daugumos nuomonė tėra tik demokratijos simuliacija.
Pranešimas spaudai: Lietuvos žydų bendruomenė rengia ataskaitinę konferenciją
Vilnius, 2018-05-27
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (LŽB) pirmadienį, gegužės 28 d., rengia savo eilinę ataskaitinę konferenciją. Jos metu bus svarstoma bendruomenės metinė finansinė ir veiklos ataskaita.
Konferencija yra aukščiausias LŽB valdymo organas. Eilinę konferenciją šaukia ir organizuoja LŽB taryba vieną kartą metuose.
Vadovaujantis LŽB įstatais, konferencijoje dalyvauja ir balsuoja LŽB tikrieji nariai – juridiniai asmenys, kurių veikla susijusi su žydų kultūra, švietimu, religija, tradicija, mokslu, sportu ir kt. LŽB tikraisiais nariais yra ir visos teritorinės (regioninės) žydų bendruomenės.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė 2017 metais buvo itin aktyvi socialinėje, kultūrinėje, žydų paveldo puoselėjimo srityse. Džiaugiamės, kad šimtai žydų senjorų, sunkiai besiverčiančių bendruomenės narių ir jaunų šeimų visoje Lietuvoje gavo lankomosios priežiūros paslaugą, jiems buvo teikiama pagalba įsigyjant būtiniausius buities ir higienos reikmenis, užtikrinamas pasiruošimas mokyklai ir tinkamas šildymas žiemos metu. Virš keturių šimtų asmenų pasinaudojo bendruomenės teikiama parama maistui ir vaistams įsigyti.
Daugiau nei keletas tūkstančių žmonių dalyvavo skirtinguose LŽB organizuojamuose renginiuose, religinėse šventėse, minėjimuose. Didžiuojamės, kad praėjusiais metais išleidome ir Vilniaus knygų mugėje pristatėme unikalų Vilniaus geto vaiko Icchoko Rudaševskio dienoraštį lietuvių kalba. Prisidėjome prie žydų masinių žudynių vietų ir žydų kapinių priežiūros, tvarkybos.
LŽB dialogas su šalies Vyriausybe išliko itin konstruktyvus, to dėka buvo parengti sprendimai dėl vieningos antisemitizmo sąvokos taikymo šalyje. Žydų paveldo objektų apsauga išliko mūsų veiklos prioritetu, tuo tikslu subūrėme aukščiausio lygio tarptautinių ekspertų darbo grupę, su kuriais konsultuodamiesi toliau sieksime tinkamo žydų paveldo Lietuvoje pagerbimo ir prasmingo sugrąžinimo gyvenimui.
„Lietuvos žydų bendruomenės pozicija yra nuosekli – organizacija yra atvira visiems nariams, o savo darbe privalome vadovautis LR teisės aktų nuostatomis ir aukščiausiais skaidrumo standartais, todėl daug dėmesio skiriame veiklos auditui. Norėtume ir toliau jėgas telkti darbui Lietuvos žydų labui, o į viešumą iškelti vidiniai konfliktai ir susiję nepagrįsti kaltinimai teisėtai LŽB vadovybei tik dar labiau kursto bendruomenės susiskaldymą ir diskredituoja žydų bendruomenės vardą. Kvietėme ir kviečiame visas LŽB vienijamas organizacijas nesutarimus spręsti kalbantis, tačiau į šiuos kvietimus kol kas nebuvo atsakyta. Nors jau yra inicijuoti teisminiai ginčai, tikiu, kad pavyks surasti sprendimą, jei oponuojanti pusė suteiks šansą konstruktyviam dialogui,“ – sako Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė.
Konferencija gegužės 28 d. nuo 12 val. vyks LŽB buveinėje, adresu Pylimo g. 4, Vilnius. Pasibaigus konferencijai visuomenei ir žiniasklaidai bus pristatyti jos sprendimai, pateikta kita papildoma informacija ir komentarai.
