Vilnius, rugpjūčio 20 d. (BNS). Į Lietuvą šią savaitę atvyksta Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahu), BNS pirmadienį patvirtino Lietuvos vyriausybės atstovai.

Tai – pirmasis Izraelio ministro pirmininko vizitas Lietuvoje.

Ketvirtadienį atvykstantis Izraelio vyriausybės vadovas Vilniuje susitiks su Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerais, prezidente Dalia Grybauskaite ir Lietuvos žydų bendruomene.

Premjeras Saulius Skvernelis vizito išvakarėse Izraelį pavadino strateginiu Lietuvos partneriu Artimųjų Rytų regione.

„Palaikome glaudžius politinius, ekonominius ryšius, pasisakome už aktyvų Izraelio ir ES bendradarbiavimą“, – BNS atsiųstame komentare teigė S. Skvernelis.

Darbotvarkėje – Artimųjų Rytų klausimai

Lietuva yra tarp tvirčiausių diplomatinių Izraelio rėmėjų Europoje, tačiau paskutiniu metu turi vis dažniau laviruoti tarp išsiskiriančių ES ir JAV pozicijų.

Pernai gruodį Lietuvos iniciatyva Izraelio premjeras po daugiau kaip 20 metų pertraukos buvo pakviestas į Briuselį susitikti su ES ministrais.

Kita vertus, Lietuva laikosi bendros ES pozicijos nepripažinti Jeruzalės Izraelio sostine, kol neišspręstas konfliktas su palestiniečiais, ir kartu su kitomis ES šalimis remia Izraelio ir JAV kritikuojamą susitarimą su Iranu dėl jo branduolinės programos.

Vizito metu taip pat dėmesio turėtų sulaukti padėtis Gazos ruože.

S. Skvernelio teigimu, be tarptautinių santykių aktualijų Lietuva siekia stiprinti dvišalį bendradarbiavimą saugumo, gynybos, kibernetinio saugumo klausimais.

Senelis gimė Krėvoje

Dvišalių santykių darbotvarkėje taip pat yra Lietuvos žydų istorijos atminimas. Su Lietuvos žydais Izraelio premjeras vizito metu ketina susitikti Vilniaus sinagogoje.

„Mums didelė garbė, kad be politinių susitikimų Izraelio premjeras nemažą dėmesį skirs Lietuvos žydų bendruomenei. Lietuvos žydų bendruomenė kartu su ambasada kviečia žydus susitikti su B. Netanyahu ir jo sutuoktine“, – BNS pirmadienį sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje gyveno per 200 tūkst. žydų, bet daugiau kaip 90 proc. iš jų buvo nužudyti per nacių okupaciją.

Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 3 tūkst. žydų. Lietuva siekia stiprinti ryšius ir su visame pasaulyje gyvenančiais litvakais – žydais, kilusiais iš istorinių Lietuvos žemių.

B. Netanyahu taip pat turi litvakiškų šaknų – jo senelis yra gimęs Krėvoje, dabartinėje Baltarusijoje.

2018 m. liepos 27 d.  Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyriuje vyko poeto bardo Aleksandro Ravve ir žurnalisto,  G. Deržavino rusų literatūros klubo pirmininko Galimo Sitdykovo jubiliejinė kūrybinė popietė „Gyvenimas – tai ne tos dienos, kurios praėjo, bet tos, kurios įsiminė“.

Renginį organizavo G. Deržavino rusų literatūros klubas, o jį vedė G. Deržavino rusų literatūros klubo pirmininko pavaduotoja, solistė Rima Kazėnienė, kuri supažindino susirinkusiuosius su jubiliatų biografijos detalėmis, uždavė jiems įdomių klausimų, padėjusių giliau atskleisti jų kelią į aktyvų literatūrinį ir visuomeninį gyvenimą. Vakaro metu jubiliatus sveikino jų bičiuliai – G. Deržavino rusų literatūros klubo nariai bei įvairių visuomeninių organizacijų atstovai ir tiesiog ilgamečiai jų draugai.

Šiltai ir su humoru apie juos kalbėjo Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, Kauno karo pensininkų sąjungos pirmininkas Valerij Leščenko, Kauno rusų bendrijos pirmininkas Viačeslav Afonin, laikraščio „Lietuvos totoriai“ atsakingasis sekretorius dr. Jonas Radzvinavičius, Petras Grinius, Vladas Vaitkevičius, Margarita Milierienė, Loreta Vaitkuvienė, Galina Kuchtova,

Ilgametė Panevėžio žydų bendruomenės narė Irena Giedraitienė, išgyvenusi šlovę aštuntajame dešimtmetyje (World Press Photo apdovanota prizu „Aukso akis“, pirma vieta „Bendrųjų įvykių“ kategorijoje, už fotografiją „Vestuvių vakarą“ (1974 m.), vėliau vis rečiau pasirodydavo parodose ir fotografinės spaudos puslapiuose. Todėl labai džiugu, kad miesto dienraštyje „Sekundė“ pasirodė straipsnis „Objektyvui – šešių dešimtmečių ištikimybė“, kuriame aprašoma šį puiki menininkė bei nuostabus sudėtingo likimo žmogus.

Lietuvos fotografijos meno kelyje ryškų pėdsaką įspaudusi menininkė surengė daugiau nei 40 personalinių parodų, dalyvavo apie 100 grupinių parodų visame pasaulyje ir yra pelniusi kelias dešimtis apdovanojimų.

Parodyti bei pasakyti ir dabar ji turi ką, tad rengiasi parodoms, tvarko archyvą, kuria naujus fotografijų ciklus, svarsto įdomius projektus.

Šiuo metu daugiausia panevėžietės kūrėjos laiko ir dėmesio atima būsima paroda „Fotoskrynia“, kuriai pasirengti padeda miesto Savivaldybės skirta meno stipendija.

Daugiau skaitykite