Papildomos informacijos po konferencijos prašome kreiptis:
Renaldas Vaisbrodas, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vykdantysis direktorius
Tel. +370 672 16114,
El. paštas renaldas@lzb.lt<mailto:renalda
Papildoma informacija:
Praėjusių metų gegužę vykusios LŽB konferencijos metu dėl narių atstovavimo principų kilo nesutarimų, kurie, nepaisant LŽB pastangų ieškant konsensuso, peraugo į atvirą konfliktą. Naujai išrinkta Vilniaus žydų bendruomenės vadovybė ir jos rėmėjai siekė proporcinio atstovavimo konferencijoje, t.y., kad kiekvienos organizacijos delegatų skaičius priklausytų nuo jų narių skaičiaus, taip šiai organizacijai užsitikrinant absoliutų sprendimų monopolį LŽB Konferencijoje. Tokį atstovavimo principą draudžia Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymas, kurio 8 str. 4 d. numatyta, kad visuotiniame asociacijos susirinkime kiekvienas asociacijos narys turi vieną balsą – taip įtvirtinami visų asociacijos narių lygiateisiškumas ir sprendžiamojo balso teisė.
Viešas pranešimas apie LŽB SPD paramą
Norime viešai pranešti, kad gegužės 22 dieną Lietuvos ryto TV laidoje “Patriotai” dalyvavę Socialinio departamento klientai nepertraukiamai dalyvauja ir gauna naudą iš šių programų:
Sira Grinkevič (laidoje buvo pristatyta kaip Sira Volpertienė) teikiamos šios paslaugos:
- Lankomoji priežiūra (5 kartus į savaitę po 5 valandas);
- Maximos kortelė;
- Vaistų kortelė;
- Higieninių priemonių kortelė;
- Telefonas ir SIM kortelė su neribotais pokalbiais ir SMS Lietuvoje;
- Skalbyklos paslaugos;
- Žiemos pagalba (dalinis komunalinių mokesčių kompensavimas)
Sulamit Lev teikiamos šios paslaugos:
- Maximos kortelė;
- Vaistų kortelė;
- Telefonas ir SIM kortelė su neribotais pokalbiais ir SMS Lietuvoje;
- Žiemos pagalba (dalinis komunalinių mokesčių kompensavimas)
Edukacinis užsiėmimas Panevėžio žydų bendruomenėje su rajono moksleiviais
Panevėžio miesto žydų bendruomenėje lankėsi Panevėžio rajono Dembavos progimnazijos klasių mokiniai kartu su mokytojais. Jie įsteigė progimnazijos tolerancijos centrą ir nori bendrauti su Panevėžio žydų bendruomene.
Susitikimo tikslas – susipažinti su Lietuvos žydų bendruomenės istorija prieš Antrąjį pasaulinį karą ir jo metu, žydų tradicijomis, šventėmis, o taip pat išgirsti apie tragišką Holokausto istoriją Lietuvoje.
Panevėžio miesto žydų bendruomenė ypatingą dėmesį skiria jaunimo auklėjimui, tolerancijai, kad išsklaidytų negatyvų mitą apie žydų tautą bei supažindintų su Panevežio ir kitų Lietuvos miestelių tragiško likimo istorija, kai žuvo daug nekaltų žmonių. Šia tema buvo moksleiviams buvo pasiūlyta trumpa viktorina, kurios metu jie atsakinėjo į užduotus klausimus.
Susitikimu metu Gennady Kofman moksleiviams papasakojo apie žydus, kurie prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno kartu su lietuviais, turėjo bendrą verslą, gyveno kaiminystėje. Kartu šventė šventes, dalinosi geromis ir blogomis naujienomis, o neretai ir paskutiniu duonos kąsniu. Dar caro režimo laikais ir nepriklausomoje Lietuvoje lietuvių, rusų ir žydų vaikai lankė tą pačią gimnaziją.
Nedarbo diena gegužės 28 d.
Informuojame, jog 2018-05-25 Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vykdančiojo direktoriaus įsakymu 2018 m. gegužės 28 d., pirmadienį, Beigelių kratuvėlėje ir bendruomenėje skelbiama nedarbo diena.
Linkime LŽB darbuotojams gražaus ilgojo savaitgalio, iki susitikimo gegužės 29-ąją!
Sveikiname profesorių Pinchosą Fridbergą su 80-mečiu
Nuoširdžiai sveikiname profesorių, vilnietį, išgyvenusį Holokaustą, išsilavinusį žydą inteligentą, Habilituotą fizikos mokslų daktarą, parašiusį daugybę straipsnių, labai gerai mokantį jidiš, tikrą žydų patriotą.
Linkime kuo geriausios sveikatos, kantrybės, daugiau šypsotis, mažiau pykti. Mums įdomu ir malonu skaityti „Obzore“ spausdinamas Pinchoso Fridbergo sukurtas žydiškas istorijas, kandžius ir linksmus „Motkės Chabado“ pasakojimus su geru žydišku humoru.
Būkite laimingas! Mazel Tov!
Kviečiame į lektoriumą gegužės 27d.
Lektoriumas gegužės 27d., sekmadienį 13val.
Tema: Žydų vergovė Egipte.
Pasakoja Roza Bielauskienė.
Pylimo g. 4, 306k (3 aukštas)
Gyvųjų maršo procesija į Panerių memorialą, skirta pagerbti Holokausto aukų atminimą
Gegužės 23d. Vilniuje, vienuoliktą kartą vyko Gyvųjų maršo procesija į Panerių memorialą, skirta pagerbti Holokausto aukų atminimą. Gyvųjų maršas – eitynės nuo Panerių geležinkelio stoties iki Panerių memorialo. Tai kelio dalis, kuria ėjo Vilniaus geto kaliniai prieš žudynes Panerių miške.
Šį kartą tuo keliu prisiminti ir pagerbti ėjo Lietuvos žydų bendruomenė su pirmininke Faina Kukliansky, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas, Švenčionių žydų bęndruomenės pirmininkas Moisiejus Šapiro .
Renginyje dalyvavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, Lietuvos ambasadorius Izraelyje Edminas Bagdonas.
Gyvųjų marše taip pat žygiavo bendruomenės nariai, Šolomo Aleichemo gimnazijos moksleiviai, Lietuvos žydų asociacijos nariai Izraelyje, Holokaustą Išgyvenusi buvusi Vilniaus geto kalinė Fania Brancovskaja, į Lietuvą atvykęs buvęs Vilniaus geto kalinys, dailininkas Samuelis Bakas.
Skambant liūdniems smuiko garsams, prie memorialo groja Borisas Kirzneris, vainikus padeda Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Izraelio ambasadorius Amir Maimon, padėtas vainikas nuo Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, LŽB, buvusių geto ir koncentracijos stovyklų kalinių, nuo Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje. Po to gėles deda visi susirinkusieji prie memorialo.
Vilniaus geto kalinė Fania Brancovska kreipiasi į susirinkusius : “Paneriai buvo žudymo mašina, kur nuo 1941 iki 1943m, prieš Vilniaus išlaisvinimą nuo nacių okupacijos, visą laiką buvo žudoma. Paneriuos nužudyta 70 tūkstančių žydų vien už tai, kad buvo žydai, iš jų liko tik pelenai sumašyti su smėliu. Mūsų liko nedaug, tačiau mes esame čia. Aš viena iš tų, kuri perėjo visą getą ir prašau, neužmirškite jų. Kol mes gyvi, prašome perduoti žinią vaikams, anūkams, proanūkams, kad jie negali užmiršti žuvusių aukų”.
Per Holokausto aukų pagerbimo ceremoniją Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pakvietė šiemet Lietuvoje viešėsiantį popiežių Pranciškų aplankyti ir pasimelsti už žuvusius Paneriuose.
„Mes labai tikimės, kad Jo Eminencija Romos popiežius aplankys ir Panerius ir pasimels už tuos krikščionis katalikus, kurie gelbėjo žydus, ir pasmerks tuos, kurie juos žudė“, – kalbėjo F. Kukliansky. Pasak jos, popiežius galėtų aplankyti Panerius antrąją vizito Lietuvoje dieną rugsėjo 23-iają, kai žydai minės Vilniaus geto likvidavimo 75-ąsias metines.
Ministras L.Linkevičius kalbejo apie tai, kad prie memorialo kasmet sakomos gražiausios kalbos, bet jos neišpirks tos kaltės, kuri liks amžiams. Holokaustas yra didžiulis randas ant žmonijos veido, taip pat ant Lietuvos. Išnaikinta žydų kultūra, paveldas, todėl gyvieji turi tęsti Gyvųjų maršą, turim eiti iš tamsos į šviesą. Atsiveria didelės galimybės, santykiai su Izraeliu dabar labai geri ne tik politiniame dialoge, bet ir ekonominėje srityje. Mes niekada nesugrąžinsime žmonių, bet atrasti YIVO instituto jidiš kultūros klodai Nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje mums sugrąžins bendrą istoriją ir Lietuvos Jeruzalės dvasią.
Izraelio ambasadorius Amir Maimon priminė, kad „žydai Lietuvoje daugelį amžių buvo integrali Lietuvos dalis. Mes turime moralinę pareigą pakeisti žuvusių skaičius vardais, kurie slepiasi po tais vardais. Daugiau kaip 200 masinių žudynių vietų ir tik keliose nurodyti nužudytų vardai ir pavardės. Holokaustą patyrę ir jį išgyvenę žydai 70 metų kūrė Izraelio valstybę ir tai yra labai svarbu. Kas lankėsi Yad Vašeme, matė, kad muziejus pasirinko vilniečio kovotojo Arba Kovnerio citatą. Kasmet muziejuje uždegami deglai prisimenant 6 milijonus nužudytų žydų. Heroizmas Holokausto metu – kova su naciais, taip pat heroizmas yra žydų gelbėjimas, heroizmu galime vadinti ir pasirinkimą gyventi, kai nužudyti visi tavo šeimos nariai. Su mumis yra Fania Brancovska, netekusi savo šeimos per Holokaustą, šiandien ją sveikinu su 96 gimtadieniu, mūsų didvyrę.“
Samuelis Bakas Vilniaus geto buvęs kalinys, dailininkas prie memorialo sakė, kad jis Paneriuose nori pasakyti nužudytiems savo tėvams ir artimiesiems“ Aš myliu Jus ir niekada nepamiršiu. Visada turime dėti akmenukus ant nužudytųjų kapų.
Miša Jakobas , Šolomo Aleichemo gimnazijos direktorius: „Nuolat klausiu savęs ir kitų, ar tebeskauda? Ar ne laikas pamiršti? Jūsiškiai ar maniškiai, mūsų kaimynai, kurie dalinosi vaikišku kamuoliu, druskos sauja, draugystės šypsena. Ach kaip gaila, kaip žmoniškai gaila. To pamiršti negaliu ir neturiu jokios moralinės teisės, Nes ši žemė čia, molio kauburėliai Žemaitijoj, Dzūkijos smėlis aplaistyti žmonių krauju, o Lietuvos žemė pamaitinta sūriomis vaikų ašaromis. Stoviu čia prie šito paminklo ir tarsi girdžiu kaip man medžiai šnara žydės motinos žodžius: „Joseli mano vaike, kur tu esi paukšteli mano?“ Ir kad neatrodytų, kad už mane kalba tragedijos jausmai, aš pacituosiu ištrauką iš gerbiamo rašytojo Sigito Parulskio knygos „Tamsa ir partneriai“:
“Kai privažiavo duobę, žydai kėbule ėmė bruzdėti, garsiai melstis ir kalbėti nesuprantamus žodžius, tai buvo malda „Dieve, padėk“. Duobėje jau gulėjo seniai, atvežti kooperatyvo sunkvežimiu. Vairuotojas atidarė kėbulo šoną, ir ėmė mėtyti paliegusius senius į duobę. Dviese stverdavo senelį kaip maišą su šiukšlėmis ir mesdavo į duobę, kurioje vaitodami gulėjo kiti nelaimėliai. Prie duobės priėjo Jokūbas vyresnysis su rankiniu kulkosvaidžiu: „Ištaškysim mėšlą iš šitų puvėsių ir paleido seriją išilgai duobės.“
Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje pirmininkas Arie Ben-Ari Grodzensky , dalyvaudamas ceremonijoje kartus su atvykusiais kitais asociacijos nariais, padėkojo Lietuvos žydų bendruomenei už šio Gyvųjų maršo organizavimą.
“Išeivių iš Lietuvos Izraelyje asociacijos vadovai ir nariai atvyko į Lietuvą atstovauti visiems litvakams, gyvenantiems Izraelyje. Mūsų asociacija, įkurta 1932 metais, yra didžiausia litvakų asociacija Izraelyje ir tikriausiai visame pasaulyje.
Mes čia atvykome kaip išdidūs Izraelio tautos atstovai, kurie atstovauja kartas, išgyvenusias Holokaustą, kurios daug paaukojo Izraelio valstybei, prisidėjo prie didžių jos pasiekimų.
Mano seneliai ir senelės, mano dėdės ir pusbroliai buvo nužudyti miške šalia Alytaus, pastoralinėje vietoje, panašioje į Panerius. Toje vietoje įvyko tas pats, kas ir kitose 227 vietose Lietuvoje. Žydus nužudė lietuviai, su kuriais prieš prasidedant karui gyveno taikioje kaimynystėje. Mano dėdė, pabaigęs mokslus Italijoje, grįžo į Lietuvą ir dirbo chirurgu Alytaus ligoninėje. Išgelbėjo gyvenimą dešimtims lietuvių, tačiau jo laukė toks pat likimas, kaip ir kitų šeimos narių – jis žuvo nuo lietuvių rankos. Viena iš mano tetų, gyvenusių Paryžiuje, 1941 birželio pradžioje atvyko su dviem mažais vaikais vasaros atostogų pas savo tėvus, ir taip pat buvo nužudyta kartu su visa šeima.
Nežiūrint į daugelio mano šeimos narių žūtį, mano tėvas, po to, kai buvo išlaisvintas raudonosios armijos, grįžo į Lietuvą, bet nebaudė ir nežudė lietuvių, kaltų dėl jo šeimos nužudymo. Jis ėmėsi kurti ir statyti elektros sistemą Lietuvoje, ir dirbo šį darbą kol mūsų šeima 1972 m. išvyko į Izraelį.(Visa Arie Ben-Ari Grodzensky kalba).
Ceremonijai prie Panerių memorialo baigiantis Vilniaus Saulėtekio mokyklos vaikai dainavo Jeruzalės dainą ir Izraelio himną. Po to visi susirinkusieji padėjo akmenėlius prie memorialo nužudytoms aukoms.
Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje pirmininko Arie Ben-Ari Grodzensky kalba prie Panerių memorialo Gyvųjų maršo dieną 2018
Pirmiausiai leiskite Išeivių iš Lietuvos Izraelyje asociacijos vadovybės vardu padėkoti Lietuvos žydų bendruomenės vadovybei už šio maršo organizavimą.
Išeivių iš Lietuvos Izraelyje asociacijos vadovai ir nariai atvyko į Lietuvą atstovauti visiems litvakams, gyvenantiems Izraelyje. Mūsų asociacija, įkurta 1932 metais, yra didžiausia litvakų asociacija Izraelyje ir tikriausiai visame pasaulyje.
Mes čia atvykome kaip išdidūs Izraelio tautos atstovai, kurie atstovauja kartas, išgyvenusias Holokaustą, kaip atstovai, kurie atstovauja kartas, kurios daug paaukojo Izraelio valstybei, prisidėjo prie didžių jos pasiekimų.
Mano seneliai ir senelės, mano dėdės ir pusbroliai buvo nužudyti miške šalia Alytaus, pastoralinėje vietoje, panašioje į Panerius. Toje vietoje įvyko tas pats, kas ir kitose 227 vietose Lietuvoje. Žydus nužudė lietuviai, su kuriais prieš prasidedant karui gyveno taikioje kaimynystėje.
Mano dėdė, pabaigęs mokslus Italijoje, grįžo į Lietuvą ir dirbo chirurgu Alytaus ligoninėje. Išgelbėjo gyvenimą dešimtims lietuvių, tačiau jo laukė toks pat likimas, kaip ir kitų šeimos narių – jis žuvo nuo lietuvių rankos. Viena iš mano tetų, gyvenusių Paryžiuje, 1941 birželio pradžioje atvyko su dviem mažais vaikais vasaros atostogų pas savo tėvus, ir taip pat buvo nužudyta kartu su visa šeima.
Nežiūrint į daugelio mano šeimos narių žūtį, mano tėvas, po to, kai buvo išlaisvintas raudonosios armijos, grįžo į Lietuvą, bet nebaudė ir nežudė lietuvių, kaltų dėl jo šeimos nužudymo. Jis ėmėsi kurti ir statyti elektros sistemą Lietuvoje, ir dirbo šį darbą kol mūsų šeima 1972 m. išvyko į Izraelį.
Nėra kito įvykio žmonijos istorijoje, prilygstančio Holokausto tragedijai, kuri užgriuvo mūsų tautą. Iki šiol mums, išgyvenusiems Holokaustą, ir bet kuriam kitam žmogui yra sunku suvokti, kaip žmogus sugebėjo sugalvoti ir įvykdyti metodišką visos tautos naikinimą. Niekada negalėsime suprasti, kodėl buvo nužudyti 6 milijonai žydų, tarp kurių buvo 1.5 milijono vaikų ir kūdikių. Ir kaip vieni žmonės galėjo taip siaubingai elgtis su kitais žmonėmis.
Muziejuje Jad vašem įrašyti 891 lietuvis, kuriam suteiktas pats garbingiausias pasaulio žydų įvertinimas – „pasaulio tautų teisuolis“. Mums visiems žinomi tų drąsių ir didvyriškų lietuvių, gelbėjusių žydus, ir nebijojusių mirtino pavojaus, gręsiančio jiems ir jų artimiesiems, vardai – tai gerbiami Petras Baublys, Jonas Žemaitis, Sofija Kimantaitė – Čiurlionienė, Sofija Binkienė, Vladimiras Zubovas ir k.t.
Žurnalistams paklausus Sofijos Binkienės, kodėl ji gelbėjo žydus nebijodama pavojaus, kuris grėsė visai jos šeimai, Sofija atsakė – norėjau išgelbėti Lietuvos sąžinę ir garbę.
Mūsų širdyje amžiams liks šešių milijonų mūsų tautos žmonių, tarp kurių buvo 235 trūkstančiai Lietuvos žydų, žuvusių per holokaustą, atmintis. Tūkstančiai lietuvių bendradarbiavo su naciais ir žudė žydus vien todėl, kad jie buvo žydai, nors dar vakar – užvakar jie buvo tiesiog kaimynai, suolo draugai mokykloje arba kolegos darbe. Jie žudė juos su neapsakomu žiaurumu.
Nežiūrinį į tai, ką paminėjau anksčiau, Išeivių iš Lietuvos Izraelyje asociacijos vadovybė nenori keršyti ar įamžinti nesantaiką su esama Lietuvos vyriausybe – atvirkščiai – mes siekiame palaikyti bendradarbiavimu grįstus santykius, kurie, viena vertus, yra paremti visišku istorinės tiesos ir įvykių, įvykusių per Holokaustą, pripažinimu, o antra vertus – noru tęsti nuolatinį siekį gilinti gerus santykius, kokie šiuo metu yra tarp Lietuvos ir Izraelio.
Mums yra žinoma apie esminius pokyčius Lietuvoje, susijusius su ryžtinga vyriausybės kova su antisemitizmu, kaip ir apie tarptautinių organizacijų paramą Izraeliui. Aš noriu perduoti lietuviams, su kuriais užaugau – naujų draugiškų santykių kūrimas yra įmanomas tik pripažinus istorinę tiesą ir įvykius, vykusius per Holokaustą.
Tebūnie palaimintas žuvusiųjų per Holokaustą atminimas
Liustracijos komisija negali pripažinti a.a. S. Sondeckį bendradarbiavus su buv. SSRS slaptosiomis tarnybomis
Kas turi prisiimti atsakomybę už Teisuolių šeimos nario atminimui mestą šešėlį?
Sondeckis Banionisdoc01741020180514144839
Kauno žydų bendruomenės renginiai gegužės mėnesį sulaukė didelio dėmesio
Antroji gegužės savaitė Kaune buvo karšta ne tik dėl vasariškai kaitinančios saulės, bet ir dėl renginių bei susitikimų gausos.
Įdomių ir prasmingų įvykių virtinė prasidėjo nuo Kauno žydų bendruomenės susitikimo su svečiais iš Pietų Vokietijos, organizacijos “Denkendorfer Kries für christlich – jüdische Begegnung” (“Denkendorfo krikščionių ir žydų susitikimų bendrija”) atstovais. Delegacijos vadovai, bendrijos valdybos nariai Eva ir Otmar Vöhringer jau ne vienerius metus sukviečia savo tautiečius į tam tikra prasme piligrimines keliones, kuriose susipažįstama su Lenkija, Baltijos šalimis, aplankomos Holokausto žudynių vietos bei susitinkama su Holokaustą išgyvenusiais žmonėmis ir jų ainiais. Be galo svarbu paminėti šios iniciatyvos pradininką bei dvasinį įkvėpėją dr. Hartmut Metzger, kuris daugiau kaip prieš 20 metų pradėjo organizuoti šias keliones ir bendradarbiaudamas su šviesios atminties KŽB atstovu Judeliu Ronderiu inicijavo pagalbą sunkiai besiverčiantiems, II-ojo pasaulinio karo metu evakuotis turėjusiems žydams.
Gegužės 8 d. Kaune lankėsi ir Kauno IX forto muziejuje vykusiame minėjime dalyvavo kas du metus iš Prancūzijos į Lietuvą pagerbti žuvusiųjų artimųjų atvykstantys Deportuotųjų konvojumi Nr.73 šeimų ir draugų asociacijos nariai. Tarp šių žmonių ir Kauno žydų bendruomenės užsimezgė šilti bičiuliški santykiai, dalinamasi ne tik skaudžiais tragiškos praeities atsiminimais ir išgyvenimais, bet ir džiaugsmingomis akimirkomis.
Džiugu, kad šiais metais užsimezgė glaudesni svečių iš Prancūzijos ryšiai su LŽB atstovais Vilniuje, kad minėjime dalyvavo LŽB vykdantysis dirktorius Renaldas Vaisbrodas. Primename, kad 1944 m. gegužės 15 d. Konvojumi Nr.73 iš Drancy (Prancūzija) koncentracijos stovyklos Baltijos šalių kryptimi buvo deportuoti 878 žydai. Didesnė jų dalis buvo išlaipinti Kaune ir sušaudyti IX forte, kiti išvežti į Pravieniškių stovyklą, toliau į Estiją. Dėkojame Kauno IX forto muziejaus vadovams ir darbuotojams už geranoriškumą ir organizacinius rūpesčius.
.
Mindaugas Kvietkauskas. Nepatogus Vilniaus geto vaiko liudijimas
Šiomis dienomis prisiliečiau prie istorijos, kuri man asmeniškai ilgą laiką buvo nutylėta. Nors apie ją jau kalbama, rašoma, ji pripažįstama, tačiau man buvo tartum kita, kitų istorija. Viename pirmųjų savo dienoraščio sakinių tuomet keturiolikmetis Icchokas Rudaševskis užrašė: „Dar niekada gyvenimas nebuvo toks saulėtas, linksmas ir nerūpestingas kaip 1941-ųjų vasarą“. Tačiau po nepilnų dviejų metų Vilniaus geto vaikis dienoraštyje palieka paskutinį sakinį: „Kiekvieną akimirką mums gali nutikti blogiausia…“ Tarp šių dviejų sakinių išsitenka ištisa istorija, kuri septynis dešimtmečius buvo paslėpta, neįdomi, nereikalinga.
Žinau, kad istorikams ar daugiau besidomintiems anais laikais čia nėra nieko naujo. Na, ar beveik nieko. Daug kas užrašyta, parodyta, papasakota, įamžinta. Neabejotinai, kažkas pasakys, kad per mažai. Kažkam gal ir to bus per daug. Nesiginčysiu nė su vienu. Man įdomus Icchokas ir jo atviras kalbėjimas nieko neslepiant, nieko nepagrąžinant, jo skaudus ir neįtikėtinai brandus liudijimas iš miesto, kurio gatvėmis aš šiandien laisvai vaikštau.
„Tikiu, kad viskas turi būti užrašyta“ – savo nežinios ir baimės dienomis Vilniaus gete užrašė paauglys Icchokas, kurio dienoraštis nėra tik paminklas nužudytiems Lietuvos žydams. Tai ir galimybė tiesai, atveriančiai kelią į žinojimą, supratimą, atleidimą. Į gyvenimą, kupiną prieštaravimų ir netikėtumų.
Apie šį unikalų leidinį (jį kūrė knygos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė, jidiš kalbos redaktorė Akvilė Grigoravičiūtė ir kt.) Gediminas Kajėnas kalbina I. Rudaševskio dienoraščio vertėją, literatūrologą Mindaugą Kvietkauską.